Artėja liepa, mėnuo, kuris turėjo būti paskutinis mano karjeroje.

Deja, kvepia dar pora metų darbo.

Kodėl?

Atsisakėme classifiedsrunner.com, kas mano prognozuojamas pajamas sumažina per pusę. To pasekoje, man reikia dvigubo kapitalo. Vietoj 80 000£, reikia apie 150 000£.

Projektas tapo dar vienu darbu. Džiaugsmo neteikė. Galiausiai, kokia čia finansinė nepriklausomybė, jei reikia kažkiek dirbti, tikrinti emailą, teikti palaikymą klientams?

Taip pat, dabartinė infliacija Lietuvoje labai didelė. Net skaičiuojant vos 3%, o kaupiau ir kaupsiu 4 metus, papildoma suma 150 000 * (1 + 0,03)^4 = 18 826£.

Taigi, man reikia maždaug 170 000£. Deja, tam reikia dar 2-3 metų, priklausomai nuo to, kaip akcijos elgsis.

Panašu, kad data nusikelia į 2018 vidurį. Dar du papildomi metai.

Sekmadieniai ir pirmadieniai užknisa

Manau, kad tiesiog vieną dieną pasakysiu gana, susirinksiu pinigėlius ir eisiu ilgų ilgų atostogų. Jei po jų bus maža pinigų, reiks galvot. Darbo juk visad yra 🙂 Nebent UK nubalsuos eiti iš EU ateinančią savaitę, tada viskas komplikuotųsi. Bet tokiu atveju, gal viskas atpigtų bent kuriam laikui, ir jų mažiau reiktų.

Esmė, kad kiek gi galima dirbti?.. Noriu laiko sau, jau seniai seniai svajojau, kaip eičiau atostogų metams, kad atsigauti, tiesiog pailsėti ir iš naujo atrasti save.

P.S. dar būdamas studentas kurpiau planus, kiek čia tų pinigų reiktų, kad galėčiau nedirbti ir būti laisvas.

Meditacija pastaruoju metu gauna itin daug dėmesio. Mano galvoje ji visad turėjo kažkokio paslaptingo žavesio.

Tačiau kiekvienas bandymas būdavo nesėkmingas. Niekaip „nepagaudavau“, kur čia visų matoma nauda.

Man asmeniškai rašymo meditacija veikia daug geriau, t.y., kai tiesiog rašai ant popieriaus viską, kas tik šauna į galvą.

Pažintis su Headspace

Su programa supažindino bendradarbis. Išmėginau pirmas nemokamas 10 sesijų (kartoti tas pačias sesijas galima neribotai, tačiau visos kitos lieka užrakintos).

Patiko, tačiau nebuvau pasiryžęs mokėti 59,88 £ (75,77 €) už vienerių metų prenumeratą (angl. subscription). Kaip beveik visos kompanijos daro, jei neįsigiji produkto tam tikrą laiką, pradeda siūlyti nuolaidas.

Kai kaina krito iki 44,91 £ (56,83 €), nusprendžiau, kad tai būtų puiki proga išleisti pinigus daiktui, kurio man galbūt nė nereikia 😉

Žinoma, būdamas programuotojas su bendradarbių diagnozuotu Obsessive Compulsive Disorder (jei žinote lietuvišką vertimą, parašykite komentaruose), negalėjau imti ir tiesiog įsigyti. Pradėjau nemokamų alternatyvų paiešką. Jų tikrai apstu, tačiau nieko panašaus lygio kaip Headspace. Šioje programoje pačios animacijos labai smagios:

https://www.youtube.com/watch?v=DmqI1u72QLU

Interfeisas gerai išdirbtas, kalbėtojo balsas patinka.

Gidinė (angl. guided) meditacija apima ne tik, kaip ir ką daryti, tačiau teoriškai paaiškina daugybę dalykų. Nurodo, kaip turi viskas vykti, kad natūralu, kad iškart neišeina.

Taip pat, Headspace yra suskirstyta į kategorijas. Pvz., Pasitikėjimas savimi, stresas, koncentracija (angl. focus) ir t.t.. Visų struktūra ir pratimai panašūs: 3 dalys po 10 sesijų. Tačiau kas kiek laiko užtinki tikrų perliukų, kurie išlieka naudojami pastoviai.

