Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Trasa

2016-05-08 buvo karščiausia metų diena. Visi dalyviai buvo perspėti tiek el. paštu, tiek lenktynių dieną per garsiakalbius, kad niekas nesiektų pagerinti savo rekordų, bėgtų atsargiai ir būtinai nepamirštų gerti vandens.

Žinoma, beveik visiems tai buvo nė motais, tad pamačiau, ko dar buvau nematęs: apie 15 dalyvių, kuriems reikėjo rimtos medikų pagalbos. Pradžioje buvo vienas kitas, bet paskutinėse 3-5 myliose, pasipylė kaip grybai po lietaus.

Pats atbėgau kone 10 minučių lėčiau nei pernai. Ar dėl karščio, ar dėl kitokio pasiruošimo, nežinau. Tačiau džiaugiuosi, kad sugebėjau nėkart nesustoti, kad ir kaip norėjosi pailsėti. Laikas šiais metais 01:51:55 (pernai 01:42:23).

P.S. ant marškinėlių parašyta 2015 todėl, kad naujus marškinėlius gauni po finišo. Taigi, šiemet bėgau antrą kartą iš eilės tą pačią trasą.

Bėgimas UK

Iki kol atvykau į UK, bėgimą laikiau labai nuobodžiu ir beprasmiu sportu. Tačiau Londone pavyko atrasti jo teikiamą džiaugsmą ir naudą. Jis čia tiek populiarus, kad panašu, jog nepavyks sudalyvauti maratone šiemet – tiesiog patekti neįmanoma (nebent įsipareigojant surinkti didelę pinigų sumą labdarai).

Štai konkretus pavyzdys. Registracija į Londono maratoną vyksta vos vieną savaitę. 2017 metams vyko šių metų gegužės pradžioje.

Beje, čia ne šiaip sumoki 39£ ir ramu. Sumoki sumą tik tam, kad dalyvauti loterijoje. Jei tavo vardas neištraukiamas, tavo pinigai nuplaukia.

Lygiai ta pati problema su kitais maratonais, kurie pakankamai arti Londono. Kas ten nepatenka užima vietas visur kitur. Tad panašu, kad susigriebiau per vėlai, reikia bent metus iš anksto planuotis.

Taip pat, čia bėgimas populiaresnis nei kitose Europos šalyse. Manau, kad todėl, kad klimatas labai geras. Labai mažai karštų dienų. Žiemą temperatūra retai nukrenta tiek, kad būtų per šalta. Be to, labai daug tam idealiai tinkančių parkų. Parkrun (kiekvieną šeštadienį daugybėje parkų organizuojamas nemokamas bėgimas laikui) labai populiaru. Taip po truputį truputį ir išpopuliarėja.

Bėgimo teikiama nauda

• Prideda sveikatos.
• Surikiuoja mintis ir pravalo smegenis.
• Puikus laikas klausytis audio knygos ar podcast’o.
• Galima daryti bet kur ir bet kada.
• Endorfinai jėga! (angl. runner’s high)

Marš visi bėgiot! 😉

Dar vis viską skauda, kažkodėl net galvą, nors bėgau sekmadienį ryte (2015-05-10). Galėjo jau vakar atsiskaudėt 😉

Pusmaratonio distancija 21,1 km. Oficialus laikas 01:42:23, tempas 04:47 vienam kilometrui.

Užėmiau 1763čią poziciją. Viso dalyvių buvo virš 10 000, įskaitant kitas distancijas, vaikus ir kitus 15 000.

Įspūdžiai

Bėgti, kai tave stebi žmonės, ploja, sveikina duodami penkis, laiko vandens butelius ar kažką saldaus užkąsti, yra ypatingai malonu! Motyvaciją nubėgti pakelia visai į kitą lygį.

Treniruodavausi visad be jokio vandens, tad kas keletą kilometrų esantys vandens punktai, kai žmogus tau paduoda atidarytą vandens butelį, tikrai labai padėjo. Akivaizdžiai jausdavau, kaip nuvargstu labiausiai prieš pat naują vandens punktą. Bei, kaip iškart po jo atsigaunu. Daugiausia vandens pildavau ant kūno ir galvos, todėl toks permirkęs nuotraukoje.

Taip pat, labai smagu būdavo vėliau tuos butelius mėtyti. Esmė, kad iš pusės litro dauguma sunaudoja 100-250 mililitrų, o tada tie buteliai visur skraido 🙂 Pataikyti į tam skirtus konteinerius pasirodo nėra taip lengva.

