Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Šiandien užpildžiau testą http://psychcentral.com/quizzes/narcissistic.htm. Kaip seniai buvau nustebintas kokios nors apklausos apie mane. Tiesiog pakankamai gerai žinau asmenines galimybes ir įgūdžius. Taip pat, esu mėginęs ne vieną ir ne du testus, tad visad „apytiksliai tiksliai“ nuspėju, koks bus rezultatas.

Šįkart likau nustebintas – surinkau 21 tašką. Norėdamas dar kartą nueiti iki rekomendacijų, gavau 24. 14% skirtumas tarp to, ką gavau ryte ir naktį. Žmonės tikrai emociški padarai.

Tiems, kurie surenka 18 ir daugiau – rekomenduojama apsilankyti pas daktarą ir įsitikinti, kad neturite tikros bėdos. Taip pat, pridurta, kad įžymybės paprastai surenka apie 18. Vidurkis yra 12-15, tad maniškis skaičius tikrai ne tipinis. Taip pat, ne toks, kokio norėčiau. Na, kas iš mūsų norėtų būti vadinamas narcizu?

Išskaidžius detaliai, viskas pakankamai aišku. Kitų neišnaudoju (0 taškų), tuštybės ir noro būti pripažintam turiu šiek tiek (po 3 taškus). Pasikliovimas savimi (5 balai) ir tikėjimas, kad esu geresnis nei vidurkis (5 balai) irgi atrodo kaip normalus dalykas. Jei taip nebūtų, kaip kažką pasiekti? Man tik keisti balai valdžios ir pasirodymo srityje (po 4). Bet gerai pagalvojus – tiesa, mėgstu dėmesį, bet ne visur ir ne visada.

Detali ataskaita:
Authority (valdingumas): 4.00
Self-Sufficiency (pasikliovimas savimi): 5.00
Superiority (geresnis nei kiti): 5.00
Exhibitionism (noras pasirodyti): 4.00
Exploitativeness (kitų išnaudojimas): 0.00
Vanity (tuštybė): 3.00
Entitlement (noras būti pripažintam): 3.00
Viso taškų: 24.00

Pamėginkite jūs šį testą, gal ką naujo sužinosite. Man buvo atvertos akys, koks savimyla esu 😉 Nuėjau į simptomų puslapį http://psychcentral.com/disorders/narcissistic-personality-disorder-symptoms/ , panašu, kad jų neturiu. Beje, jei turėčiau, tai juk to nesuprasčiau?.. 😀

Kuo skiriasi išmintingas pranašas nuo paprasto?

Sultonas susapnavo, kad neteko visų savo dantų. Iškvietė pranašus, kad šie paaiškintų jo sapną. Pirmasis pasakė: „Alasai! Iškritę dantys reiškia, kad pamatysi kaip miršta tavo šeimos nariai.“ Pasipiktinęs sultonas įsakė 50 kirčių blogų žinių skleidėjui. Antrasis pranašas sapną paaiškino taip, kad sultonas liko patenkintas: „Jūs pergyvensite visą savo klaną!“ Sultonas įsakė iždininkui duoti 50 aukso monetų už puikias naujienas. Pakeliui, suglumęs išdininkas paklausė, „Jūsų savo interpretacija buvo visiškai tokia pati, kaip pirmojo pranašo.“ „Tikrai taip“, – atsakė pranašas, – „bet prisiminkite: svarbiausia ne ką tu sakai, bet kaip tu tai sakai.“

Dar viena tą patį iliustruojanti trumpa istorija. Jaunam vienuoliui buvo atsakyta neigiamai, kai paklausė, ar galėtų rūkyti, kol meldžiasi. Draugas patarė: klausk ar gali melstis, kol rūkai (Crossen, 1993).“

Kliūtys mūsų kelyje

Seniai seniai, karalius pastatė didelį akmenį ant kelio. Tada pats pasislėpė ir stebėjo, ar kas nors pašalins didžiulį uolos gabalą. Kai kurie karalystės turtingiausi prekeiviai ir dvariškiai atėjo ir tiesiog apėjo aplinkui akmenį. Daugybė garsiai kaltino karalių, kad nepasirūpina keliais, bet nė vienas nepamėgino patraukti akmens.

Tada atėjo paprastas valstietis nešinas ryšuliu daržovių. Artėjant prie kliūties, valstietis padėjo savo nešulį ir pamėgino nustumti atkmenį į kelio šoną. Po daug pastangų ir prakaito, galų gale jam pavyko. Kai keliautojas pakelė savo mantą, jis pastebėjo, kad rankinė guli ant kelio ten, kur prieš tai buvo akmuo. Joje buvo daug aukso monetų ir raštelis nuo karaliaus, kad auksas buvo tam asmeniui, kuris patrauks uolos gabalą nuo kelio. Valstietis išmoko tai, ko daugelis iš mūsų niekaip nesupranta – kiekviena kliūtis atneša galimybę pagerinti esamą situaciją.

