Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Pro akis retkarčiais praslysdavo, kad egzistuoja kažkokia Pomodoro technika. Vieną dieną nusprendžiau ją išbandyti, tad dabar papasakosiu, kas tai per daiktas ir su kuo valgomas.

Kas yra pomodoro technika

Legenda byloja, kad Francesco Cirillo universitete prastai sekėsi susikaupti ir produktyviai atlikti užduotis. Todėl vieną desperatišką dieną, jis metė sau iššūkį – 10 minučių skirti mokymuisi ir niekam daugiau.

Žinoma, tam reikėjo kažkokio laikmačio, kuris pasirodė esąs pomidoro formos. Iš čia ir kilo pavadinimas. Pirmą sykį jam nepavyko išlaikyti susitelkimo ties mokymusi, bet vėliau tai ištobulino ir išpopuliarino.

Taigi, pagrindinis principas yra išlaikyti dėmesį ties viena užduotimi 25 minutes. Po jų daryti 5 minučių pauzes. Po tokių keturių ciklų, atlikti 15 minučių pertrauką. Viskas skamba labai paprastai, nes taip ir yra. Tačiau sklandžiai tai vykdyti pirmus kartus labai sudėtinga.

Esminiai pomodoro technikos principai

Turimi darbai įvertinami Pomodorais. Vienas toks vienetas lygus 25 minutėm darbo ir 5 minučių pertraukai. Taigi, raporto, kuris trunka 2 valandas, planuojama atlikimo trukmė yra 4 pomodorai.

Kitas principas, kad prieš vykdant pomodorą, iš anksto nusakai, ką būtent tuo metu darysi ir iš paskutiniųjų stengiesi daryti būtent tą vienintelį dalyką. Jei kažkas tave pertraukia, vadinasi, pomodoras neįvyko ir reikia paleisti laikmatį iš naujo, kai bus susitvarkyta su pertraukimu.

Čia buvo trumpoji technikos versija, detaliau galima susipažinti „tėvyniniam“ Pomodoro puslapyje: http://www.pomodorotechnique.com/ arba skaitant tiesiai iš Pomodoro technikos pdf failiuko.

Praktinis Pomodoro panaudojimas dirbant

Pirmiausia mums reikia laikmačio. Tam naudoju Tomighty. Štai kaip jis atrodo:

Programėlė leidžia nusistatyti kokio ilgio intervalai skiriami trumpajai/ilgajai pertraukai ir, žinoma, pačiam pomodoro intervalui.

Tai pati patogiausia programėlė iš visų, kiek teko išmėginti, o teko daugybę. Deja, ir ši turi vieną trūkumą – nesuprantu, kaip tokia paprasta programėlė gali pareikalauti daug kompiuterio resursų tam tikrais momentais – pvz., per pirmą intervalo paleidimą, kompiuteryje ši programėlė užšąla porai ar net daugiau sekundžių. Tačiau geresnio įrankio neradau, matyt, teks susiprogramuoti 🙂

Ką domina įvairovė, tai pamėginkite pagooglinti: daugybė įskiepių įvairioms naršyklėms; tam dedikuotų internetinių svetainių, kurios laiką skaičiuoja tiesiog internetiniame puslapyje; mobiliųjų aplikacijų ir t.t. Ši technika labai populiari.

Pomodoro padidina produktyvumą, nes sumažėja multitaskingas (kai peršokama nuo vieno darbo prie kito). Kaip minėjau, kai paleidi pomodorą, tai turi prisiversti save daryti tik vieną vienintelį dalyką. Visi kiti darbai, kaip sms skaitymas bei atrašymas, pašto tikrinimas ir t.t. atliekami pertraukos metu.

Kadangi esu programuotojas, tai dažnai duodu kompiuteriui darbo, kurį jis vykdo kelias ar net keliolika minučių. Tuo metu natūraliai kyla noras arba imtis kito darbo, arba pabimbinėti. Nuoširdžiai laikantis šios metodikos principų, iškart toptelėjo, kad dažniausiai galiu toliau dirbti prie tos pačios užduoties (anksčiau šokdavau prie naujos). Greitai mintimis perbėgu, kas manęs laukia po to, kai kompiuteris atliks savo darbą ir dažniausiai randu, ką dar galiu padaryti dabar – tokiu būdu sumažėja užduočių kaitaliojimas ir padidėja produktyvumas dėl tolimesnių veiksmų numatymo.

Kita nauda, kurią atneša ši technika tai pertraukos. Per pertraukas reikia stengtis nuoširdžiai ilsėtis: padaryti atsispaudimų, pažiūrėti į tolį, atsistoti nuo kėdės bei prajudinti kojas ir pan. Kai įsisuki į tą užimtumo karuselę, dažnai užsimiršti, o šitas laikrodukas primena ne tik, kad turi dirbti, bet ir ilsėtis. Tada į dienos pabaigą būni šviežesnis ir daugiau padaręs.

Noriu pabrėžti, kad naudoju tai ne kasdien. Naudingiausia naudoti tada, kai reikia atlikti daugybę darbų vienu metu, kai daug vidinių ar išorinių pertraukimų. Tiesiog siūlau išbandyti keletą dienų ir patys pajusite, kada jums tai padeda, o kada galima ir be to apsieiti.

