Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Manau, kad viską apie laiko valdymą jau aptarėme: evoliucija, gyvenimo konstitucija, tikslai, planavimas. Tad dabar teliko priminti svarbiausius dalykus – apibendrinti – ir pridurti keletą patarimų.

Koncentracija

Kas skaitė paskutinįjį straipsnį, tikrai prisimena kaip tai svarbu. Svarbu vienu metu susikoncentruoti ties kuo mažiau dalykų. Juk akivaizdu, kad geriau pora gerų rezultatų nei daugybė prastų ar patenkinamų. Įsivaizduokite, kad mokate truputį programuoti, truputį rašyti, truputį anglų kalbos ir dar daug visko po truputį. Labai džiugu, tačiau tokie sugebėjimai leidžia sukurti mažą vertę aplinkiniams. Tai savo ruožtu garantuoja, kad ir jūs iš jų gausite mažą vertę. Tuo tarpu, jei būtumėte išskirtinis programuotojas, nuostabus rašytojas arba puikiai mokėtumėte anglų kalbą, jums atsivertų kur kas daugiau kelių į sėkmę.

Be to, motyvacija auga, kai stebimi džiuginantys veiklos rezultatai. Tik naudojantis susitelkimu ties vienu dalyku, galima pasiekti motyvuojančius rezultatus.

Bendras vaizdas ir tikslas

Susiplanuoti tik vieną savaitę ar dieną yra šaunu. Tačiau kur kas šauniau susiplanuoti metus, mėnesius, savaites ir dienas. Patikėkite manimi, išbandžiau. Kad ir koks šaunus būtų darbų sąrašas, jų prioritizavimas, tačiau jei nėra kažkokio didesnio tikslo, kažko kas viską apjungia, tuomet pastangos neduos norimų rezultatų.

Tuo tarpu norint turėti bendrą vaizdą, būtina gyvenimo vizija ir tikslai.

Eksperimentuokite

Išmėginkite mano siūlytą planavimą. Vėliau pritaikyti jį prie savo poreikių. Vieniems patinka viską turėti telefone, kitiems internete, dar kitiems parašytus popieriuje. Vieniems patinka matyti mėnesiais, kitiems ketvirčiais. Atraskite savo metodą.

Apskritai tai galioja ne tik planavime, bet ir visame kame. Juk nebandęs niekada nesužinosi. Taip pat žmonės kur kas labiau gailisi dalykų, kurių neišdrįso pabandyti nei dalykų, kuriuos darydami suklydo. Tad ko laukiat? Pirmyn! Tik eksperimentuodami galite išmokti kažko praktiško.

Universalūs gyvenimo principai

Jei turite tikslus, gyvenimo viziją, tačiau jei nesiremia universaliais gyvenimo principais, tuomet jums arba nepasiseks arba jūsų darbai ir įtaka bus trumpalaikė. Kas gi tie universalieji gyvenimo principai? Visi juos žinom, juk tai: sąžiningumas, gerumas, atsidavimas, dorumas, patikimumas ir kita.

Persidirbimas ir poilsis

Dažna problema yra persidirbimas, kurį minėjau ankstesnėse dalyse. Pats dažnai taip suklystu. Norėčiau dabar uždėti akcentą ties poilsiu. Prisiminkite II kvadrantą iš čia . Kaip matome, poilsis irgi yra svarbi, bet ne skubi veikla. Būtinai pailsėkite.

Reikia susikurti tokį režimą, kuriame nejaustumėte kaltės dėl poilsio. Įsidėmėkite, poilsis yra lygiai toks pat darbas kaip ir bet kuri kita užduotis. Tačiau sėdėjimas prieš televizorių, todėl, kad tingite galvoti, ką įdomesnio nuveikti, nėra poilsis.

Poilsis mus atpalaiduoja, leidžia pailsėti protiškai, fiziškai bei pamatyti problemas kitu kampu.

Bandykite dar ir dar kartą

Pažiūrėkite šį video, kur žmogus šneka apie nuolatinį griuvimą ir atsistojimą. Taip darykite ir jūs, stokitės ir stokitės. Kaskart atsistoję būsite protingesni ir stipresni, nes apmąstysite savo klaidas ir jų priežastis. Kiekvieną kartą kažką darydami iš naujo, tai darysite geriau. Galų gale jums pavyks pasiekti visus savo tikslus.