Jaunasis kraujo donoras

Ligoninėje gulėjo mergaitė vardu Liz, kuri sirgo reta ir pavojinga liga.
Vienintelė viltis pagyti buvo kraujo perpylimas iš jos 5mečio brolio, kuris stebuklingai pergyveno tą pačią ligą ir, jo organizme gaminosi antikūniai, gebantys kovoti su liga. Daktaras paaiškino situaciją mažajam broliui, paklausė jo, ar jis sutinkąs duoti savo kraujo sesei. Berniukas trumpai padelsė, tada giliai atsikvėpė ir tarė: „Taip, jei tai ją išgelbės.“
Kai perpilymas vyko, jis gulėjo lovoje prie sesers ir šypsojosi, kaip ir visa šeima, matydama, kad grįžta odos spalva į jos skruostus. Tada berniuko veidas pabalo, šypsena išblėso. Jis pažiūrėjo į daktarą ir paklausė virpančiu balsu: „Ar dabar jau iškart mirsiu?“
Būdamas jaunas, berniukas blogai suprato daktarą; jis manė, kad turės atiduoti visą savo kraują seseriai.

Metai gyvenimo Londone

2014-09-12 sueina metai, kaip gyvenu čia. Pagalvojus apie pradžią, kiek daug nežinota, kiek iššūkių laukė, apima nostalgija. Kiek daug visko pasikeitė per metus. Tačiau kartu gyvenimas teka ta pačia vaga.

Kaip sakiau prieš važiuojant prieš kelionę, taip sakau dabar: pagyventi užsienyje bent kurį laiką tikrai būtina. Tai ne tas pats, kas nuskristi savaitei į Turkiją atostogų.

Blogo paminėjimai svetur

Birželio gale sužinojau, kad mano interviu pateko į alfa.lt. Straipsnis vasario mėnesio, bet net po laiko smagu sužinoti.

Visai neseniai patekau į „debesyliškiausių“ blogų sąrašą. Manau verta visiems nueiti čia ir permesti akimis sąrašą – rasite vertingų puslapių.

Pagaliau blogas yra facebook’e

Turbūt sėdu į nuvažiuojantį traukinį, tačiau nuo šiol galite spausti Like esantį dešinėje. Facebook’e nuolat gausite pranešimus apie naujus straipsnius ir galbūt trumpus pasisakymus, kurie netelpa į straipsnio rėmus.

Kokių straipsnių laukti?

Apie finansinę nepriklausomybę galvojau jau labai seniai. Dar studentas būdamas galvojau, kaip būtų smagu turėti 300 000 Lt sąskaitoj, gauti 10% palūkanas bei iš to gyventi. Tikrai būtų puikus gyvenimas.

Visad mano darbai ir tikslai sukosi apie tai. Tai naują idėją išmėginti, tai investuoti, tai prisijungti prie verslo kaip partneris. Įsigyti butą nuomai, sukaupti didelę sumą pinigų ir t.t.

Per paskutines šios vasaros atostogas atradau piniguotą ūsuotąjį. Pradėjau siurbti informaciją. Virš mano galvos užsidegė ryškį, ne šiaip kokia, bet LED lemputė 😉 Jis padarė tai, ko siekiu, pasinaudodamas tokiom pat priemonėm, kurias turiu. Tad artimiausiu metu tikiuosi rašyti apie finansinę nepriklausomybę, t.y., pinigų uždirbimas, taupymas, gyvenimo stilius, kai pabėgi iš vartotojiškumo liūno, investavimas ir pan.

Iš esmės, dviratis pati geriausia transporto priemonė, todėl kartu su juo gyvenu ir miegu. Be to, tai dar malonumas bei mankšta.

Dviratis kaip pomėgis

Visada mėgau važinėtis dviračiu. Kai buvau Lietuvoje paskutinį kartą, daug važinėjau su mamos dviračiu. Suteikė malonumo, bet tai ne tas dviratis, kuriuo gali važiuoti kaip nori, per ką nori ir kada nori.