Apibendrinimas

Pomodoro technikos naudojimo privalumai:

• Didesnė koncentracija ties vienu darbu;
• Mažesnis užduočių keitimas (angl. multitasking);
• Mažiau darbo pertraukimų iš išorės (stengiantis naudoti šią techniką, sugebėsite daugiau ar mažiau įtakoti aplinką, priversti ją jus rečiau trukdyti);
• Mažiau darbo pertraukimų iš vidaus (patys savaime stengsitės per pomodoro netikrinti pašto, neskaityti sms bei neatrašinėti į jas ir t.t.);
• Geresnį poilsį, didesnį šviežumą, sveikesnį kūną dėl nuolatinių darbo pertraukėlių;
• Iš visų aukščiau išvardintų punktų gauname didesnį produktyvumą.

Išvardinti tik tie privalumai, kurie gaunami naudojant pristatytą sutrumpintą visos technikos variantą. Išsamų technikos naudojimo aprašymą rasite čia.

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Šįkart keletas mažų programinių patobulinimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti mažareikšmiai. Sutinku, kad jie tiek daug neduos, kiek anksčiau aprašyti dalykai, tačiau tikrai paspartins ir padarys darbą malonesnį.

Pelės ratuko mygtukai

Niekada nepirkčiau pelės, kurios ratuko paspaudimas į kairę ir dešinę neduoda jokio signalo kompiuteriui. Tam sureguliuoti pasitelkiau Logitech SetPoint programą ir sukonfigūravau štai taip:

Tai reiškia, kad esant naršyklėje ar vaikštant po kompiuterio direktorijas niekada nereiks rankos nuimti nuo pelės, norint grįžti katalogu/puslapiu atgal ar eiti į priekį. Paprastai tą atlieka BackSpace klavišas, kurį tiesiog būtina spausti dešine ranka, kuri ir laiko pelę.

Visi iš pradžių į tai žiūri skeptiškai, bet kai pabando – sutinka, kad be to gyventi neįmanoma. Beje, dabar jau supratau, kad sekanti pelė turės dar daugiau klavišų. Labai dažnai išlenda koks pranešimas, duomenų pildymo pabaiga ar dar kas, kur tiesiog reikia paspausti Enter klavišą (vėl tai klavišas, kuris spaudžiamas su ta pačia ranka, kaip laikoma pelė). Žinoma, jei tai būtų pelės klavišas, tai įvyktų žymiai greičiau.

Atsisiųsti SetPoint.

Greitas kelias iki dažniausiai naudojamų katalogų (Direct Folders)

Iš esmės veikimo principas toks pat, kaip „Favorites“, susidedi ten dažniausiai naudojamus katalogus ir juos greit pasieki.

Tačiau ši programa pranašesnė dėl šių savybių:

1. Veikia ne tik įprastame naršyme po katalogus, bet ir Open\Save\Save as dialogo languose, kuriuos paprastai „Favorites” nėra matomas. Tad užtrunki, kol nueini iki kokio nors „Downloads“ katalogo. Taip pat, jis veikia „Total Commander“ ir „Directory Opus“ programose. Tai labai stiprus privalumas.
2. Kad būtų aiškiau, kaip tai nuostabu, prisegu paveiksliuką apačioje:
3. Galima bet kada pasinaudoti Win + Q kombinacija ir atsidaryti norimą katalogą, net jei tuo metu esate naršyklės lange.
   
4. Leidžia turėti katalogų hierarchiją, tačiau tik mokamoje versijoje. Tai labai praverčia kai mėgstamų katalogų pasidaro daugiau nei 10, kas dažnai nutinka darbo vietoje (to pasigendu standartiniam Favorites funkcionalume).

Pristatomasis vaizdo klipas.
Daugiau programos vaizdų.
Atsisiųsti Direct Folders.

Firefox AdBlock Plus įskiepis

Tai reklamos blokatorius. Tiesiog įdėsiu keletą paveiksliukų su juo ir be jo.

Dingsta daug judančio ir spalvoto vaizdo, kuris nieko daugiau nedaro, kaip tik blaško dėmesį. Leidžia sutelkti dėmesį į tai, ko ieškome.

Beje, kitoms naršyklėms egzistuoja jo analogai.

Įsidiegti Ad Block Plus.

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Gudresnė iškarpinė (angl. Clipboard)

Visai gražus lietuviškas žodis (žinoma, teko pagooglinti, kad sužinočiau, kaip tai vadinasi lietuviškai 🙂 )

Viskas, ką nukopijuojame (Clr + C), patenka į iškarpinę (angl. clipboard). Nesvarbu, ar tai tekstas, failas, ar bet kas kita. Standartiškai galime įterptį (Clr + V) tik paskutinį nukopijuotą objektą. Tačiau papildomos programos leidžia įsiminti visus kopijavimo veiksmus ir bet kada juos pakartoti.

