Pamokančios ir įkvepiančios istorijos
Žymos: Albert Einstein, Albertas Einšteinas, genialumo paslaptis, Motyvacija, pokyčiai
Ne visada taip bus
Kartą gyveno žmogus, kuriam labai nesisekė: šeima byrėjo į šipulius, verslas artėjo link bankroto, sveikata vis labiau šlubavo. Vyras buvo išbandęs įvairiausių būdų padėčiai pataisyti, bet niekas nepadėjo. Sekantis šiaudas buvo religija.
Nuėjo pas rabiną, viską jam papasakojo ir šis sako:
– Pasikabink ant savo durų užrašą „Ne visada taip bus“.
Žmogus taip ir padarė. Grįžo pas rabiną po metų, kai verslas klestėjo, santuoka buvo tvirta, o sveikata puiki. Tuomet jam šis atsakė:
– Ne visada taip bus.
Alberto Einšteino genialumo paslaptis
Jau nuo seno žmonės norėjo įminti mįslę, kodėl vieni žmonės pasiekia daug, o kiti ne. Kadangi Einšteinas buvo ypatingo proto asmuo, todėl mokslininkai paprašė leidimo ištirti jo smegenis po mirties. Albertas sutiko su viena sąlyga, kad parašys laišką, kurį jie perskaityti turės iškart po to, kai atliks skrodimą.
Pasirodė, kad Einšteino smegenys buvo net šiek tiek mažesnės nei vidutinės bei neturėjo daugiau vingių nei kitų. Kitaip tariant, mokslininkai liko nieko nepešę. Tuomet jiems beliko tik perskaityti velionio laišką, kuriame jis rašė:
– Aš neturiu jokių ypatingų sugebėjimų, tiesiog mano vaizduotė labai laki.
Ypatinga proga
Vyras išėmė iš stalčiaus gražų paketą, kuriame gulėjo dailūs apatiniai. Šilkiniai su nuostabiais nėriniukais. Žmonai juos padovanojo per pirmąją judviejų kelionę į užsienį. Tai buvo prieš maždaug 10 metų. Pastaroji juos saugojo ypatingai progai. Tačiau dabar vyras apatinius padėjo prie kitų moters daiktų, kurie buvo sukrauti aplink lovą. Visų šių daiktų daugiau niekada nebeprireiks, nes vyras neseniai grįžo iš mylimosios laidotuvių.
Istorijų autorystė
Nė vienos iš istorijų nesugalvojau. Vienas girdėjau, kitas kažkur perskaičiau. Originalių šaltinių nežinau.
