Didesnių ar mažesnių sprendimų ieškome kiekvieną dieną. Todėl šiame straipsnyje noriu pasidalinti patirtimi, kaip surasti gerą sprendimą kiekvienam gyvenime iškilusiam uždaviniui.
Nebandykite sienos pramušti galvą
Kartais būna taip, kad susiduri su uždaviniu, kurį bandai spręst vienaip, tada kitaip. Išbandai daugybę būdų, kol galų gale mėgini spręsti problemą jau prieš tai išmėgintais metodais. Blogiausia, kad pats nė nepastebi, kad užstrigai nesėkmingų metodų rate. Dažnai jame praleidžiama daug laiko. Tokiems atvejams siūlau du sprendimus: turėkite lapelį, kuriame parašyta, kaip dar galima mėginti išspręsti problemą bei darykite pertraukėles.
Turėkite „klausimų lapelį”
Tai labai primityvus, tačiau efektyvus būdas. Klausimai turi būti tokie, kurie nurodo, kur ieškoti informacijos arba, kaip galima sužinoti, kur jos ieškoti. Kaip pavyzdį pateiksiu savo paties „klausimų lapelio” turinį:
- Ar jau išmėginau „Google”?
- Ar yra kokių nors kitų metodų spręsti problemai, kurių dar neišbandžiau?
- Kas iš mano pažįstamų galėtų žinoti atsakymą arba nukreipti mane tinkama linkme?
- Padaryk pusvalandžio pertrauką.
Lapelį laikykite gerai matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant monitoriaus. Tokiu būdu akis dažnai už jo „užklius” ir neleis užstrigti nesėkmingų bandymų rate.
Leiskite smegenims pailsėti
Tony Buzan knygoje „Lavinkite atmintį” rašoma, kad pertraukėles reikia daryti, kas 10-50 minučių. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus savybių. Kadangi dauguma mūsų įpratę prie 45 minučių trukmės akademinės valandos, tad siūlau būtent tokį intervalą ir pasirinkti. Pertraukėlės turėtų trukti 2-10 minučių. Per jas reikia leisti smegenims protiškai pailsėti. Tam puikiai tinka tokie dalykai: pasivaikščiojimas, trumpa mankšta, arbatos puodelio pasidarymas.
Toks režimas anot pasaulyje garsaus autoriaus leidžia:
- Išlaikyti gerą supratimą ir įsiminimą ilgą laiką;
- Lengvesnį naujos informacijos perpratimą, nes ankstesnioji jau sutvarkyta ir smegenys paruoštos naujai medžiagai suvokti ir įsiminti;
- Geriau įsiminti, nes pertraukėlių metu smegenys surūšiuoja informaciją, tai leidžia ją ilgiau išlaikyti atmintyje;
Trumpai tariant, pertraukėlės leidžia išlaikyti kūrybiškumą, mažina nuovargį, padeda susidoroti su nauja informacija ir vis kitomis užduotimis.
Kitas pertraukėlių privalumas yra tas, kad jų metu dažnai kyla įvairių puikių idėjų susijusių su ką tik darytomis užduotimis ar matyta informacija. Pavadinčiau tai „nosies pakėlimo nuo ekrano” sindromu 🙂
Tegul smegenys galvoja už jus
Būna situacijų, kuomet, kad ir kaip bebandytum išspręsti problemą, tiesiog nematai jokios tinkamos išeities. Vis galvoji galvoji ir nieko – neužsidega jokia lemputė galvoje. Kai sprendimas neturi būti priimtas skubiai, labai tinka paprastas metodas: palikti problemą nuošalyje. Tiesiog suformuluokite problemą mintyse ir laikinai ją pamirškite. Dabar tik laiko klausimas, kuomet į galvą šaus puiki idėja.
Efektyviausiai toks metodas veikia tuomet, kai prieš einant miegot būna ieškoma rakto problemai, tačiau neradus einama miegot. Dažniausiai jau vos pabudęs, žinau, kaip išspręsti susidariusį uždavinį.
Kas niekad su tuo nesusidūrėt, siūlau tikrai neatmesti šio metodo kaip naivaus ar neįtikimo. Tai dažnai taikomas būdas problemoms spręsti. Jūsų smegenys tikrai gali daugiau nei manote.