Esu išbandęs kokius 4-5 įrankius. Šiuo metu esu apsistojęs ties Ditto, kuris nemokamas, veikia labai stabiliai, atrodo puikiai bei atitinka visus funkcionalumo reikalavimas keliamus tokio tipo įrankiui. Taigi, štai kaip jis man praverčia:

1. Galiu įterpti norimą tekstą, net netyčia ant viršaus nukopijavus kitą. T.y., nėra kopijavimo pametimo. Ar niekad nebuvo taip, kad kažką nusikopijuoji, uždarai langą iš kur kopijavai, o tada nukopijuoji kažką kito ir dabar turi ieškoti pradinio teksto… Man nuo to nebeskauda galvos, kai turiu Ditto.
2. Dažnai nutinka taip, kad prieš 10 minučių kopijuoto teksto vėl prisireikia. Juk neieškosiu/nerašysiu iš naujo, išsikviečiu Ditto ir greit susirandu norimą tekstą.
3. Kartais nukopijuoju tekstą, kurio vėl prireikia tik po 1-5 dienų ar net daug vėliau. Ditto turi paiešką, įvedu raktažodį ir susirandu pageidaujamą teksto bloką (paveikslėlyje ieškoma pagal raktinį žodį „temp”.)
4. Kadangi galima nustatyti sparčiąsias klavišų kombinacijas (hot key) pirmam, antram, trečiam ir t.t. praeities įrašui, todėl įgudau iš anksto pasikopijuoti du tekstus, kurių reiks. Tada iškart abu juos įterpiu, kur reikia (atitinkamai Win + V ir Win + G kombinacijos). Tikrai sutaupomas laikas.
5. Netikėtai išsijungus/persikrovus kompiuteriai visa iškarpinių istorija išlieka, tad niekad neprarasite nukopijuoto objekto.

Čia paminėjau tik esmines programos galimybes, be kurių regis negaliu nė dienos. Jei manote, kad jums jo neprireiks, įsidiekite ir kažkada pastebėsite, kad norite įterpti tekstą, kuri kažkada anksčiau nusikopijavot.

Papildomos galimybės

1. Sinchronizuoti iškarpines (angl. clipboard) tarp skirtingų kompiuterių. Pvz., viename nusikopijavot tekstą, kitame įterpėt.
2. Turėti keletą papildomų įprastų windows iškarpinių atskirtų nuo įprasto kopijavimo ir įterpimo. Pvz., kas kiek laiko reikia įterpti tokį patį tekstą. Tuomet jį nukopijuojate į pirmą buferį bei bet kada galite įterpti, nesigilindami, kada jį kopijavot. Tokie buferiai galimi trys. Ir žinoma, jiems galima nustatyti sparčiuosius klavišus.

Atsisiųsti.

WindowPad (langų valdymas)

Iš esmės tai nėra programa, tai viso labo jau aprašyto įrankio AutoHotkey skriptas sukompiliuotas į paleidžiamąjį failą. Šis įrankis leidžia labai greitai padėti langą į pageidaujamą padėtį, pvz., perkelti į kitą monitorių, padėtį į kairį kraštą, dešinį, per centrą, į viršų, maksimizuoti ir t.t. Daug lengviau bus įsivaizduoti pamačius paveiksliukus, užveskite pele ir pamatysite trumpą paaiškinimą:

Taip pripratau prie šios programos, kad be to neįsivaizduoju savo gyvenimo, ypač be perkėlimo į kitą monitorių ir maksimizavimo.

Atsisiųsti.

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Sparčiosios klavišų kombinacijos (angl. hot keys)

Kam neteko girdėti, kad pelė skirta lėtapėdžiams, klaviatūra – produktyviems žmonėms, tas ką tik tai išgirdo. Tikiuosi naudojate bent pagrindines kombinacijas? Kad bent kažkas galvoj užsiliktų ir nereiktų per daug atsiminti, tai pateikiu dažniausiai paties naudojamas sparčiųjų klavišų kombinacijas:

Benaršydamas po sparčiųjų klavišų sąrašus radau vieną tiesiai pas Microsoft „Windows“ programų spartieji klavišai. Verta paskaityti, jei norite žinoti daugiau nei bazinius dalykus. Ten pamačiau pamirštą kombinaciją Shift + dešinys pelės ir regis atradau naujieną, kad paspaudus Alt ir dvigubai spustelėjus pele, atveriamas failo properties (ypatybių) langas.

Taip pat reikia prisiminti, kad programos su kuriomis dirbame, dažniausiai turi savo sparčiąsias kombinacijas, kurias pravartu žinoti.

Šiek tiek alyvos į ugnį, kol jūs paspausti pelės dešinį, pasirinksite „kopijuoti“, tada paspausite dešinį kitoje vietoje ir pasirinksite „įterpti“, kitas žmogus naudodamas sparčiąsias klavišų kombinacijas tai padarys bent tris kartus su skirtingais failais (ar teksto gabalais). Kur prasmė tame švaistyti savo laiką, jei vis tiek tą reiks padaryti?..

Klavišų sparčiosios kombinacijos pažengusiems:

Jei ką svarbaus jūsų manymu praleidau, parašykite komentaruose.

Autohotkey

Tai programa, kuri puikiai tinka prie sparčiųjų klavišų, nes ji pati leidžia susikurti savo asmeninius sparčiuosius klavišus. Beje, ji skirta labai plačiam visokiausių užduočių ratui. Pradėti galima nuo paprasčiausio trumpinio „pp” automatinio parvertimo į Povilas Panavas, baigiant duomenų nuskaitymu ir įterpimu į bet kokią programą, kompiuterio perkrovimu ir t.t.

