Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Metinis prieaugis

[table]

Metai,£,€, Skirtumas £, Skirtumas €
2016-01, 59 260.80, 80 324.71,N/A,N/A
2017-01, 112 424.05,131 918.39,53 163.25, 51 593.68
2018-01, 162 259.74,182 558.43,49 835.69 ,50 640.04
2019-01,183 445.08,203 917.55,21 185.34,21 359.12
2020-01,241 996.04,285 990.92,58 550.96,82 073.37
Vidurkis,151 877.14,176 942.00, 45 683.81,51 416.55

[/table]

Pirmi metai, kai sutaupyta pinigų suma yra mažiau nei pusė portfelio prieaugio. Iš viso portfelis paaugo 58 550,96£, akcijų prieaugis sudarė 56,2%.

Žinoma, akcijos gerokai „atšoko“, nes 2019-01 buvo pakritimas. Kaip bebūtų, tikiuosi, kad nuo šiol sutaupoma pinigų suma visad bus mažesnė nei metinis prieaugio portfelis, taip vis mažinant svarbą to, kiek pinigų pridedu.

Mėnesinės išlaidos ir santaupos

Kaip tikėtasi, šiais metais santaupų rodiklis ženkliai smukęs iki 62%. Esminės priežastys: mažesnė alga, didesnė nuoma, didesnis pinigų kiekis pensijai (įmokos pakilo nuo 3% iki 8%).

Nesu tikras, kiek dabar turiu tos pensijos prikaupęs, bet man atrodo, kad apie 5000-8000£, kurių niekad neskaičiuoju, kaip savo turto dalies.

Lygiai taip pat neskaičiuoju įmonės suteikiamų akcijų man, nes nei pirkti, nei parduoti nelabai galima, kai nėra viešai prekiaujama.

Kai pinigai nebėra svarbiausias motyvas

Į metų pabaigą turėjau vieną įdomesnį incidentą darbe. Svarbu paminėti, kad visa tai vyksta savaitė po pokalbio dėl algos kėlimo ir potencialaus paaukštinimo šių metų pradžioje (su dar papildomu algos kėlimu).

Turėjau dalyvauti mokymuose, kur trečioji šalis mums sukūrė įskiepį, bei turi išmokyti mus, kaip juo naudotis, kad galėtume savo klientams paaiškinti. Iš mūsų įmonės dalyvauja 5 žmonės jame. Įmonė, žinoma, mokai tai įmonei už tai pinigus. Taip pat, mes pasiruošėme klausimus iš anksto ir t.t.

Viena diena prieš tai, suprantu, kad krepšinis sutampa su mokymų laiku (mes kas savaitę lošiam krepšinį, darbo metu, apie pietus, įmonė apmoka). Ką tokiu atveju daryti reikia? Nuosekliai paaiškinti, kad žaisti krepšinį yra svarbiau. Pirmas paveiksliukas yra iš žmogaus, su kuriuo ką tik algą derinau. Antras, iš tech leado.

Beje, sekėsi gerai! 😀 Tik kažkaip magiškai atėjom tik du žaisti:

Čia, žinoma, išpūsta, bet reikia suprasti, kad krepšinis jiems net ne sportas. Pvz., žiūrėjau jų aukščiausios lygos finalą O2 arenoj, tai pirma, lošė tiek moterys, tiek vyrai tą pačią dieną. Tritaškių linijos buvo dvi. Vieną mėginta pašalinti, bet vis dar akivaizdžiai matosi. Lietuvoje toks bajeris finale nebūtų suprastas.

Darbe esam du lietuviai, tai neleidžia kartu vienoj komandoj būti, nes priešininkų komandai liūdnai baigiasi 😀

Moralas tas, kad niekad anksčiau nebūčiau daręs kažko panašaus, kas bent menkiausiai galėtų sumažinti mano galimybes uždirbti daugiau. O krepšinį žaisti man iš ties svarbu.

Šįkart keletas asmeninių detalių, kurios turbūt dar nebuvo aprašytos. Bei elementariai apžvelgsiu finansų pokyčius: kiek mano turtas paauga kiekvienais metais.

Turto pokyčio įžvalgos

Istorija

Atvykau į UK 2013 pabaigoje su 15k£ (dabartiniu kursu 20£k). Įsikurti, pragyventi, kol susirasiu naują darbą, sunaudojau apie 4-5k£. Tad galima sakyti, kad liko 10k£.

Aktyviai sekti vertę pradėjau 2015 metais. Tuo metu, jau turėjau puikius įpročius, porą algos pakėlimų, persikraustymą prie pat darbo ir t.t.

