Kai tave atleidžia iš darbo (arba laimėti loterijoje)
Kovo 9-ta buvo paskutinė mano darbo diena. Tiesa pasakius, paskutinės pora savaičių daugiausia susidėjo iš The Flash žiūrėjimo, youtube’inimo, skaitymo apie motociklų keliones ir buvimo ypatingai entuziastingu.
Kai kurie bendradarbiai nusprendė, kad dabar mane labiau mėgsta, nes nebeesu toks anal.
Kaip viskas nutiko?
Buvau nusprendęs, kad šiais metais, kaip minimum, eisiu pora mėnesių atostogų vasarą. Taip pat, kad keisiu darbo sutartį – dirbti nuolat iš namų.
Tačiau, iškilo problema su bonusų išmokėjimų. Jei būtų buvusi duota logiška priežastis, pvz., nėra pinigų, tai būtų buvę ne taip pikta. Tačiau, tai ką išgirdau buvo per didelis akibrokštas. Suorganizavau dar vieną meet’ą apie tai, pavyko išsiderėti daugiau, bet priežastis nepasikeitė. Nusiunčiau keletą laiškų į HR, kada būtų paskutinė darbo diena (mano darbo sutartyje yra 3 mėnesiai notice, tačiau įstatymiškai 12 savaičių yra maksimumas), pasikonsultavau su teisininke.
Darbe esame trys žmonės, kurie gavo algų pakėlimus ir papildomas atsakomybes, kai Technical director išėjo (prieš 2,5 metų). Visi trys sutarėm, kad išeinam po šitos bonusų bezabrazijos. Tik pirma sulaukiam, kol apkarpyti bonusai bus išmokėti.
Pagal mūsų planą turėjau išeiti paskutinis. Tačiau gavau laišką iš CEO su tema „1 on 1“. Kadangi įmonėje buvo neseniai pašalinta keletas žmonių bei CEO nėra mano tiesioginis vadovas, iškart susipratau, koks pokalbis laukia.
Tą savaitę sirgau, tad nebuvo sunku išlaikyti rimtą ir pavargusį veidą pokalbio su CEO metu. Kitu atveju būčiau pradėjęs šokinėti iš džiaugsmo. Tai būtų apsunkinę derybas dėl didesnės išmokos. Kaip bebūtų, pavyko prisiderėti papildomai 2,5k pinigų (po mokesčių, nes išeitinei pašalpai jie netaikomi).
Taip pat, nuo kovo 9-tos esu vadinamajam gardening leave. Man alga mokama lyg eičiau į darbą (kiekvieną penktadienį), tačiau nereikia nieko daryti. Tik bambą išvertus gulėt namuose. Baigiu pramušti visus tingėjimo lygius.
Oficialiai, mano paskutinė darbo diena yra gegužės 26ta. Pasirašiau konfidencialumo sutartį, tad visų detalių atskleisti negaliu.
Kas toliau?
Dabartinis planas yra toliau sėkmingai tinginiauti. Turiu bilietą į Lietuvą balandžio 14-tai. Ketinu Lietuvoje būti bent iki vasaros pabaigos.
Esu atviras visokioms galimybėms, tiek pakeliauti po pasaulį, tiek absoliučiai niekur nekišti nosies ir atsikrauti visą per 10 metų prarastą energiją.
Darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs.
P.S. prie ko čia ta loterija?
Iš trijų mėnesių notice man tereikėjo eiti į darbą 2 savaites. Tuo tarpu, jei būčiau pats išėjęs (kaip vienas bendradarbis), tai būtų reikėję dirbti visą laiką. Tuo tarpu algą moka lyg toliau dirbčiau.
Taip pat, gausiu pabaigoje išeitinę išmoką. Bei atostoginės dienos vis dar kaupiasi, už kurias irgi išmokės. Finansiškai labai naudingas nutikimas.
Žodžiu, tiek daug pliusų nutiko, kad jaučiuosi lyg laimėjau loteriją. Likusiems 2 bendradarbiams pavydas bambą graužia. Visi nori tokio settlement agreement 🙂
Tavo vietoj truputi digital nomad bandyčiau pabūt, ir kalčiau kur į Davao Filipinus (https://nomadlist.com/davao-philippines). Įdomus visas tų co-working space konceptas.
pasiekei fin. laisve? pagaliau pradesi gyvent o ne egzistuot kaip robota
Labas, Justinai 🙂 Tikrai įdomu kažką tokio būtų išbandyti. Esu nemažai domėjęsis apie tai. Bet pirma reikia freelancinti pradėti, o tada galima digital nomad pasidaryt 😉
Būtų puikus nuotykis.
Labas, laisve 🙂
Tiesą pasakius, dabar jaučiuosi labiau kaip robotas. Tuoj Netflix’e nebeliks serialų, kurių dar nemačiau, jei imdb reitingas 7,8+ 😀
Vienintelis produktyvus dalykas likęs gyvenime tai gym, truputis skaitymo. Labiau surobotėjęs jaučiuosi nei, kai dirbau 😉
Žinoma, pailsėsiu, atsigausiu. Atsiras noras ką nors įdomesnio paveikti.
Labas. Labai džiaugiuosi, kad tapai laisvu žmogumi. O nepaglavojai, kad gali užeiti noras kurti šeimą? Žmona, vaikai…gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom ir finansine prasme tiesiai šviesiai – reikia tikrai daugiau pajamų kad pragyventi (mano atvejis). Galėjau rinktis, ar gyventi su tėvais ir tapti gan greitai finansiškai laisvu ar rinktis kurti šeimą. Pasirinkau antrąjį variantą. Deja, šiuo atveju finansinė laisvė nutolo…žinok svarbu yra turėti tokią žmoną, kuri būtų finansiškai raštinga, o jei ji pasakys – gal geriau nepirksiu naujų batų, o tuos pinigus investuosim į acijas, na čia būtų tikra sėkmė 🙂 esu gamtos žmogus įkalintas mieste, tarp betono. Darbas, namai ir vėl tap pats. Gaunasi toks suvaržymas, esi realiai laisvas žmogus, bet viduje gyveni kalėjime ir nuolat kovoji, kad nepalūžti…į priekį veda vienas tikslas – finansinė laisvė, kai galėsi mesti darbą, visą dėmesį skirti šeimai, gamtai, bėgiojimui ir t.t.
Labas, Ovidijau 🙂
Apie tai nuolat galvoju. Šiuo metu neturiu merginos, tad tokios grėsmės nėra.
Bet tarkime, jei atsirastų vaikas, tai reiktų dar 100-250k (realiai nesu tikras, kiek, tačiau papildomo kambario reiktų). Kas reikštų papildomus 2-5 metus darbo.
Mano galvoje, tai žmona už save susimoka, vyras (jei daugiau uždirba) už vaiką gali mokėti.
Gyventi mieste, kai norisi būti kitur – sunku. Bet kaip suprantu, pasirinkimo nesigaili?
Tikiuosi, kad finansinė laisvę pasieksi greičiau nei planuoji 🙂