Priėjau išvadą, kad šiuo atveju, kiek moki, tiek ir gauni.

Kaip pradėti medituoti

Pradėjau nuo standartinių 10 minučių. Dabar darau 15 bei neketinu didinti šio skaičiaus.

Pabaigus seansą, mintys ir kūnas būna ramybės būsenos. Tad labai gerai daryti po darbo ar per pietus.

Deja, dažniausiai darau rytais, kas mano, kad ryte ir taip esame kupini energijos, susikaupę ir be streso, būtinai pamėginkit. Užtikrinu, kad pajusit skirtumą (taip, čia apie tave Aurelijau 😉 ).

Efektas šiek tiek primena 20-30 minučių nusnūdimą.

Jamam jautį už ragų

Programa veikia per interneto naršyklę arba telefone ir net Amazon’e (nė nežinau, ką tai reiškia, bet galima atsisiųsti). Už pabandymą niekas neįkas.

Pirmas komentaras parašęs, kad nori programos, gaus kodą vienam nemokamam mėnesiui (kurį aktyvuoti rekomenduoju po to, kai bus praeitos pirmos 10 nemokamos sesijos).

Negausiu jokios naudos dėl prisijungusių žmonių, tad dalinuosi šia patirtimi, nes pačiam pravertė ir patiko.

Nemokami mėnesiai „draugams“ gaunami, kai kasdien medituoji 15, 30, 90 dienų. Kas būna po 180 ar 365 dar tikiuosi sužinoti ateityje 🙂

Kasdien priimame daugybę sprendimų. Norėdami maksimaliai išnaudoti savo dieną, turime žinoti, kaip nustatyti, kuris sprendimas mums naudingiausias. Tą puikiai atlieka tikėtina vertė (angl. expected value).

Kas per daiktas ta tikėtina vertė

Trumpai tariant, tai yra matematiškai užtikrintas rezultatas atsižvelgiant į kiekvieno rezultato tikimybę ir vertę.

Imkime ir panagrinėkime pavyzdį, kuriame jums pasiūloma žaisti tokį lošimą: tikimybė laimėti 100 € yra 50%. Pralošti 50€ yra 50%.

Tikėtinas „vidutinis“ rezultatas yra 100 * 50% – 50 * 50% = 25 €. Reikšmė didesnė už nulį reiškia, kad tokiam lošimui visad reikia „pasirašyti“.

Galime skaičiuoti tikėtiną vertę ne tik pinigams. Pavyzdžiui, paskaičiuokime tikėtiną lošimo kauliuko vertę (1/6 * 6 + 1/6 *5 + 1/6 * 4 + 1/6 * 3 + 1/6 * 2 + 1/6 * 1) = 3,5

Dabar galime apibrėžti formule, kaip skaičiuojama tikėtina vertė. Ji lygi kiekvieno baigties rezultato padauginto iš jo tikimybės sumai.

Jei x yra laimėjimo dydis, o p jo tikimybė, tuomet mus domina ši suma:

Tikėtinos vertės apskaičiavimas

Praktinis taikymas gyvenime

Matematiškai teisingas sprendimas yra tas, kai „išlošiama“ tikėtina vertė yra didesnė nei nulis. Taigi, jei norime maksimizuoti savo gyvenimo pasiekimus, visad turime priimti sprendimus, kurių vertė yra teigiama. Jei visi variantai būtų su neigiama verte, tuomet rinktis geriausią iš blogiausių.

Žinoma, sunku pereiti mentalinį barjerą, kuris verčia vengti rizikos. Taip pat, dažnas atsakymas būna: „Jei galėčiau lošti šį žaidimą daug kartų, tuomet, žinoma, kad sutikčiau.“

Tačiau mes gyvenime priimame daugybę tokio tipo sprendimų. Dažnai jie nė neturi nieko bendro su pinigais ar lošimais, tačiau nulemia mūsų bendrą gyvenimo gerovę. Pvz., keisti darbą, pradėti verslą, keisti kvalifikaciją, nutraukti santykius, pradėti naujus su tam tikru žmogumi.

Štai keletas paprastesnių pavyzdžių, kur reikia rinktis mažiausią neigiamą vertę: kuriam servise taisyti automobilį, kur eiti pavalgyti.

Galima net laimės rodiklį panaudoti aukščiau pateiktiems pavyzdžiams skaičiuoti bei taip pasirinkti geriausią variantą.

Kaip susimauti gyvenime

Labai paprasta, tereikia priimti sprendimus, kurių tikėtina vertė nėra didžiausia. Žmonės tai atlieka labai dažnai, nes paprastai priima sprendimus atskirai nuo vienas kito. Metas nustoti tai daryti ir pradėti stengtis iš visų jėgų vadovautis tik logika!

Tai puikiai iliustruoja pavyzdys iš Daniel Kahneman knygos. Turime atlikti du pasirinkimus.

A. Gauti 240€
B. 25% tikimybė išlošti 1000€ ir 75% išlošti nieko

Kitas scenarijus:
C. Prarasti 750€
D. 75 % tikimybė prarasti 1000€ ir 25% šansas nieko neprarasti

Labiausiai tikėtina, kad pirmu atveju rinkotės A (EV 240€). Esame biologiškai užprogramuoti vengti rizikos, todėl pasirenkame mažiau rizikingesnę variantą, kuris turi mažesnę tikėtiną vertę (B varianto EV 250€). Kuo dažniau taip gyvenime renkamės, tuo dažniau prarandame dalį pinigų/laimės/pasitenkinimo.

Antru atveju, dažniausiai renkasi žmonės D (EV -750€). Nors esame užprogramuoti vengti rizikos, tačiau egzistuoja išimtis: jei šneka pasisuko apie lošimo praradimus, tuomet, staiga, tampame linkę rizikuoti. Mąstymas pasikeičia į „jei jau prarasime, tai geriau rizikuokime dar didesne suma ir gal mums nuskils“. Tai dar blogiau nei pirma situacija. Šitoks pasirinkimas garantuoja, kad pastoviai prarasime pinigus (C atvejo EV -750€, taip, šiame scenarijų abiejų įvykių EV vienoda).

Dabar trumpas eureka momentas. Abi problemas nagrinėjome atskirai. Apjunkime abu pasirinkimus, t.y., AD prieš BC. Gyvenime visi mūsų pasirinkimai apsijungia. Rezultatas jus nustebins.

AD. 25% tikimybė išlošti 240€ ir 75% šansas pralošti 760€
BC. 25% šansas išlošti 250€ ir 75% šansas pralošti 750€

Būtent apie tai sukasi kalba! Kai renkamės sprendimus gyvenime izoliuotai, apsimetame, kad tas mažas skirtumas tikėtinoj vertėj mums tarsi „negalioja“. Arba pradedame sakyti, jei tai daryčiau bent 100 kartų, tuomet, žinoma, kad rinkčiausi statistiškai geriausią variantą. Tačiau, juk darau tai tik vieną kartą, todėl pasirinksiu mažesnę tikėtiną vertę.

Tačiau užtenka apjungti vos du sprendimus ir dabar mums akis bado tai, kokias nesąmones išdarinėjame gyvenime.

Tikiuosi, kad tai privertė susimąstyti.

Kaip kazino uždirba pinigus

Kai turime supratimą apie tikėtiną vertę, galime labai lengvai paaiškinti, kaip operuoja kazino. Pats kazino lošimo namuose esu buvęs tik kartą, kai šventėme kažką su grupiokais, ir buvo pasiūlyta eiti į kazino, nes ten geri kokteiliai. Tad niekad nesu lošęs kazino.

Nuo mažų dienų turiu intuityvų supratimą, kad lošti reikia tik tada, kai galutinis rezultatas teigiamas. Niekad dar nebuvau girdėjęs sąvokos tikėtina vertė, bet jau supratau, kad kazino jos nerasime įprastuose lošimuose, t.y., tokiuose, kai lošiame prieš kazino. Lošimo namai privalo išlaikyti neigiamą tikėtiną vertę savo klientams. Kitu atveju, jie tiesiog bankrutuotų.

Vienas iš populiarių azartinių lošimų yra ruletė, kuri, beje, skiriasi Europoje ir JAV. Imkime europietišką, kuri turi 37 skaičius. Išlošis skaičiuojamas taip, jei statom 1€:

Kazino rulėtės išlošio apskaičiavimo formulė

N yra kiekis ant kurio lošėjas stato. Išlošis neapima pačio statymo sumos, kuri taip pat grįžtų žaidėjui. Jei statoma ant vieno skaičiaus, tuomet žaidėjo išlošis būtų 35€.

Turėdami šią informaciją, apskaičiuokime tikėtiną vertę: 35€ * 1/36 – 1€ * 36/27 = -0,027€.

Taigi, kazino vidutiniškai išlošia labai mažai. Tačiau to užtenka, kad susikrautų turtus! Dabar prisiminkime anksčiau nagrinėtus pavyzdžius, kuriuose žmonės bando pateisinti 10€ skirtumus kaip mažareikšmius ir neatspindinčius gyvenimo. Tuo tarpu čia vos 0,027€ ir rezultatas milijonai kišenėje!

Pabaiga

Tikėtina vertė yra svarbus įrankis gyvenime, kuris nuo šiol kasdien jums padės geriau pasirinkti. Turėdami šias žinias, galite šiandien pradėti priimti geresnius sprendimus ir gyventi geriau jau rytoj.

Taip pat, galite paskaityti apie kitokias mąstymo klaidas čia: „Vertinimo paklaida: kaip meluojame sau, kitiems ir apie kitus (angl. hindsight bias)“ ir „Knyga. Thinking, Fast and Slow – Daniel Kahneman.“

Vyrų požiūris į apkūnias moteris

Socialiniai psichologai Mark Snyder ir Julie Haugen (1994, 1995) paprašė 76 vyriškos lyties studentų (Minesotos universitetas) susipažinti telefonu su viena iš 76 moterų studenčių.

Moterys to nežinojo, tačiau, prieš kiekvieną pokalbį, pusei vyrų buvo parodyta nutukusios moters nuotrauka, bei pasakyta, kad tai moteris su kuria jie netrukus kalbėsis. Kitai pusei – normalaus svorio moteris.

Vėliau buvo atlikta tik moterų pusės pokalbio analizė, kuri atskleidė, kad moterys kalbėjo šalčiau ir buvo mažiau laimingos, jeigu jos buvo laikomos apkūniomis.

Akivaizdu, kad kažkas vyrų balso tone ir pokalbio turinyje privertė moteris kalbėti tam tikru būdu, tarsi patvirtinant, kad apkūnios moterys nėra patrauklios.

Vyrų išankstinis nusistatymas ir diskriminacija turi poveikį.

Bandos vedami

Solomon Asch atliko eksperimentą, kuriame kiekvieną kartą yra 8 dalyviai. Septyni visad yra tie patys, o aštuntasis to nežino ir galvoja, kad visi aštuoniese dalyvauja eksperimente.

Užduotis paprasta. Yra dvi kortelės: vienoje yra viena linija, o kitoje trys, sunumeruotos nuo A iki C. Reikia pasakyti, kurią iš tų linijų atitinka pirmoji pagal ilgį.

Dalyviai pateikdavo skirtingus atsakymus, priklausomai nuo to, ar 7 aktoriai/dalyviai rinkdavosi neteisingą atsakymo variantą. 32% dalyvių pritardavo akivaizdžiai neteisingam grupės pasirinkimui ir pateikdavo klaidingą atsakymą.

Kartojant bandymą keletą kartų su tais pačiais dalyviais net 75% bent kartą per 12ka mėginimų pasirinkdavo neteisingai bei 25% niekad nepasiduodavo spaudimui ir rinkdavosi teisingą atsakymą.

Jei grupė nesukeldavo spaudimo, klaidingai pasirinkdavo mažiau nei 1%.

Halo efektas

Nisbett ir Wilson atliko eksperimentą, kurio metu buvo įrašytos dvi to paties dėstytojo paskaitos. Turinys buvo identiškas, tačiau vienoje paskaitoje jis atsakydavo šiltai ir draugiškai, kitoje – šaltai ir autoritetingai.

Studentų buvo paprašyta įvertinti dėstytoją keletoje sričių: išvaizda, akcentas ir kalbėjimo maniera. Akcentas buvo visur vienodas.

Rezultatai patvirtino ankstesnius tyrimus. Grupė, kuri matė „draugišką“ lektoriaus paskaitą, vertino išvaizdą, kalbėjimo manierą ir net akcentą daug geriau.

Beje, reiškinys vyksta priešingai su neigiamais dalykais. Jei žmogus padaro kažkokią klaidą ar jam nesiseka kažkokioj vienoj srity, tuomet jis laikomas netikusiu ir kitose.

Vienas iš efekto pavyzdžių būtų „brandas“. Uždėk žymaus dizainerio etiketę ant paprastų džinsų, staiga, jie tampa daug brangesni. Žmonės sutiks mokėti daugiau.

Ankstesnės dalys: pirmoji, antroji.

10% knygų skaitymo taisyklė

Turite nuolat augantį knygų sąrašą, kurį norite perskaityti, tačiau stokojate laiko? Norite perskaityti 40 su viršum knygų per metus? Kad skaityti svarbu, jau žinome, tad imkime ir pradėkime.

Paprastas 10% metodas

Jei kasdien perskaitytumėte vos 10% knygos, tuomet, kas 10 dienų, tektų pradėti naują.

Kaip sunku perskaityti tuos 10%? Tarkime, kad vidutinė knyga yra 300 puslapių, tuomet kasdien jums reikia perskaityti 30 puslapių. Priklausomai nuo knygos bei jūsų sugebėjimų 1 puslapis reikalauja nuo pusantros iki dviejų minučių. Taigi, tam jums reikėtų nuo 45 minučių iki valandos.

Taip pat, jei skaitoma elektroniniu pavidalu, tai dažnai knyga užima vos 80-90%, vėliau seka šaltiniai, paaiškinimai ir pan. Taigi, per metus galima perskaityti daugiau nei 40 knygų.

Kaip skaityti knygas ir iš kur jų gauti

1. Klasikinės nemokamos knygos. Vienas iš šaltinių http://www.openculture.com/free_ebooks. Jei ten randate knygą, dažniausiai galite ją „nusipirkti“ už 0,00 svarų iš amazon.co.uk ir gauti tiesiai į savo įrenginį.
2. Galima skolintis iš bibliotekos. Taip, jos vis dar egzistuoja ir turi gerų knygų. Paprastai tų pačių, kur prieš metus ar du buvo geidžiamiausios. Žinoma, nepavyks rasti visų, bet paieškoti verta.
   

   Knygų skaitymas su Kindle įrenginiu

3. Skolintis elektronines knygas. Jungtinėje Karalystėje jau galima skolintis tokias knygas, tad bibliotekų repertuaras ir nauda auga
4. Nusipirkti tam dedikuotą įrenginį. Pvz., Kindle. Pirma, kaip su kiekvienu nauju daiktu, pradžioje norėsite, kuo daugiau juo naudotis, ir tai leis išsiugdyti skaitymo įprotį. Antra, jis malonesnis akims ir patogesnis nei telefonas ar kompiuteris.
5. Skaityti telefone. Tikrai patogu, nes jis visad po ranka. Be to, telefonui egzistuoja Kindle aplikacija, tad net skaitymo vieta tarp jo ir Kindle sinchronizuojama. Turiu Nokia Lumia 620 su Windows 8, knygoms ne iš Amazon naudoju Legimi aplikaciją.
6. Skaityti kompiuteryje. Kompiuteriams apstu programų, kurios leidžia tai daryti.
7. Nusipirkti knygą.

Kaip tam rasti laiko

• Viešasis transportas. 20 minučių į vieną pusę, tada tiek pat atgal. Būsite jau perskaitę dienos „normą“ (iškart 10%).
• Skaitymas darbe.
  • Skaityti pietaujant (apie 15 puslapių = 5%)
  • Skaityti tualete (taip teisingai išgirdote. Jei kaskart perskaitote vos po 3 puslapius, tai automatiškai be pastangų pasiekiate bent 3*3/30 = 3% knygos)
• Rytas. Keliuosi anksti bei tomis dienomis, kai nebėgioju, skaitau iš ryto apie pusvalandį.

Protingi esate, mieli skaitytojai, tikrai galite atrasti vietų ir būdų, kaip tai padaryti. Parašykit savo mėgstamiausias vietas komentaruose.

Asmeninis 30 dienų iššūkis knygų skaitymui

Mano meilė skaitymui išaugo 🙂

Nuolatiniai skaitytojai pastebėjo, kad pradėjau skelbti daugiau knygų apžvalgų. Nuo kovo 1 pradėjau šį iššūkį ir baigiau 30tą. Žinoma, skaitau toliau. Viso perskaičiau 4 knygas per kovą (teoriškai turėjau perskaityti tik tris, bet dažnai įsijauti ar nori užbaigti skyrių, todėl perskaitai daugiau nei planuota).

Visuomet turiu dvi knygas skaitymui. Viena popierinė fantastinė iš bibliotekos, kita praktinio pobūdžio, skaitoma telefone. Stengiuosi abiejų perskaityti po 5% per dieną.

Susidūriau su problema, kad 10% gali būti per daug kai kuriais atvejais. Pradėjau skaityti Stephen King „It“, 1376 puslapių dydžio ir Daniel Kahnman (ženkliai „storesnė“ nei vidutinės knygos). 10% „It“ knygos  yra 138 puslapiai. Jei vidutinė trukmė 2 minutės (sunkus tekstas), tuomet reikia 276 minučių = 4 val. 36 min. Akivaizdu, kad kasdien perskaityti 10% neįmanoma.

Pradžioj aukojau miegą, bet vėliau išsprendžiau bėdą, turėdamas trečią knygą, kuri yra plonesnė. Taigi, dienos metu skaitau, kiek išeina, o vakare „damušu“ procentus su plonesne knyga.

Įkvėpimas pabaigai

Turiu sąrašą knygų, kurias norėčiau perskaityti. Dabar aktyviai skaitydamas pradėjau tiek daug žinių gauti, kad nė nesuprantu, kaip be to gyvenau. Neseniai prabėgau per atminties labirintus ir peržiūrėjau visas apžvalgas, kurias esu paskelbęs. Tikrai skaičiau per mažai knygų.

Žinoma, tai dalinai kompensuodavau tuo, kad skaitau daugybę straipsnių internete. Tačiau knyga nagrinėja viską giliau, žinios kokybiškesnės. Skaitant dėmesys būna visiškai sukoncentruotas, atsipalaiduojama.

Esu tikras, kad yra knygų, kurias norite perskaityti. Tad gana meluoti sau ir kitiems, kad neturi 30-45 min. per dieną skaitymui ir pradėkite skaityti! Kas gi nori gailėtis, kad per vėlai kažką sužinojo ir suprato. Tikrai ne jūs ir ne aš! 🙂

Už įkvėpimą dėkui šiam straipsniui.

Tyrimų rezultatai būna tokie, kokių tikėjomės.

Atliekama daug socialinių psichologijos tyrimų ir gaunami rezultatai būna tokie, kokių visi tikėjomis. Kiekvienam buvo žinoma, kas bus nustatyta. Atsiranda net pasipriešinimas tyrimams, nes jie suprantami kaip beprasmiai. Tad kam vargintis?

Štai vienas tokių tyrimų, kuris vaizdžiai padės suprasti situaciją. Arthur Schlesinger, Jr. (1949) viešai rodė nepagarbą amerikiečių antro pasaulinio karo kareivių tyrimams.  Štai ką per tyrimus sociologas Paul Lazardfeld (1949) nustatė:

1. Geresnį išsilavinimą turintys kareiviai turėjo daugiau prisitaikymo problemų nei mažiau išsimokslinę (intelektualai mažiau pasirengę mūšio iššūkiams nei paprasti žmonės).
2. Kariai iš pietų geriau susitvarkė su Pietų Jūros salos (South Sea Island) klimatu negu šiauriečiai (kitaip tariant, pietiečiai buvo geriau pripratę prie karšto oro).
3. Baltieji labiau siekė paaukštinimo nei juodaodžiai (daug metų priespaudos priverčia sumažinti ambicijas).
4. Pietiečiai juodaodžiai teikė pirmenybę pietiečių karininkams lyginant su šiauriečių (pietuose daugiau juodaodžių, todėl iš tos vietos kilę baltaodžiai karininkai labiau patyrę ir geriau pasirengę elgtis su juodaodžiais).

Po laiko visiems atrodo, kad tai akivaizdu. Tad kam dar tirti?

Esu įsitikinęs, kad skaitydami pagalvojote tą patį.

Dabar padarykite 30 sekundžių pertraukėlę ir paklauskite savęs, ar tikrai tai taip akivaizdu ir tyrimas beprasmis?

Prie reikalo esmės

Smegenys operuoja tik naujausia informacija, iškreipdamos praeities įsitikinimus.

Tyčia palikau viršuje laisvos vietos, kad būtinai savo kailiu patirtumėte, kaip susimovėte.

Visi aukščiau esantys teiginiai yra klaidingi ir rezultatai buvo priešingi (pvz., intelektualai geriau prisitaiko prie mūšio situacijų).

Žmonių smegenys operuoja ne logikos pagrindu. Intuityvioji ir autonominė smegenų dalis (dažnai angliškai vadinama System 1) tiesiog visad stengiasi padaryti kuo nuoseklesnę istoriją iš turimų faktų.

Tačiau niekada negali vertinti, kas buvo anksčiau ir kaip tada jautėmės. Tai yra, vos gavus naują informaciją, kuri pakeičia jūsų supratimą ir požiūrį, jūs iškart galvosite ir elgsitės taip, kad visada tai žinojote ar bent nujautėte. Smegenys nėra pajėgios atsakyti į klausimus, kokia praeitis buvo iš tiesų, ką tada galvojote, kaip jautėtės. Kai jau įsisavinote naują informaciją, ji įtakos jūsų mąstymą apie tai, kas buvo praeityje, kad ir kaip subjektyvu tai būtų.

Atrodo, kad tai neįmanoma? Šįkart tai ne pokštas. Tai tiesa. Pagrįsiu tai Baruch Fischh ir Ruth Beyth eksperimentu, kuris požiūrį „po-laiko-protingas“ prigavo pirmą kartą.

Jie atliko apklausą prieš prezidentui Ričardui Niksonui (angl. Richard Nixon) keliaunant vizito į Kiniją ir Rusiją 1972. Respondentai priskyrė tikimybes penkiolikai galimų šio vizito rezultatų. Pvz., ar Mao Zedong sutiks pasimatyti su Niksonu? Ar Jungtinės valstijos suteiks diplomatinį pripažinimą Kinijai? Ar po dešimtmečių priešiškumo Jungtinės Valstijos ir Rusija pagaliau sugebės susitarti dėl ko nors svarbaus?

Po vizito buvo sukviesti tie patys dalyviai ir apklausti dar kartą. Rezultatai buvo įspūdingi. Pirma, jei įvykis iš tiesų įvyko, tai jie teigė, kad tam įvykiui priskyrė žymiai didesnę tikimybę nei iš tiesų. Antra, jei tai neįvyko, tuomet jie teigdavo, kad jie to tikėjosi daug mažiau nei iš tiesų.

O dabar pati svarbiausia dalis: jie ne tik savo rezultatus iškreipė, bet lygiai taip pat pakeitė tikimybes, kokiomis manė, kad kiti to tikėjosi. Klaidos analogiškos, kaip „meluojant“ apie savo spėjimus.

Tai priverčia mus kaltinti kitus, kad jie turėjo žinoti geriau, nes juk tikimybė tam įvykti buvo tokia didelė! Kiekvienas ekspertas ar patarėjas turėjo tai numatyti ir tam tinkamai pasiruošti.

Kokią įtaką tai turi mūsų kasdieniam gyvenimui

• 

  Gyvenkime draugiškai suprasdami, kad visi, tame tarpe ir mes, nesame protingesni už kitus. Mums tik taip atrodo po laiko.

  Kai politikas suklysta, visi protingi, nes visi „žinojo“. Kyla didelis nepasitenkinimas. Tuo tarpu, kai politikas pasielgia teisingai ir po metų matome, kad viskas gerai su tuo sprendimu, mes elgiamės analogiškai. Kadangi viskas buvo „akivaizdu“, tai nėra čia ko liaupsinti.

• Aukščiau esantis punktas galioja daug plačiau. Pvz., ekspertai, kurie žinojo, kad krizė bus. Arba tai, kad jūsų finansinis patarėjas blogai akcijas parinko. Visos tokios klaidos NEteisėtai elementarios ir priverčia mus kaltinti kitus, nes jie elgėsi kaip silpnapročiai, kai turėjo žinoti geriau.
• Tai suteikia perdėtą pasitikėjimą mūsų pasaulio suvokimui bei iškreipia visas mintis apie praeitį. Jei negalima objektyviai žvelgti į praeitį, turime pripažinti, kad klaidos tikimybė daug didesnė nei mums piešia rožinė praeitis. Žiūrėti eksperimentą aukščiau.
• Tai lemia subjektyvius teismo sprendimus, pvz., buvo atliekama mažos rizikos operacija bei pacientas mirė. Visi po laiko manys, kad rizika buvo daug didesnė, nes pacientas nebegyvas. Todėl daktaras, kuris paskyrė operaciją, turėjo būti protingesnis ir taip nesielgti. Tuo tarpu, maža rizika objektyviai reiškia būtent tai, kad kažkiek žmonių mirs. Kitu atveju rizika būtų nulinė.

Vienu sakiniu: Negebėjimas objektyviai pažvelgti į mūsų praeities įsitikinimus, priverčia mus klysti, būti subjektyviais, perdėtai teisti kitus už jų klaidas.

Norite būti sveikesnis, energingesnis, turėti didesnį valios rezervą? Tuomet artimiau susipažinkite su „šaltu dušu“.

Šalto dušo nauda

Siekdami savo tikslų, visad sutiksime kliūčių ir norint jas įveikti, teks išeiti iš savo komforto zonos, t.y., daryti tai, kas nepatinka ar pasijusti nepatogiai ir nesaugiai. Šaltas dušas simuliuoja šią patirtį.

Papildomai pridursiu, kad smegenys operuoja (automatinė dalis, kitaip dar vadinama sistema 1 (angl. system 1) asociatyviai). Todėl šalto dušo patirtis, kaip ir kitos gyvenimo pamokos, automatiškai persikelia į kitas gyvenimo sritis. Tai esminis privalumas.

Nesu daktaras, bet manau, kad organizmo šaldymas jį užgrūdina ir prideda sveikatos. Be to, po tokio dušo, akimirksniu tampate maksimaliai žvalūs, nebereikia zombinti pusę ryto 😉

Kiekviena minutė ryte auksinė, šaltas dušas padės kelias sutaupyti kiekvieną rytą.

Galiausiai, pridursiu, kad pasakymas „tai buvo šaltas dušas/gavo šaltą dušą“  atsirado būtent dėl aukščiau išvardintų privalumų. Dažniausiai apie tai negalvojame, bet mūsų smegenys intuityviai tai supranta.

Pasigilinkime

Šis iššūkis puikiai leidžia nustatyti, ar ketinate kažką pasiekti, ar ne. T.y., ar skaitote asmeninio tobulėjimo straipsnius dėl skaitymo, ar dėl praktinio panaudojimo.

Dušo iššūkis nereikalauja jokio pasiruošimo, jokio papildomo laiko. Iš esmės, net nėra ką galvoti (angl. no brainer), reikia griebti šitą jautį už ragų.

Būtent todėl, pagal rezultatą, galiu iškart pasakyti, ar pasieksite, ką nors gyvenime, ar ne.

Jei esate rimtai nusiteikę tobulėti ir siekti, tuomet šį iššūkį įvykdysite „su malonumu“. Jei ne, tuomet supraskite, kad perskaitytos bei nepanaudotos žinios yra nieko vertos. Be to, turbūt galite geriau panaudoti savo laiką…

Asmeninė patirtis

Pats apie iššūkį perskaičiau ir pradėjau 2014 kovą ar balandį. Tęsiau jį 40-50 dienų. Labai dažnai tekdavo eiti po šaltu dušu daugiau nei kartą per dieną, t.y., nesvarbu, kiek kartų per dieną reikdavo į dušą, visad naudojau tik šaltą. Jei jau daryti iššūkį, tai daryti rimtai.

Dabar darau kiek kitokį variantą (apie 6 mėnesius). Nusiprausiu po šiltu, o tuomet 15-40 sekundžių atsuku šalčiausią vandenį. Tiek laiko užtenka, kad organizmas šaltą vandenį pradėtų laikyti normaliu. Tad gaunu 80% naudos, per 20% laiko.

Straipsnio proga pradedu šį iššūkį vėl ir mėgaujuosi tik šaltu dušu (nuo 2015-03-23).

Pabaigai

Iššūkio esmė, kad jūsų komforto zona turi tapti išėjimas iš komforto zonos. Būtent tai pravers gyvenime. Visi geriausia dalykai yra už jos ribų.

Nori kažko pasiekti? Pirmyn, įrodyk!