Kiek reikia pinigų? Finansinė nepriklausomybė (2 dalis)
Žymos: finansinė nepriklausomybė
Išsilaisvink arba mirk bemėgindamas
Jei reguliariai sekate šį blogą, tuomet žinote savo mėnesines išlaidas bei pajamas. Kelyje į finansinę nepriklausomybę daug svarbiau jūsų išlaidos nei pajamos. Tarkime, kad asmuo A uždirba 2000 Lt/mėn bei išleidžia 1000 Lt/mėn. Tuomet kas mėnesį jis sutaupo sumą, kuri leistų jam pragyventi vieną mėnesį, taigi sutaupo 50% atlyginimo. Dabar turime B asmenį, kuris gyvena už 10 000 Lt per mėnesį, bei uždirba 15 000. Jam reikia dvigubai daugiau laiko, dviejų mėnesių, kad sutaupytų sumą reikalingą išgyventi vieną mėnesį. Tai reiškia, kad asmuo A išeiti į ankstyvą pensiją gali dvigubai anksčiau nei asmuo B, kuris uždirba beveik 8 kartus daugiau.
Teigiama, kad norint išeiti į ankstyvą pensiją, reikia sukaupti pinigų sumą, kurios pakaktų pragyventi 25 metus. A asmens atveju tai būtų 1000 * 12 * 25 = 300 000 Lt. Ši suma leistų kasmet nusiimti 4% (300 000 * 4% = 12 000 Lt) bei palikti 3% (9000 Lt) toliau kauptis ir kompensuoti infliaciją.
Šie skaičiavimai paremti tuo, kad vidutinė investicijų grąža iš indekso yra 7-8%. Beje, ilguoju laikotarpiu neįmanoma pralošti, visad gausite tiek pajamų. Jei bus pasaulio pabaiga, tai jokio skirtumo turit ar neturit pinigų 🙂 Tad bent pasidžiaugsite, kad galėjote daugiau pagyventi nei kiti lindėdami darbuose.
Taip pat, yra dar viena problema, kad reikia sveikatos draudimo. Nesu ištyręs padėties Lietuvoje, bet spėju, kad ji daug prastesnė nei Jav. Vien tie 96 Lt/mėn. už nieką. Kol kas tai ignoruosiu, nes esu tikras, kad yra būdų apžaisti.
Pajamos nedirbant
Realybė yra tokia, kad žmogus yra laimingas tik tada, kai kažką daro, siekia, įveikia iššūkius, tada ilsisi. Tada kartoja ciklą. Taigi, mano atveju yra 100% garantija, kad kažkiek pinigų gausiu neturėdamas darbo. Kas dar labiau mažina man reikalingą sumą. Be to, ar buvo kada taip, jog pavyko pragyventi taip, kad vienintelis pajamų šaltinis būtų alga? Man kažkaip atrodo, kad tai misija neįmanoma. Žinoma, dauguma papildomo uždarbio paprastai būna mažos sumos. Bet gyvenant taupiai, jos praverčia.
Kita vertus, jei darbo neturi, tai tuomet sumos gali būti daug didesnės, nes yra laiko, o svarbiausia noro padaryti kažką gero.
Tai kiek tau reikia pinigų, Povilai?
Gyvendamas Lietuvoje vidutiniškai išleisdavau 1000 Lt/mėn. Į tai įeina pilnas mašinos išlaikymas, maistas, komunaliniai mokesčiai, drabužiai. Žodžiu, viskas išskyrus automobilio pirkimą – 12 000 Lt. Mašina kažkur 10čiai metų, tad tai prideda 100 Lt/mėn. Kita vertus, dabartinę mašiną dar galėsiu eksploatuoti kurį laiką.
Kitas mokestis yra butas. Mokėt komunalinius mokėjau, bet už butą nebe. Kadangi man į darbą nereikia, tai galėčiau gyventi Vilniaus krašte arba net kitame mieste. Permetus skelbimus, manau, kad 500-600 Lt vieno kambario butas gautųsi pakankamai geras. Tai viso gauname 1700 Lt/mėn. Iš esmės, čia blogiausias scenarijus. Juk galėčiau nuomotis butą per pusę su draugu ar mergina. Kurį laiką gyvensiu pas tėvus, kai grįšiu iš Londono ir t.t.
