Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Manau, kad yra du svarbiausia aspektai, norint tai įsisąmoninti ir pakeisti. Pirma, žmonės nuolat kažko siekia, o pasiekę, nori dar daugiau. Pvz., nori nusipirkti svajonių automobilį ir jau įsivaizduoja, kokie patenkinti bus, kai juo važiuos. Tačiau nusipirkus automobilį, po pradinio laimės pliūpsnio atsiranda sekantis tikslas bei įsivaizdavimas, kad jau jį pasiekę galėsime nurimti ir būti laimingi. Išvada ta, kad reikia džiaugtis dabartimi, o ne įsivaizduojama puikia ateitimi. Dabar žinau, ką pagalvojote: lengva pasakyti, bet kaip padaryti? Reikia lavintis, už dyką tik sūris pelėkautuose.

Taip pat, reikia prisiminti, kad išleidžiami pinigai suteikia daugiau malonumo ir laimės, jei už juos gauname potyrius, bet ne fizinius daiktus.

Antra, ar tikrai turite būti pas geriausias savo srityje? Pats turtingiausias? Pats kūrybiškiausias ir t.t.? Ar tikrai norite nuolat dirbti ir spręsta pastoviai kylančias problemas? Su kiekvienu nauju etapu viskas vis sudėtingėja?

Štai neseniai mane sužavėjęs pavyzdys: https://37signals.com/ (nėra tiesioginės nuorodos į jų naujausią pasisakymą, bet šiuo metu jis yra vienintelis šio puslapio turinys). Kuo ši įmonė išskirtinė? Ji ne tik sukūrė plačiai žinomą ir pelningą produktą bei keletą kitų, tačiau taip pat nuo pat pradžių buvo kitokia įmonė. Dabar ji išsiplėtusi iki 43 žmonių, jiems trūksta darbuotojų. Tačiau jie nusprendė daugiau nebesamdyti naujų žmonių. Jie nori, kad darbe visi vieni kitus pažinotų, būtų tinkama darbinė atmosfera, būtų malonu kasdien eiti į darbą. Taip pat, jie turės tik vieną produktą, likusius parduos, jei atsiras norinčių. Jei ne, tai tiesiog juos palaikys, bet naujų dalykų jiems nebekurs.

Apjungtus abu šiuos dalykus, matome, kad 37signals.com puikiai suprato abiejų esmę. Pirma, jie suprato, kad neturi būti pati didžiausia ir nuostabiausia įmonė, kad būtų patenkinti. Bei, kad svarbu pats gyvenimo procesas. Jie nori, kad jų kasdienybė darbe būtų maloni, kad visi visus pažinotų. Štai kas yra supratimas, kad gyventi reikia dabartimi, kad gana yra tada, kai daugiau mums nebedidins malonumo, bet pradės jį atiminėti.

Mano ir mano partnerio vizija

Visai neseniai rašiau, kad tapau draugo partneriu ir dabar turime mažą programavimo verslą. Prieš tampant partneriais pasidalinome įmonės vizijomis, kad vėliau nekiltų nesutarimų. Abu supratome, kad norime to paties: kuo pasyvesnis procesas, t.y., kuo mažiau mums reikia įsikišti. Darbas kada nori ir prie kokio nori funkcionalumo. Niekada nesiplėsti bei netapti didele įmone (išskyrus suradimą žmogaus, kuris atsakinėtų į el.laiškus ir telefono skambučius).

Verta pastebėti tai, kad, kai dirbau Lietuvoje, mažoje įmonėje, kažkaip visad norėjau, kad ji išaugtų, susitvarkytų finansiniai srautai. Kad padidėjus įmonei, gyvenimas taptų įdomesnis. Tačiau kažkaip pradėjus daryti savo verslą poreikiai ir norai visai kitokie…

Turbūt todėl, kad iš arti teko pamatyti, kuo daugiausiai užsiima projektų vadovas, direktorius, kaip vyksta pardavimai. Ne, ačiū. Yra įdomesnių darbų, būtent ta darbų dalis, kuria jiems tenka užsiimti mažiausiai.

Rašau todėl, kad susidarė įspūdis, jog skaitytojai klaidingai supranta, kaip gyvena dauguma „patariančiųjų“. Lygiai dėl to paties jų galvose atsiranda klaidingas įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti jų pačių gyvenimas. Tai savo ruožtu kelia psichologinį nepasitenkinimą savimi.

Patarėjai naudojasi ne visais savo patarimais

Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad patenku į tokių patarėjų kategoriją. Pirmoji priežastis ta, kad rašydamas straipsnį, mėgstu paieškoti, ką apie tai rašo kiti – tai naujos įžvalgos, kuriomis galbūt pats niekad nepasinaudosiu, bet paskelbiu svetainės įrašuose, jei atrodo priimtinos.

Yra dalykų, kuriais pasinaudoju, bet vėliau atsisakau. Kartais net ką tik labai įkvėpusi idėja labai greit pridedama prie visai niekam tikusių. Tačiau juk dėl to nerašysiu atskiro straipsnio.

O kur dar gausybė autorių, kurie taip greit leidžia naujus blogo įrašus, kai dažnas iš jų prieštarauja ankstesniųjų straipsnių idėjoms.

Gyvenimas per sudėtingas, kad visada pavyktų vadovautis patarimais

Tarkime pamokančiose istorijose rašiau:

Akiplėšiškas vairavimas

Visą dieną žmogui prieš pat pat nosį užlindo kitas automobilis, todėl teko staigiai stabdyti. Žinoma, asmuo labai susinervino, pradėjo spaudyti garso signalą. Daug kartų. Sau panosėj niurnėjo, kad įvažiuos į jį kitą kartą tyčia, jei šis taip dar padarys. Galų gale žmogus pasiekė savo darbą ir pirmam sutiktam pasakoja:
-Nepatikėsi, kas nutiko. Jau koks asilų asilas šiandien užlindo prieš mane! Tu net neįsivaizduoji! Tik per plauką neįvyko avarija. Kaip tokius žemelė nešioja?! Pakliūtų jis man į rankas! Oi kaip jį pamokyčiau!

Tuo tarpu kitame miesto gale savo darbą pradėjo vyrukas, kuris neturi nė menkiausio supratimo, jog kažkas taip širsta ant jo. Tačiau šiuo metu yra visiškai užvaldęs pastarojo mintis.

Prieš kitą kartą leidžiant kažkam užvaldyti jūsų protą ir užvirinti kraują, pamėginkite save sustabdyti ir padaryti kažką teigiamo vietoj to, kad švaistytumėte savo ir kitų laiką bei energiją.

Istorija išgirsta Zigo Ziglaro tinklalaidės programoje (podcast).

Bet tuo pat metu vairuodamas kartas nuo karto susinervinu. Na, pvz., ką sakyti žmogui, kuris įvažiuodamas iš kairės juostos į žiedą, išsuka pačiame pirmame išvažiavime į dešinę? Jis tikrai gali taip daryti, bet tai absoliučiai kvaila. O ypač, jei aš dešine juosta įvažiuoju į žiedą kartu su juo bei noriu važiuoti toliau nei pirmas posūkis, bet tenka jį praleisti, staigiai stabdant 😀 Viską, paskaičiuoji, kad niekam nesutrukdysi ir šia tau, kad nori, atsiranda juokingai vairuojantis žmogus, kuris vos į mane neįvažiuoja (pagal eismo taisykles tai kaltas likčiau aš).

Perskaitytas straipsnis ar knyga nepakeis gyvenimo

Dabar priartėjome prie straipsnio esmės:

1. Gyvenimą keisti teks palaipsniui, nebent pavyks išgyventi kažkokį ypatingą gyvenimo sukrėtimą, kuris radikaliai pakeistų mąstymą. Būtent todėl tokia svarbi yra aplinka ir įpročiai. Apie tai daug rašiau, tad siūlau pasinaudoti nuorodomis ir paieška.
2. Klaidinga manyti, kad autorius gyvena visiškai pagal tai ką rašo. Tačiau dar blogiau iš savęs reikalauti tobulo patarimų ir įpročių laikymosi. Gyvenimas tiesiog taip neveikia. „Suklupti“ yra natūralu.

Taigi, kai kitą kartą save pluksite, kad jums kažkas nepavyko, kad vėl „nolaifinonot“ kelias dienas, kad nustojote planuoti darbus, kad, …, kad, … , tuomet prisiminkite, kad tai natūralu. Padarykite išvadas, pasimokykite iš klaidų, bet niekada savęs nesmerkite. Reikia gyventi ir mėgautis šia akimirka.

