Finansinės nepriklausomybės progresas (mano portfelis 2021-03-01)
Intro
Perlipau 350k eurais! 🙂
RateSetter (p2p platforma) pilnai uždariau. Praeitą mėnesį dar buvo mažas likutis, bet dabar jau viskas. Platforma pati užsidarys kaip suprantu. Vienas bankas nupirko absoliučiai visas paskolas. Klientams pinigai su uždirbtom palūkanom bus sugrąžinti.
Man regis pasiekiau vėl taupymo rekorą 93,7%. Tiesa, taip daugiau jau nebebus, kai vėl reikės mokėti Londono nuomą 🙁
Akcijų įsigijimas
iWeb: 1 632.43£ (Vanguard All World (VWRL))
iWeb: 1075.00 (Vanguard FTSE Developed World excluding-UK (VVDVWE))
Finansinis turtas
Mano turtas 2021-03-01 dienai yra 307 998.37£ (+5 476.3) arba 1 228 717.95Lt (+44 933.56) arba 355 861.32€ (+13 013.66). Praeitas mėnuo.
iWeb portfelis
Viso investuota 160 700.00£ (£2 448.29 grynaisiais). Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 223 819.12£ (+63 119.12£ 39.3%) (lentelėse, skiltyje statistika, matoma procentinė išraiška nėra teisinga).
Statistika
Degiro
Viso investuota 52 500€, vertė 69 022.39€ (+16 522.39€ +31.5%). Investavimo pradžia: 2018-10-12.
RateSetter (peer to peer skolinimas)
Dabartinė vertė 0.00£. Pradžia 2016-06-14. Sąskaita uždaryta. Štai galutinis balansas.
Išlaidos
Sutaupyta 93,7% pajamų. Gavau 435£ refund už pensiją. Tai paskutinis toks geras mėnuo. Dabar jau reiks mokėti nuomą pastoviai. Kai išlaidos didelės, tai net didelės pajamos nesugeba užkelta taupymo procento aukštai.
„Perlipau 350k eurais! ” ir? 🙂
Labas, crash 🙂
Reikia sustoti ir pauostyti rožes. Džiaugtis gyvenime ir gyventi dabartyje. Kodėl nepasidžiaugus simboline suma apvalia suma? Tai, čia in general 🙂
Konkrečiai, tai mano paskutinis išvykimas į UK, buvo su tam tikra priežastimi ir finansiniais tikslais. Norėjau pasididinti portfelį būtent 150k (turėjau 200k+ prieš tai), ką simbolizuoja 350 000 😉
Sveikas, Povilai,
Kaip tau pavyksta pasiekt tokius taupumo rodiklius? Jeigu pataikau į 50-60 proc. intervalą, tai jau mano kieme šventė.
Labas, besočiai 🙂
Gyvenu kaip studentas (vis dar nuomuojosi kambarį, o ne butą (su atskiru vonios kambariu bei 30% laiko gyvenu 3 kamabrių bute dviese)); neturiu šeimos (kol kas); mėgstu dalykus, kurie nekainuoja daug (pvz., dviračiai, hikes, stalo tenisas, knygos, kompiuteriniai žaidimai); leidžiu pinigus su galva (neperki mandriausio automobilio/motociklo/dviračio kurį gali įpirkti, bet tokį, kokio reikia bei, kas yra praktiška); Londone nenaudoju nei mašinos, nei viešojo transporto, bet važiuoju dviračiu; nepirkti naujausio daikto (pvz., jei naujausias telefonas yra Samsung S50, tai pirk S49 ar S48).
Tai čia surašiau gerus dalykus. Manau, kad visi jie aprašyti daugybėje FIRE blogų. Tiek ir pas mane: https://povilas.panavas.lt/2010/07/22/kaip-taupyti-pinigus/ (yra ir antra dalis su nuoroda pabaigoje).
—————
Bet turiu vieną labai blogą savybę. Kai noriu ką nors pirkti, tai būtinai labai norisi optimizuoti pirkinį. Būtinai išsirinkti geriausią, ir už gerą kainą. Pvz., esu pirkęs brangesnius daiktus kaip Fitbit, garsą atšaukiančios ausinės ir pan. per Black Friday (juk tikrai galima palaukti, jei 30 metų be to gyvenau, tai keli mėnesiai nieko nepakeis). Taip pat, nekenčiu, kai reikia sukti galvą dėl daiktų. Pvz., nuvaryti dviratį į taisyklą, perrašinėt windows, tartis su mašinos mechaniku. Tai lemia tam tikrus pasirinkimus, kaip pvz., pirkti paprastesnį dviratį (be priekinių amortizatorių ir be dynamo (kur elektrą gamina)).