Dar kartą pabrėžiu, kad uždarbis svarbu, bet mano portfelis atsirado ne dėl paaušktinimų. Lietuvoje dirbau mažoje įmonėje šešis metus. Vienu metu man nebuvo išmokėta alga 6 mėnesius iš eilės. Tiesiog nebuvo pinigų. Maždaug ties 3 mėnesių riba, pasitarus su manimi, buvo sutikta, kad man bus išmokėta po kitų. Paprasčiausiai todėl, nes man mažiausiai reikėjo pinigų.

Žinoma, (jei gerai pamenu) buvau dar studentas. Gaudavau padidintą stipendiją (būdavo du dydžiai, tai didesnį variantą). Taip pat, gaudavau pinigų iš tėvų. Mąstymas paprastas, kurį perkelsiu į savo šeimą. Jei žmogus sugeba ir studijuoti, ir dirbti, tai kodėl dabar iš jo reikia atimti pinigus vien dėl fakto, kad gali save išsilaikyti?

Tuo metu, dar nesupratau, kad neinvestuotos lėšos praranda pinigus. Buvo pats akcijų dugnas, tačiau dar nebuvau investuotojas. Galiausiai, pinigus atgavau maždaug 3 metai po to, kai išvykau iš Lietuvos.

Kaip bebūtų, visad sutaupydavau didžiąją dalį pajamų. Man niekad nebuvo net minties, ką reiktų daryti, jei negaučiau sekančios algos. Mano emergency fondas visad buvo didelis.

Vienintelė problema buvo, kad jaunas būdamas kvailai paskui sutaupytus pinigus ištaškydavau, kaip pvz., nusiperkant devėtą Alfa Romeo automobilį… Seni geri laikai. Džiaugiausi atsikratęs po 9 mėnesių su nuostoliu vertu beveik visos automobilio kainos.

Bet pamokos buvo išmoktos. Na, gal ne visai… Visad sakiau, kad galbūt ateis diena, kai nusipirksiu Alfą tiesiai iš salono, kol ji dar nėra metalo laužas. Vis dėlto, tai buvo kitoks automobilis.

Turto metiniai pokyčiai

Nuo aukščiausio taško esu nutolęs 10 260.05£ (-5.3%, rugsėjo mėnuo). Augant portfelio vertei, kiekvieną mėnesį įnešami pinigai dažnai būna nepakankami, kad kompensuoti rinkos svyravimus.

[table]

Metai,£,€, Skirtumas £, Skirtumas €
2016-01, 59 260.80, 80 324.71,N/A,N/A
2017-01, 112 424.05,131 918.39,53 163.25, 51 593.68
2018-01, 162 259.74,182 558.43,49 835.69 ,50 640.04
2019-01,183 445.08,203 917.55,21 185.34,21 359.12

[/table]

Buvau pripratęs prie 50£k metinio augimo. Didžioji dalis augimo sutaupytas atlyginimas.

Šiemet pokytis nukrito viso labo iki ~22k. Žinoma, didžiausia priežastis korekcija akcijų rinkose. Tačiau taip pat, keletas mėnesių be pajamų, kas turbūt kainavo apie 10k.

Manau, kad ateinantys metai bus superiniai. Arba akcijos kris toliau, leisdamos užsipirkti ilgą laiką per išpardavimą. Kitas variantas, jos atšoks, bet per šį laikotarpį mano akcijų įsigijimas padidėjo (sumažėjo grynųjų rezervai), kas reiškia, kad kilimas man turės papildomą naudą.

Ateitis

Jei akcijų augimas būtų išlikęs toks pat, 2019 būtų buvę pirmi metai, kai portfelio grąža pralenktų mano atlyginimo sutaupymą. Dėl šių paprastų priežasčių:

• Šiek tiek mažesnė alga.
• Ženkliai brangesnis pragyvenimas, nes darbas centre.
• Atsipalaidavimas taupymo srityje.
• Bet svarbiausia: labai išaugęs portfelis lyginant su kitais metais.

Dažniausiai bloge minėtos:

1. Kelionė aplink pasaulį (motociklu: 25k€ įrangai ir 25k€ pačiai kelionei).
2. Kiekvienas vaikas reikalautų papildomo 100k€.
3. Krizė (nesveika proga akcijų per išpardavimą įsigyti).
4. Sveikatos draudimas.
5. Dar šiais metais reikia ~6 savaites pragyventi UK dėl mokestinių dalykų (nebūtina dirbti).