Egzistuoja du pagrindiniai dalykai lemiantys, kaip mes gyvename, tai elgesys ir mąstymas. Jei pakeisime vieną iš jų, tuomet pokyčiai atsispindės ir kitame. Todėl yra du pagrindiniai būdai pasitikėjimui savimi padidinti. Keletas kitų būdų yra aprašyti pirmojoje dalyje – Kaip labiau pasitikėti savimi I.

Mąstymas

Išankstinis nusistatymas

Kaip pakeisti mąstymą? Į savo darbą reikia įpinti kuo daugiau pozityvumo. Kaip tai padaryti? Prisiminti savo pasiekimus, pradėti dieną su teigiamumo užtaisu, pvz., skaityti motyvuojančią medžiagą, perskaityti savo tikslus ar gyvenimo konstituciją.

Paprastai žmonės susikoncentruoja ties dalykais, kurie jiems nepatinka ar trukdo. Vietoj to, kas vakarą prieš užmigdami ir ryte prieš atsikeldami, pagalvokite apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, kad jie yra.

Tokiu būdu mąstymas pasikeičia, pripažįstame tai, ką turime. O už tai esame atsakingi būtent mes, t.y., tai mūsų nuopelnas, mūsų pasiekimas. Vadinasi, mes daug sugebame.

Būkite pasiruošę

Jei ateini į egzaminą prastai pasiruošęs, tuomet kaip galima tikėtis pasitikėjimo savimi? Jei eini į pasimatymą nesiruošęs, kaip gali tikėtis, kad atrodysi puikiai ir šnekėsite įdomiomis temomis? Jei atsisėdi už vairo, niekad nevairavęs automobilio, kaip gali tikėtis, kad jausiesi užtikrintai, tai darydamas pirmą kartą?

Taigi, ateičiai reikia pasiruošti: egzamino medžiagą išmokti, pasipuošti ir sugalvoti kelias temas apie, ką galėtumėte šnekėtis pasimatymo metu, automobilį vairuoti pradėti nuošaliose aikštelėse. Kai atlikti „namų darbai”, tuomet ir pasitikėjimo yra daugiau.

Mėgaukitės veiksmu, o ne tik rezultatu

Jei sieksite tik galutinio tikslo, dažnai nusivilsite. Paprastai kelias esti kur kas svarbesnis nei galutinė kelionės vieta. Kelias mus moko, taip įgyjame išminties. Tuo tarpu tikslas, jau patvirtinta, kad šios pamokos išmoktos.

Taigi, kai mokotės kažko naujo ar darote kažką kitaip, prisiminkite, kad gyvenimu ir dabartimi reikia mėgautis. O svarbiausia, kad kiekviena nesėkmė yra kur kas didesnis žingsnis į priekį nei sėkmė. Sėkmė – išmoktos pamokos. Nesėkmė – naujos žinios, nauji sugebėjimai, naujas iššūkis. Tad atsipalaiduokite – gyvenimas gražus. Kam taip save spausti?

Nenuvertinkite savęs, jei nepavyko pasiekti tikslo. Bus kitas laikas, kita vieta ir naujos žinios jam pasiekti. O kur dar tai, kad dažnai suprantama, kad tas neįgyvendintas rezultatas yra visai ne tai, ko trokštama.

Adekvatus savęs vertinimas

„Dar labai svarbu yra adekvatus savęs vertinimas, t.y., patyrus nesekmę kažkurioje srityje, tą nesekmę ir vertinti – kaip nesekmę toje srityje, o ne save kaip nevykėlį. Pvz., jei nesiseka žaisti šachmatais, tai dar nereiškia, kad esame nevykėliai, tiesiog tai reiškia, kad nemokame gerai žaisti šachmatais (ko, beje, galima labai norint ir išmokti 🙂  ) ..”  (Viltės komentaras)

Elgesys

Imituokite pasitikinčią laikyseną

Jeigu imituojame pasitikintį savimi elgesį, tuomet tokie atrodome ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Pavyzdžiui, prieš lipdami ant scenos jaučiate jaudulį. Atkreipkite dėmesį į kūno poziciją, kvėpavimą. Rankos užima keistą padėtį, kūnas įsitempęs, kvėpavimas negilus ir greitas.
Norint įgauti daugiau pasitikėjimo, jums reikia atsistoti tokia pozicija, kurią užimate, kai būnate patenkinti savimi. Pradėti priverstinai kvėpuoti giliai ir lėtai. Žinoma, tai nepanaikins visos baimės, bet garantuoju savo patirtimi, kad ją sumažins.

