Penktadienio mitas
Atkeliavo dar vienas penktadienis. Staiga, visi jaučiasi daug geriau nei kurią kitą darbo d
ieną. Kas antras atsakymas į klausimą – „kaip sekasi?“ – yra – „puikiai, juk šiandien penktadienis!“. Visi entuziastingi, krečia pokštus darbe ir t.t. Prie to pačio galima pridėti pirmadieninius atsakymus: „Ai, šiandien ne kaip, juk pirmadienis… Iki penktadienio dar taip toli.”. Ar taip jaučiatės ir jūs? Bent retkarčiais?
Žinoma, yra daug validžių priežasčių, kodėl ši diena mus priverčia jaustis laimingesniais, pvz., žmonės nesusitvarko miego režimo, todėl laukia savaitgalio, kai galės pagaliau „atmiegoti“ prarastas valandas… Arba tiesiog yra suplanuota išvykta su draugais. Bet šįkart apie mitą.
Penktadienis yra tarsi viltis. Viltis, kad gyvenime yra ne tik darbas, kad galėsime būti laisvi bent 2,5 dienos nuo įsipareigojimų. Įsitikinimas, kad savaitgalį nuveiksite ką nors įdomaus ar produktyvaus. Iš esmės, penktadienis įkūnija viziją apie gyvenimą, koks jis turėtų būti. Tik va, darbas trukdo.
Deja, dažniausiai penktadienio vakaras ir savaitgalis praeina taip, tarsi nieko nenuveikėm. Arba dar blogiau, turime tiek įspūdžių, kad jaučiamės tarsi dabar reiktų išeiginių nuo nuotykių. Tokie dalykai palieka mumyse arba tuštumą, arba psichologinį nuovargį. Kuo tuštuma ir nuovargis didesni, tuo sekmadienio vakaras gali būti nemalonesnis, gyvenant su mintimi „rytoj vėl į darbą“.
Taigi, penktadienis ateina ir praeina. Reikia džiaugtis dabartimi. Savaitgalis nebūtinas, kad jaustumėmės gerai ir nuveiktume ką nors produktyvaus. Tūkstančio mylių kelio prasideda žingsneliu po žingsnelio.
Dabar atskleisiu paslaptį – jums nebūtina dirbti 50 metų, kol išeisite į pensiją. Būdami 70 ar 75, jau būsite sudėvėję kūnus ir mažai, kuo galėsite pasidžiaugti. Yra kitas kelias – ankstyva pensija, pvz., 30ties ar 4oties metų. Plačiau apie tai kituose straipsniuose.
Šiandienos „moralas“, visada džiaukitės dabartimi bei prisiminkite, kad absoliučiai viską galima pakeisti. Laukti savaitgalio, kad „gyventumėte“ yra kvaila. Jei visad lauksite penktadienių, taip prabėgs gyvenimas pro akis, o jūs vis jo lauksite ir lauksite.
P.S. visad yra akimirkų ir žmonių, kai norisi pirmadienį į darbą, tačiau net tokiais atvejais, maloniau būtų, kad tereiktų dirbti pusdienį ir keltis kiek vėliau 😉