Tačiau pabuvus 7 mėnesius be darbo bei taip ir neatsiradus norui kažko rimtesnio imtis, atsirado šešta priežastis – sąžinės graužatis, kad gyvenimo galimybės neišnaudojamos. Tad reiktų imti ir išpildyti 1-2 punktus.

Nutiko taip, kad nuskridau į UK spaliot 10tą, pradėjau ieškoti darbo 15tą, o 17tą jau gavau pirmą pasiūlymą, kurį priėmiau. Šiandien (24čia) yra trečia darbo diena 🙂

Dirbti nustosiu kai, kažkuri iš šitų sąlygų bus išpildyta:

1. Atsibos darbas ar/ir nebus noro.
2. Turtas tiek nuo akcijų, tiek nuo algos padidės per 150k€.
3. Svaro kursas < 0,9€.

Tiesa, jausmas dirbti labai kitoks, kai žinai, kad bet kada gali išeiti.

Sveiki!

Šįkart trumpai apžvelgsiu, kas įvyko pastaruoju metu man ir mano blogui. Kas mane seka Facebook’e, daugumą šių dalykų žino. Tačiau galbūt bus įdomu sužinoti, kodėl visa tai įvyko.

Pradžia

Šis vienas įrašas „Investuotojų Asociacijos“ Facebook paskyroje užkūrė grandinę įvykių. Ačiū jai!

1. „Verslo Žinios“ tai pastebėjo bei susisiekė dėl interviu, kuris įvyko liepą. Spausti čia. Deja, perskaityti gali Premium skaitytojai.
2. „Delfi“ savo ruožtu pastebėjo paskelbtą interviu bei pakvietė pasikalbėti. Spausti čia. Prisipažinsiu, komentarų neskaičiau (kurių buvo 700+, dabar liko tik 660), išskyrus, kur iškart pamatai po straipsniu bei ką draugai atsiuntė. Štai vienas kūrybiškesnių (tas Povilas nesu aš):
   
   Perspėjimas! Silpnų nervų žiūrovams ir vaikams negalima spausti tolimesnės nuorodos. Brolis sakė, kad čia būtų puikus būdas parodyti, kas ir kaip. Tačiau jis neatitinka „gero elgesio etiketo“, todėl įdėjau nuorodą. Spauskite tik savo rizikos sąskaita – čia nespausti.
3. „Zip FM“ pamatė straipsnį „Delfi“ puslapyje bei susisiekė. Rugsėjo 13-tą pasirodžiau gyvame „Zip FM“ eteryje kelioms minutėms. Deja, „Live“ programa neturi įrašų.

Savijauta

Pirmas interviu buvo baisiausias. Bet iš tiesų ėjosi pakankamai lengvai. Antrasis jau nebekėlė didesnių problemų. Žinoma, yra dar daug kur tobulėti, bet baimės/jaudulio kiekis ženkliai krito.
Taip pat, svarbu suprasti, kad žurnalistai pacituoja bei surašo gražiau nei vyksta pokalbis. Esmė visad lieka teisinga, bet retas kalba taip tvarkingai ir gražiai, kaip gali pasirodyti iš galutinio rezultato.

Labiausiai jaudinausi dėl gyvo interviu su „Zip FM“. Labai trumpa trukmė riboja pasisakymų ilgį. Plius, vedėjai jau skubina prie sekančio klausimo. Kur dar faktas, kad apie skaičius kalbėti yra pats sunkiausias darbas, kai negali jokių vaizdinių priemonių pasitelkti.

Tai buvo puikios patirtys. Šiuo metu mokausi viešojo kalbėjimo viename iš lietuviškų Toastmasters International klubų.  Tai darau todėl, kad turiu scenos baimę bei trūksta įgūdžių „valdyti“ auditoriją.

Pakankamai dažnai esu kviečiamas kur nors pakalbėti, bet vis atsisakydavau. Tai labai svarbus įgūdis gyvenime.

Asmeniškai manau, kad paskutinei mano pristatymai yra perdėti. Iš paprasto dalyko padarytas jau šioks toks burbulas. Tad tikiuosi, kad dėmesys truputį atslūgs.

Labai sunku pradėti šį įrašą. Bandžiau viską „protingai“ sudėlioti, kol nusprendžiau, kad paprasčiausia bus papasakoti, ką veikiau per paskutinius 5 mėnesius.