Elkitės kaip jūsų idealas

Kaip jaustumėtės, jei žinotumėte, kad jūsų sprendimai teisingi. Atliekami veiksmai yra geriausia, ką galite padaryti? Akimirką sustokite ir pamėginkite tai įsivaizduoti. Įsivaizduoti save tokį, koks geriausias galite būti. Juk tai suteiktų pasitikėjimo savimi? Esu tuo visiškai įsitikinęs. Plačiau apie tai šiame straipsnyje – tapk savo paties idealu.

Pasitelkite į pagalbą išorinius dalykus

Jei žmogus apsivelka kostiumą, jis jaučiasi kitaip. Jei žmogus vairuoja, jo manymu, nuostabų automobilį, tuomet jis jaučiasi kitaip. O kaip jaučiasi žmogus, kuris nenusiskuto? Kurio plaukai riebaluoti ar pilni pleiskanų, kelnės suplyšusios, o marškiniai purvini? Manau, kad jo pasitikėjimas savimi kur kas menkesnis.

Taigi, dalykai esantys mūsų išorėje daro mums įtaką. Todėl tam tikrą dalį pasitikėjimo galima gauti, pasinaudojant tiesiog patinkančiais materialiais dalykais: rūbais, automobiliu, laikrodžiu, tvarkingu apsirengimu ir pan.

Situacijos kartojimas

Manau, kad žmogus ant scenos lipantis 50-tąjį kartą, kur kas mažiau baiminasi. Be to, jaučiasi labiau užtikrintas savo jėgomis. Tai galioja bet kuriai kitai situacijai. Todėl norėdami padidinti savo pasitikėjimą atliekant kažkokią užduotį, galime ją nuolat kartoti. Įgūdžiai auga, o su jais ir pasitikėjimas savimi.

Be to, galime studijuoti konkretų dalyką, kad padidintume supratimą. Tarkime, kad susirandame informaciją, kaip sudominti klausytojus, kaip kalbėti ir pan. Jei mūsų kalba bus parengta pasinaudojant minėtais patarimais, tuomet jausimės tvirtesni, prieš žengdami į sceną.

dar labai svarbu yra adekvatus savęs vertinimas, t.y., patyrus nesekmę kažkurioje srityje, tą nesekmę ir vertinti – kaip nesekmę toje srityje, o ne save kaip nevykėlį. Pvz., jei nesiseka žaisti šachmatais, tai dar nereiškia, kad esame nevykėliai, tiesiog tai reiškia, kad nemokame gerai žaisti šachmatais (ko, beje, galima labai norint ir išmokti ) ..

Čia pateiktos mintys ir pasiūlymai apie esamos situacijos vertinimą. Į klausimą kodėl svarbu įvertinti dabartinę situaciją buvo atsakyta praeitame straipsnyje. Dabar papasakosiu, kaip rekomenduoju tai daryti ir kodėl.

Svarbu bendras gyvenimo vaizdas
Visi esam milijoną kartų girdėję posakį, kad ne piniguose laimė. Tačiau kodėl vien pinigų neužtenka? Atsakymą, vėl esame girdėję bent milijoną kartų, nes svarbiausių dalykų už pinigus nenusipirksi. Ką tai reiškia? Gyvenime svarbiausias dalykas yra balansas. Šalia krūvos pinigų vis tiek reikia gerų draugų, sveikatos, meilės ir daug kitų dalykų, kurių tikrai neįsigysi už pinigus.

Parengiau šabloną, kuriame gyvenimą suskirsčiau į 6 skyrius. Savo ruožtu kiekvienas skyrius turi keletą sudedamųjų dalių. Gyvenime svarbu, kad nė viena dalis nebūtų per daug atsilikusi ar nubėgusi į priekį (tai reikštų, kad visos kitos atsilikusios). Šablonas yra čia.

Šalia kiekvieno punkto įrašyk įvertį skalėje nuo 1 iki 10. Visos srities vidurkis bus paskaičiuotas automatiškai. Viso gyvenimo įvertinimą (vidurkių vidurkį) galima rasti apačioje.

Tokį šabloną verta pildyti kiekvienais metais, kad galima būtų stebėti pažangą. Todėl iš anksto surašiau stulpeliuose datas iki 2017 metų.

Balansas
Norint vaizdžiai pamatyti, ar visos gyvenimo sritys eina viena greta kitos, parengiau gyvenimo rato šabloną. Tereikia paimti sričių įvertinimų vidurkius ir juos surašyti į šį šabloną. Dabar teliko apskritimu apjungti  įvertinimus. Ratas turi būti kiek galima apvalesnis. Dideli išsišokimai ir įdubimai rodo, kad gyvenimas yra išbalansuotas. Jie parodo kryptį, kur pirmiausiai reikia padirbėti.

Baigiamosios mintys
Kaip bebūtų svarbu pamatuoti ir tik po dešimto karto kirpti, visuomet svarbiausia yra atlikti konkrečius veiksmus. Tad neužstrikime planavimo stadijoje, metas imtis veiksmų savo tikslo link.

P.S. nepamirškit, kad vertinti savo gyvenimo sritis yra smagu!

Santrauka
Svarbiausia gyvenime yra balansas.

Sričių įvertinimo šablonas čia.
Balanso ratas čia.

Į dabartinę situaciją, mus atnešė mūsų priimti sprendimai. Norėdami keliauti į priekį, turime tai suprasti ir prisiimti 100% atsakomybę.

O kur gi mes dabar esame? Kaip sužinotum, ar judi į priekį, ar atgal, jei pakeistum savo gyvenimą? Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, turime susirasti pradinį atspirties tašką.

Kam reikalingas atspirties taškas?
Pirmoji priežastis yra galimybė sužinoti, ar judame į priekį link savo tikslų, ar vis dėl to atgal. Pavyzdžiui, artimoje ateityje pradėjote sugebėti sutaupyti 2000 lt per mėnesį vietoj ankstesnių 1000. Tai gerai ar blogai? Pinigų turit daugiau, tačiau galbūt dėl to nukentėjo kitos jūsų gyvenimo sritys: prasčiau maitinatės, gyvenat prastesniam bute ir pan. Trumpuoju laikotarpiu tai didelės įtakos neturi, tačiau vėliau tai gali pasireikšti prastesne sveikata, žemesniu emociniu pasitenkinimu ir įvairiais kitais dalykais. Priėjome išvadą, kad būtina gyvenimą įvertini visais pagrindiniais aspektais. Taigi, tik visų aspektų vidurkio padidėjimas reiškia, kad iš tiesų judame į priekį.

Antroji priežastis labai paprasta: kai žinome kur esame, galime lengvai pasakyti, kur norime būti, o svarbiausia, žinome, kaip ten patekti. Įsivaizduokite, kad esate nežinomoje vietovėje, turite žemėlapį rankoje ir norite nukeliauti į Vilnių. Kaip keliausit? Pirmiausia teks susirasti praeivį ir išsiaiškinti, kur šiuo metu esate. Vėliau galėsit nuspręsti, ar galima keliauti pėsčiomis, ar teks skristi lėktuvu ir pan.

Prieš porą mėnesių dariau „generalinę tvarką”. Išmečiau daugybę nereikalingo šlamšto, prisiminimus kruopščiai sudėjau į dėžes. Tai darydamas radau keletą lapų, kuriuose buvo išvardinti mano tikslai. Kiekvienas iš jų parašytas bent vienerių metų skirtumu. Ir žinot ką? Iš kiekvieno lapo bent pusę tikslų esu įgyvendinęs, nors jais vadovautis nustodavau po kelių savaičių. Tie lapai su tikslais buvo labiau norai, tačiau vis dėl to pusę jų pasiekiau, ketvirtadalis jų tapo beverčiais, nes kitaip žvelgiu į pasaulį. Taigi, tik vienas ketvirtadalis laukia savo eilės – visai neblogai. Koks viso šito ryšys su gyvenimo įvertinimu? Labai paprastas – smagu prisiminti ir pajausti, kad pasiekėt to, ko taip norėjot, kas atrodė taip tolima dar visai neseniai.

Manau, kad kasmet reikia įvertinti, kur esame ir kur norime keliauti. Siūlau pradėti nuo išsiaiškinimo, kur esame dabar, kad būtų lengviau keliauti į norimus kraštus. Kitame straipsnyje pateiksiu šablonus, kuriais naudojantis galima paprasčiau ir greičiau atlikti paprastą gyvenimo įvertinimą.