Jei važiuoti dviračiu, tai tik agresyviai ir greitai – kitaip nuobodu. Būtent taip važinėdavau Lietuvoje kurį laiką į darbą. Tai lėmė dviračio tipą: ilgai svarstęs pirkti hibridą, galiausiai nusipirkau kalnų dviratį. Sprendimu esu patenkintas! 🙂

Vos nusipirkęs spėjau sudalyvauti vykusiame London Prudential RideLondon Free Cycle. Numyniau porą ratų Free Cycle trasa (paspauskite nuorodą, jei norite pamatyti, kaip tai maždaug atrodo) – uždaryti keliai automobiliams, kad dviratininkai galėtų važiuoti būsimos dviračių lenktynių trasos dalimis ir grožėtis Londono įžymybėmis. Po to, dar iš centro grįžau atgal namo, tai ~50km. Tos pat dienos rytą buvau 5km bėgimo varžybose – visą rytdieną teko valgyti, kad atstatyti kalorijas 😉

Kasdienė mankšta

Atstumas iki darbo viso labo 3,5 kilometro. Įveikiu jį per 7-11 minučių, priklausomai nuo to, kiek raudonų dega ir, kiek taisyklių linkęs pažeisti (važiuoti per pėsčiųjų raudonas/žalias, kai automobiliams dega raudona). Vidutinis greitis ~25km/h, maksimalus ~41km/h. Kaip su kalnų dviračiu, tikrai geras rezultatas. Iš esmės, su automobiliu gaunasi toks pats greitis.

Tai leidžia sudeginti apie ~110 kalorijų ryte ir tiek pat vakare. Prie to dar pridedame mano pietinį 1,5km pasivaikščiojimą su ~105 kalorijomis ir viso 325. Tai ne tik, kad man iš tiesų net nebereiktų mankštos, bet dar visad į darbą nuvažiuoju visiškai pabudęs. Grįžtu namo visą stresą ir viską pamiršęs – šviežias.

Dviratis kaip transporto priemonė

Pirmoji važinėjimo į darbą savaitė „nudžiugino“ viena lietinga diena – iš esmės, tai buvo smagiausia kelionė namo – sugebėjau truputį ir į sieną atsitrenkti, nes dar nebuvau pakankamai stipriai pripratęs prie stabdymo greičio, o papuolus šlapiai dangai, užsimaniau maksimaliai pasimėgauti. Taip pat, supratau, kad reiks specialios aprangos, jei noriu važinėti ištisus metus bet kokiu oru.

Per pirmas dvi savaites sutaupiau ~20£ (90 Lt), kas leidžia tikėti, kad dviratis su visais priedais ir apranga atsipirks per porą metų.

Finansinė išraiška

Visas straipsnis išeitų iš to, kaip pirkau dviratį, bet šįkart ne apie tai. Taigi, nusipirkau dėvėtą kalnų dviratį 2014-08-03 už 410£ (1763 Lt).

Kadangi mokomės iš klaidų, tai paminėsiu, kad pirmas servisas kainavo dar 100£, spyna dar 32£. Taigi, galutinė suma yra maždaug 550£ (2 365 Lt)

Be to, dar reiks nusipirkti priekinį žibintą, apie 30£, neperšlampamą švarką ir kelnes. Tikėtina, kad bus bėdų, kaip prakiurusi padanga ir pan. Tad galutinė suma turbūt bus 800£ (3440 Lt) ar net daugiau.

Kita vertus, per metus transportui sutaupysiu bent 400£ (1720 Lt). Taupytųsi dar greičiau, tačiau važiuoti reikdavo tik į priekį, atgal su taksi įmonė parveža. Todėl susitaupo tik pusė to, ką bet kuris kitas sutaupytų, kuriam tai būtų atsipirkę greičiau nei per metus. Taip pat, reikia atsižvelgti į tai, kad esu persikėlęs gyventi prie darbo, todėl temoku pigiausią mokestį – autobuso bilietėlį.

Dviračiai valdo!

Manau, kad dviratis pati geriausia transporto priemonė, kol atstumas <= 8km. Kuo atstumas mažesnis, tuo kvailiau naudoti automobilį, kurio variklis nė įšilti nespės. Dviratis suteikia tiek privalumų, o trūkumų jokių. Manau, kad retas supras, ką noriu tuo pasakyti, tad gal tiesiog surašysiu automobilio trūkumus:

• Brangu eksploatuoti kuro prasme.
• Brangu eksploatuoti įsigijimo, remonto, kelių mokesčiais, parkavimosi ir visais kitais kaštais.
• Eikvoja laiką servisams, techninei apžiūrai, draudimams ir t.t.
• Leidžia žmonėms darbo vietoje pasirodyti mieguistiems ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, nes vairuoja pusiau atsimerkę žmonės.
• Teršia gamtą.
• Eikvoja limituotus žemės resursus.
• Sunku prisiparkuoti.
• Leidžia išvengti organizmui prisitaikymo prie tikrų oro temperatūrų, tuo pačiu dažnai lemia slogą vasarą ir neatsparumą šalčiui žiemą.
• Verčia žmones storėti.

Labai kritiškai dabar pagalvokite apie šiuos punktus ir savo automobilį – manau, kad tikrai metas baigti jums malti **** ir įsigyti dviratį, kuris savo kainą padengs greitai, jei nebūsite tokie išrankūs kaip aš 😉