Kaip veikia?

Tiesiog savo kompiuteryje galite turėti begalę tekstinių failų su galūne ahk. Kiekviename iš jų galite apsirašyti skirtingas komandas, tarkime vienos ir tos pačios klavišų kombinacijos darys skirtingus režimus, kai bus paleistas skriptas pramogos.ahk ir skriptas darbas.ahk.

Norėdami turėti čia aprašytas galimybes standartiškai nieko nereguliuodami, tiesiog įsidiekite programą ir atsisiųskite mano skriptą.

Kam ją naudoju?

Kaip supratote, kadangi galimybės beribės, tai vėl pasidalinsiu tik tuo, kas asmeniškai man prigijo.

• Dažnai renkamo teksto pavertimas trumpiniais, pvz., surinkus „puvitemid“ automatiškai parašomas tekstas „select item.Name from puv_item item where item.id = “. Daugiau pavyzdžių: puikiai tinka prieš tai minėtas pavyzdys su „pp“ pavertimu į mano vardą ir pavardę; laiško prierašų (signature) įdėjimas; dažnai naudojamos laiškų temos (subject), žodžiu, viskas, ką dažnai rašote.
• Sukurti greitąją klavišų kombinaciją bet kokiam egzistuojančiam programoje menu punktui iškviesti. Pvz., vienoje programoje, nuolat reikia paleisti tam faile esančius testus, arba testą, kuriame dabar esu. Deja, programa tam neturi sparčiosios kombinacijos, todėl tiesiog įsiterpiau tokią eilutę į konfigūracinį failą:
  

  ^!w::send {AppsKey}{Down}{Right}{Down}{Right}{Enter}
  return

• ^ = Alt, ! = Clr, send = imituoti klavišus, toliau seka tiesiog klavišų pavadinimai: paspausti kontekstinį meniu, tada į apačią, tada į dešinė ir t.t. Čia paveiksliukas, per kokį meniu ji suvaikšto:

Sunku ir įsivaizduoti, kad kaskart tai spaudinėčiau su pele…

• Win + A bet kuriam langui įjungia „Always on Top“, dar kartą paspaudus išjungia. Tokiu būdu jis niekad nepasislepia po kitais. Pvz., mėgstu uždėti žiūrimam filmui šią funkciją ir tuo metu rašyti sms kompiuteriu. Abu langai netelpa, nes dalis filmo pasislepia po telefono aplikacija, kaskart mažinti dydį būtų visiškai nepatogu. Tačiau šios funkcijos dėka matau ir filmą, ir rašomą sms. Tikrai naudinga funkcija. Kodas:

#a::
WinSet, AlwaysOnTop,,A
return

• Tekstas „tod“ (iš today) išveda šiandienos datą, kur kas geriau nei įsiminti kokia kombinacija tai daro excelyje ar worde, ši programa tai padarys bet kur.
• Žinot, kas labai nervina? Kai windowsai nesugeba atsiminti, kad visur nori matyti failus su „Details” režimu. Ši programa išsprendžia net gi tai: paspaudus Clr + D, visad bus įjungtas Details režimas, Clr + L „List“ ir t.t. Kaip sakiau, ši šaunuolė leidžia kurti klavišų kombinacijas tiems dalykams, kuriems sukurti pamiršo jų autoriai.

Atsisiųsti AutoHotkey
Atsisiųsti aprašytąjį straipsnyje skriptą

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Visi sutiks, kad retas šiandienos darbas apsieina be kompiuterio. Taigi, kuo mokate daugiau „triukų“ su savo „pisiuku“, tuo daugiau visko ir greičiau galite padaryti. Reikia perspėti dėl vieno dalyko, kad dirbu darbą, kur bent 90% laiko praleidžiu priešais monitorių, o po darbo dar praleidžia 0,5-4h prie jo. Tai reiškia, kad toks paprastas dalykas kaip sparčiosios kombinacijos clr+c ir clr+v žinojimas man sutaupo beprotiškai daug.

Be to, čia pasidalinsiu tik tuo, kas man prigijo. Kadangi aprašymai išsamūs, planuoju 3-5 šio straipsnio dalis.

Pradėsiu nuo svarbiausių dalykų ir judėsiu žemyn.

Launchy

Tai tiesiog ŽVĖRIS! Čia kaip Vytautas savo youtube reklamose! PAVASAROT! Ne, tai dar geriau! Tai viso ko pradžia.

Daro ji vieną paprastą dalyką, paleidžia programą, kurios pavadinimą surenkate. Pvz., pradėjus rašyti fire ji automatiškai siūlo viską, ką randa. Dar geriau yra tai, kad kartą pasirinkus programą iš sąrašo, programa automatiškai ją pastums į sąrašo priekį. Todėl pirmą kartą bandant paleisti programą, jos gali nebūti sąraše tol, kol nesurinksite beveik viso pavadinimo, bet vėliau gali užtekti parašyti ir 1-4 raides. T.y., net jei turėsite dvi programas panašiu pavadinimu, pvz., „notepad“ ir „notepad++“, kaskart surinkus žodį „note“, viršuje atsidurs ir paspaudus enter bus paleista būtent tai, ko pageidaujate.