Taigi, man reikia 1700 * 12 * 25 = 510 000 Lt. Pakankamai maža suma, palyginus, ką už ją galima gauti.
Kaip minėjau, čia tuo atveju, jei nėra visiškai jokių pajamų po to, kai nustojama dirbti. Mano atveju turėtų būti taip, kad gausiu 800 Lt pasyvių pajamų. Tai šitą sumą numuša iki 900 * 12 * 25 = 270 000 Lt. Viso labo dviejų kambarių buto kaina su paprastu įrengimu. Pasyvios pajamos nėra garantuotos bei labai svyruoja. Vieną mėnesį gali būti 300, kitą 1300.
Todėl mano tikslas iki 2017.03.26 susitaupyti 80-100 000 £. Prie tokių sumų, kursas jau turi didelę įtaką, bet litais tai turėtų būti 328 – 430 000. Taigi, tai žymiai daugiau nei minimali 270 000 suma.
Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.
P.S. dar kartą primenu, kad visi skaičiavimai remiasi tuo, kad negausiu jokių papildomų pajamų. Bet iš tiesų juk gausiu 😉
Ankstyvos pensijos skaičiuotuvas
Svarbu yra suprasti, kaip gaunami skaičiai. Kai yra supratimas, galime naudotis automatizuotais sprendimais. Štai nuoroda į skaičiuotuvą su mano skaičiais. Tie skaičiai yra svarai ir pakeisti taip, kad atitiktų mano 1000 Lt/mėn. išlaidas gyvenant Lietuvoje.
Taigi, A asmens atveju gautume 16,6 metų. Pradėjus dirbti 22, į pensiją galima išeiti 38,6 metų. B asmens atvejis – 25,2 metų. Tai išeiti galėtų 47,2. Tai kur kas geriau nei 70ties! Abiem atvejais laikome, kad dabar jie neturi nė vieno lito susitaupę.
Įveskite savo skaičius ir pamąstykite, ar norite dirbti iki 70 ir ilgiau, nes pensija bus nukeliam ne kartą ir ne du.
[…] Antra dalis. […]
New post: Kiek reikia pinigų? Finansinė nepriklausomybė (2 dalis) http://t.co/SlwMVveZhL
Gal ir pasirodys paviršutiniška, tačiau užkliuvo žvilgsnis už sakinių apie automobilį. Juk per 10 m. turimas automobilis pasensta morališkai. Būtų labai įdomu sulaukti komentaro šia tema. 🙂 O šiaip manau, kad visas tekstas atspindi, jog reikia mokėti valdyti pinigus. Tai sugeba ne visi, o skaityti apie tai ir galbūt pasisemti pačiam idėjų tikrai įdomu.
Labas, w 😉
Jei pradėti nuo nulio, tuomet tikrai taip – reikia sukaupti žinių, šiek tiek įpročių, vieno kito lašo disciplinos. Tačiau tai lengvai ir greitai padaroma. Tas pats, kas mašinos tepalus ir filtrus keisti. Pirmą kartą sunkoka, antrą jau visai baikis, o trečią jau moki greitai.
Nesu tikras dėl klausimo apie automobilį. Vidutinis lietuvio automobilis ir yra berods 10 metų senumo. Jį nusipirkus važinėjama 5-12 metų juo.
Pirmąjį pirkau Alfa Romeo 156. Buvo 8nių metų senumo. Atsikračiau po devynių mėnesių su dideliu minusu. Tada praėjo keli metai ir nusipirkau 12 metų senumo B5 Passat’ą. Tobula mašina. Detaliau http://testas.panavas.lt/2012/03/01/kiek-kainuoja-islaikyti-automobili-pvz-volkswagen-passat-b5-1-9-tdi-81-kw/
Kaip sakiau, nesu tikras, ar supratau klausimą 🙂
Povilai klausimas tau, ar turi drauge, ar planuoji apie šeimą, vaikus?
Labas, Dariau 🙂
Labai geras klausimas. Nereikėjimas eiti į darbą, puikiai padeda auginti vaikus. Manau, kad tokie vaikai turėtų būti visapusiškai sėkmingesni gyvenime. Statistikos neturiu, tad čia tik spėjimas.
