Finansinis turtas

Mano turtas 2015-07-01 dienai yra 44 056,99 £ (213 124,08 Lt arba 61 725,00 €). Praeitas mėnuo.

Finansinės nepriklausomybės progresas 53,3 – 60,9% („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“).

Šį mėnesį progresas mažiausias nuo to laiko, kai pradėjau sekti. Taip įvyko todėl, kad akcijų kainos krito, turėjau daug papildomų išlaidų (atostogų metas) bei papildomas verslas sekėsi labai prastai. Turtas paaugo vos 64,67£ (464,55 €).

Šį mėnesį atlikau tik vieną sandėrį bei gavau ketvirčio dividendų iš iWeb portfelio.

Žemiau pateikiamas mano aktyvų grafikas.

iWeb portfelis

Viso investuota 26 360£. Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 26 936,8  £ (+2,2%). Lentelėje žemiau matomas minusinis prieaugis. Taip yra todėl, kad perinvestuotos lėšos suprantamos kaip išlaidos. Pvz., gavau 200£ dividendų ir juos investavau. Realiai tie 200£ nepakeitė sumos, kuri buvo reikalinga sudaryti portfeliui, tad tai „amžinas“ pliusas. Tačiau, jei jie panaudojami įsigyti akcijoms, o jų vertė nukrenta, tuomet lenteleje žemiau tai skaičiuojamas kaip paradimas, nors iš tiesų taip nėra. Be to, lentelė apačioje neapima sąskaitos balanso, kuriame yra dar nesuinvestuotos sumos.

Statistika

Birželio pirkinys:

Taip pat gavau 225,7£ dividendų.

Swedbank portfelis

Viso investuota 56 722,60. Dabartinė vertė 63 055,90 Lt, prieaugis 11,17%.

Kasdien priimame daugybę sprendimų. Norėdami maksimaliai išnaudoti savo dieną, turime žinoti, kaip nustatyti, kuris sprendimas mums naudingiausias. Tą puikiai atlieka tikėtina vertė (angl. expected value).

Kas per daiktas ta tikėtina vertė

Trumpai tariant, tai yra matematiškai užtikrintas rezultatas atsižvelgiant į kiekvieno rezultato tikimybę ir vertę.

Imkime ir panagrinėkime pavyzdį, kuriame jums pasiūloma žaisti tokį lošimą: tikimybė laimėti 100 € yra 50%. Pralošti 50€ yra 50%.

Tikėtinas „vidutinis“ rezultatas yra 100 * 50% – 50 * 50% = 25 €. Reikšmė didesnė už nulį reiškia, kad tokiam lošimui visad reikia „pasirašyti“.

Galime skaičiuoti tikėtiną vertę ne tik pinigams. Pavyzdžiui, paskaičiuokime tikėtiną lošimo kauliuko vertę (1/6 * 6 + 1/6 *5 + 1/6 * 4 + 1/6 * 3 + 1/6 * 2 + 1/6 * 1) = 3,5

Dabar galime apibrėžti formule, kaip skaičiuojama tikėtina vertė. Ji lygi kiekvieno baigties rezultato padauginto iš jo tikimybės sumai.

Jei x yra laimėjimo dydis, o p jo tikimybė, tuomet mus domina ši suma:

Tikėtinos vertės apskaičiavimas

Praktinis taikymas gyvenime

Matematiškai teisingas sprendimas yra tas, kai „išlošiama“ tikėtina vertė yra didesnė nei nulis. Taigi, jei norime maksimizuoti savo gyvenimo pasiekimus, visad turime priimti sprendimus, kurių vertė yra teigiama. Jei visi variantai būtų su neigiama verte, tuomet rinktis geriausią iš blogiausių.

Žinoma, sunku pereiti mentalinį barjerą, kuris verčia vengti rizikos. Taip pat, dažnas atsakymas būna: „Jei galėčiau lošti šį žaidimą daug kartų, tuomet, žinoma, kad sutikčiau.“

Tačiau mes gyvenime priimame daugybę tokio tipo sprendimų. Dažnai jie nė neturi nieko bendro su pinigais ar lošimais, tačiau nulemia mūsų bendrą gyvenimo gerovę. Pvz., keisti darbą, pradėti verslą, keisti kvalifikaciją, nutraukti santykius, pradėti naujus su tam tikru žmogumi.