Dar atsimenate, kaip Windows XP sistemose ieškodavote kokios nors programos? Tie laikai jau seniai praeityje – visad viskas po ranka ir daug greičiau – nes klaviatūra daug spartesnis įrankis už pelę.

Beje, rekomenduoju standartinę iškvietimo kombinaciją pasikeisti, nes ji ir taip turi prasmę operacinėje sistemoje. Pats naudoju Alt + z – veikia puikiai, lengva paspausti. Berods turiu tiek už kombinaciją, tiek už programą padėkoti Dariui D., ačiū 🙂

Turbūt jau pradėjot galvoti, kad taip išgyriau programą, o ji viso labo veikia panašiai kaip Windows 7 Start (pradžios) mygtukas. Tai pirma, turbūt jo nenaudojat, nes pabandykit parašyti failo pavadinimą ir paspausti enter, gausit naują paieškos langą. Nežinau, ko prirūkę tie Microsoft programuotojai, bet puiku, kad yra Launchy.

Antra, supratus klausimą, iš kur ji gauna programų sąrašą (tiesiog suindeksuoja Start menu ir kitus specialius  katalogus), galima padaryti, kad bet ką paleistumėte per akimirką. Esminė programos galimybė, kad leidžiama nurodyti konkrečius katalogus bei failų plėtinius, kuriuos indeksuoti, visa kita bus praleista.

Pvz., darbe parašius „newmail”, man iššoka outlook langas skirtas naujam laiškui. Parašius „db xxx”, man užkraunama įmonės xxx duomenų bazė, parašius “up svn projekto_vardas”, man atnaujinami projekto failai. Net dažniausiai naudojamus katalogus bei failus atsidarau per šią programą. Kas kartą pabandys, tikrai negalės be šios programos gyventi – garantuoju.

Kitaip sakant, nieko savo kompiuteryje nepaleidžiu pele, nebent tai laikinas ar retai naudojamas failas/programa/katalogas/konsolės komanda/ar bet kas kita. Tuo tarpu ant mano darbastalio tėra 3-10 piktogramų, kiti failai laikini ir ištrinami gana sparčiai.

Manau, kad galėčiau suskaičiuoti jau savaitėmis, kiek ji man laiko sutaupė ir nė per nago juodymą nesumeluočiau. O dar kiek jos panaudojimo būdų čia netilpo surašyti, pvz., ji atlieka kalkuliatoriaus funkcija – įvedę į ją 4-5*10+ (5-1+3*4) gausite rezultatą 🙂 Bet visa tai jau priedai prie esmės, kuriuos patys surasite.

Atsisiųsti Launchy.

DropBox

Užsiregistruoti galite per čia http://db.tt/U88mA4Xz. Tokiu būdu gausiu papildomus 250 megabaitų nemokamos vietos diske, o jums atiteks net 500 MB. Manyčiau turėtų būti atvirkščiai 😉

Ką ji daro

Trumpas apibrėžimas būtų toks, kad ji leidžia kompiuteryje saugomus failus pasiekti kituose kompiuteriuose ar tiesiog per interneto naršyklę, bei saugo visas tų failų versijas. T.y., net ištrynę failą iš kompiuterio šiukšliadėžės, galėsite jį atstatyti.

Kaip DropBox veikia

Įdiegus programą, jums reikės pasirinkti kažkokį katalogą, kuriame programa sukurs dar vieną katalogą pavadinimu „DropBox” (prieš kokius metus, dar buvo galima pačiam nusirodyti konkretų katalogą, pvz., „My Documents”, deja, dabar teks turėti vieną atliekamą arba nemažai pažaisti su registru ir programos nustatymų failais).

Su tuo katalogu elkitės lygiai, kaip su bet kuriuo kitu, kopijuokite ten failus, dėkite dokumentus ir t.t. Jums nieko nereikia spausti ar žinoti, viskas vyksta automatiškai, kažkur fone.

Kam ją naudoju?

• Dokumentams, kuriuos turiu pasiekti iš kelių kompiuterių.
• Nusiųsti draugams didelius failus arba tokius, kurių nenoriu siųsti paštu. Tiesiog įmetu failą į public katalogą, paspaudžiu pelės dešinį, tada „Copy public link” ir viskas – draugai gali atsisiųsti per tiesioginę nuorodą.
• Failams tarp kompiuterių sinchronizuoti – tai vyksta visiškai nepastebimai, be jokio naudotojo įsikišimo.
• Programų įdiegimui, kurioms nebūtina standartinė Windows instaliacija. Tokiu būdu tą pačią programą, su identišku konfigūravimu ir nustatymais, galiu pasileisti iš visų kompiuterių (tiek namų, tiek darbinio). Tokiu būdu perrašius windowsus, viskas, ką tereikia padaryti, tai įsidiegti DropBox, tada visos tokios programos atsiranda sukonfigūruotos ir paruoštos naudojimui.
• Atsarginėms svarbių dokumentų ar bet kurių kitų failų kopijoms.
• GTD sistemos failams laikyti.
• Vienas bendradarbis naudoja tai failų dalinimuisi, t.y., turi bendrą prisijungimo vardą su kitais žmonėmis.
• Galima naudoti vietoj versijų kontrolės sistemos, nes svetainėje galima pasiekti anksčiau buvusias to failo versijas (pvz., vietoj svn mažam projektui, universiteto laboratoriniam darbui, kursiniui, diplominiui ir t.t.)
• DropBox + Launchy hibridas: esu susidėjęs į DropBox failus, kuriuos noriu pasiekti iš abiejų kompiuterių ir juos suindeksavęs su Launchy, todėl vienam kompiuteryje padaryti pakeitimai akimirksniu atsiranda kitame. Pvz., parašau „Darbai”, enter, įvedu papildomą užduotį, išsaugau ir visa tai jau yra visose mano darbo vietose (plius pakopijuojama į telefoną). Kitas pavyzdys būtų toks: parašau „re įmonės trumpinys“ (remote desktop connection) ir pradedu jungtis prie tos įmonės serverio, nesvarbu kur bebūčiau (tad prisijungimas konfigūruojamas vieną vienintelį kartą, pasiekiamas iš visur ir lieka amžinai, net po visiškos kietojo disko mirties). Tai reiškia, kad visokius konfigūruojamus dalykus stengiuosi laikyti DropBox kataloge, tokiu būdu niekada nereiks visko daryti iš naujo.
• Ir dar daug panaudojimo galimybių, kurias apriboti gali tik jūsų fantazijos stoka 🙂 Beje, jei programą naudojate dar kažkam, kas čia nepaminėta, pasidalinkite komentaruose.

