Leisk kitiems nuspręsti patiems

Būna, kad sprendimo galią turi vienas asmuo, tačiau likę žmonės turi didžiulę įtaką sprendžiančiajam. Pavyzdžiui, bankas gali daryti su klientų pinigais viską, kas yra įstatymo ribose. Klientams pagrasinus, kad jie atsiims visus savo pinigus, jei jis nenustos jų naudoti savo veiklai X, situacija turbūt pasikeistų. Ypač krizės metu 🙂

Giminės ir draugų įtaka
Dar dažniau tokios situacijos įvyksta tarp draugų ir giminių. Paprastai vieni kitiems pagelbėjam be užmokesčio ar su simboliniu – gerokai mažesniu, nei darom tuos pačius darbus tretiesiems asmenims.

Jei darbų apimtis didelė, tuomet įgauname galią spausti darbų užsakovą – savo draugą. Pavyzdžiui: Esate atsakingas už dovanų pirkimą, pakavimą ir pristatymą kažkokioje labdaringoje organizacijoje. Darbai stringa, tada sulaukiate draugų pasiūlymo: „Jei visų dovanų pakavimą patikėsim Vardeniui, jis mielai tai padarys, be to, darbas bus atliktas daug greičiau. Tačiau pakavimas kainuos šiek tiek brangiau, nes jis tai atlieka su specialiu popieriumi. Tačiau turėk omeny, kad mes patys turbūt nespėsim laiku, tad praktiškai tai vienintelė išeitis. Mums teliks dovanų gabenimas ir pirkimas“. Jei draugui nepatinka Vardenio pakavimo metodas, jis vis tiek gali sutikti su mūsų pasiūlymu, juk mes ir taip daug darome, tad galime atsisakyti papildomo darbo. Tuo pačiu priversdami išleisti daugiau pinigų ir pasirinkti nepatinkantį dovanų apipavidalinimą. Dar pridėkime intensyvų pasakojimą apie tokio pasirinkimo privalumus bei tai, kad anksčiau įgytas įdirbis gali būti perkeltas į kitą vietą – nuostoliai minimalūs, o laiko sutaupyta daug.

O jei tie darbai yra buto remontas? Ir, jei tai apie pasirinkimą kokiomis medžiagomis remontuoti sienas į kurias bus žiūrimas kokius 10 metų nuo ryto iki vakaro? Ar norėtumėte patys gyventi bute, kurio sienos jums nepatinka? Atrodo šaltos, nepaisant to, kad visi kiti tvirtina, jog taip atrodo gražiau? Žmonės skirtingi, ta pati spalva gali vieniems kelti nuotaiką, o kitus liūdinti.

Galų gale įvyko tai, kas turėjo įvykti. Išaiškėjo, kad užsakovas visiškai nenori mūsų siūlomo sprendimo, tačiau su juo sutiko jausdamas mūsų spaudimą. Tuo tarpu mes viso labo norėjom kaip greičiau, paprasčiau ir geriau pačiam užsakovui. Nė nepastebėjome, kad apsisprendimą lėmė ne pateikiami argumentai pasiūlymo naudai, o tiesiog mūsų nematomas spaudimas.

Žmonės daro priešingai nei kiti verčia
Pratęskime situaciją. Užsakovas pasirinko norimą variantą, Vardenis nepakuos dovanų. Tačiau po kiek laiko pastebi, kad tikrai dovanos nebus paruoštos laiku, tad pasirenka tarpinį variantą – sutinka, kad pakuotų Vardenis, su sąlyga, kad tai bus daroma pigiausiu jo turimu popieriumi.

Dabar jau užsakovas pats nusprendė, todėl yra pilnai patenkintas savo sprendimu.

Taigi, žmonės nenori priimti sprendimų, kuriuos priimti yra spaudžiami, net jei tai tikrai pati geriausia išeitis. Juk žinot tą būseną, kai kažkas jums pasako „Tu to nepdarysi! Tau nepavyks!“ ir tuomet mintyse girdi tik vieną „Padarysiu net jei tektų numirt bemėginant!“.

Išvados
Žmonės dažnai pasiduoda netyčia sukurtam spaudimui, o ne argumentams. Už tokį sprendimą būsite atsakingi jūs, o ne užsakovas. Tikėtina, kad tai vėliau išlįs kaip yla iš maišo. Tad, kad ir koks keistas jums užsakovo sprendimas, geriau padaryti, kaip nori jis, nei likti kaltam dėl nežinia ko.

Be to, tikėtina, kad paliktas ramybėje užsakovas galų gale sutiks su jūsų siūlomu variantu. Žmonės elgiasi priešingai nei yra verčiami. Tačiau vos jiems palikus veikimo laisvę, jie gali priimti tą patį taip intensyviai atmetinėtą sprendimą.

Share

5 Atsakymų/ai į “Leisk kitiems nuspręsti patiems”

  1. Ruvi parašė:

    Gru 21, 09 at 10:56

    Sakyčiau, viskas mūsų rankose – pasiduodam spaudimui arba ne..
    Gal čia pasitikėjimo savimi trūkumas? Labai dažnai paklūstam, nes nedrįstame išreikšti savo nuomonės. O tie, kurie daro spaudimą, labai gerai jaučia, KAM jį gali daryti.. Tvirto žmogaus nelabai paspausi..
    Paplitęs reiškinys – spaudimas, kritika.. irgi, sakyčiau, užslėptas silpnumas – darydami įtaką kitiems, tokie žmonės pasijunta stipresni..

  2. Povilas Panavas parašė:

    Gru 21, 09 at 12:30

    Sutinku, Vilte, kad nepasiduoti spaudimui yra mūsų atsakomybė.

    Tačiau straipsnyje turėjau omeny „gerąjį“ spaudimą. Kai kiti nori padaryti ir patarti, kaip tau pačiam būtų geriau. Bet tik tu pats gali žinoti, kaip tau gerai 🙂

    Manau, kad tokiam spaudimui pasiduodantys žmonės galėtų atsispirti piktybiškam. Nes visą problemiškumą sukelia būtent tai, kad visi nori „gero“ 🙂 Patarėjai – kaip tau geriau, o „užsavokas“, kad visiems gerai būtų.

  3. Ruvi parašė:

    Gru 21, 09 at 14:08

    O kam spausti? Galima juk susitarti 😉

  4. Povilas Panavas parašė:

    Gru 22, 09 at 10:40

    Na, pavyzdžiuose ir buvo susitariama. Bent taip manė draugai (padedantieji). Tačiau pasirodė, kad užsakovas jautėsi spaudžiamas 🙂

  5. Ruvi parašė:

    Gru 22, 09 at 15:44

    Labai puikus priminimas, Povilai, visas tavo straipsnis.
    Nedarykime niekam spaudimo (nes jis automatiškai įjungia pasipriešinimą). O ir patys nepasiduokime spaudimui – juk turime visi galvas ant pečių (ne tik dėl grožio) . 🙂


Palikite komentarą