Dažnai tai priverčia mane rinktis daiktą ilgiau, nei tas daiktas kainuoja 😀 Pvz., renkiesi kokį telefono dėkliuką, kurio kaina ~20£. Saitai apžvalgas, žiūri modelius kelias valandas. Geriau būtų bet kurį nusipirkti po pusvalandžio, ir, jei bus blogas, tai išmest, ir pirkti kitą. Pigiau gautųsi… Bet po truputį geriau darosi su šituo reikalu 🙂
Galiausia išeina taip, kad, kuo mažiau turiu daiktų ir, kuo mažiau jų perku, tuo mano gyvenimas geresnis ir turiu daugiau laiko sau. Tas verčia vengti daugybės įprastiems žmonėms potencialių pirkinių.
Apie tuos pirkinius… Dabar reklamuoja išmaniuosius laikrodžius, robotus siurblius ir t. t. Vienas variantas: keli šimtai vienam, keli šimtai kitam, nes „visi perka, visi turi”. Antras variantas: naudoji savo turimą laikrodį (arba nenaudoji, jeigu nenori), siurbi su paprastu siurbliu kaip ir anksčiau. Kartais (arba dažnai) pirkiniai gali būti mados reikalas.
Panašiai kaip renkantis automobilį. Yra žmonių, kurie būtinai nori pilnos komplektacijos, nors dalies funkcijų net nenaudos.
Labas, w 🙂
Tikrai taip! Kaip pirštu į akį 🙂
Robotas siurblys gal geras dalykas butu, vis tvarkingiau gyvent galeciau sutaupydamas laiko 🙂
Labas, Dariau 🙂
Tai visi dalykai gali praversti, jei naudojami tinkamai 🙂 Manau, kad mintis buvo, kad dauguma žmonių perka bele pirkti be jokio pagalvojimo. Dauguma naujų „žaislų” kažkam turi tiesioginę prasmę bei naudą, ir yra labai reikalingi. Tačiau tik mažumai žmonių, kokiam 1-3%.
Tarkime apie tą patį siurblį. Norint turėti robotą, reikia turėti atitinkamą lifestyle – be vaikų ir pan. Reikia, kad namai būtų pakankamai minimalistiniai ir gražiai sutvarkyti (baldų ir praėjimų prasme). Kad eitų pravažiuoti tarp kambarių ir t.t. Kitu atveju gaiši laiką tą robotą nešdamas iš vieno kambario į kitą, iš vieno aukšto į kitą.
Taip pat, didžiausia nauda būna tiems, kas turi gyvūnų, nes tokiems žmonėms dažniau namus reikia siurbti dėl gyvūnų plaukų.
Problema ta, kad jei tavo namai minimalistiniai, bei jau ir taip turi siurblį, tai gali labai greitai prasiurbti ir pačiam, bei sudeginti šiek tiek kalorijų tą darydamas. Jei namai užversti, tai toks automatinis siurblys nieko nepadarys.
Pas mane patį yra siurblys su baterija, tai nėra laidų. Tai šitas yra nesveikai laiką taupantis dalykas. Stovi visad svetainėj. Tik pribirenai ko nors ant grindų, paėmei ir prasiurbei iškart. Traukti siurblį iš sandėliuko, jungti laidą, per daug laiko dėl kelių trupinių. Bet, jei siurblys, jau ir taip vietoj ir galima iškart siurbti – tai kitas reikalas 🙂
P.S. ne pats tokį pirkau, bet labai patenkintas. Sau niekad su laidu dabar nepirkčiau.
Aišku, absoliutinti negalima. Povilas gana tiksliai interpretavo, ką turėjau galvoje. Viskas tikrai priklauso nuo konkrečios situacijos ir poreikių. Pvz., galima nusipirkti planšetę ir sėkmingai naudotis, įnešti tam tikro patogumo į kasdienybę. Bet jeigu perkama „nes visi turi”, o paskui numetama, tai ir susieikvoja keli šimtai eurų.
Dar vienas pavyzdys iš tos pačios srities. Prieš kokius metus viename telefonų salone tiesiog dėl įdomumo žvalgiausi. Priėjo konsultantė, paklausė, kokį telefoną turiu. Atsakiau, kad Redmi 6. Tai net išsigando, sakė, kad bent į Galaxy A40 reikėtų atsinaujinti. Nieko neatsakiau, tiesiog išėjau, bet abejoju, ar būtų turėjusi nors vieną argumentą, kodėl „reikia” atsinaujinti.