Verta paminėti, kad pirmą kartą įsidiegus programą, nelabai turėjau ką su ja veikti, bet palaipsniui ji pritapo mano kasdienybėje ir dabar užima svarbią vietą.

Atsisiųsti/užsiregistruoti DropBox.

Automobilio pirkimas ir išlaikymas

Pradėti reikia nuo to, kad daug jaunų arba tiesiog automobilio neturėjusių žmonių mano, kad sunkiausia surinkti pinigus automobilio įsigijimui. Tačiau tiesa priešinga, nusipirkti tipišką 8-15 metų senumo automobilį pakankamai paprasta. Ką tik dirbti pradėjęs studentas lengvai gali sutaupyti, nes pratęs pragyventi iš gerokai mažesnių pajamų.

Greit sukaupia reikalingą sumą, dažnai dar ir pasiskolina, kad tik greičiau pasilengvintų gyvenimą ir pabėgtų nuo troleibusu. Tačiau tada pamato, kad įsigijimas buvo pigioji automobilio turėjimo dalis. Užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad kuklios vidutinės išlaidos automobiliui sudaro apie 39%. Vadinasi, jei bus bent vienas rimtesnis gedimas, ar bent nedidelė avarija, o gal tiesiog truputį brangesnės detalės ar didesnės kuro sąnaudos, tai per metus bus išleidžiama papildomai suma lygiai praktiškai pusei viso automobilio kainos. Todėl patarimas toks, jei manai, kad 10 000 lt automobiliui yra pagal tavo kišenę, tai dar pridėk, kad papildomai kasmet tau reiks ~4000-5000 lt.

Kadangi pats turėjau prieš keletą metų naujesnį ir prabangesnį automobilį nei dabar nusipirkau, tad iš patirties galiu pasakyti, kad remonto kainos skiriasi. Buvusį Alfa Rome 156 2.0 TSpark Selespeed toli gražu ne kiekvienas servisas priimdavo. Buvau gavęs net policijos leidimą važiuoti be technikinės į Vilnių, mat, Ignalinoje, niekas nenorėjo jo remontuoti.

Žinoma, esmė ne ta, kad automobilis pateko į mano rankas ne geriausios būklės, ar, kad kai kurios bėdos buvo „mistinės“. Esmė ta, kad detalės brangios, kai kurios užsakomos padiktavus serijinį automobilio numerį, tad privalo būti originalios. Pamėginus įdėti naudotą detalę, iš tiesų neveikė. Va taip ir gamina tuos automobilius.

Taigi, šįkart atsigręžiau į vadinamuosius „tautovežius“. Turbūt ir psichologiškai pasikeičiau – nebeliko to noro, kad automobilis būtinai būtų kuo mandresnis, greitas ir gražus, o po viso šito dar ir sąlyginai ekonomiškas. Todėl pasirinkau labai praktiška variantą VW Passat B5 1.9 TDI. Kad nebūčiau visiškas senukas, pasirinkau daugiau galios, bet pagal liaudies ir interneto išmintį optimalų variantą: raudona i gerai, bet jei yra bent dar viena raudona raidė, gali būti gerokai brangesnis variklio remontas ir prireikti papildomų reguliavimų. Juk vos prieš keletą metų esu pasimokęs, nenorėjau kartoti klaidos.

Kiek kainuoja išlaikyti automobilį

Norėjau pats pažiūrėti, kiek vis dėlto kainuoja automobilio turėjimas. Tada pamaniau, kad galbūt kai kuriems žmonėms tai sužinoti taip pat būtų įdomu ir naudinga. Juolab reikia pagrįsti aukščiau išdėstytas mintis.