Dažnai girdime sakant, kad už viską esame atsakingi patys. Kad ir kas benutiktų, tai mūsų nuopelnas. Jei to tikrai negalima pakeisti, tuomet turėtume atitinkamai pakeisti požiūrį. Visa tai tiesa, nes mus supančią aplinką sukuriame patys, patys keičiame arba paliekame nepakitusią.

Kaip mus veikia aplinka
Buvo atliktas toks bandymas. Dvi vienodos rūšies žuvys patalpinamos į skirtingus akvariumus. Viena į mažutį, šiek tiek didesnį už ją pačią. Kita, į didžiulį akvariumą. Eksperimento rezultatas toks, kokio ir galima tikėtis: mažame akvariume plaukiojusi žuvytė buvo kelis kartus mažesnė nei ta, kuri augo didesniame. Žuvys priešingai nei žmonės, neturi gebėjimo mąstyti ir daryti įtaką aplinkai, tačiau geba puikiai prie jos prisitaikyti.

Kita vertus, žmonės taip pat moka prisitaikyti prie aplinkybių. Jei niekad nenešiojate kostiumo, juk jaučiate, kad jį apsivilkus, tvarkingai susišukavus, nusiskutus ir atlikus visa kita, kad atrodytumėte nepriekaištingai, staiga kažkas nutinka. Mintyse pradeda kirbėti kažkoks kirminukas. Jis verčia pasitempti, labiau pasitikėti savimi. Pradedame jausti kažkokius lūkesčius, kuriuos stengiamės įgyvendinti.

Žmonių lūkesčiai ir tikėjimas
Manau, kad kiekvienas iš jūsų esate buvę liudininkais tokio tipo įvykio. Įsivaizduokime, kad Vardenis yra paprastas žmogus. Nieko nepasižymintis, tačiau kartu atliekantis tai, ką reikia. Nutinka taip, kad kažkoks asmuo, pavyzdžiui, draugas, kolega ar viršininkas į jį suprojektuoja lūkestį: „Vardeni, žinau, kad puikiai dirbi, tačiau tavo vieta ne čia, tu gali daugiau. Kiekviename tavo darbe matosi pastangos virtusios kokybe”. Pridedame dar porą asmenų pasakiusių panašias frazes ir staiga pastebime, kad Vardenis pluša išsijuosęs, atlieka daugiau, geriau ir greičiau. Be to, tikėtina, kad visam tam sunaudoja tiek pat laiko – 8 valandas per dieną. Žinoma, tai nebūtinai trunka ilgą laiką, tačiau akivaizdu, kad kitų lūkesčiai, beje, kaip ir mūsų pačių iškelti sau, daro didelę įtaką.

Be to, tą patį galite daryti su savo draugais, giminėmis ar vaikais. Tai nėra manipuliacija – nereikia meluoti. Tiesiog pagirkite – žmogus turi žinoti, kad tai daro puikiai, kad kiti tai vertina. Tai jį vers pasistengti dar labiau ir atskleisti savo sugebėjimus.

Taigi, jei keliat sau mažus tikslus, tuomet jie jums atrodo kaip dideli. Tokiu būdu nieko solidesnio ir gražesnio taip ir nepadarote. Tačiau jei keliate didelius ir prasmingus tikslus, tuomet viskas vyksta priešingai – jūsų naudai.

Pakeisk aplinką, o ji pakeis tave
Dabar, kai įsitikinome aplinkos poveikiu mums, turėtume tuo tinkamai pasinaudoti. Viskas labai paprasta – įsivaizduoti, koks norite būti. Tuomet šį įvaizdį atspindėkite į aplinką ir atitinkamai ją pakeiskite.

Yra toks angliškas posakis „Apsimesk tokiu, kokiu nori būti iki tol, kol juo tapsi” („fake it till you make it”). Jei „apsimetate”, kad puikiai valdote savo laiką, tuomet tikrai tampate laiko ekspertu. Jei nuolat būnate tvarkingas, tuomet tampate tvarkingu žmogumi.

Štai keletas elementarių dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti: jūsų darbo vieta, namai, automobilis ir visa kita turi būti tvarkingi. Jūs patys turite būti susišukavę, nusiskutę ir švarūs. Ant sienų pakabinkite lapus liudijančius apie jūsų pasiekimus ir įgyvendintus tikslus – lūkesčio principas – jei pavyko anksčiau, pavyks ir vėl.

Išvados
Apsimesk tokiu, kokiu nori būti tol, kol tokiu tapsi. Atitinkamai pakeisk aplinką, kurioje gyveni. Juk tai paprasta? Tačiau dabar keliauti link savo tikslų bus maloniau ir lengviau.

Dažnai girdime, žmones sakant: „numesiu 10 kilogramų. Pradedu jau rytoj!“ Arba: „pradėsiu kasdien skaityti po valandą, pradedu nuo kitos savaitės.“ Arba: „kitą mėnesį jau tikrai tikrai pradėsiu kas rytą mankštintis.“ Problema ta, kad tai tik būdas pateisinti savo tingumą. Tai būdas apgauti save: mes pasakom, kad darysim, pasakom net kada darysim. Tokiu būdu mūsų sąžinė tarsi lieka švari. Juk mes atseit kažką darom. Problema ta, kad taip galima atidėlioti nors ir visą gyvenimą.

Atidėliojimas yra liga
Atidėliojimas yra viena iš klaidų, kurias galima padaryti siekiant bet kokios sėkmės. Atidėliojimas yra tiesiog bėgimas nuo visaverčio gyvenimo, kurį galima gyventi šią akimirką. Tačiau labai mažai žmonių sugeba visiškai neatidėlioti darbų – dauguma serga šita liga.

Kodėl tai liga? Jei žmogus nuolat atidėlioja, jis tiesiog sau meluoja. Bėga nuo savo norų, nuo savo ateities. Klampina save praeityje, bando išlaikyti nepakitusį statusą. Galbūt bijo nesėkmės. Labai panašu į psichologinio invalidumo simptomus. Kad ir kas tai būtų, ar tikrai to norit savo gyvenime? Gerai pagalvokit – juk jūs patys galit pasirinkti.

Nėra nukeltų darbų
Kas yra nukeltas darbas? Toks darbas, kurį žmogus žada padaryti rytoj vietoj to, kad padarytų šiandien? Rytojaus darbai neegzistuoja, nes rytojaus dar nėra.

Kas tuomet yra atidėliojimas? Niekas. Juk tikrovėje paprasčiausiai egzistuoja nepadarytas arba padarytas darbas.

Taigi, darbas yra padarytas arba ne. Juoda ir balta. Čia nėra vietos pilkai spalvai.

Kaip nustoti atidėlioti

1. Paskaitykite dar kartą pastraipą „Atidėliojimas yra liga”. Ar tikrai norite ja sirgti? Užstrigti vienoje vietoje? Nieko nepasiekti? Visada gailėti savęs ir sakyti „rytoj jau tikrai pradėsiu daryti X”.
2. Vietoj „rytoj” paskirkite konkretų laiką, pavyzdžiui, trečiadienį 22:00. Įpareigokite save, pasiryžkite tam. Paskirkite atpildą už tai. Imkite ir padarykite tai paskirtu laiku.
3. Ar prisimenate tą malonų jausmą, kai kažką padarote? Projektas ar tiesiog kažkokia užduotis yra didelė, sudėtinga. Trūksta informacijos norint suprasti, kiek iš tiesų reikės įdėti darbo. Kaip visada, norime ją padaryti labai gerai, todėl vis atidėliojam ir atidėliojam. Pradedam jausti tą nemalonų jausmą – mus graužia sąžinė, kad nieko nedarom. Galų gale imam ir padarom, kad ir nedidelę darbo dalį. Tuomet mus apima malonumas, kad darbas juda į priekį. Be to, net nebuvo sunku tai padaryti, kaip atrodė iš pradžių. Pasirodo, kad tai gerokai paprasčiau ir smagiau, nei manėme. Prisiminkite šį malonų jausmą.
4. Galbūt atidėliojate ne viską, o tik tam tikrus dalykus? Tuomet gerai pagalvokite. Gali būti, kad jūs visai nenorite to daryti. O kam daryti, ko nenorite? Turbūt tai kažkoks dalykas, kurį laikote naudingu, tačiau tokiu, kuris nuobodus, varginantis ir reikalaujantis jūsų laiko. Galbūt tai kažko kito jums primestas darbas? Tokiu atveju surašykite privalumus, kuriuos suteiktų darbo padarymas. Jei privalumai nesumažina jūsų noro atidėlioti iki minimumo, tuomet tiesiog išbraukit šį darbą iš savo sąrašo.
5. Sunku padaryti viską iškart, tad paskirkite 30 minučių darbo darymui. Vos tik praeis šis laikas, galite tučtuojau liautis. Tokiu būdu išvengiama atidėliojimo dėl užduoties didumo ir sudėtingumo. Kartu pastebima, kad nebuvo taip sunku, kaip manyta. Be to, gautas malonumas, kad darbas pajudėjo į priekį, motyvuoja ir toliau jo imtis.
6. Supraskite, kad esate per daug ypatingi, kad nuolat gyventumėte susirūpinę dėl to, ką turite padaryti. Kai kita kartą pasijusite nepatogiai dėl atidėliojimo keliamo nerimo, prisiminkite, kad save mylintys žmonės savęs taip neskaudina.
7. Kur kas svarbiau yra ką nors padaryti nei stengtis tai padaryti tobulai taip ir negaunant apčiuopiamo rezultato. Tad imkite ir darykite.
8. Jei ketinate pradėti skaityti, pradėkite dabar. Jei ketinate pradėti papildomai šviestis savo profesinėje srityje – pradėkite dabar. Vienintelis laikas, kurį turim, yra dabar. Vakar diena yra praeitis, o rytojus dar neatėjo.

Išvados
Nemeluok sau ir neapgaudinėk savo sąžinės, kad kada nors kažką padarysi. Imk ir padaryk. Pradėk šiandien, pradėk dabar. Kuo anksčiau pradėsi valdyti savo gyvenimą, tuo anksčiau jis duos norimus rezultatus. Niekada neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.

Manai, kad esi vargšas? Kad nieko neturi? Gyveni nuo algos iki algos? Kažkaip sunku patikėti, kad žemėje egzistuoja neturtingų žmonių. Kaip manai, ką aklas žmogus paaukotų už tokį savaime suprantamą dalyką, kaip rega? O už kiek parduotum savo koją? Rankas? Jau net nekalbu apie gebėjimą valdyti savo galūnes. Pabandyk bent pusvalandį jų nejudinti ir suprasi, kaip jaučiasi paralyžiuotas žmogus.

Įdomu tai, kad sveiki žmonės tai laiko savaime suprantamu dalyku. Tuo tarpu to neturintys labai vertina šiuos „įprastus” dalykus. Dar įdomiau tai, kad dažnai kažko stokojantys ar netekę žmonės kur kas labiau kabinasi į gyvenimą.

Galėčiau prirašyti daugybę sėkmės istorijų apie kažko „savaime suprantamo” neturinčius žmones, bet apsiribosiu keliomis. Pavyzdžiui, tik vienos akies krašteliu matanti moteris įgijo 2 magistro laipsnius, o po 40 metų, patobulėjus medicinai net įgavo regėjimą. Ji turėdavo skaityti knygą laikydama ją 10 centimetrų atstumu nuo veido! Indų plovimas jai tapo švente, nes ant putų burbulėlių matydavosi plati spalvų gama.

Arba apie vaiką, kuris gimė be ausų. Galėjo girdėti tik, jei kalbėdavai į smilkinį arba šaukdavai labai garsiai – girdėjimas per kaulus. Niekad nepasidavė gyvenimui, mokėsi paprastoje mokykloje, studijavo universitete. Jam esant paskutiniame kurse, buvo išrastas klausos aparatas, kuris jam padėjo. Sužavėtas šio aparato, jis parengė dviejų metų planą, kaip didinti tokio prietaiso tikslinės rinkos pasiekiamumą. Su tuo planu nuvyko pas aparato gamyklos savininką, kuris, savaime suprantama, pasamdė šį žmogų.

Ar vis dar manai, kad esi vargšas? Man atrodo, kad esi tinginys, atidėliotojas, dykaduonis ar bet kas kitas, bet tikrai ne vargšas. Tu nesi elgeta, kuriam šiame pasaulyje reikia kažkieno kito malonės. Pabusk iš šio savo susikurto realybės sapno, kuriame save pavertei auka! Tu turi galimybes įgyti tai ko nori, gyventi taip kaip nori, būti su kuo nori ir daryti, ką tik nori. Juk tu pats tai žinai ir teguli tai ant tavo sąžinės. Naudokis savo gyvenimo suteiktomis privilegijomis ir talentais. Tu esi savo likimo kalvis.

Išvados
Pabaigoje noriu pacituoti šiuos Henrio Fordo žodžius: „Jei manai, kad gali kažką padaryti ar manai, kad negali, abiem atvejais esi teisus”. Susimąstykite apie tai.

Įpročiai yra puiki priemonė pagreitinti kelią į sėkmę. Be to, įpročius išsiugdyti yra paprasta, jei jie skiepijami vadovaujantis keliais svarbiais principais.

Įsivaizduokime, kad norime kiekvieną rytą mankštintis. Iš pradžių jaučiame didelį entuziazmą, pasinaudodami savo valios pastangomis lengvai atsikeliame ir puolame daryti mankštos. Keletą dienų, gal net porą savaičių mums puikiai sekasi. Vėliau entuziazmas išblėsta. Pradedame apgaudinėti save: „Šiandien verčiau ilgiau pamiegosiu, nes reiks daug jėgų, rytoj padarysiu ilgesnę mankštą ir taip atsigriebsiu”. Galų gale nebelieka pasiryžimo mankštintis ir visa tai lieka užmarštyje.

Dabar pereikime prie kito pavyzdžio – daugelis iš mūsų yra taip įpratę valytis dantis vakare, kad be jokių problemų tą padaro net būdami labai pavargę, prieš pat nuvirsdami į lovą. Štai toks ir yra skirtumas tarp „daryti kasdien” ir įpročio. Tad šįkart apie įpročių galią ir jų ugdymą.

Kaip išsiugdyti įprotį
Žemiau pateiktas dalykų sąrašas, kurie reikalingi įpročio išugdymui:

1. Surašykite įpročio privalumus. Tą sąrašą turėkite po ranka, kad bet kada galėtumėte pasisemti motyvacijos. Jei jis neturi privalumų, tai kam vargintis?
2. Iš anksto turėkite susigalvoję sau atpildą, kuris motyvuotų. Tačiau tai turi būti nesusiję su pačiu įpročiu. Pavyzdžiui, įprotis kasdien keltis vienodą valandą vos suskambus žadintuvui. Atlygis – „turėsiu daugiau laiko” yra blogas. Čia ne atlygis, o įpročio rezultatas, todėl apie tai galvojame kaip savaime suprantamą dalyką.
3. Konkretus laikas. Tai gali būti valanda, gali būti aplinkybė, gali būti vietovė. Svarbiausia, kad tai vyktų vieną kartą per dieną. Pavyzdžiui, kėlimasis iš lovos, 18:00, vakarienė, dušas ir pan.
4. Darykite tai bent 30 dienų. Psichologinėje literatūroje teigiama, kad biologiškai žmogui pakanka 21 dienos susikurti naują įprotį. Kadangi pats susidūriau su šio periodo nepakankamumu, tad siūlau skaičių, kuris dažniausiai figūruoja populiariausiuose asmeninio tobulėjimo puslapiuose – 30.
5. Jei norite įpročio 3-6 dienom per savaitę, geriau paverskite tai kasdieniu dalyku. Sunku kažką daryti kas antrą ar kas trečią dieną, nes nėra pastovumo. Tačiau, jei pasirinksite tinkamą trigerį, kaip darbo dienos pabaiga, pradžia ir panašiai, tuomet viskas eisis sklandžiai. Toks įpročio aktyvavimo įvykis pakankamai dažnas ir įvyksta tik 5 dienas per savaitę.
6. Jei įpročio nepavyko išlaikyti 30 dienų, tuomet pradėkite iš naujo nuo 0. Norint išsiugdyti įprotį būtina atliekamus veiksmus kartoti be pertraukos.
7. Laikinumas. Kasdien atlikti kažkokį veiksmą visą likusį gyvenimą yra labai sunku ir demotivuoja. Sprendimas labai paprastas – įprotį išlaikyti turite tik 30 dienų. Vėliau pamatę rezultatus galite pratęsti įprotį dar 30 dienų arba jo atsisakyti. Toks būdas leidžia pirmiausia išbandyti, pajusti naudą ir trūkumus, tačiau nesukelia pradinės demotivacijos. Juk sunku pradėti su mintimi, kad visą likusį gyvenimą kasdien kelsiesi vienodu laiku, ar skaitysi po valandą, tačiau tai išbandyti viso labo 30čiai dienų yra smagu ir lengva.

Viso labo 7 maži žingsneliai – viskas labai paprasta ir efektyvu. Nežinote nuo ko pradėti? Nieko baisaus, kitame paragrafe daugybę pavyzdžių, kaip naudingai išnaudoti šį ginklą.

Įpročių pavyzdžiai

1. Skaityti po valandą kasdien;
2. Nerūkyti, nustoti gerti kavą ar valgyti nesveiką maistą, atsisakyti kažkokios kitos priklausomybės;
3. Mankštintis;
4. Kasdien atlikti po vieną iš anksto sugalvotą darbą. Vėliau šį įprotį galima panaudoti retiems įpročiams. Pavyzdžiui, dukart per savaitę norite skirti laiko straipsnių rašymui. Tai retas įprotis, todėl sunku jį įvaldyti. Tačiau pasitelkdami vieno darbo per dieną įprotį, galite tiesiog įpareigoti save kažkurią konkrečią dieną rašyti straipsnį. Tokiu būdu, ta diena kaskart gali būti skirtinga.
5. Kasdien užkalbinti po nepažįstamą žmogų;
6. Nustoti žiūrėti televizorių. Jei bijote praleisti mėgstamas laidas, galite tiesiog jas įrašyti ir, jei po 30 dienų manysite, kad kažką praradote, tuomet galėsi atsigriebti;
7. (Pa)rašyti straipsnį ar knygos skyrių;
8. Keltis vienodu laiku;
9. Kasdien išmokti kelis naujus žodžius;
10. Nustoti lankytis forumuose;
11. Padaryti savo partneriui masažą;
12. Rašyti dienoraštį;
13. Atlikti 20 pardavimo skambučių;

Kaip išlaikyti įprotį
Tarkime, kad turime rytinės mankštos įprotį, tačiau išvažiavus atostogų ar į komandiruotę, sunku jo laikytis. Dažnai tiesiog nėra laiko ar sąlygų. Dėl to neverta baimintis. Grįžus į įprastą aplinką, visi įpročiai bus išlikę. Juk ne veltui narkomanams siekiantiems pagyti siūloma pakeisti aplinką.
Be to, įpročiai nesunkiai gali galioti keliose aplinkose, tačiau negalioti visose kitose. Pavyzdžiui, per savaitę 3 dienas praleidžiu viename mieste ir 4 kitame, tačiau tai neturi jokios įtakos įpročiams, nes jie yra perkelti į abi šias aplinkas. Norint tai padaryti, tereikia išlaikyti įprotį abejose aplinkose 30 dienų.
Kuo ilgiau bandomuoju laikotarpiu išlaikote įprotį, tuo lengviau jo laikytis toliau. Įsivaizduokite, kad jau 23 dienas kasryt mankštinatės. Juk sunku dabar imti ir sustoti, kai tiek daug jau padaryta, o atpildas čia pat.

Išvados
Galvą sudaužyti akmenį sunku, tačiau lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tuo įpročiai ir yra tokie ypatingi – kartą įvaldžius, jie visada šalia ir nuolat stumia į priekį.

Sugalvokite ar pasirinkite iš sąrašo, ką norite daryti kasdien, pasirinkite tinkamą laiką naujam įpročiui, surašykite jo privalumus, pasiskirkite atpildą ir pirmyn!

Vienintelis dalykas, kuris mus kur nors nuveda tai veiksmas. Veiksmas, veiksmas ir dar kartą veiksmas. Taigi, šiandien apie tai, kaip svarbu kažką atlikti.

Neužstrikite planavime
Galima dienų dienas planuoti, kaip įgyvendinsi savo verslo idėją. Galima aprašinėti, paišyti diagramas, kurios tiesiog meno kūriniai. Tačiau vienintelis dalykas, kuris mus priartina prie tikslo yra veiksmas. Vienintelis veiksmas reiškia kažkokį apčiuopiamą rezultatą.

Kur kas geriau yra pradėti veikti nei užstrigti planavimo fazėje. Kodėl? Pirma, parengti tobulo plano neįmanoma. Vis tiek bus kažkokių netikslumų ir klaidų. Galų gale gyvenimas pasisuks netikėta linkme, tuomet teks keisti planą. Bet planavime prarasto laiko negalima susigrąžinti. Antra, kuo greičiau pradėsit vykdyti konkrečius žingsnius, tuo greičiau gausite grįžtamąjį ryšį. Staiga suprasite, kad vieną ar kitą dalyką reikia daryti visiškai atvirkščiai, o dar kito dalyko padaryti neįmanoma. Kitaip sakant, gauta patirtis leidžia stipriai patobulinti planą ir jo įgyvendinimą.

Žinoma, neneigiu naudos, kurią suteikia žingsnių tikslo link turėjimas arba tiesiog planas ir atliekamų veiksmų prioritezavimas. Tik sakau, kad vienintelis dalykas, kuris mus kažkur nuveda – veiksmas. Kita vertus, veiksmas užima paskutinę vietą pagal svarbą kelyje į sėkmę, nes pirmiau eina tokie dalykai kaip požiūris, tikslai, strategija ir pan. Tačiau tik jis vienintelis duoda kažkokį konkretų rezultatą.

Eksperimentuokite
Jei manai, kad perskaitysi kažkokią knygą ar straipsnį ir staiga tapsi puikiai laiką valdančiu ar tikslus keliančiu žmogumi, tuomet, deja, turiu tave nuvilti. Gyvenime taip nebūna. Kelias į sėkmę grįstas eksperimentais ir klaidomis. Tik pastarųjų dėka mes tobulėjame. Todėl siūlau kuo greičiau viską išbandyti praktiškai bei pritaikyti savo reikmėms. Žinios, kurios nenaudojamos neteikia jokios naudos. Taip pat, jos greitai išgaruoja iš mūsų galvų, lyg niekad ten ir nebuvusios.

Dabar pasitelkime vaizduotę ir įsivaizduokime, kad kažkoks žmogus sukūrė tikrą žingsninį vadovą, kaip pasiekti sėkmę savo gyvenime. Turiu omeny tokį vadovą, kuriuo vadovaujantis kaskart pasiekiamas norimas tikslas. Ar būtų įdomu žinoti, kad tavo sėkmė yra kažko kito nuopelnas? Kad iš tiesų tu nieko nepasiekei? Tavo sėkmė būtų tarsi ištraukų iš istorijos knygų nurašymas į sąsiuvinį – jokios naudos ar įdomumo. Blogiausia, kad tokiu būdu nebūtų patirtos nesėkmės, sunkios situacijos ir visa kita, kas yra būtina asmeniniam tobulėjimui bei tolimesnei sėkmei.

Tau nereikia naujausio telefono
Ši problema kamavo ir mane patį. Jeigu turėčiau tą ir tą programą, greitesnį internetą arba naujausio modelio telefoną, tai iškart būčiau produktyvesnis, sėkmingesnis ir t.t. Kol jų negausiu, tol negaliu net šiukšlių išnešti, nes neturiu daikčiuko, kuris man primintų, kad turiu tai padaryti. Nė velnio. Štai pažiūrėkime, kad ir populiaraus puslapio lifehacker.com straipsnį „Penki geriausi užrašų darymo įrankiai”. Anot skaitytojų antras geriausias būdas užsirašinėti yra tiesiog rašiklis ir popierius. To puslapio skaitytojai tikrai yra gerokai labiau apsišvietę ir produktyvesni nei vidutinis žmogus, tačiau vis tiek teigia, kad pati paprasčiausia priemonė yra pati geriausia.

Taigi, visas naujausių technologijų ir programų poreikis viso labo yra dar vienas būdas atidėlioti savo tikslų siekimą. Tad pradėk dabar su popieriumi, o baigsi su kuo nori. Visiškai sutinku, kad protingas telefonas gali padėti nepamiršti ir efektyviau planuoti dieną, tačiau tai ne priežastis atidėlioti veiksmų atlikimą. Veiksmas yra tai, kas mus nuveda į priekį.

Išvados
Nepaisant to, kad veiksmas užima paskutinę vietą hierarchijoje į sėkmę po tokių dalykų kaip požiūris, mąstymo apie problemas būdas, tikslai, strategija ir kita, tačiau tik jis vienintelis  mums duoda konkretų rezultatą, kuris mus priartina prie mūsų sėkmės. Todėl nepersistenkite šlifuodami visus kitus aspektus, kol nesiimate konkrečių veiksmų. Be įvykdyto veiksmo, kad ir koks tobulas planas ar geras požiūris būtų, jūs nė per nago juodymą nepasistūmėsite į priekį.

Koks žmogus norėtum būti? Ar daug trūksta, kad juo taptum? Aišku viena, jei elgiesi, kaip tavo idealas, tuomet ir esi jis. Juk taip? Tai tikrai yra taip paprasta kaip skamba. Šiame straipsnyje pasakoju apie asmenybės tobulėjimą remiantis paties susikurtu idealu.

