Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Norėdami laimingai gyventi, darykite viską priešingai nei čia parašyta. Pateikiamos klaidos dažnai esti labiau įsimintinos nei taisyklės, kaip teisingai elgtis.

Dažniausia bėda – buto paskola
Reikia imti paskolą savo galimybių ribose. Tarkime šeima gauna 3000 litų pajamų, tuomet paskolą reikia imti tokią, kad 1500 lt ar daugiau tektų atiduoti bankui.

Imkite daugiau paskolų
Mums liko pinigų, todėl galime juos išleisti. Paimkime kitą paskolą naujam automobiliui. Juk bankui tereiks mokėti 500 lt. per mėnesį, o mes galėsime puikuotis prieš visus draugus, kad nusipirkom automobilį iš salono. Juk už mums likusius 1000 lt (3000 – 1500 – 500) dar galėsim gyventi pakankamai padoriai: užteks maistui ir komunaliniams. Kartais net drabužių nusipirkti galėsim.

Dar būtinai pamirškit, kad naujam automobiliui reiks brangesnio nei civilinio draudimo, nes bankas lizingo sutartyje įpareigos apdrausti nuo vagysčių ir kitų nelaimių.

Netikėtai netekite darbo
Atsisakykite pripažinti atsakomybę dėl savo darbo. Niekada gyvenime niekas nebuvo atleistas iš giedro dangaus. Visada tą galima nujausti, iš anksto ieškoti kito darbo. Nėra darbų? Tai keiskit specialybę. Nors problema net ne čia. Kas ieško tas randa.

Padarykime prielaidą, kad abu tėvai uždirbdavo po 1500 lt, vienas neteko darbo. Kadangi reikia gyventi taip, kad viską išleistumėm ir nieko nesutaupytumėm, todėl sekantį mėnesį šeima sumoka 1500 lt bankui, trūkstamus 500 lt randa kojinėse ir taupyklėse, o maistui skolinasi pinigų iš giminaičių.

Viską išleiskite
Kam tos santaupos? Visokie kvailiai rekomenduoja turėti tiek grynųjų pinigų, kad galėtume pragyventi pusę metų nedirbdami. Pvz., jei per mėnesį išleidžiate 1000, tuomet kvailiai rekomenduoja turėti 6000 banke.

Tačiau juk esate gimęs laimėti, todėl kas jau kas, bet jūs tikrai niekada nesusilaužysite rankos, nepakliūsite į avariją, nebūsite atleistas ir t.t. Taigi, tie kas taupo yra kvailiai, todėl mes turime elgtis priešingai.

Tik pagalvokite, kas mėnesį išleisti nesutaupytus 100-200 litukų! Kiek išorinių malonumų išeina! Išvada tik viena, reikia gyventi nuo algos iki algos. Dar geriau gyventi net trumpiau – skolintis trumpam laikotarpiui, o gavus algą mokėti palūkanas.

Taip pat visiems reikia įrodyti, kad nėra iš ko sutaupyti – juk  viską išleidžiate. Gerai pagalvoję galėtumėm atsidėti kokį 1% (30 lt.) kas mėnesį, bet kokia iš to nauda, nes tai per maža suma.  Todėl geriau viską išleiskime.

Tolimą ateitį patikėti kitiems
Sodra visagalė – išmokės pensiją. Kažkaip tuo labai lengva patikėti, nes išsivysčiusios šalys padarė ar daro priešingai, t.y., naikina sodrą ir leidžia patiems susikaupti pensiją. Todėl pasitikėkime ja, gaukime pensiją, kuri mažai priklauso nuo uždirbamo atlyginimo dydžio. Juk koks skirtumas, kad mokesčių sumokam sodrai dvigubai daugiau už kitus? Algos gausim 100-300 lt daugiau, jei išvis gausim.

Todėl net nemėginkime kaupti papildomos pensijos investiciniuose fonduose.

