Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Sveiki!

Šįkart trumpai apžvelgsiu, kas įvyko pastaruoju metu man ir mano blogui. Kas mane seka Facebook’e, daugumą šių dalykų žino. Tačiau galbūt bus įdomu sužinoti, kodėl visa tai įvyko.

Pradžia

Šis vienas įrašas „Investuotojų Asociacijos“ Facebook paskyroje užkūrė grandinę įvykių. Ačiū jai!

1. „Verslo Žinios“ tai pastebėjo bei susisiekė dėl interviu, kuris įvyko liepą. Spausti čia. Deja, perskaityti gali Premium skaitytojai.
2. „Delfi“ savo ruožtu pastebėjo paskelbtą interviu bei pakvietė pasikalbėti. Spausti čia. Prisipažinsiu, komentarų neskaičiau (kurių buvo 700+, dabar liko tik 660), išskyrus, kur iškart pamatai po straipsniu bei ką draugai atsiuntė. Štai vienas kūrybiškesnių (tas Povilas nesu aš):
   
   Perspėjimas! Silpnų nervų žiūrovams ir vaikams negalima spausti tolimesnės nuorodos. Brolis sakė, kad čia būtų puikus būdas parodyti, kas ir kaip. Tačiau jis neatitinka „gero elgesio etiketo“, todėl įdėjau nuorodą. Spauskite tik savo rizikos sąskaita – čia nespausti.
3. „Zip FM“ pamatė straipsnį „Delfi“ puslapyje bei susisiekė. Rugsėjo 13-tą pasirodžiau gyvame „Zip FM“ eteryje kelioms minutėms. Deja, „Live“ programa neturi įrašų.

Savijauta

Pirmas interviu buvo baisiausias. Bet iš tiesų ėjosi pakankamai lengvai. Antrasis jau nebekėlė didesnių problemų. Žinoma, yra dar daug kur tobulėti, bet baimės/jaudulio kiekis ženkliai krito.
Taip pat, svarbu suprasti, kad žurnalistai pacituoja bei surašo gražiau nei vyksta pokalbis. Esmė visad lieka teisinga, bet retas kalba taip tvarkingai ir gražiai, kaip gali pasirodyti iš galutinio rezultato.

Labiausiai jaudinausi dėl gyvo interviu su „Zip FM“. Labai trumpa trukmė riboja pasisakymų ilgį. Plius, vedėjai jau skubina prie sekančio klausimo. Kur dar faktas, kad apie skaičius kalbėti yra pats sunkiausias darbas, kai negali jokių vaizdinių priemonių pasitelkti.

Tai buvo puikios patirtys. Šiuo metu mokausi viešojo kalbėjimo viename iš lietuviškų Toastmasters International klubų.  Tai darau todėl, kad turiu scenos baimę bei trūksta įgūdžių „valdyti“ auditoriją.

Pakankamai dažnai esu kviečiamas kur nors pakalbėti, bet vis atsisakydavau. Tai labai svarbus įgūdis gyvenime.

Asmeniškai manau, kad paskutinei mano pristatymai yra perdėti. Iš paprasto dalyko padarytas jau šioks toks burbulas. Tad tikiuosi, kad dėmesys truputį atslūgs.