Skubu pridurti, kad gerokai kitaip įsivaizdavau, ką veiksiu, kai darbas nebetrukdys 😉

Pirmas mėnuo su puse

Smegenis išjungiau. Labai daug no-life-inau. Kitaip tariant žiūrėjau serialus, filmus, žaidžiau kompiuterinius žaidimus. Vienintelis dalykas ką reikėjo padaryti, tai susipakuoti daiktus ir parkristi į Lietuvą.

Paprastai tokiais dalykais užsiimu, kai esu protiškai ir emociškai išsekęs. Tik, kai nėra darbo, kažkodėl atsigavimo irgi nėra 🙁

Antras mėnuo

Grįžau į Lietuvą. Truputį pas tėvus, truputį pas sesę pagyvenau. Žvejyba. Susitikau su seniai matytais draugais.

Mano supratimu vis dar nieko neveikiau.

Trečias

Įsigijau motociklą, pradėjau važinėtis su draugais. Pradėjau gyventi Vilniuje.

Ketvirtas ir penktas mėnesiai

Pradėjau keliauti. Pora savaičių Italijoje (Sicilijos sala):

Diena motociklais į Lenkiją:

Savaitė Vokietijoje:

Dabar

Truko 5 mėnesius, kol atsirado noras ką nors produktyvaus daryti.

Dar taip ilgai nebuvau nepasiilgęs darbo ir/ar programavimo. Kiek pamenu anksčiau riba būdavo 3-4 savaitės. Gal čia jau senatvė ir trūksta kažkokios chemijos smegenyse? Galbūt viso labo norisi ką nors prasmingesnio veikti nei kurti programinę įrangą, kuri po 5 metų bus bevertė?

Vienintelis produktyvus dalykas tai, kad persikėliau savo Toastmasters narystę į Lietuvos Confident Voices Vilnius klubą, kur toliau tobulinu savo viešo kalbėjimo įgūdžius. Klubas apima, kiek daugiau, tačiau mano pagrindinis tikslas yra išmokti sklandžiau kalbėti, bei gebėti sudominti auditoriją. Dažnokai gaunu pasiūlymus sakyti kalbas, bet dėl scenos baimės ir įgūdžių trūkumo tekdavo atsisakyti.

Beje, visus kviečiu atvykti kaip svečius sudalyvauti (nieko nekainuoja, kalbama angliškai). Susitikimai būna kas antrą ketvirtadienį. Artimiausias rugpjūčio 2 dieną Martyno Mažvydo bibliotekoj (5-tam aukšte).

Ko labiausiai trūksta?

Labiausiai trūksta nusistovėjusios rutinos/grafiko/struktūros. Pvz., geriausią fizinę formą pasiekiau kovo pradžioje. Tačiau iki šiol dar nespėjau jos pasivyti per visokias pertraukas ir keliones. T.y., 4,5 mėnesius eiti į gym’ą ir ne tai, kad nesustiprėti, bet nė nepasivyti to, kas buvo kove – žiauriai demotyvuoja.

Labai mažai ką produktyvaus nuveikiu online, nes tiesiog vis kas nors atsiranda.

Panašu, kad darbas yra puiki priemonė, kuri nuolat spardo mums į užpakalį ir priverčia tinkamai išnaudoti laiką 😉

Skamba, kaip pasiteisinimai, tačiau, kai buvo darbas, tai nebuvo jokios problemos keltis 5:30 ryto kiekvieną dieną, kad nueiti į gymą. Tačiau dabar atsikelti net 08:30 yra sudėtinga…

Kai jau atrodo, kad po truputį atsiranda nustovėjęs grafikas, išvyksti savaitei kur nors, ir vėl visi įpročiai pradingsta.

P.S. apie finansinę dalį ir artimiausią ateitį kitame įraše.

Originalus siekis

Skaitytojas Mantas, priminė mano pradinį tikslą:

„Gyvenimo būdas: išeiti į pensiją 30-ties (2017 kovą)“

Šiandien man 31 vieneri, tad vakar buvo paskutinė diena. Ar man pavyko?

Antrasis etapas

Originalus planas buvo pakoreguotas, kai reikalingas portfelio dydis perskaičiuotas nuo 80k£ iki 150k£. Data perstumta į 2018 vidurį. Taip nutiko, nes atsisakėme classifiedsrunner.com verslo. Nutrūkus šiam pinigų srautui, reikia daugiau pinigų. Taip pat, pridėta infliacija už papildomus kaupimo metus.

Rezultatas

2018 kovo 1-mą dieną turėjau 166 152.91£ (186 971.87€). Tai generuos 623€ per mėnesį likusį mano gyvenimą (infliacija neturės tam jokios įtakos).
Taip pat, nors į darbą nebereikia nuo kovo 9-tos, mano sukauptas turtas vis dar didės iki birželio pabaigos. Tad galutinė suma bus 200 000+€.