Štai keletas paprastesnių pavyzdžių, kur reikia rinktis mažiausią neigiamą vertę: kuriam servise taisyti automobilį, kur eiti pavalgyti.

Galima net laimės rodiklį panaudoti aukščiau pateiktiems pavyzdžiams skaičiuoti bei taip pasirinkti geriausią variantą.

Kaip susimauti gyvenime

Labai paprasta, tereikia priimti sprendimus, kurių tikėtina vertė nėra didžiausia. Žmonės tai atlieka labai dažnai, nes paprastai priima sprendimus atskirai nuo vienas kito. Metas nustoti tai daryti ir pradėti stengtis iš visų jėgų vadovautis tik logika!

Tai puikiai iliustruoja pavyzdys iš Daniel Kahneman knygos. Turime atlikti du pasirinkimus.

A. Gauti 240€
B. 25% tikimybė išlošti 1000€ ir 75% išlošti nieko

Kitas scenarijus:
C. Prarasti 750€
D. 75 % tikimybė prarasti 1000€ ir 25% šansas nieko neprarasti

Labiausiai tikėtina, kad pirmu atveju rinkotės A (EV 240€). Esame biologiškai užprogramuoti vengti rizikos, todėl pasirenkame mažiau rizikingesnę variantą, kuris turi mažesnę tikėtiną vertę (B varianto EV 250€). Kuo dažniau taip gyvenime renkamės, tuo dažniau prarandame dalį pinigų/laimės/pasitenkinimo.

Antru atveju, dažniausiai renkasi žmonės D (EV -750€). Nors esame užprogramuoti vengti rizikos, tačiau egzistuoja išimtis: jei šneka pasisuko apie lošimo praradimus, tuomet, staiga, tampame linkę rizikuoti. Mąstymas pasikeičia į „jei jau prarasime, tai geriau rizikuokime dar didesne suma ir gal mums nuskils“. Tai dar blogiau nei pirma situacija. Šitoks pasirinkimas garantuoja, kad pastoviai prarasime pinigus (C atvejo EV -750€, taip, šiame scenarijų abiejų įvykių EV vienoda).

Dabar trumpas eureka momentas. Abi problemas nagrinėjome atskirai. Apjunkime abu pasirinkimus, t.y., AD prieš BC. Gyvenime visi mūsų pasirinkimai apsijungia. Rezultatas jus nustebins.

AD. 25% tikimybė išlošti 240€ ir 75% šansas pralošti 760€
BC. 25% šansas išlošti 250€ ir 75% šansas pralošti 750€

Būtent apie tai sukasi kalba! Kai renkamės sprendimus gyvenime izoliuotai, apsimetame, kad tas mažas skirtumas tikėtinoj vertėj mums tarsi „negalioja“. Arba pradedame sakyti, jei tai daryčiau bent 100 kartų, tuomet, žinoma, kad rinkčiausi statistiškai geriausią variantą. Tačiau, juk darau tai tik vieną kartą, todėl pasirinksiu mažesnę tikėtiną vertę.

Tačiau užtenka apjungti vos du sprendimus ir dabar mums akis bado tai, kokias nesąmones išdarinėjame gyvenime.

Tikiuosi, kad tai privertė susimąstyti.

Kaip kazino uždirba pinigus

Kai turime supratimą apie tikėtiną vertę, galime labai lengvai paaiškinti, kaip operuoja kazino. Pats kazino lošimo namuose esu buvęs tik kartą, kai šventėme kažką su grupiokais, ir buvo pasiūlyta eiti į kazino, nes ten geri kokteiliai. Tad niekad nesu lošęs kazino.