Venkite finansinio išprusimo
Galima sutaupyti daug laiko, jei vengsime informacijos apie pinigus.
Reikia apeiti visas knygas ir blogus apie tai kuo didesniu spinduliu.
Gautą papildomą laiką vėliau sunaudoti kiurksant prieš TV.

Ignoruokite sudėtines palūkanas
Kadangi jau puikiai laikotės aukščiau esančio reikalavimo, apie šį galite net neskaityti 😉

Reikia manyti, kad jei metinės palūkanos yra 10%, o mes turime 1000 lt, tuomet pinigai padvigubės po 10 metų. Iš tiesų tai įvyks po 72/10 = 7,2 = 7 metų ir 1 mėnesio. Yra tokia 72 taisyklė, kuri leidžia pakankamai tiksliai apskaičiuoti, kada pinigai padvigubės…

Kaip manote kokių palūkanų reikia, kad pinigai padvigubėtų per 5 metus?
72/x = 5
x = 14,4 %

Tačiau, jei norite gyventi teisingai, galvokite, kad kasmet reikia gauti 20%, siekiant padvigubinti santaupas.

Dar kartelį ignoruokite sudėtinių palūkanų galią
Tarkime žmogus investuos kas mėnesį po 100 litų. Tai darys 46 metus. Metinės palūkanos bus 10 %. Reikia būti įsitikinusiam, kad atsiėmus visus pinigus jų suma bus 100 * 12 mėn. * 46 m. + 10% = 55 200 * 10% = 60 720 litų.

Rūpi tikroji suma? Ji būtų apytiksliai 1 045 169 lt. O taip! Tai virš milijono. Skaičiavimai apytiksliai, tačiau galit patikrinti – gausite panašų skaičių.

Taip pat reikia teigti, kad 10% yra per didelės palūkanos ir nepasiekiamos. Nors čia akivaizdus melas. Tiesiog toliau atidėkite savo finansinį išprusimą, kaip buvo išdėstyta aukščiau.

Turbūt dar visi pamena laikus, kai bankai lengva ranka už indėlius mokėjo 5%. Tuomet sukaupta suma būtų: 212 543. Manau, kad su tokiais pinigėliais jau galima šį tą nuveikti 😉

Jei manot, kad kaupti 46 metus yra per ilgai, tuomet pagalvokime, ar tikrai? Dabar pensija prasideda 62 metų. Manau, kad „mano laikais“ ji bus nuo 70.

Dabar pradedama dirbti ~20-22.  Pats darbuojuosi nuo antro kurso baigimo (21 m.). Taigi ~42 darbo metai, ateityje 50. Taip pat, reikia ignoruoti galimybę nuspręsti, kokią sumą investuojame, kai pajamos padidėja.

Manykite, kad atlyginimas yra didžiausias pajamų šaltinis
Tarkime uždirbate 2000 lt/mėn. Tuomet per visą savo gyvenimą uždirbsite 2000 * 12 mėn. * 46 m. = 1 104 000. Savaime suprantama, kad visos sumos sutaupyti nepavyks. Tačiau dar turėtumėte atmesti galimybę sutaupyti 10% atlyginimo, kas vien grynuoju pavidalu tai būtų 110 400 litų. Sakyčiau apvali sumelė. O kur dar anksčiau minėtos sudėtinės palūkanos… Ak, tiesa, juk jas reikia pamiršti, nes šįkart apie klaidas 🙂

Tikėkite, kad butas/namas yra investicija
Jau pabodo skaičiuoti, todėl paminėsiu, jog jums tiesiog reikia taip mąstyti. Paprasčiausiai jums būtinai reikia buto. Kur kitaip gyvensit? Neeee, tikrai nenuomosit. Geriau leiskite bankui uždirbti.

Žinote kaip daro kvailiai? Jie taupo ir investuoja pinigus. Tokiu būdu skolinasi iš banko mažiau, o investicijos leidžia sumokėti banko palūkanas, tačiau kartu ir išlaikyti savo pinigus. Bet juk jie kvailiai, jūs esate protingesnis ir „investuojate“ į būstą.

