Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Tobulėti reiškia keistis. Būti tobulam reiškia keistis nuolat. Winstonas Churchillis

Kas slypi už mūsų norų

Noras yra organizmo būdas išreikšti ir gauti poreikių patenkinimą. Pvz., žmogus nori daug pinigų. Kokį poreikį tai galėtų išreikšti? Štai keletas jų: saugumas, galia, išskirtinumas.

Žmogus nori apkeliauti visą pasaulį. Kokie jo tikrieji motyvai? Patirti nuotykių, gyvenimo įvairovę. Taigi, kiekvienas noras savyje slepia tikrąją jo atsiradimo priežastį.

Kai žinome tikrąjį poreikį, tuomet galime jį lengviau ir efektyviau patenkinti. Pvz., siekti milijono tam, kad išpildyti saugumo poreikį kvailokas sprendimas. Verčiau tapkite savo srities specialistu, tuomet jūsų visad lauks darbo vieta. Dar sukaupkite santaupų, leisiančių išgyventi metus, jei įvyktų kokia nelaimė ir negalėtumėte, kurį laiką dirbti. Manau, kad tai kur kas efektyviau nei krūva pinigų. Juolab, kad kartu buvo patenkinti ir kiti poreikiai, pvz., svarbumas, kai jūsų gebėjimai viršija vidurkį.

Keturi pagrindiniai poreikiai

Svarbu suprasti tai, kad poreikiai vienas kitam prieštarauja, egzistuoja poromis: poreikis saugumui su įvairovės siekiu ir noras priklausyti bendruomenei su svarbumu (įvertinimu).

Puikiai atsimenu mokyklos laikus. Kai būdavo pamokos, norėdavosi atostogų. Tačiau po kokių 2 savaičių jau pradėdavau mąstyti, kad būtų smagu nueiti į mokyklą. Taigi, iš pradžių turime daug įvairovės, todėl siekiame ramybės (atostogų). Kai jau prisiilsime ir prisibūname saugioje namų aplinkoje, tuomet užsimanome įvairovės.

Jei būsi išskirtinis, tuomet į kokią žmonių grupę pateksite? Bus sunku išlaikyti bendrumą, kai akivaizdžiai esate kitoks. Kaip vienu metu galite būti toks kaip jie ir kartu kitoks? Suartina panašumai, tolina skirtumai. Pavyzdžiui, iš pradžių norėsite būti programuotoju, t.y., būti tarp žmonių, kurie mėgsta tą patį. Tačiau po kiek laiko užsimanysite padaryti kažką svarbaus arba tiesiog išsiskirti ypatingais profesiniais gebėjimais. Taigi, kartais norime būti tarsi pilka žmonių masė, o kartais šviesti kaip saulė naktį.

Poreikiai nuolat kinta

Per visą gyvenimą šie poreikiai nuolat kaitaliojasi, užleisdami vietą vienas kitam. Todėl smagu vieną vakarą nulėkti į kiną. Tačiau tai padarius 5 vakarus iš eilės, tai išlįstų per gerklę. Ne todėl, kad žiūrite tą patį filmą, bet kad šis poreikis jau patenkintas arba tam reikia kito būdo.

Pirmą kartą eidami į kiną, galite siekti įvairovės – įsijausti į veiksmą ir patirti įtampą. Jei įvairovės siekiate tuo pačiu būdu, tuomet tai nustoja tenkinti šį poreikį. Juk monotoniškumas prieštarauja kintamumui.

Jei jums trūksta pinigų, braška darbo kėdė, tuomet sieksite saugumo ir įsikibsite į ją visomis jėgomis. Bet, jei esate tvirtas finansiškai, tuomet būsite linkęs ieškoti kito darbo, jei tik šis nustos tenkinti jus.

Kitų žmonių poreikiai taip pat keičiasi

„Jūs galite gauti viską, ką tik norite, jei tik padėsite gauti kitiems tai, ko jie nori.“ Zigas Ziglaras

Bendraujant taip pat reikia atsižvelgti į tai, koks dabar vyraujantis žmogau poreikis. Vieną dieną jis nori nuotykių ir jūsų pasakojimas apie kelionę į egzotišką šalį labai suintriguos. Tačiau tuo pat metu pasiūlymas kartu pasėdėti prieš televizorių tikrai nuvils.

Išvados

Gyvenimas dinamiškas – pokyčiai neišvengiami. Tačiau visada žinias galime išnaudoti naudai įgyti. Sėkmės suprantant tikruosius savo elgesio motyvus ir kuo efektyviau tenkinant poreikius.

Taip pat, noriu padėkoti A. Guogai, nes idėja straipsniui gimė besiklausant jo audio programos.

Netrukus įrodysiu, kaip svarbu yra teigiamai mąstyti dėl sąmonės ir pasąmonės sąveikavimo bei jų veikimo principų. Tam pasitelksiu paprastus gyvenimiškus pavyzdžius, kuriuos galite patikrinti kasdienybėje.

Mes pastebime tik tada, kai apie tai galvojame

Mūsų pasąmonė geba apdoroti kur kas daugiau duomenų vienu metu negu sąmoningoji mūsų dalis. Būtent todėl galima užduoti sau klausimą, o ryte pabusti žinant atsakymą.

Kitas aspektas yra tas, kad pasąmonė viską mato, viską girdi, viską jaučia, tačiau į sąmonę paduoda tik svarbius pojūčius. Pavyzdžiui, esate gatvėje ir girdite kaip už 10 metrų žmonės šnekučiuojasi. Nesuvokiate žodžių prasmės, bet vos bus paminėtas jūsų vardas, akimirksniu sureaguosite. Pasąmonė veikia kaip filtras.

Dabar galvokite apie mėlyną spalvą. Mėlyna spalva. Mėlyna spalva. Apsidairykite aplinkui. Kiek suradote mėlynų dalykų? Ar prieš tai atkreipėte dėmesį į tai, kad jie yra mėlyni? Manau, kad ne.

Įsivaizduokite, kad renkatės naujas padangas. Važiuodami automobiliu atkreipsite dėmesį į visas parduotuves, kur jo parduodamos. Stovėdami kamštyje apžiūrėsite kitų automobilių padangas.

Kaip mus veikia mūsų užsiėmimas? Tarkime esate akių daktaras. Įeinate į patalpą pilną žmonių. Tikrai atkreipsite dėmesį į tai, kiek žmonių su akiniais, kokius rėmelius jie pasirinko ir pan. Lygiai taip pat kompiuterių specialistas atkreips dėmesį į ypatingą IT techniką patalpoje, kai kitas žmogus praeis jos nė nepastebėjęs.

Išvada akivaizdi, matome tik tai, apie ką tuo metu galvojame.

Naujų idėjų generavimas

Kartais būna taip, kad nepavyksta išspręsti problemos. Tiesiog užstringame. Problema ta, kad smegenys užstringa tame pačiame kontekste ir nemato toliau savo nosies. Todėl tokiais atvejais yra rekomenduojama atsipalaiduoti ir pakeisti veiklą, taip tikintis surasti naujų būdų problemai išspręsti. Kitas metodas, tiesiog kažkam papasakoti tai, ką mėgini padaryti – dažniausiai kitam žmogui nė nereikia praverti burnos, kai netikėtai suprantate, kaip viską išspręsti. Taip yra todėl, kad iš naujo perėjote per visas detales ir siekiamus tikslus bei supratote informaciją kitu kampu. Kitaip tariant, jūsų mąstymo kontekstą pakeitimo kitas žmogus, nes norėdami paaiškinti jam problemą, privalėjote apie viską galvoti kitaip.