Labas, w 🙂
Ko tu dabar konsultantes gąsdini? 😀 😀
Jei apie telefonus, tai pats turiu šiuo metu Samsung A8. Jau 2,5 metai. Paprastai keičiu telefonus kas 2-3 metus, nes paprastai tiesiog per lėti pasidaro mano poreikiams. Nešneku čia apie tą, kur telefonas su laiku lėtėja ir factory reset pataiso.
Pvz., kai važiavau į Londoną dar pirkau Nokia (su windows OS), kad galėčiau žemėlapius žiūrėti. Bet realiai per lėtas telefonas, lėtai viskas ten vykdavo. Kančia būdavo laukti, kol maršrutą užkraus. Tikrai vertėjo upgradintis, kai suėjo pora metų. Sekantis buvo daug greitesnis (Samsung S5 ar S6 (bet pirktas, kai jau S8 buvo išleista, tai papigiai). Bet pradėjau eiti į gym, kur ten tada darai kokį Duolingo, dar taimeris eina, klausai muzikos, žinutes kartais atrašai. Supranti, kad reikia greitesnio, bei vieta elementariai baigėsi. O programos po kiekvieno atnaujinimo iš SD kortelės permigruoja į internal storage.
Žaidimų nežaidžiu (išskyrus pokemon ir harry potter, bet jau seniai), tai bent dėl šito upgradintis niekad neteko. Dabartinio telefono greičio pilnai patenka, tai nėra planų pirkti naujo.
Kas del telefono, tai xioami mi a1 turiu, 2018 birzeli lyg pirktas, nebrangus telefonas apie 180 kainavo. Stebina kad vis dar dabar greitis nors buna lagai bet dar tikrai galima pilnai naudotis be problemu. Stikla sudauziau bet gaila dabar ji butu palikt nenaudojama, remontuot neapsimoka, nes verte paties telefono tiek kiek remontas kainuotu. Tai tenka dabar su sudauzytu but 🙂 parduot sudauzyta irgi neapsimoka, jau tada geriau kaip atsargini telefona pasilikt turbut butu. Tai taip patiko kokybes ir kainos santykis, kad ir kitas turbut telefonas bus xioami. Nors gaila kad komunistams padedam klestet nu bet ka darysi kai nenori taskytis.
Nokia…. mmmm…. aš kai pakeičiau savo Nokia prieš kokius penkis metus (bendradarbiai visai jau stūmė į išmaniuosius vandenis plaukti) į seną boso Samsung …. I have never looked back. Tiesa, į Androidus negaliu žiūrėti, ten vis lagina kas nors (nesužavėjo boso senolis), o vat iOS is da best, eva 😀
Su visais iCloud photo storages. Mano žmona prifilmuoja krūvas….paskui man tvarkyt lieka. Ne ačiū, viskas automatizuota. Dvi kopijos visko (vienas debesyse, kita kompe) – pamaniau, kad uploadai žymiai ilgiau užtrunka, nei downloads, todėl auto į debesis – mums tai tinka. Visa šeima prijungta (iki šešių žmonių) už du su puse svariuko per mėn. Duoda du šimtus GB vietos. Kaži, ką mūsų seneliai pamanytų. Jie neamžindavo visų momentų. Padarydavo dvi foto per metus, ir viskas. 🙂
Labas, Dar 🙂
Čia, kur reikia rinktis mažesnę blogybę, o ne optimaliausią variantą 😉
Labas, adomce 🙂
Seni Android tikrai lagindavo panaudojus. Spėju, kad, senas iphone irgi lagintų, kai naujų apps būtų prirašyta. Bet man regis pas obuolius tas biškį vėliau ir mažiau pasireiškia.
Dėl debesų, tai google nemokamai gi keldavo kiek laiko viską. Kažkaip apskritai sunku šiais laikais įsivaizduoti telefoną, kad į cloudą nekeliautų foto 🙂
Tiesa, geriausia, kad viską uploadinam uploadinam, o kada pažiūrėt ką nors ir nėra. Nebent iškart pasharini su kuo ar Inastagram’e 😀 Bet į praeities foto labai retai žiūrima.
Jei žiūri į foto, tai ir dviejų per metus užtenka 😀
Sakau, Povilai, palauk kai turėsi vaikų tai norėsi tuos filmukus ir nuotraukas jiems rodyti po dvidešimties metų. Ir savo vaikų vaikams. Think bold 🙂
Labas, adomce 🙂
Jo, šituo atveju būtų smagu atgal grįžti į senas nuotraukas 🙂