Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Tai tęsinys, aprašantis psichologinius eksperimentus ir žmonių psichologijos vingrybes. Pirmoji dalis yra čia.

Įgytas bejėgiškumas

Kas tai yra? Psichologinė būsena, kuomet žmogus ar gyvūnas atsisako imtis kokių nors veiksmų, nes nemano, kad turi galios pakeisti esamą (nemalonią ar pavojingą) situaciją. Įgytas bejėgiškumas mažina motyvaciją, skatina depresiją. Žmogus pastoviai sau kartoja, kad jis negali pasikeisti, kad viskas, kas nesiseka yra jo asmeninė kaltė, kad jam nieko nepavyksta atlikti teisingai. Įgytas bejėgiškumas tiesiogiai susijęs ir su nevisavertiškumo kompleksu.

Eksperimentas: 1965 m. psichologai Martin Seligman ir Steve Maier atliko bandymą, kuriame dalyvavo tris grupės šunų, talpinamos į narvus. Pirmo eksperimento šunys būdavo išleidžiami be jokios žalos po tam tikro laiko. Šunys iš antros grupės gaudavo elektros šoką, kurį galėdavo išjungti nuspausdami mygtuką. Vėliau antros grupės šunys būdavo prijungiami prie srovės kartu su trečios grupės šunimis. Dabar abu šunys gaudavo tokią pačią srovę, kurią nutraukdavo gyvūnas iš antros grupės, vos jam nuspaudus mygtuką. Šunims iš trečios grupės atrodydavo, kad elektros šokas baigdavosi atsitiktiniu metu bei, kad to pakeisti jie negali. Pirmos ir antros grupės šunys greit atsigavo po patirties, tačiau trečioji gyvūnų grupė išmoko būti bejėgiais, jiems pasireiškė simptomai panašūs į klinikinę depresiją.

Vėliau bandymas buvo pratęstas, patalpinus trečios grupės šunis į narvus. Vėl jiems būdavo leidžiama elektros srovė, kurią jie galėjo lengvai nutraukti, tiesiog išlįsdami iš narvo. Tačiau šunys nieko nedarė, tiesiog gulėjo.

Išvados: man tai panašu į žmones, kurie dejuoja, bet nieko nedaro… Žinoma, turbūt labai maža asmenų, kurie taip elgiasi visose gyvenimo srityse, bet bent vienoje tikrai daug.

Stanfordo kalėjimo eksperimentas

Tikslas: nustatyti, ar aplinka įtakoja žmogaus elgesį. Kas bus, jei kalėjime bus patalpinti geri žmonės? Laimės gėris ar bloga aplinka?

Eksperimentas: buvo atrinkti 24 studentai iš 75 asmenų pareiškusių norą dalyvauti. Atsitiktine tvarka žmonės buvo suskirstyti į 12 kalinių ir 12 prižiūrėtojų.

Pradžioje net talkino policija, kuri atliko suėmimus namuose, apkaltindama plėšikavimu. Atvežė į kalėjimą ir užregistravo pagal visas procedūras. Kalėjimas buvo įrengtas Stanfordo universiteto rūsyje. Tikroviška.

Planuota trukmė buvo 2 savaitės, tačiau jau po 6 dienų eksperimentas buvo visiškai sustabdytas.

5 dalyviai atsisakė tęsti eksperimentą dar anksčiau. Net pats organizatorius Philip Zimbardo buvo paveiktos tokios aplinkos. Jam derėjo eksperimentą nutraukti gerokai anksčiau.

Eiga: riaušės prasidėjo jau antrą dieną, kai vienos kameros kaliniai užbarikadavo duris lovomis, nustojo vykdyti prižiūrėtojų reikalavimus. Vėliau viskas darėsi tik blogiau. Sargybiniai darėsi vis žiauresni (pvz., neleisdavo tuštintis, tiesiogiai naudodavo fizinį smurtą), o kaliniai vis geriau vykdydavo paklusniųjų rolę, tačiau su pasitaikančiais išsišokimais.

Rezultatai: mūsų elgesį lemia ne tik mūsų asmenybė. Tačiau ir tai, kaip jai leidžiama pasireikšti. Sunku vienareikšmiškai teigti, jog kalta kalėjimo aplinka. Galbūt ji tik padėjo atskleisti tikruosius žmonių veidus… Kurie paprastai būna nušlifuoti visuomenės primestos kultūros ir įstatymų.

Dažnas psichologijos mokslų imasi norėdamas pažinti save ir išspręsti asmenines problemas. Iš tiesų, tai mokslas, kuris leidžia suprasti žmonių elgesio priežastis bei įvairius iracionalumus. Todėl manau, kad kiekvienam bus įdomu susipažinti su keliais žemiau aprašomais reiškiniais/keistenybėm. Deja, nežinau, kaip tai vadinasi lietuviškai.

Milgramo eksperimentas (angl. Milgram)

Tikslas: nustatyti, ar autoritetas gali priversti žmones atlikti veiksmus, prieštaraujančius natūraliam jų elgesiui ir/ar moralei.

Metodas: kviečiami savanoriai, kuriems mokama 4,5 $ (1963 metais buvo padori suma) už dalyvavimą atminties bandyme. Į patalpą įeina du asmenys, vienas tik apsimeta savanoriu. Abu jie traukia po kortelę, kuris bus mokytojas, kuris mokinys. Tačiau iš tiesų, abejose kortelėse parašyta mokytojas, todėl tiriamasis visad tampa mokytoju. O apsimetėlis visad pameluoja, kad ištraukė mokinio kortelę ir vėliau turi iš atminties perskaityti žodžių sąrašą.

Už kiekvieną klaidą mokinys gauna elektros šoką, kaskart ją didinant 15 voltų. Mokytojui duodama pajusti, kas yra 45 voltai, tuo tarpu bandymas nutraukiamas primygtinai savanoriui atsisakius jį tęsti (po 4 įtikinamų nurodymų tęsti) arba, kai mokinys gauna tris kartus iš eilės maksimalią 450 srovę. Žinoma, srovės iš tiesų niekas negauna, tačiau taip galvoja mokytojas, girdintis kartais net šūksnius ir beldimą iš už sienos.

Rezultatai: 65% dalyvių pasiuntė maksimalią 450 voltų srovę, nors dauguma dėl to jautėsi labai nepatogiai. Kai kurie net žadėjo grąžinti pinigus, kad tik to nereiktų daryti.

Papildomos aplinkybės: jei eksperimentui vadovaujama telefonu, tuomet autoritetui atsispiria daugiau žmonių. Jei eksperimentas vykdomas, paprastame pastate, o ne prestižiniame universitete, tuomet vėlgi eksperimentatoriui paklūsta mažiau žmonių. Tačiau bet kuriuo atveju, paklūstančių žmonių kiekis išlieka svarus, bent apie 50%.

Etika: šiuo metu tokį eksperimentą atlikti draudžiama. Tačiau dauguma dalyvių dėkojo už šią patirtį, prašė priimami į darbą laboratorijoje ar siūlėsi kitaip pagelbėti.

Išvada: autoritetas didžiąją dalį žmonių gali priversti atlikti veiksmus, prieštaraujančius jų įsitikinimams. Todėl neturėtume nustebti, kai žmonės paklusdami kitiems, daro jiems nepatinkančius dalykus.

Detaliau lietuviškai ir angliškai.

Savybės charakteriui priskyrimo klaida (angl. fundamental attribution error)

Šis „dėsnis“ akivaizdžiai parodo, kad lygiai tokį patį elgesį žmonės savyje ir kituose traktuoja skirtingai, t.y., neatsižvelgia į svarbiausią dalyką – kontekstą.

Kaip tai vyksta? Asmuo kito žmogaus elgesį priskiria jo charakteriui ar tiesiogiai valdomiems dalykams, tačiau atmeta aplinkos (konteksto) įtaką. Kaip matėme ką tik aukščiau aprašytame pavyzdyje, kontekstas gali priversti elgtis priešingai nei teigia mūsų moralinės normos.

Eksperimentas: dalyviai turėjo vertinti kalbėtojus pagal tai, kiek pastarieji savo kalboje palaiko Fidelį Kastro (angl. Fidel Castro). Vertintojams buvo iš anksto pasakyta, kad pristatantiesiems buvo liepta rašyti viena arba kita tema, t.y., tai nėra jų nuomonė. Kitu atveju, dalyviai manydavo, kad pranešėjai savo noru pasirinko kurią pusę palaikyti. Vertinimo rezultatai būdavo vienodi. Taigi, tiriamieji neatsižvelgdavo į išorinius veiksnius.

Daugiau pavyzdžių: štai automobilis stovintis kreivai aikštelėje, kiti automobiliai šalia stovi tiesiai, tad taip išeina, kad šalia netelpa mašina, todėl jis užima 2 vietas. Žmogus pagalvoja „ot niekšelis, galėtų kaip žmogus pasistatyti mašiną!“. Tačiau tuo pat metu jis pamiršta, kad galbūt tas vairuotojas čia pastatė automobilį seniai, kai taip stovėjo visa eilė, t.y., jis buvo priverstas taip statyti, kitaip būtų netilpęs arba užėmęs dvi vietas (nes jei visi stovi kreivai, vienas tiesiai pastatytas automobilis privers šalia statomus automobilius palikti daug laisvos nepanaudojamos vietos).

Žmogus nusirašė per egzaminą. Daugelis gali pasakyti, kad jis nesąžiningas, linkęs vogti ir t.t. Bet galbūt jis tai darė vieną ir vienintelį kartą arba tiesiog turėjo rimtą priežastį. Galbūt jo požiūris kitoks: mokausi tik tai, kas man įdomu, o visa kita gali eiti velniop.

Išvados: toks žmonių elgesys turi vieną pliusą: padeda žmonėms lengviau suvokti pasaulį, nuspėti kitų elgesį bei neišdarko absoliutaus gyvenimo suvokimo. Tačiau kartu leidžia klysti dėl žmogaus būdo, jaustis geresniu ar protingesniu už kitus ir pan.

Daugiau informacijos angliškai.

Tuo tarpu kontekstas labai svarbu

Nukrito nuo stogo plyta ir partrenkė praeivį. Subėgo žmonės, visi piktinasi:
-Ach, ach. Jau ir plytos nuo stogo krenta, žmonėms nebėra kur vaikščioti…
Išėjęs vienas iš minios pasilenkė ties nukentėjusiuoju:
-Ei, ponai, bet juk tai draugas iš nomenklatūrinių KGB šnipų.
Visi:
-Ach, ach. Kiek tų šnipų priviso. Jau ir plytai nebėra kur nukristi…

Tai anekdotas, kuris parodo, kaip nesvarbu yra pats faktas (žmogus gavo plyta per galvą), nes viską lemia nuomonė (ant ko konkrečiai užkrito plyta).

Straipsnio tęsinį galite rasti čia.

Vienas pagrindinių dabartinių tikslų yra finansinė nepriklausomybė. Turiu idėjų, ką išbandyti, tačiau niekaip neprisiverčiu. Esu pradėjęs „knibinėti“, tačiau prie rimtų veiksmų niekaip nepereinu. Negaliu nei suplanuoti, nei kitaip pradėti tvirtai dirbti ties ta linkme.

Atidėliojimo priežasčių galima būtų sugalvoti daug, bet susikoncentruokime ties sprendimu. Šiuo konkrečiu atveju jis susideda iš dviejų dalių:
a) kelio atgal sunaikinimas (angl. burn the ships);
b) laiko limito naudojimas (angl. timeboxing).

Kelio atgal sunaikinimas (prisivertimas pradėti)

Iki šiol dar nebuvo nė vieno dalyko, kurį parašiau bloge, bet vėliau neįvykdžiau. Tai tam tikra prasme yra viešas tikslo siekimo paskelbimas, nes realiai kelias atgal yra – galiu juk nesiimti veiksmų – rimtos žalos nepatirsiu. Galų gale, vėliau galėčiau apie tai puslapyje tiesiog neužsiminti. Tačiau mano akimis – kas čia parašyta – tas turi būti padaryta, todėl suvokiu tai, kaip kelio atgal sunaikinimą.

Manau, kad verta paminėti daugiau pavyzdžių:

• Kazino savininkas, kuris pakabino visiems matome vietoje lapus su savo nuotrauka ir pasižadėjimu sumokėti 1 000 000$ tam, kuris pamatys jį rūkantį.
• Žmogus įmetęs į pašto dėžutę laišką apie atsistatydinimą.
• Iš Sun Tzu knygos „Karo menas“: jei karvedys savo armiją nuveda į tokią vietą, kad jie neturi galimybės atsiraukti, pvz., už jų tik status skardis, tuomet jie kaunasi kur kas geriau, nes žino, kad arba žus, arba laimės (turbūt iš čia kilo angliškas pavadinimas, kai kažkoks karvedys išsilaipino svetimoje žemėje, liepė sudeginti laivus, kuriais atvyko. Tada kariams nebeliko nieko kito, kaip sėkmingai užgrobti naujas žemes arba mirti).
• Nesąmoningas, tačiau tinkamas pavyzdys: studentų mokymąsi paskutinę naktį. Nebelikus kur atidėti, pagaliau pradedama mokytis.
• Pažadas sau kažką padaryti. Jei jau pažadėjau, tuomet tikrai padarysiu. Tačiau retai naudojuosi šiuo stebuklingu žodžiu, nes pažadas tai absoliuti būtinybė jį įvykdyti – turiu būti įsitikinęs, kad galėsiu. Tik nereikia painioti su paprastu pasakymu, kad kažką nuveiksiu – jį galima keisti, modifikuoti, atidėti ir pan.

