Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Sunku sugalvoti tiksliai straipsnio mintis atspindinčią antraštę. Šįkart apie tai, kad žmonės daro tas pačias klaidas, elgiasi pagal vienodus elgesio šablonus, nuolat žada pakeisti gyvenimą, pradedant rytojumi.

Žmonės mėgsta save apgaudinėti

Pasiteisinimai, apgavystės, atidėliojimai visa tai tik krūva savo gyvenimo apkartinimo. Pirma, įsipareigojimas sau kažką daryti ir vėliau sekęs atsisakymas, mažina mūsų savivertę, kelia nepasitenkinimą ir stresą. Antra, atsisakymas įsipareigoti, kai sąmoningai suprantama, kas mums gerai, o kas ne, veikia taip pat blogai, kaip ir pirmoji kartinimo dozė. Kai mes darome ne tai, ką turime, tuomet jaučiamės blogai: trūksta energijos ir entuziazmo.

Bet tai dar ne viskas.

Dar žmonės mėgsta gerą nuotaiką ir entuziazmą

Pasaulyje begalė knygų apie sėkmę, asmeninį tobulėjimą. Prie viso šito dar reikia pridurti krūvą internetinių svetainių. Visa tai populiaru, plačiai paplitę ir skaitoma.

Asmuo paėmęs į rankas pirmą, na, galbūt dar antrą ar trečią knygą, gali iš tiesų tikėti, kad ji jam padės. Bet dauguma kitų, tiesiog mėgsta gerą ūpą, kurį sukelia motyvuojančių knygų skaitymas. Jie tik prisidengia tuo, kad knyga atseit kažką pakeis jų gyvenime. Dažniausiai nė nepabando vykdyti ten esančių nurodymų, o tiesiog skaito nuo pradžios iki galo. Tokiems žmonėms turiu naujieną, joks tekstas nepakeis jūsų gyvenimo, jis tik gali tai paspartinti – viską atlikti teks jums pačiam.

Niekas nepasikeis tol, kol nesiimsite paprasčiausio veiksmo ir atliksite uždavinį. Tad kam save apgaudinėti? Kam visokiais planais atidėlioti rezultato siekimą? Gal iškart prie esmės?

O bet kokiam veiksmui tinkamas laikas yra tik vienas.

Egzistuoja tik dabarties akimirka

Daugelis tai supranta, bet neįsisąmonina to iki galo, todėl dar kartą noriu tai pabrėžti. Dabarties akimirka yra vienintelis dalykas, kurį turime. Vakar praėjo, rytojus neišaušo, turime veikti šiandien. Plačiau apie kiekvienos sąmoningai išnaudotos akimirkos poveikį vaizdo klipe:

Žmonės nori uždirbti, gera niša

Visa tai populiaru ir neša gerą pelną. Be to, lengva republikuoti kitų straipsnius kaip savo, pakeitus šį bei tą. Yra net tokia profesija: pasamdai žmogų, o jis tau parašo elektroninę knygą ar kokį kitą darbą. Kaip tai padaro? Paima keletą kitų žmonių straipsnių, pakeičia keletą žodžių ir turim rezultatą.

Tad, jei mokate jiems pinigus, tai bent pasinaudokite jų patarimais. Reikia pripažinti, kad daugumą technikų yra vykusios net labai. Klausimas kitoks: kada jas išbandysite? „Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti“ (Stephen R. Covey).

Tikslų siekimas – problemų sprendimas

Grįžkime prie esmės, prie to kaip gauti naudos. Šiuo straipsniu noriu sukelti jūsų galvoje mintis, kad galite ir turite padaryti tai, ką iš tiesų norite. Ne rytoj ir ne vakar, bet dabar. Todėl pabaigai noriu priminti vieną paprastą dalyką: „Problemos išspręsti nepavyks su tokiu pačiu mąstymu, kokiu problema buvo sukurta.“

Vadinasi, kad pirma teks pakeisti savo požiūrį (mintis), o tik tada sutvarkyti susiklosčiusią situaciją. Pvz., jau kuris laikas turite viršsvorio, net bandėte jo atsikratyti. Iš tiesų, kol rimtai to nesiimsite savo galvoje, tol nieko ir neįvyks.