Pats organizavimas buvo puikus, kuprinę pridaviau ir atsiėmiau be eilių, vos kirtus finišą gauni medalį, tada maišelį su šiuom bei tuom, marškinėlius, bananą, vandens. Po viso šito ėjau valandą pagulėti ant nuostabios žolytės 🙂

Noriu bėgti dar!!! Tik ta nelemta pėda tegu nustoja skaudėti. Reiktų dabar jau maratoną 🙂

Per kančias į žvaigždes

Nebūtų tai asmeninio tobulėjimo blogas, jei nepridėčiau keleto „moralų“.

Visada vertiname daiktus pagal tai, kaip sunku juos gauti. Kuo daugiau pastangų įdedame, tuo labiau džiaugiamės rezultatais. Ar tai būtų pusmaratonis, ar santykiai, ar paaušktinimas darbe, mūsų džiaugsmas priklausys nuo to, kiek dėl to stengėmės, kol pagaliau tai gavome. Net pasaulinė pinigų sistema remiasi tuo, kiek žmonės stengsis, kad uždirbtų tam tikrą kiekį pinigų arba, kad neišleistų jo.

Šis pusmaratonis ypatingas ne tik tuo, kad buvo pirmasis, tačiau koks sunkus buvo psichologiškai.

1. Prieš pradėdamas ruoštis maniau, kad tempas 5:20 tokiai distancijai yra geras, tačiau žinodamas, kad treniruosiuosi mažesniais atstumais (juk nebėgsiu kas porą dienų pusmaratonio) nusprendžiau padidinti tempą bent iki 5:00. Kažkaip stebuklingai pavyko lengvai nubėgti 5, 6, 7 tada 8, 10 kilometrų su 4:50 tempu. Kaip visada, barjeras buvo mano galvoje.
2. Likus 1,5 savaitės iki bėgimo, po eilinės treniruotės praėjus maždaug valandai, pradėjo skaudėti kairę pėdą, t.y., nebuvo jokio išorinio pažeidimo. Pradėjau šlubuoti net vaikščiodamas, todėl visiškai nustojau ruoštis. Ilgiausia distancija, kurią buvau nubėgęs buvo 12 km su 05:03 tempu kilometrui. Geriausias tempas 04:48, distancija 10 kilometrų.
3. Atėjus lemtingai dienai, vis dar truputį šlubavau, bet sumokėjus 200+ Lt su viršum, jei reiks, tai ir šliaušiu iki finišo 🙂 Noriu pasakyti, kad buvau tvirtai pasiryžęs, kaip nors finišuoti.
4. Pati bėgimo pradžia buvo gerai, nes prieš startą intensyviai pratampiau pėdą. Skausmo jutau mažai. Pradinės endorfinų dozės beveik visiškai leisdavo jį užmiršti, kol ties maždaug 5 kilometru prasidėjo sunkumai.
5. Bėgant 7tą kilometrą, šlubavau, kol vienu metu teko sustoti ir vėl pratampyti pėdą, nes skausmas buvo per didelis.
6. Toliau bėgti sekėsi gerai, kartais kiek pašlubuodavau, bet jau buvau tame fizinio nuovargio lygyje, kad daugiau ar mažiau galėjau vis tiek liepti sau bėgti.
7. Po 16to kilometro nebegalėjau daryti posūkių, t.y., jei pėda dedama ne tiesiai, skausmas buvo per didelis.
8. Apie 20tą kilometrą, visi išgirdo mane riebiai besikeikiantį ir beveik nugriūvantį, bet tempiantį koją paskui save toliau, kol vėl įsivažiavau ir pradėjau bėgti.

Atkaklumas davė rezultatą. Originalus planas buvo nubėgti per 1:44:59, kai tikėjausi, kad galėsiu visas treniruotes atlikti. Tačiau nepaisydamas visų sunkumų nubėgau per 01:42:23. Kadangi buvo taip sunku, todėl esu patenkintas kaip bliūdas 🙂 Dabar dar, kad galvą nustotų skaudėt…

Taip pat, galiu pasidžiaugti, kad pagaliau išmokau nepersistengti pradžioje. Čia didžiausia visų klaida, ne tik pradedančiųjų. Pvz., 10 kilometrų nubėgau 2069tas. Visas lenktynias bėgau vienodu tempu. Tuo tarpu 306 žmonės nebeištempė tokio tempo ir juos pralenkiau, baigdamas 1763 pozicijoj.