Patarėjai, patarimai ir naudojimasis jais
Žymos: akimirka, dabartis, Gyvenimas, mėgautis gyvenimu, patarėjai, Patarimai, patarti, tobulybė, tobulybės siekimas
Rašau todėl, kad susidarė įspūdis, jog skaitytojai klaidingai supranta, kaip gyvena dauguma „patariančiųjų“. Lygiai dėl to paties jų galvose atsiranda klaidingas įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti jų pačių gyvenimas. Tai savo ruožtu kelia psichologinį nepasitenkinimą savimi.
Patarėjai naudojasi ne visais savo patarimais
Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad patenku į tokių patarėjų kategoriją. Pirmoji priežastis ta, kad rašydamas straipsnį, mėgstu paieškoti, ką apie tai rašo kiti – tai naujos įžvalgos, kuriomis galbūt pats niekad nepasinaudosiu, bet paskelbiu svetainės įrašuose, jei atrodo priimtinos.
Yra dalykų, kuriais pasinaudoju, bet vėliau atsisakau. Kartais net ką tik labai įkvėpusi idėja labai greit pridedama prie visai niekam tikusių. Tačiau juk dėl to nerašysiu atskiro straipsnio.
O kur dar gausybė autorių, kurie taip greit leidžia naujus blogo įrašus, kai dažnas iš jų prieštarauja ankstesniųjų straipsnių idėjoms.
Gyvenimas per sudėtingas, kad visada pavyktų vadovautis patarimais
Tarkime pamokančiose istorijose rašiau:
Akiplėšiškas vairavimas
Visą dieną žmogui prieš pat pat nosį užlindo kitas automobilis, todėl teko staigiai stabdyti. Žinoma, asmuo labai susinervino, pradėjo spaudyti garso signalą. Daug kartų. Sau panosėj niurnėjo, kad įvažiuos į jį kitą kartą tyčia, jei šis taip dar padarys. Galų gale žmogus pasiekė savo darbą ir pirmam sutiktam pasakoja:
-Nepatikėsi, kas nutiko. Jau koks asilų asilas šiandien užlindo prieš mane! Tu net neįsivaizduoji! Tik per plauką neįvyko avarija. Kaip tokius žemelė nešioja?! Pakliūtų jis man į rankas! Oi kaip jį pamokyčiau!Tuo tarpu kitame miesto gale savo darbą pradėjo vyrukas, kuris neturi nė menkiausio supratimo, jog kažkas taip širsta ant jo. Tačiau šiuo metu yra visiškai užvaldęs pastarojo mintis.
Prieš kitą kartą leidžiant kažkam užvaldyti jūsų protą ir užvirinti kraują, pamėginkite save sustabdyti ir padaryti kažką teigiamo vietoj to, kad švaistytumėte savo ir kitų laiką bei energiją.
Istorija išgirsta Zigo Ziglaro tinklalaidės programoje (podcast).
Bet tuo pat metu vairuodamas kartas nuo karto susinervinu. Na, pvz., ką sakyti žmogui, kuris įvažiuodamas iš kairės juostos į žiedą, išsuka pačiame pirmame išvažiavime į dešinę? Jis tikrai gali taip daryti, bet tai absoliučiai kvaila. O ypač, jei aš dešine juosta įvažiuoju į žiedą kartu su juo bei noriu važiuoti toliau nei pirmas posūkis, bet tenka jį praleisti, staigiai stabdant 😀 Viską, paskaičiuoji, kad niekam nesutrukdysi ir šia tau, kad nori, atsiranda juokingai vairuojantis žmogus, kuris vos į mane neįvažiuoja (pagal eismo taisykles tai kaltas likčiau aš).
Perskaitytas straipsnis ar knyga nepakeis gyvenimo
Dabar priartėjome prie straipsnio esmės:
- Gyvenimą keisti teks palaipsniui, nebent pavyks išgyventi kažkokį ypatingą gyvenimo sukrėtimą, kuris radikaliai pakeistų mąstymą. Būtent todėl tokia svarbi yra aplinka ir įpročiai. Apie tai daug rašiau, tad siūlau pasinaudoti nuorodomis ir paieška.
- Klaidinga manyti, kad autorius gyvena visiškai pagal tai ką rašo. Tačiau dar blogiau iš savęs reikalauti tobulo patarimų ir įpročių laikymosi. Gyvenimas tiesiog taip neveikia. „Suklupti“ yra natūralu.
Taigi, kai kitą kartą save pluksite, kad jums kažkas nepavyko, kad vėl „nolaifinonot“ kelias dienas, kad nustojote planuoti darbus, kad, …, kad, … , tuomet prisiminkite, kad tai natūralu. Padarykite išvadas, pasimokykite iš klaidų, bet niekada savęs nesmerkite. Reikia gyventi ir mėgautis šia akimirka.
Na, o ką tas žmogus turi sakyti tau, jei tu iš pirmos juostos suki ne į pirmą išvažiavimą žiede? 🙂 Pirma juosta yra skirta pirmam nusukimui. Daug kur net ištisinė papiešta. Jei nori išsukti kitam nei pirmas išsukimas – važiuok antra juosta 😛
Mindaugai, tą puikiai suprantu, kad šiuo konkrečiu atveju būčiau kaltas aš, bet šneku apie tai, kad žmogus važiuoja absoliučiai be logikos. Kairė juosta visad būna ilgesnė ir reikia ją palikti tiems, kas nesuks į dešinę pirmam išvažiavime, kam sudarinėti kamščius? Lygiai taip ir aš matydamas, kad žiedas tuščias, užsimaniau važiuoti iš kairės juostos į žiedą.
Tikrame žiede išsukti į dešinę apskritai galima tik iš dešiniausios juostos, bet Vln. tų ženklų pridėta daugumoj vietų, kurie tai keičia: http://img141.imageshack.us/img141/5048/ziedinessankryzos1sx6.jpg
Tuos ženklus pirmą kartą gyvenime užfiksavau tik šią savaitę, kažkaip man jie pro akis visad praslysdavo.
Gal ir nusišneku, bet antras paveikslėlis pagal mane tiesiog neteisingas. Žiedas yra pagrindinis kelias (pagal antrą). OK. Tai kodėl mėlynai mašinai neleidžiama išvažiuoti iš antros juostos į antro išvažiavimo antrą juostą? Mano nuomone čia klaida 😛 Nėra nei ištisinės, nė mašinos iš pirmos žiedo juostos… Ir nė kelio ženklai, nei kelio ženklinimas jai (mėlynai mašinai) nedraudžia sukti į antrą išvažiavimą. Kai dar aš mokiaus taisykles iš pirmos buvo galima tik į pirmą išvažiavimą. Šitos auksinės taisyklės pakeitimas yra tikras nesusipratimas ir avarijų priežastis žiede.
Todėl, kad žiede išvažiuoti galima tik iš dešinės juostos: tiek į toliau kelio einančią antrą, tiek pirmą juostas. Todėl logiška, kad mėlyna mašina negali išvažiuoti – galimybė avarijai. Būtent šitą dalyką ir reiškia ženklas, kad tai žiedas 😉 O tie papildomi žymėjimai, kuriuos naudoja žieduose, viską verčia aukštyn kojomis, būtent todėl tau 2 paveikslėlis atrodo kaip klaida.
Tas paveikslėlis teisingas, pagooglink, visur taip pat parodyta bus.
Laimei yra papildomi kelio ženklai ir kelio ženklinimas kuris palengvina susigaudymą žiede. O pvz, pagal 38 paveikslėlio žiedą tu būtum teisus avarijos atveju, jei važiuotum pirma juosta aplink žiedą, o kažkas norėtų išsukti iš antros 🙂
http://cdn.uber.lt/ng/autos/1257498503_eismas_ziedu.pdf
Dar paskaitinėjau diskusiją visai įdomią 🙂 http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=1737&page=3
O apie kurį konkretų žiedą tu šneki, kuriame pirma juosta gali važiuoti ratu, bet turi praleisti išsukančius iš antros juostos? Būtų įdomu susipažinti 🙂
Povilai, tai kam gi kaltinti kitus, jeigu ir pats nenori laikytis taisyklių? 🙂 Be to, kiekvienas vairuotojas turi savo vairavimo stilių, taigi pykti ar nervintis dėl to nėra pagrindo.
Štai neseniai grįžau iš Italijos, o ten žieduose išvis taisyklės negalioja, bet nepaisant to, nemačiau jokių avarijų, o garsinis signalas naudojamas ypač retai, nors eismo srautai milžiniški. Pirmą dieną buvau pakraupęs, bet kai trečią dieną ir pats sėdau už vairo, jau buvau pripratęs ir netgi pamėgęs tą „sistemą” 🙂 Įvažiuoji į žiedą iš kur nori, išvažiuoji nors ir iš pačio vidurio, ir viskas ok. Svarbiausia – parodai posūkį – ir su didžiausia pagarba 90% vairuotojų tave praleis, nes italai, kiek mačiau, posūkius rodo labai retai 🙂 Teko netgi kartą važiuoti 17h per patį Romos centrą – įgyta patirtis apskritai buvo neįkainojama, žinant tai, kad dar tik metai kaip turiu teises 🙂
Išvada tokia – kartais reikia pamatyti 10 kartų baisesnį vaizdą, kad suvoktum, jog savoje šalyje vairuojame kaip rojuje, o keletą kartų nuspaustas stabdžio pedalas gyvenimo tikrai nesugadins 🙂
Sveikas, Tomai 🙂 Žiūriu diskusija krypsta visai ne ten, kur norėjau rašydamas straipsnį, bet apie pavyzdį.
Šneku ne apie taisyklių laikymąsi, nes jis važiavo pagal jas, o aš ne. Bet apie tai, kaip važiuoti, kad visiems būtų geriau, t.y., ne tik man, bet ir kitiems automobiliams. Pvz., būtent tas minėtas dalykas, kad didesni kamščiai, nes ir taip kairėj juostoje mašinų visad daugiau ir, jei nori į dešinę, kam ten vietą užimti ir gaišti tiek savo, tiek kitų laiką.
O su išvada sutinku, daug kas pradeda atrodyti kitaip, kai imi apie tai mąstyti kitu lygiu arba tiesiog palyginti su kažkuo kitokiu 🙂
Nešneku apie konkretų žiedą. Šnekėjau, kad Minsko žiede yra žymėjimas, kuris pakeičia taisykles, kurios galioja 38 pav., kai tėra ženklas, kad tai žiedas.
Matai, negaliu pasakyti, ar Vln. yra tokių žiedų, nes tik praeitą savaitę pastebėjau/pradėjau kreipti dėmesį į tai, kad žiede prie pat matęs yra tie krypties ženklai. Tačiau tame straipsnyje, kur pateikiau praeitame komentare minima, kad tokie žiedai yra Kaune.
Sveikas, Povilai,
Labai neblogas tekstas apie patarimus. Man tavo požiūris suprantamas ir labai priimtinas. Aš pats stengiuosi savo rašiniuose neduoti tiesioginių patarimų. Greičiau jau bandau parodyti, jog į kiekvieną situaciją ar reiškinį galima pažiūrėti iš skirtingų pozicijų.
Manau žmonės knygose ir straipsniuose ieškantys konkrečių nurodymų „Ką daryti?” dažniausiai turi daugiau ar mažiau išreikštų savivertės problemų.
Pakankamai savim pasitikintys idividai (kurių mūsų aplinkoje atrodo yra aiški mažuma), naują informaciją „ragauja” lygina ir derina prie savo ankstesnės patirties. Priima ją domėn, ieško jai patvirtinimų ar paneigimų praeityje, bando savo praktikoje ir tik gavę teigiamus rezultatus įtraukią ją į savo „pasaulio suvokimo žemėlapį”. Tokius asmenis „nuvesti į lankas” pakankamai sudėtinga.
Dauguma žmonių turi nuo vaikystės išugdytą paklusnumo autoritetui refleksą ir tai ką rado parašytą knygoje ar ką pasakė žinomas lektorius, Guru ar Mokytojas, priima paraidžiui ir automatiškai inkorpruoja į savo „patirties” bagažą. Ir, aišku tuo vadovaujasi (na, kol kitas autoritetas pasako kitaip).
Labas, Valdai 🙂
Dėkui už įvertinimą.
Esu skaitęs keletą tavo straipsnių, patiko tiek rašymo stilius, tiek turinys. Džiugu, kad tokie žmonės užklysta į mano blogą.