Nuo mažų dienų turiu intuityvų supratimą, kad lošti reikia tik tada, kai galutinis rezultatas teigiamas. Niekad dar nebuvau girdėjęs sąvokos tikėtina vertė, bet jau supratau, kad kazino jos nerasime įprastuose lošimuose, t.y., tokiuose, kai lošiame prieš kazino. Lošimo namai privalo išlaikyti neigiamą tikėtiną vertę savo klientams. Kitu atveju, jie tiesiog bankrutuotų.

Vienas iš populiarių azartinių lošimų yra ruletė, kuri, beje, skiriasi Europoje ir JAV. Imkime europietišką, kuri turi 37 skaičius. Išlošis skaičiuojamas taip, jei statom 1€:

Kazino rulėtės išlošio apskaičiavimo formulė

N yra kiekis ant kurio lošėjas stato. Išlošis neapima pačio statymo sumos, kuri taip pat grįžtų žaidėjui. Jei statoma ant vieno skaičiaus, tuomet žaidėjo išlošis būtų 35€.

Turėdami šią informaciją, apskaičiuokime tikėtiną vertę: 35€ * 1/36 – 1€ * 36/27 = -0,027€.

Taigi, kazino vidutiniškai išlošia labai mažai. Tačiau to užtenka, kad susikrautų turtus! Dabar prisiminkime anksčiau nagrinėtus pavyzdžius, kuriuose žmonės bando pateisinti 10€ skirtumus kaip mažareikšmius ir neatspindinčius gyvenimo. Tuo tarpu čia vos 0,027€ ir rezultatas milijonai kišenėje!

Pabaiga

Tikėtina vertė yra svarbus įrankis gyvenime, kuris nuo šiol kasdien jums padės geriau pasirinkti. Turėdami šias žinias, galite šiandien pradėti priimti geresnius sprendimus ir gyventi geriau jau rytoj.

Taip pat, galite paskaityti apie kitokias mąstymo klaidas čia: „Vertinimo paklaida: kaip meluojame sau, kitiems ir apie kitus (angl. hindsight bias)“ ir „Knyga. Thinking, Fast and Slow – Daniel Kahneman.“

Finansinis turtas

Mano turtas 2015-06-01 dienai yra 43 992,32 £ (211 520,08 Lt arba 61 260,45 €). Praeitas mėnuo.

Finansinės nepriklausomybės progresas 52,9 – 60,4% („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“).

Malonu pagaliau peržengti 200 000 Lt ribą. Taip pat, kuo toliau, tuo labiau jaučiasi valiutų svyravimų įtaka. Nors mano sąskaita eurais Swedbanke padidėjo, tačiau išraiška svarais sumažėjo. Kartu tai reiškia, kad išraiška litais paaugo daugiau, nei realiai sutaupiau pinigų (didesnė dalis pinigų yra svarais, todėl konvertuojant galutinę sumą į litus ar eurus, jų gaunasi daugiau).

Šį mėnesį atlikau tik vieną sandėrį bei gavau dividendus iš Baltijos akcijų biržos.

iWeb portfelis

Viso investuota 25 320£. Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 26 943,97  £ (+6,4%).

Statistika

Nuolat gaudavau užklausimų pateikti daugiau statistikos. Tad nuo šio mėnesio pradedu tai daryti. Grafike matomas portfelio kitimas nuo kovo mėnesio. Uždarbis procentais kiekvieną mėnesį ir normalizuotas metinis uždarbis. Pastarasis yra „iškreiptas“, nes pirmoji investicija daryta prieš kiek daugiau nei 5 mėnesius. Be to, investicijos daromos skirtingu metu, tad tai tik orientacinis skaičius.

Gegužės pirkinys:

Swedbank portfelis

Viso investuota 56 722,60. Dabartinė vertė 64 396,20 Lt (įskaičiuoti žemiau gauti dividendai), prieaugis 13,53%.

Gegužės dividendai:

Dar vis viską skauda, kažkodėl net galvą, nors bėgau sekmadienį ryte (2015-05-10). Galėjo jau vakar atsiskaudėt 😉

Pusmaratonio distancija 21,1 km. Oficialus laikas 01:42:23, tempas 04:47 vienam kilometrui.

Užėmiau 1763čią poziciją. Viso dalyvių buvo virš 10 000, įskaitant kitas distancijas, vaikus ir kitus 15 000.

Įspūdžiai

Bėgti, kai tave stebi žmonės, ploja, sveikina duodami penkis, laiko vandens butelius ar kažką saldaus užkąsti, yra ypatingai malonu! Motyvaciją nubėgti pakelia visai į kitą lygį.

Treniruodavausi visad be jokio vandens, tad kas keletą kilometrų esantys vandens punktai, kai žmogus tau paduoda atidarytą vandens butelį, tikrai labai padėjo. Akivaizdžiai jausdavau, kaip nuvargstu labiausiai prieš pat naują vandens punktą. Bei, kaip iškart po jo atsigaunu. Daugiausia vandens pildavau ant kūno ir galvos, todėl toks permirkęs nuotraukoje.

Taip pat, labai smagu būdavo vėliau tuos butelius mėtyti. Esmė, kad iš pusės litro dauguma sunaudoja 100-250 mililitrų, o tada tie buteliai visur skraido 🙂 Pataikyti į tam skirtus konteinerius pasirodo nėra taip lengva.

Pats organizavimas buvo puikus, kuprinę pridaviau ir atsiėmiau be eilių, vos kirtus finišą gauni medalį, tada maišelį su šiuom bei tuom, marškinėlius, bananą, vandens. Po viso šito ėjau valandą pagulėti ant nuostabios žolytės 🙂

Noriu bėgti dar!!! Tik ta nelemta pėda tegu nustoja skaudėti. Reiktų dabar jau maratoną 🙂

Per kančias į žvaigždes

Nebūtų tai asmeninio tobulėjimo blogas, jei nepridėčiau keleto „moralų“.

Visada vertiname daiktus pagal tai, kaip sunku juos gauti. Kuo daugiau pastangų įdedame, tuo labiau džiaugiamės rezultatais. Ar tai būtų pusmaratonis, ar santykiai, ar paaušktinimas darbe, mūsų džiaugsmas priklausys nuo to, kiek dėl to stengėmės, kol pagaliau tai gavome. Net pasaulinė pinigų sistema remiasi tuo, kiek žmonės stengsis, kad uždirbtų tam tikrą kiekį pinigų arba, kad neišleistų jo.

Šis pusmaratonis ypatingas ne tik tuo, kad buvo pirmasis, tačiau koks sunkus buvo psichologiškai.

1. Prieš pradėdamas ruoštis maniau, kad tempas 5:20 tokiai distancijai yra geras, tačiau žinodamas, kad treniruosiuosi mažesniais atstumais (juk nebėgsiu kas porą dienų pusmaratonio) nusprendžiau padidinti tempą bent iki 5:00. Kažkaip stebuklingai pavyko lengvai nubėgti 5, 6, 7 tada 8, 10 kilometrų su 4:50 tempu. Kaip visada, barjeras buvo mano galvoje.
2. Likus 1,5 savaitės iki bėgimo, po eilinės treniruotės praėjus maždaug valandai, pradėjo skaudėti kairę pėdą, t.y., nebuvo jokio išorinio pažeidimo. Pradėjau šlubuoti net vaikščiodamas, todėl visiškai nustojau ruoštis. Ilgiausia distancija, kurią buvau nubėgęs buvo 12 km su 05:03 tempu kilometrui. Geriausias tempas 04:48, distancija 10 kilometrų.
3. Atėjus lemtingai dienai, vis dar truputį šlubavau, bet sumokėjus 200+ Lt su viršum, jei reiks, tai ir šliaušiu iki finišo 🙂 Noriu pasakyti, kad buvau tvirtai pasiryžęs, kaip nors finišuoti.
4. Pati bėgimo pradžia buvo gerai, nes prieš startą intensyviai pratampiau pėdą. Skausmo jutau mažai. Pradinės endorfinų dozės beveik visiškai leisdavo jį užmiršti, kol ties maždaug 5 kilometru prasidėjo sunkumai.
5. Bėgant 7tą kilometrą, šlubavau, kol vienu metu teko sustoti ir vėl pratampyti pėdą, nes skausmas buvo per didelis.
6. Toliau bėgti sekėsi gerai, kartais kiek pašlubuodavau, bet jau buvau tame fizinio nuovargio lygyje, kad daugiau ar mažiau galėjau vis tiek liepti sau bėgti.
7. Po 16to kilometro nebegalėjau daryti posūkių, t.y., jei pėda dedama ne tiesiai, skausmas buvo per didelis.
8. Apie 20tą kilometrą, visi išgirdo mane riebiai besikeikiantį ir beveik nugriūvantį, bet tempiantį koją paskui save toliau, kol vėl įsivažiavau ir pradėjau bėgti.

Atkaklumas davė rezultatą. Originalus planas buvo nubėgti per 1:44:59, kai tikėjausi, kad galėsiu visas treniruotes atlikti. Tačiau nepaisydamas visų sunkumų nubėgau per 01:42:23. Kadangi buvo taip sunku, todėl esu patenkintas kaip bliūdas 🙂 Dabar dar, kad galvą nustotų skaudėt…

Taip pat, galiu pasidžiaugti, kad pagaliau išmokau nepersistengti pradžioje. Čia didžiausia visų klaida, ne tik pradedančiųjų. Pvz., 10 kilometrų nubėgau 2069tas. Visas lenktynias bėgau vienodu tempu. Tuo tarpu 306 žmonės nebeištempė tokio tempo ir juos pralenkiau, baigdamas 1763 pozicijoj.

Finansinis turtas

Mano turtas 2015-05-01 dienai yra 42 468,48 £ (198 190,89 Lt arba 57 400,05 €). Praeitas mėnuo.

Finansinės nepriklausomybės progresas 49,5 – 56,6% („Galutinis atsakymas: man reikia 350 000 Lt, pageidautina 400 000 Lt.“).

Persivertė viskas per vidurį, dabar viskas pagreitės, tarsi nuo kalniuko lekiant 🙂

Balandžio 6tą prasidėjo nauji finansiniai metai Anglijoje, tad pradėjau vėl pildyti ISA sąskaitą. Sandėrius galite pamatyti apačioje.

Swedbank portfelis

Viso investuota 56 722,60. Dabartinė vertė 64 254,57 Lt, prieaugis 13,0%.

iWeb portfelis

Viso investuota 24 280£. Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 26 047,47 £ (+7,3%).

Balandžio pirkiniai:

Vyrų požiūris į apkūnias moteris

Socialiniai psichologai Mark Snyder ir Julie Haugen (1994, 1995) paprašė 76 vyriškos lyties studentų (Minesotos universitetas) susipažinti telefonu su viena iš 76 moterų studenčių.

Moterys to nežinojo, tačiau, prieš kiekvieną pokalbį, pusei vyrų buvo parodyta nutukusios moters nuotrauka, bei pasakyta, kad tai moteris su kuria jie netrukus kalbėsis. Kitai pusei – normalaus svorio moteris.

Vėliau buvo atlikta tik moterų pusės pokalbio analizė, kuri atskleidė, kad moterys kalbėjo šalčiau ir buvo mažiau laimingos, jeigu jos buvo laikomos apkūniomis.

Akivaizdu, kad kažkas vyrų balso tone ir pokalbio turinyje privertė moteris kalbėti tam tikru būdu, tarsi patvirtinant, kad apkūnios moterys nėra patrauklios.

Vyrų išankstinis nusistatymas ir diskriminacija turi poveikį.

Bandos vedami

Solomon Asch atliko eksperimentą, kuriame kiekvieną kartą yra 8 dalyviai. Septyni visad yra tie patys, o aštuntasis to nežino ir galvoja, kad visi aštuoniese dalyvauja eksperimente.

Užduotis paprasta. Yra dvi kortelės: vienoje yra viena linija, o kitoje trys, sunumeruotos nuo A iki C. Reikia pasakyti, kurią iš tų linijų atitinka pirmoji pagal ilgį.

Dalyviai pateikdavo skirtingus atsakymus, priklausomai nuo to, ar 7 aktoriai/dalyviai rinkdavosi neteisingą atsakymo variantą. 32% dalyvių pritardavo akivaizdžiai neteisingam grupės pasirinkimui ir pateikdavo klaidingą atsakymą.

Kartojant bandymą keletą kartų su tais pačiais dalyviais net 75% bent kartą per 12ka mėginimų pasirinkdavo neteisingai bei 25% niekad nepasiduodavo spaudimui ir rinkdavosi teisingą atsakymą.

Jei grupė nesukeldavo spaudimo, klaidingai pasirinkdavo mažiau nei 1%.

Halo efektas

Nisbett ir Wilson atliko eksperimentą, kurio metu buvo įrašytos dvi to paties dėstytojo paskaitos. Turinys buvo identiškas, tačiau vienoje paskaitoje jis atsakydavo šiltai ir draugiškai, kitoje – šaltai ir autoritetingai.

Studentų buvo paprašyta įvertinti dėstytoją keletoje sričių: išvaizda, akcentas ir kalbėjimo maniera. Akcentas buvo visur vienodas.

Rezultatai patvirtino ankstesnius tyrimus. Grupė, kuri matė „draugišką“ lektoriaus paskaitą, vertino išvaizdą, kalbėjimo manierą ir net akcentą daug geriau.

Beje, reiškinys vyksta priešingai su neigiamais dalykais. Jei žmogus padaro kažkokią klaidą ar jam nesiseka kažkokioj vienoj srity, tuomet jis laikomas netikusiu ir kitose.

Vienas iš efekto pavyzdžių būtų „brandas“. Uždėk žymaus dizainerio etiketę ant paprastų džinsų, staiga, jie tampa daug brangesni. Žmonės sutiks mokėti daugiau.

Ankstesnės dalys: pirmoji, antroji.

10% knygų skaitymo taisyklė

Turite nuolat augantį knygų sąrašą, kurį norite perskaityti, tačiau stokojate laiko? Norite perskaityti 40 su viršum knygų per metus? Kad skaityti svarbu, jau žinome, tad imkime ir pradėkime.

Paprastas 10% metodas

Jei kasdien perskaitytumėte vos 10% knygos, tuomet, kas 10 dienų, tektų pradėti naują.

Kaip sunku perskaityti tuos 10%? Tarkime, kad vidutinė knyga yra 300 puslapių, tuomet kasdien jums reikia perskaityti 30 puslapių. Priklausomai nuo knygos bei jūsų sugebėjimų 1 puslapis reikalauja nuo pusantros iki dviejų minučių. Taigi, tam jums reikėtų nuo 45 minučių iki valandos.

Taip pat, jei skaitoma elektroniniu pavidalu, tai dažnai knyga užima vos 80-90%, vėliau seka šaltiniai, paaiškinimai ir pan. Taigi, per metus galima perskaityti daugiau nei 40 knygų.

Kaip skaityti knygas ir iš kur jų gauti

1. Klasikinės nemokamos knygos. Vienas iš šaltinių http://www.openculture.com/free_ebooks. Jei ten randate knygą, dažniausiai galite ją „nusipirkti“ už 0,00 svarų iš amazon.co.uk ir gauti tiesiai į savo įrenginį.
2. Galima skolintis iš bibliotekos. Taip, jos vis dar egzistuoja ir turi gerų knygų. Paprastai tų pačių, kur prieš metus ar du buvo geidžiamiausios. Žinoma, nepavyks rasti visų, bet paieškoti verta.
   

   Knygų skaitymas su Kindle įrenginiu

3. Skolintis elektronines knygas. Jungtinėje Karalystėje jau galima skolintis tokias knygas, tad bibliotekų repertuaras ir nauda auga
4. Nusipirkti tam dedikuotą įrenginį. Pvz., Kindle. Pirma, kaip su kiekvienu nauju daiktu, pradžioje norėsite, kuo daugiau juo naudotis, ir tai leis išsiugdyti skaitymo įprotį. Antra, jis malonesnis akims ir patogesnis nei telefonas ar kompiuteris.
5. Skaityti telefone. Tikrai patogu, nes jis visad po ranka. Be to, telefonui egzistuoja Kindle aplikacija, tad net skaitymo vieta tarp jo ir Kindle sinchronizuojama. Turiu Nokia Lumia 620 su Windows 8, knygoms ne iš Amazon naudoju Legimi aplikaciją.
6. Skaityti kompiuteryje. Kompiuteriams apstu programų, kurios leidžia tai daryti.
7. Nusipirkti knygą.

Kaip tam rasti laiko

• Viešasis transportas. 20 minučių į vieną pusę, tada tiek pat atgal. Būsite jau perskaitę dienos „normą“ (iškart 10%).
• Skaitymas darbe.
  • Skaityti pietaujant (apie 15 puslapių = 5%)
  • Skaityti tualete (taip teisingai išgirdote. Jei kaskart perskaitote vos po 3 puslapius, tai automatiškai be pastangų pasiekiate bent 3*3/30 = 3% knygos)
• Rytas. Keliuosi anksti bei tomis dienomis, kai nebėgioju, skaitau iš ryto apie pusvalandį.

Protingi esate, mieli skaitytojai, tikrai galite atrasti vietų ir būdų, kaip tai padaryti. Parašykit savo mėgstamiausias vietas komentaruose.

Asmeninis 30 dienų iššūkis knygų skaitymui

Mano meilė skaitymui išaugo 🙂

Nuolatiniai skaitytojai pastebėjo, kad pradėjau skelbti daugiau knygų apžvalgų. Nuo kovo 1 pradėjau šį iššūkį ir baigiau 30tą. Žinoma, skaitau toliau. Viso perskaičiau 4 knygas per kovą (teoriškai turėjau perskaityti tik tris, bet dažnai įsijauti ar nori užbaigti skyrių, todėl perskaitai daugiau nei planuota).

Visuomet turiu dvi knygas skaitymui. Viena popierinė fantastinė iš bibliotekos, kita praktinio pobūdžio, skaitoma telefone. Stengiuosi abiejų perskaityti po 5% per dieną.

Susidūriau su problema, kad 10% gali būti per daug kai kuriais atvejais. Pradėjau skaityti Stephen King „It“, 1376 puslapių dydžio ir Daniel Kahnman (ženkliai „storesnė“ nei vidutinės knygos). 10% „It“ knygos  yra 138 puslapiai. Jei vidutinė trukmė 2 minutės (sunkus tekstas), tuomet reikia 276 minučių = 4 val. 36 min. Akivaizdu, kad kasdien perskaityti 10% neįmanoma.

Pradžioj aukojau miegą, bet vėliau išsprendžiau bėdą, turėdamas trečią knygą, kuri yra plonesnė. Taigi, dienos metu skaitau, kiek išeina, o vakare „damušu“ procentus su plonesne knyga.

Įkvėpimas pabaigai

Turiu sąrašą knygų, kurias norėčiau perskaityti. Dabar aktyviai skaitydamas pradėjau tiek daug žinių gauti, kad nė nesuprantu, kaip be to gyvenau. Neseniai prabėgau per atminties labirintus ir peržiūrėjau visas apžvalgas, kurias esu paskelbęs. Tikrai skaičiau per mažai knygų.

Žinoma, tai dalinai kompensuodavau tuo, kad skaitau daugybę straipsnių internete. Tačiau knyga nagrinėja viską giliau, žinios kokybiškesnės. Skaitant dėmesys būna visiškai sukoncentruotas, atsipalaiduojama.

Esu tikras, kad yra knygų, kurias norite perskaityti. Tad gana meluoti sau ir kitiems, kad neturi 30-45 min. per dieną skaitymui ir pradėkite skaityti! Kas gi nori gailėtis, kad per vėlai kažką sužinojo ir suprato. Tikrai ne jūs ir ne aš! 🙂

Už įkvėpimą dėkui šiam straipsniui.