Šiuo metu merginos neturiu, o vaiką(ų) norėčiau turėt, kai ateis „laikas“.
Na, norėjau pasakyti, kad man asmeniškai nesinorėtų 10 metų to paties automobilio eksploatuoti. „Passat” variantas – nusipirkus jam 12 metų, o po 10 metų – jau 22. Bet gal tai priklauso, kuo žmogus konkrečiai domisi. Pvz., jei man patinka automobiliai, aš kas kelerius metus noriu išbandyti vis kitokį. Kas labai domisi telefonais, galbūt kas pusę metų perka naują išmanųjį ar pan. Tiesą sakant, nežinau, ar pats aiškiai išsireiškiau. 🙂 Konkrečiai dėl automobilio, tai turėjau omenyje ne tai, kiek jam metų, o kiek metų važinėjama su tuo pačiu.
Beje, straipsniai apie finansinę nepriklausomybę privertė pamąstyti, jog reikėtų pakoreguoti savo finansų planą ir kiek perskirstyti taupymui skirtus procentus. 🙂
w, džiugu, kad priverčia susimastyti ir susidėlioti prioritetus 🙂
Dėl mašinų, tavo komentaro kontekste, yra geras posakis: kiekvienas iš proto eina savaip. Kaip sakei, kam reikia mašinų, kam telefonų, kam motociklų.
Bet su laiku praeina 🙂 Kaip rašiau, pirkau pirmą mašiną tokią, kokios norėjau. Žinoma, maloniau važiuot ja buvo nei Passat’u, bet daugiau tokios klaidos nekartočiau. Svarbiausia, kad manyje neliko to noro turėti mandrą automobilį. Tiesiog, man daug maloniau bus būti laisvam nei dirbti papildomus metus, kad nusipirkti jį. Laimė ne daiktuose, o tame, kur panaudoji laiką, kurio nereikia leisti darbe, kad gauti tuos daiktus.
Be to, kur važinėčiau su „mandra“ mašina? Į tolimas keliones nepraktiška, į darbą važinėt apskritai su automobiliu nei šis nei tas. Tai va.. kokiam savaitgaliui tik išsinuomot 🙂 Bet kas liečia savaitgalius – laikausi motociklo teises dabar 😉
Ačiū už atsakymą. 🙂 Beje, labai džiugu, kad pastaruoju metu vis daugėja tinklaraščio įrašų. Šaunu ir tai, kad iš jų galima pasisemti įkvėpimo, taip pat pasiimti realios naudos (perskaitai, susirutulioja mintys ir gimsta kokia gera idėja). 🙂
Dabar prasidės darbymetis darbovietėj. Be to, paprašiau papildomų viršvalandžių. Tad straipsniams gali laiko nebeužtekti. Bet keletas dar turėtų pasirodyti iki Kalėdų 😉
Gerų minčių ir idėjų, w!
Viskas remiasi, kad galėsi pragyventi už 1000Lt. Kas mano akimis nėra įmanoma. Gal kai buvai studentas ir gyvenai, bet kai tau bus 40, tu vaistams išleisti 600Lt. Vat ir viskas.
Šaunu, kad skaičiuoji, šaunu, kad planuoji, bet čia aiškiai kosmoso sritis. Matysi tu savo pensiją iki 65m kaip savo ausis. 😀
Visada puiku sulaukti šiek tiek kritikos 🙂
Pala pala… skaičiavau 1700 Lt/mėn. Galima ginčytis, kas bus su pasyviomis pajamomis. Bet laisvu laiku, tikrai gausis kažkiek papildomų pajamų, tad tikėtina, kad kapitalas tik didės. Taip pat numatyta, kad visad 3% paliksiu augti toliau ir kompensuoti infliaciją. Juk galėčiau nuimti ir juos. Taip pat, kad niekada niekada nenuimsiu daugiau nei priaugo. Tačiau būdamas 65 metų, tai galėsiu pradėti nuimti daugiau, jei jau toks ligotas būsiu – aiškiai mažai gyventi beliko pagal vaistų kiekį.
Šiaip dabartiniai pensininkai už 600-1000 Lt pragyvena lengvai… Tai už 1700 Lt prabangi pensija išeina 🙂
[…] Vadinasi, jau turiu 34-39% man reikiamos sumos („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“). […]
[…] Finansinės nepriklausomybės progresas 42-48% („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“). […]
[…] Finansinės nepriklausomybės progresas 47-54% („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“). […]
Labas. Neseniai atradau tavo blog’ą – tikrai geras šaltinis motyvacijai ir naujų idėjų paieškai. Pats taip pat šiek tiek domiuosi apie tai, ką rašai savo blog’e. Keletas mano pastebėjimų apie finansinę nepriklausomybę ir tam reikalingos sumos skaičiavimą, jei kažkur galvoju neteisingai – taisykit 🙂
Sakykim tau šiandien pragyventi užtenka 1700lt. Bet po 20metų ne kažin ką nupirksi už 1700lt, reikia įvertinti infliaciją. Sakykim, metinė infliacija apie 2%. Jei 2015 metais už tam tikrą prekių krepšelį išleisi 1700lt, vadinasi 2016m. ta suma turės būti 2% didesnė, t.y. 1734lt. 2017m. suma turės būti 2% didesnė už 2016 metų, t.y. 1768lt. Ir t.t. skaičiuojant po 20 metų suma bus 2476lt, po 30 metų 3018lt. Pinigų nuvertėjimo pavyzdys – kai buvau ~8metų, už litą galėjau nusipirkti dvi porcijas ledų. Šiandien kažin ar vieną porciją pačių pigiausių už tiek nupirkčiau.
Kitas momentas – neradau, kur išskaičiuoti mokesčiai už pajamas iš investicijų. Lietuvoje tai yra berods 15%. Mokesčius mokėti reikia, jei žadi gyventi iš palūkanų 🙂 Paprastas skaičiavimas: turi 400k, palūkanos 10%, t.y. 40k. Reikia palikti 3% palūkanų (dėl infliacijos), o 7% nusiimti pragyvenimui. 7% prieš mokesčius 400k x 0,07=28000. Po mokesčių 28000×0,85=23800lt. 23800/12=~1983lt per mėnesį. Maždaug po 10 metų už tokią sumą neįpirksi dabartinio 1700lt vertės prekių krepšelio.
Dar nepaskaičiavom kiek padidėja suma, t.y. kas tie paliekami 3%: 400k x 0,03=12000lt. 12000*0,85 (mokesčiai 15%)=10200lt. Tavo pradinė suma 400k per metus realiai nuvertėja dėl infliacijos 2%, t.y. 8000lt. Čia viskas gerai.
Dar daugiau – jei šiandien tau užtenka 400k ir jų generuojamų palūkanų, vadinasi po metų ta suma turės būti didesnė 2%. Vėl ta infliacija. Sakykim nuo šiandien per 10 metų tokią sumą sukaupsi (400k). Bet įvertinus 2% infliaciją ta suma po 10 metų turės būti ~480k.
Čia rėmiausi tuom kad kiekvienais metais pastoviai generuojama 10% palūkanų. Kas yra tikrai labai gerai rezultatas. Manau realiai profesionaliai neinvestuojant galima pasiekti 7-8%, tada visi skaičiavimai atrodys pesimistiškiau.
Esmė ką noriu pasakyti – kad nėra viskas taip paprasta kaip atrodo:)
Laukiu komentarų 🙂
Labas, Povilai 🙂
Malonu, kad patinka mano blogas.
Tikrai taip, reikia atsižvelgti į infliaciją. Todėl straipsnyje skaičiuoju, kad nusiimu 4% prieaugio, kai jis bus 7-8%. T.y., bent 3% kasmet paliksiu kompensuoti infliacijai: „Ši suma leistų kasmet nusiimti 4% (300 000 * 4% = 12 000 Lt) bei palikti 3% (9000 Lt) toliau kauptis ir kompensuoti infliaciją.“
Todėl niekad neturėsiu bėdų dėl nuvertėjimo.
Dėl mokesčių puikus pastebėjimas. Lietuvoje šiuo metu yra neapmokestinama 10 000 Lt per metus. Iš esmės ši suma augs ir augs. Pvz., UK ta suma dabar yra 11 000£. Tad po 20 metų, panaši suma bus neapmokestinama ir Lietuvoje.
Taigi, man tereikia Lietuvoje per vienus finansinius metus neuždirbti daugiau nei 10 000 pelno. Pelnas svarbus aspektas. Jei pvz., parduosiu akcijų už 30 000 litų, bet pelnas tik 10 000 (nes įsigijau jas už 20 000), tai jokių mokesčių mokėti nereiks.
Bet esminis niuansas tas, kad maždaug 60-70% pinigų sukaupsiu ISA sąskaitoje, esančioje UK. Tai speciali sąskaita, kur yra limitas, kiek kasmet galimą į ją įnešti. Nuo pinigų esančių toje sąskaitoje nereikia mokėti mokesčių.
Teisiškai neturėtų vienos valstybės sistema, perrašyti kitos valstybės, kai gyvename visi ES. Pvz., UK nesikiša prie USA esančių sąskaitų, jei jos turi specialų statusą. Tad Lietuva neturėtų kištis prie tų pinigų, kurie turi specialų statusą UK (bent taip galvoju).
Kita vertus, galbūt oficialiai Lietuvoje nė negyvensiu. Bent kurį laiką, nes ketinu daug pakeliauti. Mokesčiai mokami paprastai tai šaliai, kur gyvenama bent 6 mėn. per metus.
[…] Finansinės nepriklausomybės progresas 52,9 – 60,4% („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“). […]
[…] Finansinės nepriklausomybės progresas 51,8 – 59,2% („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“). […]
Dar gali paskaityti „safe withdrawal rates” studiją-simuliaciją for early retirees: https://earlyretirementnow.com/2016/12/07/the-ultimate-guide-to-safe-withdrawal-rates-part-1-intro/
TL;DR: panašu, kad 4% yra per optimistiška, reikia imti 3,25-3,5%, ypač jeigu iš pinigų gyvensi 60 metų, o ne 30, ir jeigu target’ini capital preservation, o ne capital depletion.
Vaidriau, kaip visad su puikiais pastebėjimais 🙂 Skaitau dabar. Užtruks pabaigti.
Tačiau nėra ką čia skaičiuoti. Pvz., jei vidutinė return yra 7%, o tu nuimi 4%, palieki 3% infliacijai. Tai, kaip gali tai neveikti?..
Visi tie skaičiavimai reikalingi tik dėl vieno dalyko. Kas bus, jei dabar krizė ir negali nuimti 4%? Kiek turėti cash rezervo? T.y., viskas sukasi apie tai, ar esi flexible, ar ne. Mano atveju, jei krizė ateina, tai iškart puolu dirbti, ir pirkti atpigusias akcijas.
Taip pat, esu užtikrintas, kad kokių nors pajamų gausiu papildomai.
Tad per daug tuo nesirūpinu 🙂
Kelios priežastys, kodėl gali neveikti: 1) sequence of returns – jeigu visą laiką bus brangios akcijos, o pačiam gale pakris, tuomet būsi visą laiką jų įsigijęs už labai brangiai, ir turėsi mažą jų kiekį.
2) Tie 4% atėjo iš Trinity Study. Ji nieko nesakė apie „vidutinius return“ ar vidutinius įvykius, o žiūrėjo tik „tail events“. Ir buvo 2 metai, kada po 30 metų (ar anksčiau) portfelis tapo 0.
O tu nori ne 30-iai metų, bet 60-iai metų, ir galbūt nori gale ne 0 turėti, o pvz 100% arba 50%.
Be to, čia tie 4% skaičiuoti tik JAV/doleriui, yra dar keletas tyrimų kitoms valstybėms, ir čia, priklausomai nuo valstybės, procentai iškart krenta iki 3-2-1-0,8%… Aišku, daug kur įeina keisti laikotarpiai, pvz Vokietijoje hiperinfliacija Veimaro respublikos laikotarpiu.
Bet šiaip jo, jeigu pamatysi, kad tavo 200 000 krenta iki 120 000, tai jau matyt kad pamažinsi nusiėmimus, tas turėtų suveikti. 🙂
Vaidriau, teisingai punktai.
Planas bus niekad nenuimti pinigų, jei tai liestų mano pradinį kapitalą (į kurį įskaičiuota 3% infliacija).
Tais metais, kai vertė mažesnė, nusiimsiu mažiau – arba nieko. Vien dividendai apie 2,5% šiuo metu.