Perskaitykite knygą R. Kiysaki „Du tėčiai – turtingas ir vargšas”, kurią laikau nuostabia finansinio išprusimo pradžia. Dar kartą įsitikinkite, kad namas yra aktyvas.

Atiduokite savo sielą daiktams ir nuo jų priklausykite
Viskas panašu į didžiules paskolas paimtas iš bankų tik kitu kampu. Juk jūs esate inteligentiška asmenybė, todėl puikiai suprantate, kad būtų kvaila būti savo gyvenimo šeimininku. Todėl negalite mesti darbo, eksperimentuoti, keliauti ir t.t. Juk jums reikia apmokėti savo sąskaitas. Jei negalite sau ko nors leisti todėl, kad mokate už daiktus, tuomet kas jus valdo? Daiktai.

Bet jūs tuo netikite, jūs esate savo daiktų valdovas, todėl jei jie valdo jus, tuomet iš tiesų jūs valdote save :))) Suktas reikalas…

Tikėkite nenumatytomis išlaidomis
Ar tokių būna? Tikrai ne! Juk jūsų automobilis kaip supermenas, niekada negenda ir nepatenka į avarijas. Be to, jūs niekad nesergate. Jūsų baldai amžini, drabužiai nesuplyšta ir t.t. Viskas amžina.

Juk būtų kvaila manyti, kad šias išlaidas galima numanyti paskaičiuojant pernai metų vidurkius… Taip daro tik keistuoliai.

Didinkite išlaidas, kai padidėja jūsų pajamos
Štai jūs, esate puikus žmogus – gyvenate gerai. Taip jau nutinka, kad jūsų atlyginimas pakeliamas. Kur dėti padidėjusį pinigų kiekį? Būtinai viską išleiskite iki paskutinio cento ir nieko neinvestuokite į savo išprusimą.

Išvados
Jei laikysitės visų šių patarimų, tuomet mes tikrai nesusitiksime. Ketinu eiti į viršų, o ne nerti į apačią kaip laivo inkaras.

Jei atpažinote save nors vienoje iš situacijų, nenusiminkite – žmonės įdomūs sutvėrimai, paprastai, mokosi tik iš savo klaidų. Be to, kiekviena pamoka, tai žingsnis link sėkmės. Kuo pamoka skaudesnė, tuo žingsnis didesnis 😉

Norint suprasti dabartį, reikia žinoti praeitį. Todėl pirmiausia pažvelkime kaip kito valdymo technikos. Straipsnis remiasi Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmoji karta
Tai pirmosios mėginimo tausoti ir planuoti laiką užuomazgos. Sudarinėjami darbų sąrašai, bandoma apskaičiuoti, kiek reikės laiko ir energijos. Trumpai tariant, fundamentalūs dalykai.

Antroji karta
Tai tvarkaraščiai bei žurnalai, kur saugomi būsimi susitikimai. Tai leidžia susidaryti busimų įvykių ir veiklos grafiką.

Trečioji karta
Svarbiausia tinkamai pasirinkti prioritetai ir vertybės. Kuriami ir planuojami tikslai, kurie remiasi anksčiau apsibrėžtomis vertybėmis ir prioritetais. Tikslai planuojami ilgesniam laikotarpiui bei pagal reikalingą trukmę išskaidomi į mažesnius. Tai dažniausiai dabar pasitaikantis laiko valdymo būdas.

Pats rėmiausi ir naudojau šį būdą iki kol perskaičiau šią puikią knygą. Niekaip negalėjau suprasti, kur išgaruoja mano energija… Kodėl daug padarydamas nesu toks laimingas, koks turėčiau būti.