Techniškai pinigų pakanka. Tikslas pasiektas.

Tačiau manau, kad vėliau ar anksčiau kažkokiu būdų dar grįšiu į darbo rinką. Galbūt nebe permanent, bet contract/freelance pozicijoje. Galbūt net ne programavimu užsiimsiu. Bet pirma, atostogos minimum iki rugsėjo! 🙂

Povilas artimoj ateity

Kovo 9-ta buvo paskutinė mano darbo diena. Tiesa pasakius, paskutinės pora savaičių daugiausia susidėjo iš The Flash žiūrėjimo, youtube’inimo, skaitymo apie motociklų keliones ir buvimo ypatingai entuziastingu.
Kai kurie bendradarbiai nusprendė, kad dabar mane labiau mėgsta, nes nebeesu toks anal.

Kaip viskas nutiko?

Buvau nusprendęs, kad šiais metais, kaip minimum, eisiu pora mėnesių atostogų vasarą. Taip pat, kad keisiu darbo sutartį – dirbti nuolat iš namų.

Tačiau, iškilo problema su bonusų išmokėjimų. Jei būtų buvusi duota logiška priežastis, pvz., nėra pinigų, tai būtų buvę ne taip pikta. Tačiau, tai ką išgirdau buvo per didelis akibrokštas. Suorganizavau dar vieną meet’ą apie tai, pavyko išsiderėti daugiau, bet priežastis nepasikeitė. Nusiunčiau keletą laiškų į HR, kada būtų paskutinė darbo diena (mano darbo sutartyje yra 3 mėnesiai notice, tačiau įstatymiškai 12 savaičių yra maksimumas), pasikonsultavau su teisininke.

Darbe esame trys žmonės, kurie gavo algų pakėlimus ir papildomas atsakomybes, kai Technical director išėjo (prieš 2,5 metų). Visi trys sutarėm, kad išeinam po šitos bonusų bezabrazijos. Tik pirma sulaukiam, kol apkarpyti bonusai bus išmokėti.

Pagal mūsų planą turėjau išeiti paskutinis. Tačiau gavau laišką iš CEO su tema „1 on 1“. Kadangi įmonėje buvo neseniai pašalinta keletas žmonių bei CEO nėra mano tiesioginis vadovas, iškart susipratau, koks pokalbis laukia.

Tą savaitę sirgau, tad nebuvo sunku išlaikyti rimtą ir pavargusį veidą pokalbio su CEO metu. Kitu atveju būčiau pradėjęs šokinėti iš džiaugsmo. Tai būtų apsunkinę derybas dėl didesnės išmokos. Kaip bebūtų, pavyko prisiderėti papildomai 2,5k pinigų (po mokesčių, nes išeitinei pašalpai jie netaikomi).

Taip pat, nuo kovo 9-tos esu vadinamajam gardening leave. Man alga mokama lyg eičiau į darbą (kiekvieną penktadienį), tačiau nereikia nieko daryti. Tik bambą išvertus gulėt namuose. Baigiu pramušti visus tingėjimo lygius.

Oficialiai, mano paskutinė darbo diena yra gegužės 26ta. Pasirašiau konfidencialumo sutartį, tad visų detalių atskleisti negaliu.

Kas toliau?

Dabartinis planas yra toliau sėkmingai tinginiauti. Turiu bilietą į Lietuvą balandžio 14-tai. Ketinu Lietuvoje būti bent iki vasaros pabaigos.

Esu atviras visokioms galimybėms, tiek pakeliauti po pasaulį, tiek absoliučiai niekur nekišti nosies ir atsikrauti visą per 10 metų prarastą energiją.

Darbas ne vilkas, į mišką nepabėgs.

P.S. prie ko čia ta loterija?

Iš trijų mėnesių notice man tereikėjo eiti į darbą 2 savaites. Tuo tarpu, jei būčiau pats išėjęs (kaip vienas bendradarbis), tai būtų reikėję dirbti visą laiką. Tuo tarpu algą moka lyg toliau dirbčiau.

Taip pat, gausiu pabaigoje išeitinę išmoką. Bei atostoginės dienos vis dar kaupiasi, už kurias irgi išmokės. Finansiškai labai naudingas nutikimas.

Žodžiu, tiek daug pliusų nutiko, kad jaučiuosi lyg laimėjau loteriją. Likusiems 2 bendradarbiams pavydas bambą graužia. Visi nori tokio settlement agreement 🙂