Skrupulingai fiksavau išlaidas nuo pat pirkimo momento (2011.01.21). Išlaidas skirstyčiau taip: įsigijimas su visais mokesčiais, kuras, remontas, eksploatacija (tepalai, draudimas, technikinė, šepečiai, kilimėliai, langų plovikliai ir t.t.). Taigi:

• Įsigijimas = kaina 11 000 + registravimas ir pan. 150 = 11 150 Lt;
• Kuras = 3028,42 Lt;
• Remontas = 544,55 Lt;
• Eksploatacija = 747,32 Lt;
• Viso kintamos išlaidos 4320,31 Lt;
• Nuvažiuota kilometrų 17 500 km.

Belieka pridurti, kad automobilis man leido uždirbti 691 litą. Bei, kad dažniausiai yra remontuojamas ir prižiūrimas pas „pažįstamus“ meistrus.

Kiek kainuoja 1 kilometras

Pamenu, kad studentas būdamas manydavau, koks brangus tas taksi. Tačiau pavažinėjęs su praeitu automobiliu, pradėjau manyti, kad tie taksistai turėtų mirti badu. Paskaičiuokime, kiek man tai kainuoja. Darau prielaidą, kad automobiliu važinėsiu 10 metų ir po to, nieko už jį nebegausiu.

• Vidutinės metinės išlaidos 11 150 / 10 + 4320 – 691 = 4744 Lt;
• Vieno kilometro kaina 4744 /17 500 = 0,27 Lt.

Šito nesitikėjau! Gavau tikrai mažą skaičių. Tik čia reikia paminėti, kad vidutinės mano kuro tikros sąnaudos yra vos 4,67 litro šimtui kilometrų, įspūdinga kaip dideliam 13 metų senumo automobiliui (per kamščius beveik nevažinėju, kas savaitinė kelionė Ignalina-Vilnius ir atgal). Į tai neįskaičiuotas laikas, kurio reikia nuvažiuoti į remonto dirbtuves, į detalių parduotuves ir kitus nepatogumus, kuriuos taksistai įskaičiuoja, nes tai jų pajamų šaltinis.

Šie skaičiai yra tikri, t.y., sekama kiek litrų įpilama ir, kiek kilometrų nuvažiuojama. Kompiuterio rodomų sąnaudų paklaida maždaug 0,6 litro, t.y., rodo apie 4,0. Būtent tiek, kiek būna parašyta pardavimo skelbimuose.

Kuras yra akivaizdžiai brangiausias dalykas iš visų išlaidų. Nežinau, kaip čia viešoje erdvėje tai pasakyti, kad blogai nesibaigtų, tačiau tipiško vilniečio kuro išlaidos gerokai didesnės.

Be to, galima palyginti su praeitu automobiliu, kur kuras per mėnesį kainuodavo 1,5-2 karto brangiau, tai praktiškai ir gautume taksi tarifą. Gerai jau gerai, nesąžininga lyginti benzinu varomo automobilio sąnaudas su dyzelinio. Taigi, dujos, dyzelis ir Baltarusija valdo 😉

Praeito automobilio išlaidos buvo 7 583 per 9 mėnesius (tada nusprendžiau jo atsikratyti), taigi proporcingai skaičiuojant per metus būtų 10 110, vadinasi, kad metinė eksploatacija sudarė apie 84% automobilio kainos! O nespėjau nuvažiuoti juo nė 10 000 km. Nieko sau.

Iš ko gyvena automobilių pramonė?

Beje, automobilių pramonė mano supratimu uždirba ne iš automobilių gamybos, o iš jų remonto ir priežiūros. Pabandykit visų detalių kainą paskaičiuoti atskirai, nepasiekus nė trečdalio detalių, automobilio kainą viršysit. Taigi, gamintojai parduoda kuo pigiau, o tik po to pradeda uždirbti pelną.

Paminėsiu, ką skaičiau A. Čekuolio knygoje: ES priėmė direktyvas, kad automobilio perdegusias lemputes turi būti galimybė pasikeisti pačiam be papildomų išskirtinių įrankių. Priežastis ta, kad vienu metu buvo pasiektas toks lygis, kad naujo automobilio lemputes pakeisti galėjo tik servisas – o tai kainuoja gerokai daugiau nei man pačiam tiesiog per 5 minutes jas pakeisti. Be to, jei pašnekėsite su automobilių remonte dirbančiais specialistais, tai visi pasakys, kad kuo naujesnis automobilis, tuo sunkiau remontuoti. Norint pakeisti vieną detalę, reikia išrinkti vis daugiau ir daugiau automobilio – nėra padaroma patogaus priėjimo, todėl remonto kaina iškart išauga astronomiškai dėl taip pat išaugusios remonto trukmės. Be to, atskirus detalių elementus darosi vis sunkiau pakeisti, tenka pirkti naują ištisą detalę.

Esminis patarimas prieš perkant

Nesu mechanikas ar kažką išmanantis apie automobilius. Tačiau šiek tiek moku skaičiuoti, tad esminis dalykas, kurį noriu, kad atsimintumėt – automobilio įsigijimas yra pigioji dalis, priežiūra yra brangioji. Vertindami savo galimybes pirkti ir išlaikyti mašiną, visad tai įskaičiuokit.

Mažas prašymas

Nutiko taip, kad greitoji mane lenkė kelio vingyje ir nestabdęs užvažiavau ant kelkraščio, žinoma, kaip tik papuolė didžiulė duobė. Kita dieną pastebėjau, kad nėra vieno kalpoko (to pilko daikto, kuris dedasi ant ratlankio). Jei kas nors žino, kur galima nusipirkti tokių pačių, net jei tik iškart visą komplektą, praneškit komentare (paspaudus ant viršuje esančio paveiksliuko galima vaizdą padidinti).

Detalus išlaidų sąrašas ir automobilio specifikacija

Žemiau belieka pateikti detalę mano automobilio specifikaciją, kuri bus įdomi tik norinčiam įsigyti panašų automobilį žmogui, tad siūlau toliau nebeskaityti 😉

• Volkswagen Passat B5 1.9 TDI 81 kW (i raudona)
• Pagamintas 1998 08;
• Kaina 11 000 arba 11 500 (tiksliai nebepamenu);
• Vidutinės sąnaudos 4,65 litro;
• Vidutinės sąnaudos pagal kompiuterį 4,0;
• Vidutiniškai 100km man kainavo 18,66 Lt;
• Vidutiniškai 100km kainuoja su dabartinėm kainom 21,39 Lt;
• Kas metinės priežiūros išlaidos 4320 Lt.

Konkrečios detalių kainos ir eksploatacijos išlaidos

Pastebėjau, kad daug kas ieško tokių žodžių: Volkswagen Passat B5 detalių kaina, detaliu kaina, detalių kainos, eksploatacija, eksploatacijos išlaidos, todėl čia nuoroda į atnaujintą failą, kur surašytos visos remonto ir detalių kainos, kurias patyriau savo kailiu.

Vėliau pagalvojau, kad visi tingės siųstis tą failą, tad viską dedu prieš jūsų akis:

Taigi, kaip rašiau praeitame straipsnyje, pritrūkau laiko, tad nusprendžiau išsiaiškinti, kiek vis gi jo turiu kiekvieną dieną. Šįkart apie tai, kaip sekiau laiko panaudojimą minučių tikslumu.

Laiko fiksavimo procesas

Tam panaudojau labai „primityvų“ įrankį, kurį galite pamatyti žemiau. Žinoma, dar reikėjo rankinio laikrodžio.

Toks būdas padėjo labai greitai ir patogiai viską fiksuoti, tačiau išgauti duomenis užtrukau velniškai ilgai.

Stropiai žymėjausi dvi dienas ką veikiu, nuo pabudimo akimirkos iki atsigulimo į lovą.

Ilgiausiai užtruko duomenų įkėlimas į kompiuterį, kurio tikslas buvo suskaičiuoti, kiek praleidau laiko kiekvienoje srityje.

Kaskart susivedus duomenis į excelį, trūkdavo maždaug poros valandų per parą. Tad galų gale pradėjau viską daryti po vieną puslapį (viena para užima 3,5 puslapio). Todėl prie kiekvienos eilutės dešinėje surašyti skaičiai, reiškiantys tos veiklos trukmę minutėmis, o apačioje galutinė puslapio trukmė. Tad šiaip ne taip, per kokias 2-3 valandas pavyko viską susisteminti ir apskaityti visas 24 valandas per parą.

Savistabos privalumai

Šitas eksperimentas leido pamatyti, kad gyvenime galioja kvantinės fizikos dėsniai – nuo stebėtojo veiksmų priklauso stebimas reiškinys.

Kadangi fiksavau kiekvienos veiklos pasikeitimą, tai kaskart norint pakeisti veiklą, pvz., užeiti į facebooką, turėdavau tai pažymėti užrašų knygutėje. Tačiau vos suvokdavau, kad noriu užsiimti niekais, toliau tęsdavau produktyvią veiklą.

Tai mane gerokai nustebino. Juk paprastai mes ir taip suvokiame, kad, kai dirbame, turėtume dirbti, kai pramogaujam, turime nedirbti. Tačiau lygiai tas pats veiksmas atliekamas, kruopščiai fiksuojant laiko sąnaudas (minutės tikslumu), savistabą padidino keleriopai. Kartu padidėjo produktyvumas. Taigi, nors laiko sekimas užima kažkiek laiko, tačiau produktyvumą padidina gerokai daugiau nei jo sueikvoja.

Šitas faktas mane apstulbino, nes visad buvau įsitikinęs, kad laiko sekimas yra laiko švaistymas, kuris būtinas, norint tinkamai išrašyti sąskaitas klientams bei žinoti įmonės galimybes.

Stebėjimo rezultatai

Abi stebėjimo dienos parodė beveik tokius pačius rezultatus. Įdomumo dėlei žemiau pateikiu vienos dienos laiko „išlaidas“.

Teorijos ir praktikos skirtumai

Taigi, praktika parodė, kad per dieną galiu išnaudoti apie 4,5 valandos, nors teoriškai spėjau, kad tik apie 3,5. Per savaitę susidaro ženklus skirtumas.

Tiesa, reikia prisiminti, kad savistaba leido veikti produktyviau ir kartu turbūt leido atrasti šiek tiek daugiau laiko nei jo būtų su tipišku kasdieniu nusiteikimu.

Atlikęs šį eksperimentą, esu patenkintas jo rezultatais bei siūlau patiems išmėginti tai daryti porą dienų. Esu įsitikinęs, kad tai leis sužinoti kažką naujo apie save. Blogiausiu atveju turėsite porą produktyvesnių dienų 😉