O ar pagalvojate apie tai, kad jūsų rašiklio pasirinkimas turi įtaką jūsų generuojamoms idėjoms? Yra nustatyta, kad idėjų generavimas su įvairių spalvų rašikliais vyksta efektyviau nei vien su tos pat spalvos pieštuku. Čia pasireiškia asociacijų galia. Kai mintį užrašote žalia spalva, smegenys prijungia prie esamo konteksto viską, ką joms reiškia žalia spalva. Pvz., man žalia reiškia – sėkmę, akcijų kainų kylimą, taiką ir t.t.

Kaip manote ar yra skirtumas, jei sėdite nuobodžiame ofise ar gražioje gamtoje?..

Teigiamo mąstymo galia

Iš aukščiau išdėstytų pastebėjimų ir pavyzdžiu, tampa akivaizdu, kad teigiamas mąstymas yra privalomas. Išskyrus tiems, kurie nenori generuoti pergalingų idėjų ir pastebėti sėkmę lemiančius dalykus.

Akivaizdu, kad susitelkus mintis į nesėkmę, būtinai rasite tam patvirtinimų. Paprastas nutikimas kaip nuleistas automobilio ratas, taps užtikrinimu, kad esate nesėkmingas žmogus. Visa tai kaupsis ir kaupsis. Jūs tuo vis labiau įtikėsite ir atsidursite uždarame rate. Smegenys stengsis pastebėti blogus dalykus ir pakišti jums koją net lygioj vietoj.

Dabar priėjome maloniausią šio straipsnio vietą. Kaip reaguos smegenys, jei kasdien save įtikinsite, kad esate laimingas, sveikas, sėkmingas ir turtingas? Tuomet jos nuolat stengsis pastebėti dalykus, kurie jums neša laimę, sveikatą. Atidžiai dairysis galimybių padidinti savo piniginį kapitalą. Visi žinom – kas ieško, tas randa.

Šis straipsnis glaudžiai susijęs su ankstesniuoju – „kaip mes tobulėjame”. Šįkart ne apie konkrečių sugebėjimų ir charakterio savybių, bet pažiūrų ir pasaulio suvokimo tobulėjimą. Parašyti įkvėpė Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia paradigma? Šį terminą į mokslinę veiklą pirmasis įvedė T. Kunas (Thomas Kuhn) knygoje „Mokslinių revoliucijų struktūra”.

Paradigma – teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma.

Asmeniniame tobulėjime ši sąvoka reiškia požiūrių į pasaulį sistemą, tam tikrą pasaulio modelį, kuriuo naudodamiesi interpretuojame kasdienius įvykius.

Eksperimentas su dvireikšmiu piešiniu
Šį eksperimentą atliko Harvardo universiteto dėstytojas, kuris studentų auditoriją padalino į dvi dalis. Pirmajai pusei davė jaunos moters atvaizdus, o kitai senos. Tokius atvaizdus, kuriuose galima įžiūrėti tik vieną moterį. Tuomet dėstytojas parodė ant sienos didelį jungtinį piešinį, kurį matote kairėje ir paklausė studentų, ką jie mato. Auditorijoje užvirė karšti ginčai. Vieni įnirtingai mėgino įtikinti kitus, kad čia jauna moteris, o kiti priešingai – kad pagyvenusi. Galų gale studentai pradėjo detaliai analizuoti piešinį, kol ir vieni ir kiti įžvelgė abi moteris.

Eksperimentas puikiai demonstruoja kaip lengva supainioti faktus su jų interpretacijomis. Šiuo atveju faktai yra viso labo baltos ir juodos linijos. Tuo tarpu vaizdas, kurį matome yra mūsų interpretacija, kuri remiasi mūsų tikrovės suvokimo paradigmomis.

Taigi, žmonės linkę manyti, kad pasaulį mato objektyviai, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasaulį matome tokį, kokie esame mes.

Paradigmos poslinkio jėga
Paradigmos poslinkis yra požiūrių visumos pokytis, lemiantis naują įvykių ir aplinkybių interpretavimą. Pavyzdžiui, ankstesniame pavyzdyje šis poslinkis įvyko tuomet, kai studentai pamatė abi moteris viename paveiksle.

Pereikime prie labiau gyvenimiškų situacijų. Vėlus vakaras, vykstate namo. Į metro įlipa vyras su trimis vaikai. Pastarieji elgiasi it pašėlę, akivaizdu, kad jie pradeda vis labiau erzinti ir trukdyti keleiviams. Tačiau tėvas nesigriebia jokių veiksmų, kad juos sudrausmintų. Galų gale netenkate kantrybės ir tariate: „Sveiki, jūsų vaikai kelia labai daug triukšmo ir trukdo keleiviams. Manau, kad turėtumėte juos sudrausminti.” Prieš jus sėdintis vyras tarsi pabunda iš sapno ir taria: „O taip, atsiprašau. Matot ir pats nebežinau ką daryti, mes grįžtame iš ligoninės, kur ką tik mirė jų mama.” Po šių žodžių staiga pasikeičia jūsų požiūris į vyrą ir vaikus. Nesvarbu, kad jie elgiasi kaip ir iki tol, juk vyras dar nesudrausmino vaikų, o jie vis dar elgiasi it pašėlę. Tačiau tikėtina, kad dabar jūsų paradigmų visuma pateisina tokį elgesį ir net pasiūlo pagalbą.

Dabar įsivaizduokime, kad vietoj malonaus kreipimosi į vyrą, jūs šiurkščiai jam išrėžiate: „Gal apramintum savo neklaužadas? Ką nematai, kad jie visiems trukdo?!” Na, po tokių žodžių galbūt nė nesužinotumėte, kodėl vyksta, tai kas vyksta. O sužinoję turbūt susigėstumėte, kad buvote tokie „teisingi” ir viską tėkšte tėškėt vyriškiui į veidą.

Visa tai vyksta ir kur kas didesniu mastu. Pavyzdžiui, R. Kiyosaki knygos „Du tėčiai – turtingas ir vargšas” perskaitymas radikaliai pakeitė mano požiūrį į pinigus. Pradėjau mąstyti apie tai, kaip gerai būtų turėti atsidėtų pinigų juodai dienai, kad išleisti pinigus už automobilį ant jūsų piniginės ribų yra kvaila. Kad pirkimas išsimokėtinai yra tas pats, kas mokėjimas jau už nudvėsusį arklį ir dar brangiau. O svarbiausia, kad pinigai turi būti asmeniniai darbuotojai, kurie dirba patys. Jų uždirbti pinigai tampa naujais darbuotojais, kurie vėl dirba jums ir t.t.

Kaip pakeisti paradigmą – atlikti jos poslinkį

• Kuo įvairesnė gyvenimiška patirtis. Nauji išgyvenimai, kitos kultūros ir vietovės mus skatina į viską pažvelgti kitaip. Klaidos verčia mus jas taisyti ir iš jų pasimokyti, t.y., kitą kartą tai daryti kitaip.
• Skaitymas, skaitymas ir dar kartą skaitymas. Geriausia skaityti knygas, kurių idėjos prieštarauja jūsų įsitikinimams. Jei skaitoma norint suprasti kitą požiūrį ir jį remiančius argumentus, tuomet tikėtina, kad jūsų paties požiūris pakis. Nebūtinai iš esmės, tačiau tam tikri paradigmos aspektai tikrai pakis.
• Bendrauti su įvairiais žmonėmis. Panašu į atvejį su knygomis. Skirtingi žmonės gyvenimą mato skirtingai. Jų paradigmų perpratimas padeda pakoreguoti savąsias, priartinant jas prie objektyvaus tikrovės suvokimo.

Santrauka
Paradigma – tai požiūrių visuma pro kurią žmonės žvelgia į gyvenimą. Žmonės su skirtingomis paradigmomis pasaulį mato visiškai skirtingai. Tai reiškia, kad žmonės mano, kad žvelgia į pasaulį objektyviai, tačiau jie mato tai, kas patys yra. Dėl to atsiranda klaidos interpretuojant duomenis, kai faktai painiojami su pačiomis interpretacijomis.

Norint patobulinti pasaulio supratimą ir priartinti jį prie objektyvios tikrovės reikia savo paradigmas lyginti su kitomis esančiomis pasaulyje bei atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne.

Mes tai darome nuolat. Nebūtina nuolat lankyti įvairius tobulinimosi kursus, paskaitas ar kitokiu būdu lavintis. Gyvenimas yra mūsų mokytojas ir tobulintojas.

Kaip pastebėti, ar tobulėjame
Yra vienas labai paprastas būdas – atlikti bet kokį veiksmą, darbą ar užduotį, kurio jau ilgą laiką nedarėme. Pirmą kartą šį dalyką labai aiškiai pajutau po metų pertraukos prisėdęs prie vieno kompiuterinio žaidimo. Verta paminėti, kad ant sienos kabo diplomas už antrąją vietą Lietuvoje bei, kad žaidimas yra strateginis.
Štai ką pastebėjau: nepaisant to, kad turėto didelio greičio vystantis ir maigant klavišus nebeliko bei primiršau kai kurias taktikas bei technologijų duodamas naudas, tačiau, žaidimo metu ir prieš jį, masčiau visiškai kitaip. Dar prieš pradedant žaidimą, greitai apmąstydavau galimą eigą ir pasiūlydavau komandos draugams žaidimo būdus. Nuolat galvodavau, ką darys priešininkas ir ruošdavausi atitinkamai gynybai ir puolimui. Toks paprastas dalykas – viso labo kompiuterinis žaidimas, tačiau kaip radikaliai pasikeitė jo eiga ir požiūris į jį. Staiga tapo aišku, kodėl anksčiau, kad ir kiek treniruodavausi, vis tiek nesugebėdavau peržengti tam tikros profesionalumo ribos.

Taip pat dažnai nustembu pastebėjęs tam tikrus mąstymo ir elgesio pokyčius. Sprendimų ieškau pasverdamas už ir prieš, mažiau naudodamas jausmais. Jei nėra skirtumo ką pasirinkti, galiu tiesiog mesti monetą. Tačiau prieš keletą metų dažnai būdavo sunku apsispręsti: kitų norus laikydavau savaisiais (pvz., kad būtina studijuoti magistrantūrą), priimdavau argumentus nepatikrindavęs jų teisingumo ir pan. Dabar jei nežinau, klausiu, jei žinau, klausiu, kad įsitikinčiau, kad suprantu teisingai.

Kaip mes tobulėjame
Iš aukščiau pateiktų pavyzdžių galima pastebėti, kad tobulėjimas bet kurioje srityje veda prie geresnių rezultatų bet kurioje kitoje. Tą puikiai iliustruoja ištrauka iš įsiminimo eksperto Tony Buzan knygos: „buvo nustatyta, kad muzikos mokymasis padeda studijuoti matematiką, o matematikos – padeda mokytis muzikos, ritmo lavinimas palengvina kalbų mokymąsi, o kalbų mokymasis padeda lavinti ritmo pojūtį, erdvės suvokimas padeda mokytis matematikos, o matematikos mokymasis – suvokti erdvę ir t. t.”
Taigi, kuo daugiau skirtingų dalykų atliekame, tuo mums geriau sekasi visa tai daryti, nes į veiklą įsitraukia abu smegenų pusrutuliai.

Išvados
Visi šie pastebėjimai veda prie vienos išvados. Kuo daugiau skirtingų situacijų išgyvename, tuo išmintingesni tampame. Be to, dažniausiai to nė nepastebime.
Kiekvienas gyvenimo uždavinys padaro mus išmintingesnius ir labiau pasiruošusius ateityje laukiančioms permainoms.