Pirmiausia – idealo įvaizdis
Norint pritaikyti šį metodą, pirmiausia apibūdinkite save tokį, kokį norite matyti nuolat. Paimkite popieriaus lapą ir užrašykite.

Nurodykite, kaip jis priima sprendimus, kaip elgiasi stresinėse situacijose, kokiomis charakterio ypatybėmis pasižymi. Apibūdinkite taip detaliai, kad remdamiesi aprašymu galėtumėte nustatyti, kaip jis elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje.

Elkitės kaip jūsų idealas
Nežinote, kokį sprendimą priimti? Ne bėda, juk žinote, ką nuspręstų idealas. O gal ir su jo pagalba negalite priimti sprendimo? Tuomet bent jau priimkite sprendimą tokiu būdu, kokiu tai darytų jis: neverkiant ir nedejuojant, bet pasveriant visus už ir prieš bei suprantant, kad neįmanoma kiekvieno išorinio veiksnio pasukti sau tinkama linkme.

Pirmas pavyzdys
Norėčiau tai iliustruoti labai paprastu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad esate virtuvėje ir ką tik ant grindų nukrito vienas riebaluotas mėsos gabaliukas. Jūs galite rinktis tarp daugybės variantų:
a) apsimesti, kad to nematėt ir palikti mėsą ant grindų;
b) paimti mėsą, išmesti ir neišvalyti grindų – juk  niekas nepamatys;
c) nuspirti mėsą už šaldytuvo, o grindis pavalyti šlepete;
d) paimti mėsą, ją išmesti bei išvalyti grindis.
Mano idealas pasirinktų d variantą, o jūsiškis?

Tai labai paprasta situacija, tačiau puikiai parodo, kaip lengva pasirinkti tinkamą sprendimą pasinaudojant susikurtu idealu. Kaip jau rašiau, viskas prasideda vienu mažu žingsneliu.

Antras pavyzdys
Dabar įsivaizduokime ką nors sudėtingesnio. Einate vėlyvą naktį gatve ir pastebite, kad maždaug už 50 metrų nuo jūsų trys vyrukai prikibo prie vienos merginos. Jūs galite:
a) apsimesti, kad to nematot (juk tai ne mano reikalas);
b) patyliukais iškviesti policiją ir pasišalinti;
c) pulti vienas prieš tris – esu Chuck Norris giminaitis, tad lengvai juos įveiksiu net jei jie ginkluoti ;);
d) patyliukais iškviesti policiją ir mėginti nukreipti vaikinų dėmesį nuo merginos, kad ji turėtų laiko pasprukti.
Ką šįkart darytų jūsų idealas? Maniškis rinktųsi c variantą, tačiau kol neturiu tam reikiamų įgūdžių arba ginklo, tektų pasirinkti d variantą. Esu vikrus ir greitas, tad blogiausiu atveju išloščiau laiko, per kurį atvažiuotų policija.

Tokius pat gyvenimiškus principus galime taikyti ir platesne prasme. Ar jūsų idealas, kas 5 minutes tikrina savo paštą? Kiekvieną laisvą darbo akimirką eina į facebook’ą? O gal pirmiau atlieka darbą, o tuomet užsiima jam naudinga veikla? Ar dienų dienas leidžia prie televizoriaus? Tad elkis kaip idealas ir taip tapsi juo.

Idealas nėra ponas tobulybė
Visų pirma, manau, kad visi sutiksite, kad nėra tobulų žmonių. Be to, idealių žmonių mums nė nereikia. Nebūtina visur ir visada būti pirmam, teisiam, geriausiam ir t.t. Kur kas svarbiau mėgautis dalyvavimu ir įgyti patirties. Kaip sakoma „sustoti pauostyti rožių”, o ne bėgte prabėgti pro gyvenimą nieko nepastebėjus.

Kas nepatiria nesėkmių ir pralaimėjimų, tas niekada nepasiekia sėkmės. Manot, kad sėkmingi žmonės viską pasiekė iškart ir pirmu mėginimu? Ne, tai tie žmonės, kurie nenustojo mėginę po kiekvienos patirtos nesėkmės.

Taigi, susikurti neklystantį idealą būtų pražūtinga. Dažnai nepaisant įdėtų daugybės pastangų viskas baigsis nesėkme. Būtent tai ir bus žingsnis į priekį, o ne paika sėkmė loterijoje.