Ar verta skaityti knygas?
Žymos: brainstormingas, idėjos, idėjų generavimas, ką duoda skaitymas, kodėl verta skaityti, protas, proto lavinimas, skaitymas, skaityti, TV
Pradėti norėčiau kinų patarle: „3 dienas neskaičius, kalba tampa beskonė“ („After three days without reading, talk becomes flavorless“). Pamenu, kad esu matęs, kur kas įtaigesnį patarlės vertimą į lietuvių kalbą. Galbūt turit geresnių variantų?
Naujos idėjos
Žmogus užsiimdamas įprasta veikla, bendraudamas su tais pačiais žmonėmis „malasi“ tose pačiose sultyse. Žinoma, yra brainstormingas, tačiau jo generuojamos mintys bus apribotos informacija, kuri jau yra gauta ir apdorota daugybę kartų.
Tai galioja ne tik idėjoms, bet ir mąstymui. Skaitymas gerokai padidina vadinamųjų „aaaa!“ momentų kiekį, t.y., kai staiga viskas susidėlioja tarsi į lentynėles ir suprantame kažkokią naują tiesą apie gyvenimą, darbą ar ką kitą.
Tai primena filosofijos dėstytojo žodžius: žmogus su turima informacija negali sugalvoti nieko naujo, ko jau ir taip nežino. Taip, tau gali kilti nauja mintis, tačiau iš tiesų ji yra sena, bet į pavirčių iškelta tik dabar.
To paties skaitymas
Ar manote, kad perskaitę knygą iš naujo, kurią paskutinį kartą matėte prieš 5 ar daugiau metų, suteiktumėte jai tą pačią prasmę ir įžvalgas? Akivaizdu, kad ne. O ką, jei nuolat skaitote knygas ta pačia tematika, pvz., asmeninio tobulėjimo? Juk daug turinio kartojasi ir pateikiama viso labo kitu kampu?
Jei aktyviai dirbama toje srityje, tuomet gims nauji pastebėjimai. Antra, bus nuolat priminamos senos geros tiesos. Kaip mano matematikos mokytojas sakydavo: „Kartojimas yra visų mokslų motina“. Ir trečia, tai įdomu ir motyvuoja.
Proto ir minčių lavinimas
Tarp filmo, pastatyto pagal knygą, žiūrėjimo ir knygos skaitymo yra didžiulis skirtumas. Ar kas nors esate matę nutikimą, kuomet filmas buvo geresnis už knygą? Tuomet prašau pasidalinti komentaruose.
Filmas mums pateikia iš anksto apdorotą informaciją, kaip kas atrodo, kur vyksta veiksmas ir t.t. Kas vyksta mūsų galvoje, kai skaitome? Visų pirma, visus veikėjus ir aplinkas tenka susikurti mintyse – darbas mūsų vaizduotei, antra, įsijautimas kur kas didesnis, juk viskas vyksta galvoje, o ne ekrane.
Perskaičius knygą, kartais pasikeičia nuomonė tam tikrais klausimais arba tiesiog tampi nebe toks kategoriškas, nes aiškiai pamatai ir antrąją pusę. Esu įsitikinęs, kad atitinkamai pasikeistų ir reali reakcija į gyvenimišką situaciją.
Tad verta ar ne?
Manau, kad kiekvienam, kuris skaito, atrodo, jog tai verta savo tam skiriamo laiko ir pinigų. Tam, kuris to nedaro, atrodo priešingai.
Kaip bebūtų, visuomet egzistuoja alternatyvieji kaštai. Tą laiką galėtumėt panaudoti ne skaitymui apie tuos pačius dalykus kitu kampu, bet jų darymui. Ne informacijos rinkimui apie verslą, bet jo kūrimui ir t.t.
Lygiai taip pat, veltui švaistomą laiką prie TV ar kompo būtų galima panaudoti proto lavinimui ir pramogai skaitant knygas.
Jeigu jau prašai pateikti filmą geresnį už knygas, nu niekaip negalėčiau atsakyti 🙂
http://listverse.com/2008/11/22/10-movies-that-are-better-than-the-books/
Ir netgi ne vienas, o visi dešimt 🙂
Esu šališka šiuo klausimu, nes skaitau daug ir nuolat, todėl prieš kažko pasakyti negaliu 😉 .
Ar verta? Čia jau kiekvienas pats apsisprendžia, kokiu būdu jam rinkti informaciją ir plėsti savo akiratį.
Knygose taip pat yra kažkieno apdorota informacija, man atrodo, svarbiausia – KAIP mes skaitome – ar tai praplečia mūsų akiratį. Nes skaitymas dėl skaitymo ar laiko praleidimo.. na, gal geriau, nei nieko 🙂 .
Teisus tas filosofijos dėstytojas, mes mokomės ir plečiame savo akiratį visą gyvenimą ir tik tokiu būdu tobulėjame 🙂 .
O kaip jį plėsti – apsiprendimo reikalas. Pritariu, kad knygų skaitymas – vienas iš geriausių būdų 😉 .
NePo, dėkui už nuorodą. Iškart nuskubėjau prie pirmosios vietos ir… Ten filmas, kuris tik paremtas pora trumpų istorijų. Kažkodėl manęs tai nestebina – būtent todėl ir pranoko knygą labiausiai. Žinoma, dabar frazę knyga visada geriau už filmą, teks pakeisti – knyga beveik visada geriau už filmą 😉
Vilte, įdomu, ką būtent reiškia, skaityti dėl skaitymo? 🙂
Taaaaaip, knygos valdo pasaulį! 🙂
Skaityti dėl skaitymo reiškia perskaityti pvz., knygą, kurią visi skaito (paskui galima palaikyti pokalbį), kai skaitomi dalykai niekaip neveikia gyvenimo ir yra nepritaikomi niekaip.
Pvz., klausi žmogaus, ar skaitė, atsako, kad taip. O kai paklausi, kokį įspūdį paliko, numykia.. Jei netiko, nepatiko, galima tiesiai atsakyti, o kai žmogus neturi nuomonės apie perskaitytą knygą, tuomet sakau, kad skaito dėl skaitymo..
Nors ir tai nėra blogai, nes išlieka įprotis skaityti, ir su laiku ateina poreikis kokybiškai informacijai, o kartu ir sugebėjimas skirti – kas yra vertinga ir verta dėmesio. 🙂
„Kovos klubas” man buvo geresnis nei knyga. Visais kitais atvejais knygoje būna plačiau išvystytos šalutinės temos.
Na, Aš galiu pasakyti, kad knygą skaityti yra N kartų smagiau ir maloniau, nors mažai skaitau, bet kai pradedu, tai nesustoju, perskaičiau „New York times bestseleris” visas isleistas keturias knygas, tai sužavėtas likau 🙂 aišku, yra pastatyti filmai, bet kai skaitai, tai tu pats pieši visa vaizdą ir dalyvauju epizode 🙂
Vilte, dabar suprantu ir visiškai pritariu, kad iš tokio skaitymo nieko gero neišeis 😉
Miesto Kauke, knygos „Kovos klubas“ neskaičiau, bet filmas tikrai įspūdingas 🙂
Pauliau, pritariu 110%. Mėginant googlinti, kas gi tos visos 4 išleistos knygos, likau be rezultatų, nes tų sąrašų daugybė (pagal įvairias kategorijas, pagal laiką ir t.t.). Apie kokį ketvertuką kalbi? 🙂
Sutinku su Miesto Kauku, pati norėjau šį pavyzdį pateikti.
Yra tikrai nemažai filmų, kurie yra geresni už knygas, tačiau tik tuomet, kai knygos esmė yra kažkuo įdomus siužetas ir jį galima gražiai išpildyti (spec. efektai, dekoracijos, make up ir tt). Taciau jokios tikrai geros knygos joks filmas niekada nepralenks 🙂
Povilai, apie „Pilnatis”, „Užtemimas” ir kitas. Šiaip esu patenkintas „knygų klubas”, tai iš ten dar nusipirkau apie „Šventąjį gralį” ir „Bartimėjaus trilogija”. Jei kas norės pasiskaityti 🙂 tai galėsiu paskolint knygas 😀
tie, kurie neskaito knygų galvoja, kad jų gyvenimo patirtis yra svarbesne…
Labas, mano aplinkoje 🙂
Manau, kad yra mažai žmonių, kurie taip gali daryti. Mano akimis sėkmingiausi žmonės, nuolat šviečiasi. Mažai skirtumo, ar tai knygų ar kažkokio kito pavidalo informacijos absorbavimas.
Reikėtų perfrazuoti šį sakinį ir teigti: žmonės neskaito knygų, nes jų gyvenimo patirtis per daug menka, o norai per žemi.
Knygas netgi būtinai reikia skaityti. Bendraujant su žmonėmis, labai jaučiasi kurie skaito, o kurie ne. Skaitančiųjų visai kitoks mąstymas, platesnis akiratis.
Niekada nesuprasiu tokiu žmonių, kurie giriasi, kad gyvenime nei vienos knygos neperskaitė. Tuščios asmenybės…
Sveiki, norėčiau pacituoti iš Martyno Jocio knygos Virsmai ka jis sako apie skaitymą:
Yra 4 veikiantys ir labai natūralūs būdai, kaip keisti savo neuroasociacijas norima linkme:
1. Knygų skaitymas.
Knygos yra bene lengviausiai prieinama neuroasociacijų keitimo priemonė, kurią aš nepaprastai vertinu. Ypač mėgstu knygas skaitmeniniu formatu, nes jas galima nusipirkti per penkias minutes internetu ir net šimtas knygų neužima vietos
keliaujant. Skaitant knygas mintys atsijungia nuo vienų ir sujungia su kitomis, nes tekstas, kaip ir bet kuri informacija, yra programa, kuri greitai keičia senąją neuroasociacijų konfigūraciją.
2. Paskaitų klausymas.
Internete yra tūkstančiai nemokamų paskaitų, kurių klausymas
garantuotai įtakoja mąstymą ir gali labai greitai ne tik pašalinti baimę veikti, bet ir paskatinti atlikti žygdarbius. Dar daugiau, klausantis paskaitų protas suaktyvėja ir tampa kūrybiškesnis, todėl, kol ausys klausosi pasakojimų, rankos gali rašyti kylančias idėjas.
3. Vizualizacija.
Kai užmerkęs akis įsivaizduoji kokį nors sudėtingą veiksmą, pokyt į arba
užduot į kaip labai paprastą, tavo pasąmonė atitinkamai pakeičia proto neuroasociacijas, nes ji neturi būdo atskirti, kas vyksta iš tiesų, o kas tik vaizduotėje. Vizualizaciją galima papildyti rašymu ir piešimu.
4. Pokalbiai su žmon ėmis.
Jeigu pažįsti ką nors, kas mąsto tau reikiama kryptimi ir turi
vertingų žinių, verta pasikalbėti, padiskutuoti su tuo žmogumi, nes bendravimas labai greitai keičia mąstymą, pripildo naujais patyrimais, geba išlaisvinti pažiūras bei motyvuoti.
Neuroasociacijos — tai jungtys tarp min či ų ir emocij ų proto viduje.
Protas yra kaip organinis kompiuteris, kuriame veikia programos minčių tinklo pavidalu. Tai reiškia labai paprastą, bet esminį dalyką:
Protas veikia asociacijų principu ir viena kilusi mintis visada aktyvuoja iš anksto nustatytą kitą mintį, emociją arba programą, pasireikšdama realiais veiksmais, kurie nuolat kartojasi.
Labas, Mantai 🙂
Puikios idėjos. Be to, plačiau nei tik knygos, bet apima visą informacijos absorbacijos procesą.
Dėkui, kad pasidalinai su mumis!
[…] perskaityti, tačiau stokojate laiko? Norite perskaityti 40 su viršum knygų per metus? Kad skaityti svarbu, jau žinome, tad imkime ir […]
Skaityti verta, bet reikia rasti kažką verta skaitymo. Man tai su tom knygom tragedija, taip sunku kažką rasti, kad nežinau, nes nemėgstu tos klasikinės literatūros, norisi kažko lengvo, durno ir absurdiško.
Dažnai paskaitau pagal kitų rekomendacijas, bet kad tie skaitytojai, kurie mane supa skaito kažkokią labai gilią literatūra, kuri yra visai nejuokinga. Aš galiu skaityti tik tai, kas yra išties juokinga.
Žodžiu skaityti tikrai verta, bet ne motyvaciją, kur vos perskaičius knygą išblėsta.
Dabar tiek daug autorių ir knygų, kad dažnai susiduriu su knygomis apie įdomius ir naudingus dalykus, kurių rašymo stilius šmaikštus bei palaiko šypseną beskaitant. Tad paieškojus, visad galima suderinti juoką ir žinias.
Kaip bet kur kitur gyvenime – išrankumas iš paviršiaus apsunkina gyvenimą – bet kartu leidžia tik pasitenkinti ir priimti vertingesnius/geresnius dalykus.