Problemos priežastys gana akivaizdžios: trečioji karta yra efektyvus laiko valdymas, duodantis kiek kitokius rezultatus nei tikimasi. Pasiektas produktyvumas trukdo prasmingai bendrauti ir mėgautis gyvenimu. Juk dienotvarkė yra dienotvarkė, o darbai tiesiog privalo būti nudirbti. Pagrįsiu tai vaizdžiu juokeliu: „Jei esi darbštus kaip bite, stiprus kaip meška, dirbi kaip arklys, namo pareini nuvargęs kaip šuo – tai tau reikia veterinaro, nes tu asilas”. Svarbu dirbti protingai.

Ketvirtoji karta
Didžiausias dėmesys skiriamas santykiams ir veiklos rezultatams, o ne daiktams ir laikui. Galite iškart paklausti, o tai kur skirtumas? Juk galima pakeisti prioritetus ir tuomet tai bus viso labo trečioji karta.

Todėl pažiūrėkim į žemiau esančią laiko sąnaudų schemą:

Turbūt kiekvienas esate matę panašų kvadrantą? Ar tai būtų laiko valdymo, ar R. Kiyosaki pinigų srauto kvadrantas, ar bet koks kitas, visuomet tikslas būna toks pat – būti ten, kur mums naudingiausia.

Visi suprantame, kad daryti nesvarbius dalykus (III ir VI) net jei jie skubūs (III) yra laiko gaišinimas. Todėl kuo daugiau jų reikia eliminuoti. Ar tau tikrai būtina perskaityti tą ir aną dalyką? Dalyvauti tame susirinkime, nors iš jo jokios naudos? Palikti savo einamąjį darbą ir lėkti vos kažkam pakvietus? Daryti viską iš eilės, o ne pirma ištirti ir išsiaiškinti. Tai dažnai apsaugo nuo bergždžio darbo.

Tą puikiai pagrįsiu smagiu žaidimu, kurį teko žaisti naujųjų metų sutikime. Išdalinami lapai su užduotimis kiekvienam dalyviui. Duodamos 3 minutės. Užduočių yra 25. Jos įvairios, bet paprastos: pradedant vardo užrašymu ant lapo, aritmetiniais veiksmais ir baigiant plojimais virš galvos ir kalbėjimu garsiai. Esmė ta, kad kas daro iš eilės, tas pralaimi, nes laiko yra per mažai. Kadangi iš tokių dalykų daug kartų esu pasimokęs (daug tam turi programuotojo darbo specifika, kai tekdavo viską perdarinėt iš naujo…), todėl iškart pradėjau peržvelginėti visus klausimus, o nuo vidurio peršokau prie galo. O ten radau parašytą tokį tekstą: būtina padaryti tik 2 ir 25 klausimus. O jie yra tokie: užrašyti savo vardą ir paduoti lapą vedėjui pasibaigus laikui. O kaip dažnai tai vyksta kiekvieno iš mūsų gyvenime… Kai į kiškius šaudo branduoliniais užtaisais ar tankais…

Grįžkime prie schemos. I kvadrantas yra krizinės situacijos, kuomet būtina problemą išspręsti čia ir dabar. Tai svarbūs, nemalonūs ir energiją eikvojantys dalykai. Didžiausia šio kvadranto problema ta, kad kuo daugiau laiko praleidžiame čia, tuo problemų tik daugėja. Taip yra, nes neskiriame laiko jų išvengimui, o tik sprendimui. Palaipsniui problemų tik daugėja, o laiko jų vengimui mažėja. Taip susidaro uždaras ratas, kuris mus paskandina I kvadrante.

Kaip manote, kurio kvadranto veikla duoda daugiausia naudos? Taip taip, tai neskubūs, tačiau svarbūs dalykai. Ši veikla yra tarsi nuosavos gamyklos tobulinimas ir investavimas į ją. Kuo daugiau laiko praleidžiama II kvadrante, tuo daugiau sugebame sukurti vertės, esame laimingesni, sveikesni, duodame pasauliui ir sau daugiau naudos.

Taigi, ketvirtoji laiko valdymo karta teigia, kad reikia savo veiklą sufokusuoti į II kvadrantą. To rezultatas: vizija, perspektyva, pusiausvyra, drausmė, kontrolė, mažai krizių.

Įdomu tai, kad žmonės, kurie nuolat užsivertę problemomis skiria 90% laiko I kvadrantui, 10 % – IV kvadrantui. O likusiems dviems beveik neskiria. Kaip minėjau aukščiau, jei nuolat kovojama su krizėmis, nėra laiko jų vengimui. Todėl į šį kvadrantą koncentruotų žmonių laukia tokie dalykai: stresas, išsekimas, krizių vadyba, „gaisrų gesinimas”.

O štai kas laukia, jei daugiausia jūsų veikla susijusi su skubiais, bet nesvarbiais dalykais (III): trumpalaikiai interesai, krizių vadyba, chameleono reputacija, planų ir tikslų nebuvimas, aukos sindromas, nesivaldymas, paviršutiniškas bendravimas, žlugę santykiai.

Kas laukia IV kvadranto žmonių net nevardinsiu, tikrai nieko gero.

Išvados

Prioritetai, vertybės, dienotvarkės, tai dar ne viskas. Svarbiausia tai, kas iš tiesų daro mus laimingesnius ir produktyvesnius ten, kur tikrai norime. Nearkit kaip arkliai, nedaužykit galvų į sienas – viską darykite apgalvotai ir pagrįstai.

Kaip bebūtų, tačiau ketvirtoje laiko valdymo kartoje labai praverčia trečiosios kartos metodai, tad apie juos sekančiame straipsnyje.

Šis straipsnis glaudžiai susijęs su ankstesniuoju – „kaip mes tobulėjame”. Šįkart ne apie konkrečių sugebėjimų ir charakterio savybių, bet pažiūrų ir pasaulio suvokimo tobulėjimą. Parašyti įkvėpė Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia paradigma? Šį terminą į mokslinę veiklą pirmasis įvedė T. Kunas (Thomas Kuhn) knygoje „Mokslinių revoliucijų struktūra”.

Paradigma – teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma.

Asmeniniame tobulėjime ši sąvoka reiškia požiūrių į pasaulį sistemą, tam tikrą pasaulio modelį, kuriuo naudodamiesi interpretuojame kasdienius įvykius.

Eksperimentas su dvireikšmiu piešiniu
Šį eksperimentą atliko Harvardo universiteto dėstytojas, kuris studentų auditoriją padalino į dvi dalis. Pirmajai pusei davė jaunos moters atvaizdus, o kitai senos. Tokius atvaizdus, kuriuose galima įžiūrėti tik vieną moterį. Tuomet dėstytojas parodė ant sienos didelį jungtinį piešinį, kurį matote kairėje ir paklausė studentų, ką jie mato. Auditorijoje užvirė karšti ginčai. Vieni įnirtingai mėgino įtikinti kitus, kad čia jauna moteris, o kiti priešingai – kad pagyvenusi. Galų gale studentai pradėjo detaliai analizuoti piešinį, kol ir vieni ir kiti įžvelgė abi moteris.

Eksperimentas puikiai demonstruoja kaip lengva supainioti faktus su jų interpretacijomis. Šiuo atveju faktai yra viso labo baltos ir juodos linijos. Tuo tarpu vaizdas, kurį matome yra mūsų interpretacija, kuri remiasi mūsų tikrovės suvokimo paradigmomis.

Taigi, žmonės linkę manyti, kad pasaulį mato objektyviai, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasaulį matome tokį, kokie esame mes.

Paradigmos poslinkio jėga
Paradigmos poslinkis yra požiūrių visumos pokytis, lemiantis naują įvykių ir aplinkybių interpretavimą. Pavyzdžiui, ankstesniame pavyzdyje šis poslinkis įvyko tuomet, kai studentai pamatė abi moteris viename paveiksle.