O paskutinis dalykas, kurį noriu priminti, tai būdas prisiversti save ką nors padaryti. Pavadinčiau tai tiltų atgal sudeginimu (angl. burning the ships). Žmogus norėjo mesti rūkyti, tad po visą savo kazino išdėliojo plakatus su savo nuotrauka ir įsipareigojimus sumokėti milijoną dolerių tam, kas jį pastebės rūkantį.

Tereikia vos vos pasukti galvą, kad tai pritaikyti gyvenimui. Norite atsikratyti kažkokio įpročio? Susitarkite su draugu, kad liksite jam skolingas 1000 litų ar daugiau, jei to nepadarysite. Manau, kad tai būtų šauni papildoma motyvacija, nes žmonės kur kas labiau (2,7 karto pagal Brian Tracy) bijo prarasti nei geidžia įgyti daiktus. Tereikia lašelio fantazijos.

Baigiamasis žodis

Vakar praėjo, rytoj dar neišaušo – padarykit tai dabar.

Prieš skaitant šią knygą, buvau perskaitęs to paties autoriaus „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”, todėl turėjau teigiamų išankstinių lūkesčių. Tačiau knyga nuvylė.

Akivaizdu, kad į knygą įdėta daugybė pastangų, suteikta logiška ir gerai apgalvota struktūra. Nuo vieno punkto prie kito einama palaipsniui, pvz., pasitelkiant vis tą pačią schemą, kuri kas skyrių papildoma naujais dalykais, kurie jame išdėstomi.

Tačiau mano manymu tai tik ankstesniosios knygos atkartojimas, pritempiant ją prie taikymo organizacijų terpei. Praktiškai nieko naujo nesužinojau.

Knygoje pasakojami dalykai, pvz., intelekto rūšys (fizinis, emocinis, dvasinis, protinis) persipina su žmonių poreikiais (gyventi, mylėti, būti naudingam, mokytis), su intelekto rūšių apraiškomis (disciplina, entuziazmas, sąžinė, vizija) su …, su … ir dar su… Dauguma kitų knygos skyrių lygiai taip pat susipynę. Mano galvoje taip viskas susimalė, kad atsimenu tik keletą dalykų: „laimėkime abu”, tarpas tarp „stimulo ir atsako”, praeitos knygos („7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”) pritempimas (perrašymas) prie panaudojimo valdyti organizacijas, pramonės ir žinių epochų skirtumai bei iš jų išplaukiantys lyderystės ir vadovavimo skirtumai.

Ši knyga filosofinis kūrinys apie asmeninį tobulėjimą. Kas skaitėte „7 sėkmės lydimų žmonių įpročius”, šios knygos nerekomenduoju – vargu ar ką naujo sužinosite. Kas neskaitėte, gali būti sunku suprasti apie ką eina kalba.

Galutinis vertinimas 6.

Kaip ir rašiau čia – tikslai turi remtis mūsų vidumi, o ne tokiais dalykais kaip „reikia”, „galbūt būtų visai nieko, jei padaryčiau tą ir aną”, „norėčiau šito” ir pan. Pirmiausia reikia apsibrėžti vertybes ir prioritetus – dalykus, kuriais vadovausimės. Kartu vertybės ir prioritetai sudaro principus, kuriais galima vadovautis kiekviename gyvenimo žingsnyje. Galima tai vadinti gyvenimo konstitucija. Kai principai išdėstyti, tuomet 95% gyvenimo situacijų sprendimą esate priėmę iš anksto.

Pradėdamas galvok apie pabaigą

Savo konstitucijos turėjimas yra vienas iš 7 Covey minimų sėkmės principų – pradėdamas galvok apie pabaigą. Taigi, pirmiausia įsivaizduojame kaip norėtumėm, kad atrodytų mūsų gyvenimas, o tuomet to atkakliai siekiam.

Jei neturėsim gyvenimo vizijos, tuomet klaidžiosime su keistais tikslais, kad ir kokiais prioritetais ar vertybėmis jie besiremtų. Mėtysimės nuo vienų dalykų prie kitų. Kol galų gale vis tiek neturėsim to, ko geidžiam. Dažniausiai žmonės geba pasakyti ko nenori, bet taip pat nežino, ko nori. Nepagailėkit laiko ir išsiaiškinkite, ko jūs giliai savo širdyje trokštate.

Gyvenimo konstitucija

Anksčiau visad vadovavausi tam tikrais dalykais, kurių išreikštinai niekad nesaugodavau. Jie būdavo mano galvoje arba kažkokiam sąraše, kurio taip ir neužbaigdavau arba tiesiog nebežiūrėdavau nė karto po to, kai darbas būdavo baigtas.

Paskaitęs Stephen R. Covey knygą „Septyni sėkmės lydimų žmonių įpročiai”, nusprendžiau, kad tai kur svarbesnis dalykas nei maniau anksčiau. Tereikia viską teisingai apipavidalinti, t.y., tai turi būti principai, tačiau išdėstyti tokia forma, kuri įkvepia bei paaiškina, kaip elgtis. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pažiūrėkite į mano juodraštinį gyvenimo konstitucijos variantą:

ASMENYBĖ
Pirmiausia susitvarkau savo daržą. Drąsiai išraunu su šaknimis blogus įpročius. Jokių derybų su sąžine. Prieš teisiant išklausau abiejų pusių. Planuoju ir ryžtingai vykdau planus. Tvarkingas visame kame. Pirmiausia klausau, tada kalbu.

SANTYKIAI
Nuolat užmezgu naujus, puoselėju senus ir nutraukiu man netinkamus. Išklausau. Įkvėpsiu. Būnu pavyzdys. Esu šalia, kai reikia.

SIEKIAI – Nuolat tobulėju ir mokau kitus
Ryžtingai siekiu tikslų. Verčiau sudegsiu siekdamas, nei mirsiu nepabandęs. Drąsiai taikai klaidų metodą sėkmei pasiekti. Kas mėnesį peržiūriu gyvenimo misijos teiginius.

NAMAI
Namai vieta, kur saugu, jauku, ramu ir visad malonu grįžti. Namai švarūs, prižiūrėti ir tvarkingi.

LAIKO VALDYMAS
Kasdien bent valandą leisiu sau pailsėti. Darbo laikas yra ribojamas. Esu organizuotas ir išeikvoju kiekvieną man duotą akimirką. Vienu metu darau vieną darbą.

FINANSAI – pinigai dirba man, o ne aš jiems.
Esu finansiškai nepriklausomas. Imu paskolas tik tam, kad iš to uždirbčiau arba būsto pirkimui. Gaunu daugiau nei išleidžiu. Mažiausiai 10% pajamų investuoju.

Tai nėra labiausiai motyvuojantys žodžiai, tačiau, kai skaitau aukščiau esančius sakinius apie savo gyvenimą, kyla nenumaldomas noras tai atspindėti realybėje. Jei norite rasti daugiau pavyzdžių ar tiesiog labiau motyvuojančių, ieškokite jų Stephen R. Covey knygoje.

Kaip bebūtų, tačiau perskaičius visą sąrašą, pajutote bent kažkokį emocinį pakilimą. Ar ne? Žmones paveikia skirtingi dalykai, nes jų troškimai skirtingi. Todėl jūsų asmeninė konstitucija jus įkvėps kur kas labiau, nei manoji.

Be to, sutiksite, kad tai kur kas geriau, nei paprasti hierarchiniai prioritetų ir vertybių sąrašai, kurie yra per sausi ir nepasako, kaip mums elgtis.

Ką dar reikia žinoti apie gyvenimo konstitucijos rašymą

Tai ką joje parašysite turi remtis universaliais gyvenimo principais: dorumas, sąžiningumas, meilė, drąsa ir kiti. Kaip ir gamtoje taip ir gyvenime veiksmo jėga lygi atoveiksmiui. Todėl galite kurį laiką save apgaudinėti, jog gyventi galima kitaip, tačiau galų gale viskas sugrįžta bumerangu.

Manau, jog dabar tapo aišku, ką turėjau omenyje praeitame straipsnyje, teigdamas,  kad vien vadovautis vertybėmis ir prioritetais yra per mažai. Pirmiausia juos reikia apsibrėžti vadovaujantis universaliais gyvenimo principais.

Pabaigai

Rekomenduočiau gyvenimo konstituciją peržvelgti bent kartą per mėnesį. O kartas nuo karto netgi padaryti pakeitimus – juk vis dėl to mes tobulėjame. Pakitus suvokimo lygmeniui, atitinkamai turi pasikeisti ir konstitucija. Kitu atveju tai taps tik dar vienu bereikalingu popieriaus lapu.

Kai tik sudvejosite, kaip pasielgti konkrečioje situacijoje, prisiminkite, kad savo elgesį pasirinkote iš anksto (juk tai elgesys pagal principus, kai sprendimai pasirinkti iš anksto). Atsiverskite šį nuostabaus gyvenimo aprašą ir gyvenkite!

Na, ko dar laukiat? Imkite ir aprašykite, kaip gyvensite. Galite tai daryti bet kokia jums patogia forma, galite apimti kiek tik norite gyvenimo sričių – būkite kūrybingi! Svarbu, kad tai būtų būtent tai, ko trokštate ir remtųsi tinkamais gyvenimo principais.

Sekantis straipsnis – laiko valdymas III – tikslai.

Norint suprasti dabartį, reikia žinoti praeitį. Todėl pirmiausia pažvelkime kaip kito valdymo technikos. Straipsnis remiasi Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmoji karta
Tai pirmosios mėginimo tausoti ir planuoti laiką užuomazgos. Sudarinėjami darbų sąrašai, bandoma apskaičiuoti, kiek reikės laiko ir energijos. Trumpai tariant, fundamentalūs dalykai.

Antroji karta
Tai tvarkaraščiai bei žurnalai, kur saugomi būsimi susitikimai. Tai leidžia susidaryti busimų įvykių ir veiklos grafiką.

Trečioji karta
Svarbiausia tinkamai pasirinkti prioritetai ir vertybės. Kuriami ir planuojami tikslai, kurie remiasi anksčiau apsibrėžtomis vertybėmis ir prioritetais. Tikslai planuojami ilgesniam laikotarpiui bei pagal reikalingą trukmę išskaidomi į mažesnius. Tai dažniausiai dabar pasitaikantis laiko valdymo būdas.

Pats rėmiausi ir naudojau šį būdą iki kol perskaičiau šią puikią knygą. Niekaip negalėjau suprasti, kur išgaruoja mano energija… Kodėl daug padarydamas nesu toks laimingas, koks turėčiau būti.

Problemos priežastys gana akivaizdžios: trečioji karta yra efektyvus laiko valdymas, duodantis kiek kitokius rezultatus nei tikimasi. Pasiektas produktyvumas trukdo prasmingai bendrauti ir mėgautis gyvenimu. Juk dienotvarkė yra dienotvarkė, o darbai tiesiog privalo būti nudirbti. Pagrįsiu tai vaizdžiu juokeliu: „Jei esi darbštus kaip bite, stiprus kaip meška, dirbi kaip arklys, namo pareini nuvargęs kaip šuo – tai tau reikia veterinaro, nes tu asilas”. Svarbu dirbti protingai.

Ketvirtoji karta
Didžiausias dėmesys skiriamas santykiams ir veiklos rezultatams, o ne daiktams ir laikui. Galite iškart paklausti, o tai kur skirtumas? Juk galima pakeisti prioritetus ir tuomet tai bus viso labo trečioji karta.

Todėl pažiūrėkim į žemiau esančią laiko sąnaudų schemą:

Turbūt kiekvienas esate matę panašų kvadrantą? Ar tai būtų laiko valdymo, ar R. Kiyosaki pinigų srauto kvadrantas, ar bet koks kitas, visuomet tikslas būna toks pat – būti ten, kur mums naudingiausia.

Visi suprantame, kad daryti nesvarbius dalykus (III ir VI) net jei jie skubūs (III) yra laiko gaišinimas. Todėl kuo daugiau jų reikia eliminuoti. Ar tau tikrai būtina perskaityti tą ir aną dalyką? Dalyvauti tame susirinkime, nors iš jo jokios naudos? Palikti savo einamąjį darbą ir lėkti vos kažkam pakvietus? Daryti viską iš eilės, o ne pirma ištirti ir išsiaiškinti. Tai dažnai apsaugo nuo bergždžio darbo.

Tą puikiai pagrįsiu smagiu žaidimu, kurį teko žaisti naujųjų metų sutikime. Išdalinami lapai su užduotimis kiekvienam dalyviui. Duodamos 3 minutės. Užduočių yra 25. Jos įvairios, bet paprastos: pradedant vardo užrašymu ant lapo, aritmetiniais veiksmais ir baigiant plojimais virš galvos ir kalbėjimu garsiai. Esmė ta, kad kas daro iš eilės, tas pralaimi, nes laiko yra per mažai. Kadangi iš tokių dalykų daug kartų esu pasimokęs (daug tam turi programuotojo darbo specifika, kai tekdavo viską perdarinėt iš naujo…), todėl iškart pradėjau peržvelginėti visus klausimus, o nuo vidurio peršokau prie galo. O ten radau parašytą tokį tekstą: būtina padaryti tik 2 ir 25 klausimus. O jie yra tokie: užrašyti savo vardą ir paduoti lapą vedėjui pasibaigus laikui. O kaip dažnai tai vyksta kiekvieno iš mūsų gyvenime… Kai į kiškius šaudo branduoliniais užtaisais ar tankais…

Grįžkime prie schemos. I kvadrantas yra krizinės situacijos, kuomet būtina problemą išspręsti čia ir dabar. Tai svarbūs, nemalonūs ir energiją eikvojantys dalykai. Didžiausia šio kvadranto problema ta, kad kuo daugiau laiko praleidžiame čia, tuo problemų tik daugėja. Taip yra, nes neskiriame laiko jų išvengimui, o tik sprendimui. Palaipsniui problemų tik daugėja, o laiko jų vengimui mažėja. Taip susidaro uždaras ratas, kuris mus paskandina I kvadrante.

Kaip manote, kurio kvadranto veikla duoda daugiausia naudos? Taip taip, tai neskubūs, tačiau svarbūs dalykai. Ši veikla yra tarsi nuosavos gamyklos tobulinimas ir investavimas į ją. Kuo daugiau laiko praleidžiama II kvadrante, tuo daugiau sugebame sukurti vertės, esame laimingesni, sveikesni, duodame pasauliui ir sau daugiau naudos.

Taigi, ketvirtoji laiko valdymo karta teigia, kad reikia savo veiklą sufokusuoti į II kvadrantą. To rezultatas: vizija, perspektyva, pusiausvyra, drausmė, kontrolė, mažai krizių.

Įdomu tai, kad žmonės, kurie nuolat užsivertę problemomis skiria 90% laiko I kvadrantui, 10 % – IV kvadrantui. O likusiems dviems beveik neskiria. Kaip minėjau aukščiau, jei nuolat kovojama su krizėmis, nėra laiko jų vengimui. Todėl į šį kvadrantą koncentruotų žmonių laukia tokie dalykai: stresas, išsekimas, krizių vadyba, „gaisrų gesinimas”.

O štai kas laukia, jei daugiausia jūsų veikla susijusi su skubiais, bet nesvarbiais dalykais (III): trumpalaikiai interesai, krizių vadyba, chameleono reputacija, planų ir tikslų nebuvimas, aukos sindromas, nesivaldymas, paviršutiniškas bendravimas, žlugę santykiai.

Kas laukia IV kvadranto žmonių net nevardinsiu, tikrai nieko gero.

Išvados

Prioritetai, vertybės, dienotvarkės, tai dar ne viskas. Svarbiausia tai, kas iš tiesų daro mus laimingesnius ir produktyvesnius ten, kur tikrai norime. Nearkit kaip arkliai, nedaužykit galvų į sienas – viską darykite apgalvotai ir pagrįstai.

Kaip bebūtų, tačiau ketvirtoje laiko valdymo kartoje labai praverčia trečiosios kartos metodai, tad apie juos sekančiame straipsnyje.

Šis straipsnis glaudžiai susijęs su ankstesniuoju – „kaip mes tobulėjame”. Šįkart ne apie konkrečių sugebėjimų ir charakterio savybių, bet pažiūrų ir pasaulio suvokimo tobulėjimą. Parašyti įkvėpė Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia paradigma? Šį terminą į mokslinę veiklą pirmasis įvedė T. Kunas (Thomas Kuhn) knygoje „Mokslinių revoliucijų struktūra”.

Paradigma – teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma.

Asmeniniame tobulėjime ši sąvoka reiškia požiūrių į pasaulį sistemą, tam tikrą pasaulio modelį, kuriuo naudodamiesi interpretuojame kasdienius įvykius.

Eksperimentas su dvireikšmiu piešiniu
Šį eksperimentą atliko Harvardo universiteto dėstytojas, kuris studentų auditoriją padalino į dvi dalis. Pirmajai pusei davė jaunos moters atvaizdus, o kitai senos. Tokius atvaizdus, kuriuose galima įžiūrėti tik vieną moterį. Tuomet dėstytojas parodė ant sienos didelį jungtinį piešinį, kurį matote kairėje ir paklausė studentų, ką jie mato. Auditorijoje užvirė karšti ginčai. Vieni įnirtingai mėgino įtikinti kitus, kad čia jauna moteris, o kiti priešingai – kad pagyvenusi. Galų gale studentai pradėjo detaliai analizuoti piešinį, kol ir vieni ir kiti įžvelgė abi moteris.

Eksperimentas puikiai demonstruoja kaip lengva supainioti faktus su jų interpretacijomis. Šiuo atveju faktai yra viso labo baltos ir juodos linijos. Tuo tarpu vaizdas, kurį matome yra mūsų interpretacija, kuri remiasi mūsų tikrovės suvokimo paradigmomis.

Taigi, žmonės linkę manyti, kad pasaulį mato objektyviai, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasaulį matome tokį, kokie esame mes.

Paradigmos poslinkio jėga
Paradigmos poslinkis yra požiūrių visumos pokytis, lemiantis naują įvykių ir aplinkybių interpretavimą. Pavyzdžiui, ankstesniame pavyzdyje šis poslinkis įvyko tuomet, kai studentai pamatė abi moteris viename paveiksle.

Pereikime prie labiau gyvenimiškų situacijų. Vėlus vakaras, vykstate namo. Į metro įlipa vyras su trimis vaikai. Pastarieji elgiasi it pašėlę, akivaizdu, kad jie pradeda vis labiau erzinti ir trukdyti keleiviams. Tačiau tėvas nesigriebia jokių veiksmų, kad juos sudrausmintų. Galų gale netenkate kantrybės ir tariate: „Sveiki, jūsų vaikai kelia labai daug triukšmo ir trukdo keleiviams. Manau, kad turėtumėte juos sudrausminti.” Prieš jus sėdintis vyras tarsi pabunda iš sapno ir taria: „O taip, atsiprašau. Matot ir pats nebežinau ką daryti, mes grįžtame iš ligoninės, kur ką tik mirė jų mama.” Po šių žodžių staiga pasikeičia jūsų požiūris į vyrą ir vaikus. Nesvarbu, kad jie elgiasi kaip ir iki tol, juk vyras dar nesudrausmino vaikų, o jie vis dar elgiasi it pašėlę. Tačiau tikėtina, kad dabar jūsų paradigmų visuma pateisina tokį elgesį ir net pasiūlo pagalbą.

Dabar įsivaizduokime, kad vietoj malonaus kreipimosi į vyrą, jūs šiurkščiai jam išrėžiate: „Gal apramintum savo neklaužadas? Ką nematai, kad jie visiems trukdo?!” Na, po tokių žodžių galbūt nė nesužinotumėte, kodėl vyksta, tai kas vyksta. O sužinoję turbūt susigėstumėte, kad buvote tokie „teisingi” ir viską tėkšte tėškėt vyriškiui į veidą.

Visa tai vyksta ir kur kas didesniu mastu. Pavyzdžiui, R. Kiyosaki knygos „Du tėčiai – turtingas ir vargšas” perskaitymas radikaliai pakeitė mano požiūrį į pinigus. Pradėjau mąstyti apie tai, kaip gerai būtų turėti atsidėtų pinigų juodai dienai, kad išleisti pinigus už automobilį ant jūsų piniginės ribų yra kvaila. Kad pirkimas išsimokėtinai yra tas pats, kas mokėjimas jau už nudvėsusį arklį ir dar brangiau. O svarbiausia, kad pinigai turi būti asmeniniai darbuotojai, kurie dirba patys. Jų uždirbti pinigai tampa naujais darbuotojais, kurie vėl dirba jums ir t.t.

Kaip pakeisti paradigmą – atlikti jos poslinkį

• Kuo įvairesnė gyvenimiška patirtis. Nauji išgyvenimai, kitos kultūros ir vietovės mus skatina į viską pažvelgti kitaip. Klaidos verčia mus jas taisyti ir iš jų pasimokyti, t.y., kitą kartą tai daryti kitaip.
• Skaitymas, skaitymas ir dar kartą skaitymas. Geriausia skaityti knygas, kurių idėjos prieštarauja jūsų įsitikinimams. Jei skaitoma norint suprasti kitą požiūrį ir jį remiančius argumentus, tuomet tikėtina, kad jūsų paties požiūris pakis. Nebūtinai iš esmės, tačiau tam tikri paradigmos aspektai tikrai pakis.
• Bendrauti su įvairiais žmonėmis. Panašu į atvejį su knygomis. Skirtingi žmonės gyvenimą mato skirtingai. Jų paradigmų perpratimas padeda pakoreguoti savąsias, priartinant jas prie objektyvaus tikrovės suvokimo.

Santrauka
Paradigma – tai požiūrių visuma pro kurią žmonės žvelgia į gyvenimą. Žmonės su skirtingomis paradigmomis pasaulį mato visiškai skirtingai. Tai reiškia, kad žmonės mano, kad žvelgia į pasaulį objektyviai, tačiau jie mato tai, kas patys yra. Dėl to atsiranda klaidos interpretuojant duomenis, kai faktai painiojami su pačiomis interpretacijomis.

Norint patobulinti pasaulio supratimą ir priartinti jį prie objektyvios tikrovės reikia savo paradigmas lyginti su kitomis esančiomis pasaulyje bei atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne.