Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Žmonės sako, kad esu per racionalus gyvenime. Todėl nenuostabu, kad tikiu tik vienu diskusijų metodu – logika. Man neįdomu, ką kas nors galvoja, jei tai iš piršto laužta.

Pradžiai pateiksiu pavyzdį, kas nėra argumentas: „Tautvydas Marčiulaitis, Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas, kurio teigimu, FIRE judėjimas yra idiotizmas, o tie, kurie bando gyventi pagal jo principus, apie pinigus ir finansus nieko nesuvokia, todėl taip ir elgiasi.“

Čia yra išvada, kuri turi išplaukti iš argumentų. Tokiems pasisakymams čia vietos nebus. Bet vieta bus skaičiavimams iš kurių jis priėjo tokią išvadą.

Pradėkime!

1. T. Mačiulis „Matematika tiesiog nesueina ir skaičiai nesidėlioja“

„Yra milijonas aspektų, kodėl FIRE idėja yra kvaila. Vienas svarbiausių ir lengviausiai pamatuojamų jų – finansinis. Matematika tiesiog nesueina ir skaičiai nesidėlioja“

Prieš argumentą

Tam pagrįsti pateikė nemažai skaičiavimų, kuriuos galite rasti verslo žinių portale. Taip, suprantu, jis juos supaprastino, kad žmonės suprastų pagrindinę idėją. Tačiau, jei tikslas yra teigti, kad tai neveikia, tuomet reikia tikrų simuliacijų. Skaičiai labai keičiasi, vos pastūmus procentus per kelias dešimtis į vieną ar kitą pusę.

FIRE yra paremtas matematiniais skaičiavimais. Kiekvienas teigiantis priešingai, turbūt patingėjo „pagooglinti“. Trumpai priminsiu apie tai. Viskas prasidėjo nuo Trinity tyrimo. Yra tik du skirtumai nuo to, kaip FIRE skaičiuoja. Pirma, analizė remiasi tuo, kad žmogus visad išiminės identišką sumą nepaisant to, ar šiuo metu krizė ar ne. Tai labai svarbus momentas. Tikram gyvenime rezultatai būtų daug geresni. Antra, šis tyrimas tikrina tik 30 metų. Bet FIRE žmonės iš tų pinigų turėtų pragyventi kur kas ilgiau. Gera žinia ta, kad kiti tyrimai parodo, kad kuo laikotarpis didesnis, tuo rezultatai geresni. Taip pereiname prie paskutinio fakto. Trinity tyrimas nemėgina išsaugoti kapitalo, tik patikrinti, ar jo užteks. Šie dalykai susiję tuo, kad kuo laikotarpis didesnis, tuo lengviau išsaugoti kapitalą. Problema kyla tada, jei žmogus pradeda gyventi iš savo portfelio labai arti sekančios krizės, bet vis tiek nuima planuotą dalį pinigų per keletą metų, kol akcijų rinkose išpardavimas.

Taip pat, daromos šios prielaidos:

• Žmogus daugiau gyvenime neuždirbs nė vieno cento. Juk tai nėra realu, nustojus dirbti 30-40
• Niekad negaus jokio palikimo
• Žmogus privalo gyventi ten pat ir išleisti tiek pat, kiek išleisdavo, kai dirbdavo
• Nuimant pinigus neatsižvelgti į tai, kas vyksta akcijų rinkose

Taip pat, šio argumento paskaičiavimuose net vidutinis rinkų uždarbis paimtas mažesnis nei realus.

Galiausiai, FIRE judėjimas niekad neteigė, kad kiekvienas tai gali pasiekti. Kodėl pasirinkta būtent 1000€? Visi mano pažįstami specialistai (ne tik programuotojai) uždirba daugiau Lietuvoje.

Žmonės labai dažnai nori skaičiuoti taip, kad jų kapitalas būtų išsaugotas. Bet kam to reikia? Grabe pinigus skaičiuosime?

FIRE skaičiavimai dažniausiai atliekami naudojant JAV rinkų duomenis, tuo tarpu mes investuojame kitaip (dėkui Citi už argumentą).

Portfelio grąža yra skaičiuojama tarsi žmogus yra robotas, ir elgiasi visad vienodai. Tačiau mes žinome, kad vidutinis investuotojas uždirba mažiau nei rinka. Tas pačias klaidas galima atlikti investuojant į indeksų fondus, pvz., pradėti laikyti grynus, nes akcijų rinka per brangi. Kitas pavyzdys, parduoti dalį vienetų per krizę, nes kris dar labiau ir tada atpirksim už pigiau. (dėkui Citi už argumentą).

Už argumentą

Visad svarbu suprasti, kad istoriniai duomenys, negarantuoja, kad ateitis bus tokia pati. Todėl visiškai sutinku su teiginiu, kad ji gali būti kitokia ir 4% neveiks. Jei norima išsaugoti kapitalą, skaičius artėja berods prie 3,25%.

Ne kiekvienas žmogus gali pasiekti FIRE. Taip, yra ekstremalus variantas, bet tai tikrai tinkamas būdas tik retam individui.

Nėra įtrauktas sveikatos draudimas. Nesu tikras, ar Lietuvoje tai net yra įmanoma įsigyti privačiai.

Ne į temą

Žmogus tiesiog daro marketingą savo brendui ir fondui. Beje, fondo einamasis mokestis yra 1,4%. Kiekvienas FIREistas iškart apeitų jį ratu.

2. Tik turtingi gali pasiekti FIRE

Prieš argumentą

Šis žmogus įrodo, kad viskas įmanoma: http://earlyretirementextreme.com/

Už argumentą

Su algomis mažesnėmis nei 1500€ (iš piršto laužtas skaičius) tą padaryti yra sunku.

Išvada

Kodėl kiekvienas turėtų galėtų pasiekti FIRE? Tai reikalauja charakterio, nusiteikimo ir vertybių. Tai tikrai nėra kiekvienam

3. Lietuvoje per sunku investuoti į indeksų fondus

Prieš argumentą

Swedbank portfelyje ilgą laiką turėjau pasaulio indekso ETF vienetų, kol pagaliau perkėliau juos į Degiro. Norint galima.

Už argumentą

Platformų pasirinkimas prastokas, ypač, jei norime investuoti mažomis sumomis.

4. Pensiją kaupti vertybiniais popieriais yra kvaila

Šitą įdėjau todėl, kad žmonės sako, kad gyventi iš vertybinių popierių yra rizikinga, tačiau visų jaunų žmonių tipinė pensija būtent iš ten ir atkeliaus.

Prieš argumentą

Visuomenė senėja, dirbantys nesugebės išmokėti pensijų arba bent jau išmokėti solidžių pensijų

Už argumentą

Visad galima pasirinkti tikėti Sodra

5. Finansiškai nepriklausomas žmogus negali dirbti

Prieš argumentą

Angliškai net yra išrastas puikus terminas „retirement police“. Kažkodėl, jei žmogus yra finansiškai nepriklausomas, jam uždrausta dirbti. Kažkokia nesąmonė ir tiek.

Už argumentą

Nėra

6. Žmogui darbas reikalingas kaip oras

Prieš argumentą

Tikrai yra daug žmonių, kurie puikiai leidžia savo dienas be jokio oficialaus darbo

Yra begalė dalykų, ką galima veikti be oficialaus darbo bei gauti tuos pačius dalykus: bendravimą, tikslo siekimą, bendrumo jausmą.

Už argumentą

Internete galima sutikti vis daugiau istorijų, kuomet žmonės po FIRE grįžta į darbo rinką. Tačiau esminis skirtumas tas, kad jie grįžta su savo sąlygomis. Pvz., neseniai skaičiau kaip žmogus sutarė dirbti 3 dienas per savaitę. Dvi iš jų iš namų.

Man asmeniškai, kai nebuvo trečiosios šalies įsikišimo tikrai buvo sunku išlikti produktyviam bei veikti kažką prasmingo.

7. Medicinos draudimas

Prieš argumentą

Galima ką nors suregzti, kad dirbame už minimumą – sumokame mokesčius ir esame drausti

Galima eiti privačiai

Už argumentą

Man dar neteko girdėti apie privatų sveikatos draudimą Lietuvoje, bet turbūt yra?

Šio draudimo kainos paskaičiavimai neįeina yra FIRE skaičiavimus.

Daugiau argumentų?

Jei teko girdėt dar kažkokių prieštaravimų nei išvardinti, palikite komentaruose ir papildysiu. Tikėjausi, kad perėjęs kelis pagrindinius straipsnius, sukaupsiu didžiulį jų sąrašą. Bet realybė buvo ta, kad ta praktiškai T. Mačiulaičio pasisakymai apie tą patį, naudojant kuo grubesnius žodžius, kad susilaukti dėmesio.

Tad likau nusivylęs sąrašu 🙂

Originalus siekis

Skaitytojas Mantas, priminė mano pradinį tikslą:

„Gyvenimo būdas: išeiti į pensiją 30-ties (2017 kovą)“

Šiandien man 31 vieneri, tad vakar buvo paskutinė diena. Ar man pavyko?

Antrasis etapas

Originalus planas buvo pakoreguotas, kai reikalingas portfelio dydis perskaičiuotas nuo 80k£ iki 150k£. Data perstumta į 2018 vidurį. Taip nutiko, nes atsisakėme classifiedsrunner.com verslo. Nutrūkus šiam pinigų srautui, reikia daugiau pinigų. Taip pat, pridėta infliacija už papildomus kaupimo metus.

Rezultatas

2018 kovo 1-mą dieną turėjau 166 152.91£ (186 971.87€). Tai generuos 623€ per mėnesį likusį mano gyvenimą (infliacija neturės tam jokios įtakos).
Taip pat, nors į darbą nebereikia nuo kovo 9-tos, mano sukauptas turtas vis dar didės iki birželio pabaigos. Tad galutinė suma bus 200 000+€.

Techniškai pinigų pakanka. Tikslas pasiektas.

Tačiau manau, kad vėliau ar anksčiau kažkokiu būdų dar grįšiu į darbo rinką. Galbūt nebe permanent, bet contract/freelance pozicijoje. Galbūt net ne programavimu užsiimsiu. Bet pirma, atostogos minimum iki rugsėjo! 🙂

Prisiskaitęs protingų internetinių puslapių su komentatorių pagalba, pvz., „Thinking beyond stocks can fortify your accumulation plan“, nusprendžiau, kad pats metas pradėti įgyvendinti portfelio diversifikavimo planus.

Planas nr. 1 (2014)

• Kadangi ~50% viso VWRL sudaro JAV rinka, norint sumažinti priklausomybę bei iš lošti ant fondo mokesčių, papildomai investuojama į VEUR (Europa).
• Viską darau svarais, super pigus fondas bei akcijos nuvertintos prieš nežinomybę dėl Brexit’o, tai tiesiai jamam geriausią UK akcijų šimtuką (VUKE).
• Noriu iš pajamų gyventi, todėl įmaišau didelių dividendų akcijų, kurios mažiau krenta, mažiau kyla, bet generuoja pajamas. Kitaip tariant, nereikia parduoti akcijų, norint išgryninti lėšas.

Šitas planas seniai žlugęs, bet pasidalinu, kad matytųsi, kaip keičiasi strategija.

Planas nr. x (2016)

Šįkart ne apie skirtingus investavimo regionus, bet apie skirtingus verslo sektorius. Tokiu būdu portfelis tampa atsparesnis specifinės rinkos pokyčiams.

Ūkiškai šnekant, šio portfelio 80% galėtų būti dalinami, pagal planą nr. 1, bet likę 20% garantuoja ramybę. Pirmasis planas apėmė tik akcijų diversifikaciją, šis – portfelio.

Atsisakius 100% akcijų sprendimo, portfelio vertė svyruos mažiau. Prispaudus krizei, bus lengviau išlaukti, kol akcijos atsistatys. Tuo tarpu uždarbis nepasikeis, kaip rodo įvairios portfelių simuliacijos.

Naudojamos vertybinių popierių grupės

REIT užsiima tuo, kad investuoja į įmones, kurios iš esmės valdo/nuomoja patalpas siekiant pajamų. Įprastai jų akcijos kyla menkai, bet dividendai riebūs ir pastovūs. Įsivaizduoti būtų galima taip, kaip investavimą į asmenis, kurie turi po kelis butus nuomai.

P2P (tarpusavio skolinimas) iš esmės laikymas grynais, bet dar šiek tiek įkrenta palūkanų. Kartais tas truputis gali būti visai didelis, jei investuojama neįsivysčiusiose rinkose kaip Lietuva.

Jau rašiau, kad pradėjau investuoti per RateSetter. Dabar ten kabo 5 000£, kas yra siekiami 5%.

Taip pat, įsigijau REIT fondų IUSP ir IPRP vienetų už 4 000£.

Obligacijom teks dar palaukti 🙂

Kodėl 5% x 4?

Tokie skaičiai mano atveju yra parankūs:

1. 5% yra grynais bus būtent tokia suma, kurios man nesunkiai užtektų pragyventi metus.
2. Krizei prispyrus, parduodamos obligacijos (kurios beje pabrangtų teoriškai), dar vieni metai.
3. Tada galima nugręžti P2P.
   Tad jau pragyvenau tris metus.
4. REIT neturėtų nuvertėti per daug, tad vėl galima parduoti.
5. Per penkis metus vien iš dividendų pragyvenčiau dar vienerius.
6. Po 5 metų, krizė pasibaigusi arba bent akcijos nuvertėjusios ne katastrofiškai.

Kertinis akmuo turėti diversifikaciją. Kiek ir kur tie procentai nuguls nėra taip svarbu, kol tikslas yra prisiimti didelę riziką siekiant didelio uždarbio, t.y., laikant didžiąją dalį akcijose.

Kasdien priimame daugybę sprendimų. Norėdami maksimaliai išnaudoti savo dieną, turime žinoti, kaip nustatyti, kuris sprendimas mums naudingiausias. Tą puikiai atlieka tikėtina vertė (angl. expected value).

Kas per daiktas ta tikėtina vertė

Trumpai tariant, tai yra matematiškai užtikrintas rezultatas atsižvelgiant į kiekvieno rezultato tikimybę ir vertę.

Imkime ir panagrinėkime pavyzdį, kuriame jums pasiūloma žaisti tokį lošimą: tikimybė laimėti 100 € yra 50%. Pralošti 50€ yra 50%.

Tikėtinas „vidutinis“ rezultatas yra 100 * 50% – 50 * 50% = 25 €. Reikšmė didesnė už nulį reiškia, kad tokiam lošimui visad reikia „pasirašyti“.

Galime skaičiuoti tikėtiną vertę ne tik pinigams. Pavyzdžiui, paskaičiuokime tikėtiną lošimo kauliuko vertę (1/6 * 6 + 1/6 *5 + 1/6 * 4 + 1/6 * 3 + 1/6 * 2 + 1/6 * 1) = 3,5

Dabar galime apibrėžti formule, kaip skaičiuojama tikėtina vertė. Ji lygi kiekvieno baigties rezultato padauginto iš jo tikimybės sumai.

Jei x yra laimėjimo dydis, o p jo tikimybė, tuomet mus domina ši suma:

Tikėtinos vertės apskaičiavimas

Praktinis taikymas gyvenime

Matematiškai teisingas sprendimas yra tas, kai „išlošiama“ tikėtina vertė yra didesnė nei nulis. Taigi, jei norime maksimizuoti savo gyvenimo pasiekimus, visad turime priimti sprendimus, kurių vertė yra teigiama. Jei visi variantai būtų su neigiama verte, tuomet rinktis geriausią iš blogiausių.

Žinoma, sunku pereiti mentalinį barjerą, kuris verčia vengti rizikos. Taip pat, dažnas atsakymas būna: „Jei galėčiau lošti šį žaidimą daug kartų, tuomet, žinoma, kad sutikčiau.“

Tačiau mes gyvenime priimame daugybę tokio tipo sprendimų. Dažnai jie nė neturi nieko bendro su pinigais ar lošimais, tačiau nulemia mūsų bendrą gyvenimo gerovę. Pvz., keisti darbą, pradėti verslą, keisti kvalifikaciją, nutraukti santykius, pradėti naujus su tam tikru žmogumi.

Štai keletas paprastesnių pavyzdžių, kur reikia rinktis mažiausią neigiamą vertę: kuriam servise taisyti automobilį, kur eiti pavalgyti.

Galima net laimės rodiklį panaudoti aukščiau pateiktiems pavyzdžiams skaičiuoti bei taip pasirinkti geriausią variantą.

Kaip susimauti gyvenime

Labai paprasta, tereikia priimti sprendimus, kurių tikėtina vertė nėra didžiausia. Žmonės tai atlieka labai dažnai, nes paprastai priima sprendimus atskirai nuo vienas kito. Metas nustoti tai daryti ir pradėti stengtis iš visų jėgų vadovautis tik logika!

Tai puikiai iliustruoja pavyzdys iš Daniel Kahneman knygos. Turime atlikti du pasirinkimus.

A. Gauti 240€
B. 25% tikimybė išlošti 1000€ ir 75% išlošti nieko

Kitas scenarijus:
C. Prarasti 750€
D. 75 % tikimybė prarasti 1000€ ir 25% šansas nieko neprarasti

Labiausiai tikėtina, kad pirmu atveju rinkotės A (EV 240€). Esame biologiškai užprogramuoti vengti rizikos, todėl pasirenkame mažiau rizikingesnę variantą, kuris turi mažesnę tikėtiną vertę (B varianto EV 250€). Kuo dažniau taip gyvenime renkamės, tuo dažniau prarandame dalį pinigų/laimės/pasitenkinimo.

Antru atveju, dažniausiai renkasi žmonės D (EV -750€). Nors esame užprogramuoti vengti rizikos, tačiau egzistuoja išimtis: jei šneka pasisuko apie lošimo praradimus, tuomet, staiga, tampame linkę rizikuoti. Mąstymas pasikeičia į „jei jau prarasime, tai geriau rizikuokime dar didesne suma ir gal mums nuskils“. Tai dar blogiau nei pirma situacija. Šitoks pasirinkimas garantuoja, kad pastoviai prarasime pinigus (C atvejo EV -750€, taip, šiame scenarijų abiejų įvykių EV vienoda).

Dabar trumpas eureka momentas. Abi problemas nagrinėjome atskirai. Apjunkime abu pasirinkimus, t.y., AD prieš BC. Gyvenime visi mūsų pasirinkimai apsijungia. Rezultatas jus nustebins.

AD. 25% tikimybė išlošti 240€ ir 75% šansas pralošti 760€
BC. 25% šansas išlošti 250€ ir 75% šansas pralošti 750€

Būtent apie tai sukasi kalba! Kai renkamės sprendimus gyvenime izoliuotai, apsimetame, kad tas mažas skirtumas tikėtinoj vertėj mums tarsi „negalioja“. Arba pradedame sakyti, jei tai daryčiau bent 100 kartų, tuomet, žinoma, kad rinkčiausi statistiškai geriausią variantą. Tačiau, juk darau tai tik vieną kartą, todėl pasirinksiu mažesnę tikėtiną vertę.

Tačiau užtenka apjungti vos du sprendimus ir dabar mums akis bado tai, kokias nesąmones išdarinėjame gyvenime.

Tikiuosi, kad tai privertė susimąstyti.

Kaip kazino uždirba pinigus

Kai turime supratimą apie tikėtiną vertę, galime labai lengvai paaiškinti, kaip operuoja kazino. Pats kazino lošimo namuose esu buvęs tik kartą, kai šventėme kažką su grupiokais, ir buvo pasiūlyta eiti į kazino, nes ten geri kokteiliai. Tad niekad nesu lošęs kazino.

Nuo mažų dienų turiu intuityvų supratimą, kad lošti reikia tik tada, kai galutinis rezultatas teigiamas. Niekad dar nebuvau girdėjęs sąvokos tikėtina vertė, bet jau supratau, kad kazino jos nerasime įprastuose lošimuose, t.y., tokiuose, kai lošiame prieš kazino. Lošimo namai privalo išlaikyti neigiamą tikėtiną vertę savo klientams. Kitu atveju, jie tiesiog bankrutuotų.

Vienas iš populiarių azartinių lošimų yra ruletė, kuri, beje, skiriasi Europoje ir JAV. Imkime europietišką, kuri turi 37 skaičius. Išlošis skaičiuojamas taip, jei statom 1€:

Kazino rulėtės išlošio apskaičiavimo formulė

N yra kiekis ant kurio lošėjas stato. Išlošis neapima pačio statymo sumos, kuri taip pat grįžtų žaidėjui. Jei statoma ant vieno skaičiaus, tuomet žaidėjo išlošis būtų 35€.

Turėdami šią informaciją, apskaičiuokime tikėtiną vertę: 35€ * 1/36 – 1€ * 36/27 = -0,027€.

Taigi, kazino vidutiniškai išlošia labai mažai. Tačiau to užtenka, kad susikrautų turtus! Dabar prisiminkime anksčiau nagrinėtus pavyzdžius, kuriuose žmonės bando pateisinti 10€ skirtumus kaip mažareikšmius ir neatspindinčius gyvenimo. Tuo tarpu čia vos 0,027€ ir rezultatas milijonai kišenėje!

Pabaiga

Tikėtina vertė yra svarbus įrankis gyvenime, kuris nuo šiol kasdien jums padės geriau pasirinkti. Turėdami šias žinias, galite šiandien pradėti priimti geresnius sprendimus ir gyventi geriau jau rytoj.

Taip pat, galite paskaityti apie kitokias mąstymo klaidas čia: „Vertinimo paklaida: kaip meluojame sau, kitiems ir apie kitus (angl. hindsight bias)“ ir „Knyga. Thinking, Fast and Slow – Daniel Kahneman.“

Pinigai visada man buvo tik priemonė, pasitikėjimo savimi pakako, tad 2009 drąsiai griebiau jautį už ragų ir pradėjau investuoti. Pradžioje perskaičiau keletą knygų. Tačiau mintys galvoje sukosi paprastos: dauguma akcijų yra žymiai pigesnės nei buvo, krizė ne amžina, grįš į savo pradines kainas. Kartu buvau ir teisus, ir klydau.

Pirmoji akcija

Pirmoji akcija iš tiesų buvo ne akcija, bet Swedbank rytų Europos obligacijų fondas. Buvo labai lengva investuoti, nes galima padaryti pavedimą kas mėnesį 100 litui. Įsigijus fondo vienetų, galima atšaukti periodinį pavedimą, vėliau vėl sukurti. Tuo metu atrodė, kad tai gera idėja. Taigi, 2009-05-15 įsigijau pirmuosius vertybinius popierius už šimtą litų. Tada 2009-05-26 dar už šimtą litų. Fondas buvo panaikintas 2009-09-03 ir uždirbau apie 19,25 Lt nuo 200 Lt, kas yra beveik 10%.

Sekanti akcija buvo Estijos telekomas, kurį priverstinai supirko. Tačiau buvo išmokėti dvigubi dividendai. Kaip bebūtų, suma buvo vis dar mažytė, bet į pliusą.

Pradėjau pirkti daugiau Swedbank fondų, nustatydamas, kad pirktų keturių rūšių fondų po šimtą litų, kas mėnesį. Tai buvo Rytų Europos nekilnojamojo turto fondas, Rytų Europos akcijų fondas, Centrinės Azijos akcijų fondas ir Rusijos akcijų fondas.

Sekantis aktyvus žingsnis įvyko 2009-07-15, draugo patartas, patikrinęs istorines kainas, nusipirkau FAS (Direxion Daily Financial Bull 3X ETF) už 2844,9 USD (7,072 Lt tuometiniu kursu). Pardaviau greičiau nei už mėnesio (2009-08-11) už 4 176,58 USD. Pelnas litais po mokesčių 2 407 Lt. Reikia pripažinti, kad buvo drąsu pulti prie tokių sumų, kai prieš tai vos po kelis šimtus investuota. Nuskilo.

Antrasis investavimo etapas

Buvau pakylėtas ir naiviai tikėjau, kad viskas taip „atšoks“, kaip FAS. Pradėjau pirkti rizikingas akcijas kaip Arco Vara, Utenos trikotažas. Žinoma, primaišiau ir gerų dalykų: Invalda, Apranga, Teo. Nemažą sumą investavau į anksčiau minėtus Swedbank fondus. Pradirbau pinigų, bet ir uždirbau.

Turėjau ir Snoro – nuplaukė mano pinigėliai.

Greitai supratau, kad investavimas į fondus duoda blogą rezultatą bei negali sužinoti, kodėl taip yra, nes ne tu valdai akcijas ir kiekvienos nepatikrinsi. Tuo metu blogai sekėsi Swedbank’o fondams. Tiesa, jiems vis dar blogai sekasi.

Todėl maždaug 2011 pabaigoje nustojau pirkti fondus. Supratau, kad reikia pirkti tik „patikimas“ akcijas. Tačiau net tokiu atveju, kai rodikliai tarsi geri, kaina nebūtinai privalo kilti. Pvz., City Service, kuri pateko į politines pinkles.

Galų gale, pasiekiau antrą investavimo etapą, kai nusprendžiau, kad investuoti reikia tik į tas akcijas, kurios moka dividendus: tuomet nesvarbu, kaina kyla ar krenta, vis tiek uždirbi. Kartu jau tada brendo mano planas, kaip nors užsitikrinti po 1000 Lt/mėn. ir nustoti dirbti. Pradėjau pildytis Teo, Vilniaus baldų ir šiek tiek Aprangos.

Be to, istoriškai dividendinės akcijos šiek tiek aplenkia grąžą iš indekso.

Trečiasis investavimo etapas

Dabar nepirkčiau jokios akcijos „spekuliavimui”. Turi mokėti dividendus, arba reikia pirkti akcijų indekso fondų vienetus. Tokiu atveju istoriškai esi garantuotas ~7-8% grąža per ilgą laikotarpį. Gal tai atrodo mažai, bet per 10 metų pinigai padvigubės. Tuo tarpu spekuliavimui neturiu nei noro, nei laiko – atsikandau to reikalo. Buvo ir sėkmių, ir nesėkmių, bet supratau, kad tai ne man.

Detalūs skaičiai

Gana sunku buvo tiksliai viską paskaičiuoti, nes Swedbank’as to automatiškai nesugeba. Be to, dar įvyksta akcijų skaičių keitimai, anuliavimai, priverstiniai supirkimai ir t.t. Tad net pačiam sunku susivokti. Bet šiaip ne taip pabaigiau surašyti viską į excelį ir pateikiu jūsų teismui.

Kiekvienas mano sandoris, gauti dividendai, išlaidos teismui ir t.t. Excelio formato versija čia.

Pagrindiniai faktai

Viskas, ką pardaviau ar praradau (pvz., Snoras) nuo 2009-05-15 telpa skaičiuje 9533,52 Lt pelno. Sunku pasakyti, kokia tiksli suma buvo suinvestuota. Bet galima sakyti, kad tiek gavosi pinigų per maždaug 5 metus nuo 20 000 – 30 000.

Dabartinė portfelio vertė atmetus indeksų fondus yra 41 735,78, įsigyti kainavo 40 613,32, pelnas 2,76%. Vien dividendų gaunu 1900 Lt per metus, kas yra 4,7% per metus.

Indeksų fondus pirkti pradėjau šiemet. Išleidau 16 109,28 + 66 518,91 = 82 628,19 Lt, dabar jie verti 16 923,55 + 69 092,75 = 86 016,3 Lt. Pelnas per kelis mėnesius 3 388,11 Lt.

Viso mano portfelio vertė 86 016,3 + 41 735,78 = 127 752,08 lt.

Swedbank portfelis

Detalus mano portfelis, kurį įsigijau Lietuvoje per Swedbank internetinę bankininkystę.

IWeb portfelis

Mano portfelis nuo mokesčių apsaugotoje Jungtinės Karalystės ISA sąskaitoje. Viskas svarais. Per vienus finansinius metus, galima investuoti 15 000 £ (66,577.5 Lt).

Pabaigai patarimai, kaip žengti pirmą žingsnį

Tiems, kas nežino, nuo ko pradėti, siūlau perskaityti vieną kitą knygą apie akcijų prekybą, jų vertės įvertinimą bei nusipirkti pirmųjų akcijų už bent 500 litų.

Tuomet perskaityti dar daugiau protingų straipsnių ir knygų. Patirti savo kailiu praradimo ir pelno skonį. Kas vyksta psichologiškai, kai akcijų kaina kinta ir jūsų pelnas kinta.

Po šito, būsite praėję „pirmąjį“ investavimo etapą.

Nesu profesionalus investuotojas, mano patarimai tiesiog yra mano paties patirtis. Neprisiimu jokios atsakomybės už jų praktinį panaudojimą.

P.S. Visi mano sandoriai ir dabartiniai portfeliai kaip ant delno. Tikiuosi, kad mokesčių inspekcija nesusidomės 🙂

Šįkart pradėsime nuo praktikos, kitame straipsnyje pereisime prie teorijos.

Praeitą savaitę įvyko du puikūs dalykai.

Angliška ISA akcijų sąskaita pilnai užpildyta

Limitas per finansinius metus yra 15 000 £ (~65 383.50 Lt). Šioje sąskaitoje sukauptiems pinigams nereikia mokėti mokesčių, išskyrus įprastus mokesčius dividendams (net tuo atveju, jei pagal gaunamas pajamas turėtumėte mokėti didesnius). Verta paminėti, kad finansiniai metai pas britus baigiasi balandį.

Pirmoji investicija buvo atlikta 2014-10-02 įsigyjant VWRL (Vanguard FTSE All-World Index etf). Vaizdas atrodo taip:

Vienintelis neigiamas rezultatas yra VHYL, kuri iš esmės ir neturi per daug augti, nes jos paskirtis išmokėti dividendus. Paprastai tokios akcijos auga mažiau. Be to, tai akcija nupirkta 2014-11-21, tad net komisinis mokestis dar nespėtas kompensuoti.

Pirmasis indeksą sekančio etf fondo pirkinys Lietuvoje

Mano supratimu, Lietuvoje yra tik toks pasirinkimas eurais: IWDA.AS, IWRD.MI ir XMWO.DE. Pasirinkau IWDA.AS (fondo mokestis 0,2% (TER/ARM)), kuri registruota Amsterdame, todėl minimalus įsigijimo mokestis yra 80 Lt. Paprastai perkama už 1000 Lt ir mokamas 5 Lt komisinis, kas yra 5 / 1000 = 0,5%. Norint pasiekti tokį pat santykį, reikėjo investuoti bent 16 000 Lt. Taip ir padariau. Dabartinis vaizdelis toks:

Uždengtos akcijos yra praeities investicijos, kurios nesusijusios su finansinės nepriklausomybės siekimu.

Swedbank’o bėda ta, kad neina suprasti, koks prieaugis/pelnas, nes matoma tik dabartinė vertė, bet nėra įsigijimo sumos.

Progresas siekiant tikslo

Lapkričio pirmai dienai duomenys tokie: 31 037,62 £ arba 136 565,528 Lt.

Vadinasi, jau turiu 34-39% man reikiamos sumos („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“).

P.S. manau, kad atsiras manančių, kad negalima skelbti, kiek kas turi pinigų, ypač viešai. Pirmiausia, skaidrumas yra svarbu. Man patinka, kai visi įmonėje žino visų algas (taip būna retai) ir, kodėl vienas gauna daugiau, o kitas mažiau. Tik nepasitinkintis žmogus savimi negali pasakoti, kiek uždirba, arba jį darbo sutartis taip įpareigoja. Vien pagalvojus apie pasaulį, kur visi žino, kas kiek uždirba… Net kvapą užgniaužia, kaip gerai būtų gyventi. Pinigai viso labo išraiška, kiek galite sukurti vertės arba, kiek įmonė gali pasinaudoti jūsų sukuriama verte.

Antra, jei žmogus pakankamai protingas, kad atklystų į šį puslapį, tai turėtų suprasti, kad tų pinigų gauti yra neįmanoma. Swedbank leidžia nuimti vos 4 tūstančius vienu kartu, taigi, tiek pat, kiek iš bet kurio kito eitų pavogti. Akcijas parduoti ir gauti pinigus galima tik biržos darbo valandomis. Tad pinigų daug, o jų gauti nepavyktų, nes sąskaitos tuščios.

Praeitos savaitės taupymo idėjų pratęsimas, nes viskas netilpo į vieną įrašą.

Pinigų taupymo būdai

Nepirkti naujausių daiktų

Išėjo Samsung Galaxy S5, tai reiškia, kad S3 ir S4 atpigo. O juk dar visai neseniai tai buvo patys geriausi telefonai. Iš esmės, naujesni modeliai mažai ką naujo pridėjo: nei batarkė ilgiau laiko, nei telefonas turi programų, kurios neveiktų senesniuose modeliuose. Tuo tarpu sutaupymas žvėriškas, bet vis tiek daiktas gaunamas naujas su garantija. Kam nepatinka Samsung’ai, esu tikras, kad su IPhone galioja ta pati istorija, berods 6tas pasirodė neseniai.

Tai nėra siūlymas bergždžiai taupyti. Jei nusipirksi telefoną už 100£, tai tikrai pajusi skirtumą nuo brangesnių modelių. Gyvenimo išmintis, suprasti, kada reikia taupyti, kada nepagailėti pinigų. Su patirtim ateina 🙂

Apžaisti sistemą

Sunku tiksliai apibūdinti, ką turiu omeny, tačiau dažnai galima gauti pigiau arba geriau tą patį daiktą. Pvz., galima nuolaidų kuponų ieškoti internete prieš perkant kažkokį daiktą. Pirkti motociklą šaltuoju metų laiku. Pirkti transporto priemonę kitoje šalyje, pvz., motociklai Vokietijoje kažkodėl keliais tūkstančiais pigiau kainuoja nei UK. Žodžiu, būdų daug ir įvairiausių, o sutaupomos sumos didžiulės.

Kitas metodas yra tiesiog pirkti kitaip. Jei esate vyras, kuris daugiau ar mažiau sportuoja, tai nuėjęs į McDonalds ir užsisakęs didelį Big Mac’ą maistą lieki alkanas. Tačiau kartą pamačiau, kaip reikia valgyti protingai. Nusipirko vaikinas 4 sūrbargerius (angl. cheeseburger) ir valgo. Pirma, jis liks sotus, antra tai kainuoja pigiau nei pilnas maisto rinkinys. Trečia, manau, kad net sveikiau tiek kalorijų, tiek cukraus suvartojimo prasme. Beje, su drauge pirkdavome dar protingiau. Jei neturi atsigerti su savimi, tai tiesiog perki vieną rinkinį, kurio gėrimą ir bulvytes pasidalini (vienam to gėrimo visad juk per daug). O, kad būtum sotus prisiperki viršaus sūrainių arba Mayan Chicken (nžn, kaip lietuviškai) 🙂

Vengti bereikalingų abonentų

Esu mokėjęs vieną kartą gyvenime už sportavimą, kai užsisakiau paketą iš https://www.freeletics.com Negavau žadėtų rezultatų, nors dirbau daugiau ir dažniau nei programa nurodė (galbūt bėda buvo per mažas poilsis raumenims). Kaip bebūtų, įsisavinau keletą mankštų programų, kurias darau savaitgaliais po šiai dienai. Dar subėgioju trečiadieniais 10 km. Kiekvieną rytą, atsispaudimai, atsilenkimai, kojų pakėlimai. Darbe šiek tiek atsispaudimų. Esu sveikas, geros formos ir jokių mokesčių už sporto salę, jokių kelionių ir laiko švaistymo iki sporto salės.

Lietuvoje telefonų konkurencija gana arši, tad sekantis patarimas ne visad pritaikomas, bet esu tikras, kad bent 50% atvejų galioja. Taigi, nusipirkau telefoną prieš vykstant į Angliją už 670 Lt (Nokia Lumia 620). Dabar moku už telefono planą 7,5£ (GiffGaff). Aplink žmonės moka po 25-40£. Žinoma, į tą sumą įeina jų telefono mokestis. Tarkime, kad jų planas kiek geresnis ir kainuoja 10£, tai telefonui lieka 15-30£. Paskaičiuojame tai dviems metams ir gausime 360-720£. Mano telefonas tekainavo 150£. Naujutėlis S3 išeina už 190, IPhone 4 už 250. Tai už ką ten jie tuos pinigus moka? 🙂 Be to, kai varau atostogų į Lietuvą, tai nebūtina man ir tų 7,5£ mokėt, juk ne abonentas, nenaudoju ir nemoku, o sutaupytiu 33 litai (7,5£ * 4,40 Lt/£) dar niekam nepakenkė.

Turtingas litas po lito

Nė vienas šių patarimų nepadarys jūsų turtingu iškart. Bet litas po lito ir tokiu tapsite. Gana to mito, kad turtingu galima tapti tik loterijoj laimėjus.

Štai, rugsėjį pragyvenau už rekordišką sumą 814£. Atmeskime 540£ nuomą ir lieka 274£. Dabartiniu kursu 1 205 Lt. Tada spalį žinojau, kad galiu dar geriau, bei pragyvenau už 733,07£. Tokiu atveju išlaidos be nuomos 849,51 Lt. Lietuvoje gyvendamas išleisdavau daugiau (irgi atmetus nuomą). Žinoma, kiekvieną mėnesį taip nepavyktų, nes yra kelionės, kažkokios progos, dviračio pirkimas, laptopas ar dar kas nors. Bet tai puikiai parodo, kad sutaupyti galima daug daugiau, kai pagaliau atsiveria akys.

Prieš tai, maniau, kad realiai neįmanoma gyventi mažiau nei už 1 000£, pasirodo, kad tikrai galima ir net nebūtina gyventi name su daug keistų žmonių, kad tik nuoma pigesnė būtų 🙂

Baigiamoji gaida

Visi šie patarimai jums padės padidinti sutaupomą algos dalį kiekvieną mėnesį, kas iš esmės yra svarbiausia, norint anksti išeiti į pensiją. Kadangi taupymo idėjų tiek daug, kitą savaitę praleisime, bet bus dar bent vienas straipsnis apie tai.

P.S. knieti dviračiu pavažinėt per sniegą, turėtų būti nerealiai smagu.