Pereikime prie labiau gyvenimiškų situacijų. Vėlus vakaras, vykstate namo. Į metro įlipa vyras su trimis vaikai. Pastarieji elgiasi it pašėlę, akivaizdu, kad jie pradeda vis labiau erzinti ir trukdyti keleiviams. Tačiau tėvas nesigriebia jokių veiksmų, kad juos sudrausmintų. Galų gale netenkate kantrybės ir tariate: „Sveiki, jūsų vaikai kelia labai daug triukšmo ir trukdo keleiviams. Manau, kad turėtumėte juos sudrausminti.” Prieš jus sėdintis vyras tarsi pabunda iš sapno ir taria: „O taip, atsiprašau. Matot ir pats nebežinau ką daryti, mes grįžtame iš ligoninės, kur ką tik mirė jų mama.” Po šių žodžių staiga pasikeičia jūsų požiūris į vyrą ir vaikus. Nesvarbu, kad jie elgiasi kaip ir iki tol, juk vyras dar nesudrausmino vaikų, o jie vis dar elgiasi it pašėlę. Tačiau tikėtina, kad dabar jūsų paradigmų visuma pateisina tokį elgesį ir net pasiūlo pagalbą.

Dabar įsivaizduokime, kad vietoj malonaus kreipimosi į vyrą, jūs šiurkščiai jam išrėžiate: „Gal apramintum savo neklaužadas? Ką nematai, kad jie visiems trukdo?!” Na, po tokių žodžių galbūt nė nesužinotumėte, kodėl vyksta, tai kas vyksta. O sužinoję turbūt susigėstumėte, kad buvote tokie „teisingi” ir viską tėkšte tėškėt vyriškiui į veidą.

Visa tai vyksta ir kur kas didesniu mastu. Pavyzdžiui, R. Kiyosaki knygos „Du tėčiai – turtingas ir vargšas” perskaitymas radikaliai pakeitė mano požiūrį į pinigus. Pradėjau mąstyti apie tai, kaip gerai būtų turėti atsidėtų pinigų juodai dienai, kad išleisti pinigus už automobilį ant jūsų piniginės ribų yra kvaila. Kad pirkimas išsimokėtinai yra tas pats, kas mokėjimas jau už nudvėsusį arklį ir dar brangiau. O svarbiausia, kad pinigai turi būti asmeniniai darbuotojai, kurie dirba patys. Jų uždirbti pinigai tampa naujais darbuotojais, kurie vėl dirba jums ir t.t.

Kaip pakeisti paradigmą – atlikti jos poslinkį

• Kuo įvairesnė gyvenimiška patirtis. Nauji išgyvenimai, kitos kultūros ir vietovės mus skatina į viską pažvelgti kitaip. Klaidos verčia mus jas taisyti ir iš jų pasimokyti, t.y., kitą kartą tai daryti kitaip.
• Skaitymas, skaitymas ir dar kartą skaitymas. Geriausia skaityti knygas, kurių idėjos prieštarauja jūsų įsitikinimams. Jei skaitoma norint suprasti kitą požiūrį ir jį remiančius argumentus, tuomet tikėtina, kad jūsų paties požiūris pakis. Nebūtinai iš esmės, tačiau tam tikri paradigmos aspektai tikrai pakis.
• Bendrauti su įvairiais žmonėmis. Panašu į atvejį su knygomis. Skirtingi žmonės gyvenimą mato skirtingai. Jų paradigmų perpratimas padeda pakoreguoti savąsias, priartinant jas prie objektyvaus tikrovės suvokimo.

Santrauka
Paradigma – tai požiūrių visuma pro kurią žmonės žvelgia į gyvenimą. Žmonės su skirtingomis paradigmomis pasaulį mato visiškai skirtingai. Tai reiškia, kad žmonės mano, kad žvelgia į pasaulį objektyviai, tačiau jie mato tai, kas patys yra. Dėl to atsiranda klaidos interpretuojant duomenis, kai faktai painiojami su pačiomis interpretacijomis.

Norint patobulinti pasaulio supratimą ir priartinti jį prie objektyvios tikrovės reikia savo paradigmas lyginti su kitomis esančiomis pasaulyje bei atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne.