Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Jau ilgą laiką galvoje kirbėjo mintis, kad kelias į produktyvumą yra darbo ribojimas. Paradoksalu, bet kuo toliau, tuo labiau tuo tikiu.

Kaip tai veikia? Prieš akis laukia ilga 8 valandų darbo diena. Smagu, jei papuolė ypatinga diena, kai neskambina pikti klientai, o užduotys įdomios. Bet kitu atveju žmogus iškart linksta į atidėliojimą. Kadangi atidėlioja, darbai pradeda „degti“ – patiriamas stresas. Galų gale pasiekiama tokia stadija, kai stresas nugali ir darbai pajuda iš mirties taško.

Apie atidėliojimo sustabdymą rašiau čia. Šįkart apie tai kitu kampu – psichologiškai. Štai trys esminės klaidos:

Darbo rezultatų matavimas valandomis.

Matuoti darbų trukmę valandomis prasminga, tačiau rezultatus ne. Šitas dalykas matyt išliko nuo industrinio amžiaus laikų.

Jei tavo produktyvumas matuojamas išdirbtomis valandomis, tuomet, ar egzistuoja kokia nors motyvacija ar entuziazmas padaryti greičiau? Galima sakyti, kad skubėjimas tai papildomas įsitempimas ir stresas organizmui. Tačiau lygiai tą patį galima perfrazuoti taip: ar yra prasmė daryti geriau, bet lėčiau? Be to, entuziazmas ir motyvacija padeda surasti kitus sprendimus, kurie ir greitesni, ir kartu tokie pat kokybiški ar net dar geresni.

Dabar užduokite sau klausimą: jei galėtumėte iš anksto apsibrėžti dienos darbus, kuriuos atlikus esate visiškai laisvas daryti ką norite, ar liktų prasmė atidėlioti? Ar atsirastų akstinas šiek tiek paskubėti? Turbūt automatiškai nebūtų noro pafacebookint ar paskaitinėti kažkokias naujienas, jei žinai, kad padarai šitą, dar tą, o tada aną ir viskas.

Didžiuliai darbų sąrašai

– kuriuose nesimato galo, sukelia stiprų norą atidėlioti.

Tai labai panašu į darbų matavimą valandomis. Manau, kad beveik visi iš skaitančių šį puslapį yra bent kartą mėginę susirašyti visus dienos darbus į lapelį. Gana greit iškyla problema, kad tas lapelis užsipildo visiškai. Tačiau juk valandų darbo dienoje skaičius nepaaugo. Automatiškai išlenda atidėliojimas bei nepasitenkinimas, kad nespėjame atlikti visų darbų.

Žinoma, puiku naudoti GTD sistemą, kur daugybė sąrašų – ji puikiai mažina stresą bei leidžia nieko nepamiršti ir nuolat būti aprėpus viską. Tačiau galų gale – darbus teks atlikti. O atlikti juos iš milžiniško sąrašo daug sunkiau nei iš susidedančio vos iš kelių punktų.

Nežinojimas kada sustoti

– rezultatai ir poilsis yra mūsų tikslas, o ne nuolatinis plūkimasis.

Abu aukščiau minėti dalykai susideda į vieną sprendimą – pasirinkti, kada sustosime. Jei turime galutinį tikslą, tuomet nesvarbu valandos, nesvarbu kiti darbai – padarome tai ką apsibrėžėme, kitką paliekame rytojuj.

Praktinis panaudojimas

Tarkime, kad jūsų darbo rezultatas matuojamas valandomis (nereikia painioti su galutiniu produktu: pagamintos prekės, suteiktos paslaugos, naujas programinės įrangos funkcionalumas). Be to, jūs mėgstate užsukti į facebooką, paskaityti naujienas, išgerti kavutės ir t.t. Manau, kad dažnas dirba tik 75% pajėgumu, nes vien ką tik minėti dalykai užima 0,5-1 val. per dieną, kas sudaro 12,5 % ir jums palieka tik 87,5% darbo laiko.

Taigi, teoriškai tą patį darbo rezultatą galite pasiekti per 6 valandas vietoj 8. Žinoma, retas darbdavys tokį dalyką taip paprastai pateisins ir leis išeiti namo 15:00 vietoj 17:00. Koks tuomet paprasčiausias būdas tuo pasinaudoti? 2 valandas per dieną užsiimti savo tikslais. Žinoma, ne visų tikslų galima siekti savo darbo vietoje, bet esu įsitikinęs, kad visad atsiras asmeninių reikalų, kuriuos galima sutvarkyti darbe: paskambinti giminėms; išsirinkti spausdintuvą; užsisakyti prekes internetu ir t.t.

Tačiau, kad tas 6 valandas nedirbtumėte tais pačiais 75% pajėgumo, kas reikštų, kad tiesiog darote dar mažiau, reikia iš anksto susiplanuoti, kokį rezultatą šiandien norite turėti. Pvz., parengti ataskaitą X, išsiaiškinti situaciją dėl Y, suprogramuoti Z dalį naujos duomenų įvedimo formos. Labai svarbu, kad šis sąrašas neilgėtų, nes kaip minėjau aukščiau – tai didžiulis demotivatorius. Bet būkime sąžiningi, darbe nuolat atsiranda skubių darbų, kurie turi būti padaryti „vakar“. Tokiu atveju, tiesiog išbraukite vieną iš anksto suplanuotą darbą, kurio trukmė panaši į naujai pasirodžiusią užduotį. Visi darbų pridėjimai, kurie gali prailginti darbo dieną yra draudžiami.

Kai visa tai baigta – esate laisvas. O visą dieną išbūnate motyvuotas ir gaunate geresnius rezultatus tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Laimi visi, įskaitant ir darbdavį.

O dar pridėkime faktą, kad visą vakarą galite ilsėtis, nes atlikote darbe asmeninius darbelius – gaunate geresnį poilsį. Geresnis poilsis = dar didesnis produktyvumas.

Manau, kad akivaizdu, jog tą galima pritaikyti bet kokiam siekiamam asmeniniam tikslui, darbovietė viso labo pavyzdys. Jei garažo tvarkymui skirtos 2 valandos, tai jos visos bus užimtos. Užduotis visada pasiglemžia visą jai skirtą laiką. Tačiau, jei ketinate eiti „pailsėti“, kai bus sutvarkytos 6 lentynos (kas užtrunka tas pačias 2 valandas), tai esu įsitikinęs, kad tą padarysite greičiau ir maloniau.

Straipsnis įkvėptas „Simple Work”.

Sugedęs gyvenimo šviesoforas

Kada paskutinį kartą jautėte, kad visiškai kontroliuojantys situaciją?

Prisipažinsiu, kad šiais metais dar taip nebuvo. Keletas sričių vis likdavo numestos.

Neigiamas atsakymas iškart sufleruoja mintį, kad, jei jūs nesirūpinate, kur teka jūsų gyvenimas, tuomet labai mažai šansų, kad gausite tai, ko norite. Tačiau tuo pat metu, juk negalima daryti iškart visko. Tad nepamirškime, kad tobulybės siekimas gali dažnai tapti kliūtimi.

Kontrolės trūkumas – streso šaltinis

Kada jaučiame didžiausią nerimą? Kai žinome, kad kažkas gali nutikti blogo, bet jaučiamės taip, kad to negalime kontroliuoti. Kartais tai tiesa, kartais ne.

Dažnai įveikti stresui ar minčių „šokinėjimui“ užtenka tiksliai apsibrėžti problemą. Nurodyti jos priežastis, įveikimo būdus. Paprasčiausia yra pasakyti sau, kas blogiausia gali nutikti, jei nieko nesiimsite. Dažnai „nuostoliai“ pasirodo tokie maži, kad iškart suprantate, jog veltui jaudinatės. Trumpai tariant, jūs pradedate vadovauti situacijai.

Tikslinga gyvensena veda į pasitenkinimą

Kai gyvename taip, kad kiekvieną dieną kažko siekiame, mes esame labiau motyvuoti, nes jaučiame rankose savo gyvenimo vadžias. Labiausiai tai pasireiškia, kai mūsų tikslas yra gerai pailsėti 😀

Antras svarbus dalykas, kad betikslis gyvenimas yra plaukimas gyvenimo upe be jokios kontrolės. Ar būtų malonu važiuoti autobusu, kuris važiuoja be maršruto, tačiau jūs kažkodėl naiviai tikitės su jo pagalba patekti į kažkokią konkrečia vietą?..

Kokių gyvenimo sričių kontrolę apleidote?

Esu įsitikinęs, kad būtent tose srityse jaučiatės mažiausiai laimingi. O taip yra dėl lygiai tos pačios priežasties. Tos sritys valdo jus, o ne jūs jas.

Begalinis darbų sąrašas

Ne seniai skaičiau apie „Will do“ sąrašą vietoj „To do“. Esmė tokia, kad turime tik 1-3 darbus, kuriuos privalome padaryti, o visi kiti keliauna į sąrašą „Padarysiu vėliau“.

Skirtumas toks, kad paprastai dienos darbų sąrašas tik ilgėja, nes atsiranda naujų ir būtinai skubių klientų poreikių. Ištinka kokia krizė. Tokiu būdu pradiniai darbai visuomet lieka nebaigti. O matant vis daugiau bei nebaigtų darbų, pradedame jaustis blogai. Priežasčių vardinti net neverta. Taigi, pritaikius šias naujas technikas, į darbų sąrašą patenka tik tie, kuriuos esate visiškai įsipareigojęs atlikti, o visi kiti keliauja į kitą sąrašą.

Tokiu būdu kontrolė pereina į jūsų rankas ir grįžta pasitenkinimas daromais dalykais. Taigi, dar kartelį laimę lemia tai, ar esate padėties šeimininkas.

Atidėliojimas

Tai dar viena streso ir nemalonių jausmų priežastis. Kai atidedame darbus, nustojame siekti to, ką žinome, jog norime turėti, tada vėl atsiranda tuštuma. Kitaip tariant, suprantame, kad situacija išslydo iš mūsų rankų. Tam tikra prasme ji pradeda mus kontroliuoti.

Kaip perimti kontrolę į savo rankas?

Manau, kad pirmiausia reikia nustoti bėgti nuo problemų. Tačiau reikia suprasti, kad negalima visko pataisyti iškart. Jei darysite viską priešingai nei viršuje, tuomet beveik didžiąją dalį gyvenimo vadžių automatiškai perimsite į savo rankas.

Konkretesnių patarimų pilna šio puslapio archyvuose, pavyzdžiui, Laiko valdymas IV – planavimas, Kaip įveikti baimę.

Būkite smalsūs, kai jaučiate, kad kažkas blogai, nevenkite problemos, konfrontuokite su ja. Klauskite savęs, kodėl taip jaučiuosi? Fizinis skausmas nurodo kažkokį fizinį negalavimą, pvz., danties skausmas reiškia, kad sugedo dantis ir reikia kažko imtis. Nemalonūs emociniai pojūčiai lygiai taip pat nurodo, kad reikia imtis veiksmų ir taisyti padėtį.