Laiko išskyrimas (angl. timeboxing)

Gal kas žino geresnį lietuvišką terminą? Esmė tokia, kad kol kas nėra nei darbo pradžios nei pabaigos. Neaiškios jokios darbų trukmės. Nieko panašaus nesu daręs. Turbūt reiks išmokti keletą naujų dalykų. Tokio tipo darbus mėgstame atidėlioti.

Kad visa tai palengvinti, tiesiog skirsiu tam 20 minučių, per kurias negaliu nieko daryti išskyrus tai, kas susiję su mano tikslu.

Pirma, tai trumpas laiko tarpas, todėl lengva įsipareigoti ir nė nepastebėti, kaip praėjo laikas. Antra, dažniausiai pradžia sunkiausia, o prisėdus, pavyksta be jokios prievartos tam skirti kur kas daugiau laiko nei planuota.

Kaip tai veikia?

Nuo 2011.05.05 iki 2011.06.03 imtinai (30 dienų), kiekvieną šiokiadienį skirsiu 20 minučių laiko savo tikslo siekimui. Po šio eksperimento, nuspręsiu ar pratęsti darbą ir apie tai parašysiu puslapyje.

Štai praktiškas šiame puslapyje aprašomų metodų panaudojimas.

Kas tai per knyga? Ant viršelio parašyta: „<..> originali lietuvių autorės knyga apie asmeninių lėšų valdymą. Finansinis romanas, ko gero, taip tiksliausiai būtų galima apibūdinti žanrą, itin populiarų užsienio šalyse, tačiau pas mus dar menkai pažįstamą.“ Manau, kad tai labai tiksliai apibūdina šį kūrinį. Paprasti pinigų principai, kaip taupymas, investavimas, išlaidų žurnalo vedimas paslėpti po kasdienišku gyvenimu. Yra ko pasimokyti. Be to, iškart pamatysite, kokias klaidas turbūt padarytumėte patys, bandydami juos taikyti. Tad jums suteikiama galimybė mokytis ne iš savo, bet iš kitų klaidų.

Bendras įspūdis: siužetas pakankamai paprastas, tačiau ne per daug nuobodus. Viskas nėra skirta tik tam, kad būtų atskleisti pinigų turėjimo dėsniai. Sakyčiau idealus šio žanro tikslui.

Jaučiasi moters prisilietimas prie teksto ir aprašomų veikėjų mąstymo – daugumą jų moterys, o vyrai matomi per jų prizmę. Įdomu.

Privalumai:

• paprasta, bet ne nuobodi – puikus būdas perteikti pinigų turėjimo principus;
• maža kaina – mokėjau 5 litus. Manau, kad jos turinys tikrai tiek vertas.

Trūkumai:

• nėra.

Nuosprendis:

Ji puiki, atlieka savo žanro vaidmenį, tačiau iki maksimalaus įvertinimo reikia kažkuo išsiskirti, būti ypatingu, todėl vertinu stipriu devynetu.

P.S. egzistuoja jai dedikuota svetainė www.finansuromanas.lt

P.S.S. regis įprasta kaina 14 lt.

Galutinis vertinimas 9.

Laiko perspektyvos pasirinkimas labai panašus į planavimą – darbai savaitei, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir t.t. Skiriasi tuo, kad padeda pamatyti ne tai, ką norime padaryti, bet kas iš tiesų išeis.

Trumpalaikė perspektyva

Kaip manote, kokie žmonės gyvena dabarties akimirka? Turbūt matėte tą reklamą apie „dabartistus“. Patinka man pavadinimas. Taigi, jie gyvenai trumparegiškai, visai kaip alkoholikai, kurių vienintelis tikslas išgerti nepaisant nieko: nei to, kas bus ryt, nei poryt, nei tuo labiau už savaitės ar mėnesio.

Kodėl jų gyvenimą vertiname kaip prastą? Neprasmingą ir be tikro džiaugsmo? Visai ne todėl, kad jie dabar girti ir vepa nesąmones – juk jie „laimingi“ ir daro tai, ką nori. Bet todėl, kad puikiai automatiškai išskaičiuojame ir matome jų ateities perspektyvas – jų būsimą kasdienybę.

Vadinasi, pasinaudodami šiandiena, galime pamatyti, kaip atrodys rytojus ar net kitas mėnuo.

Ilgalaikė perspektyva

Galima paimti savaitę praeities, ją įvertinti ir prognozuoti ateinančią savaitę, mėnesį ar pusmetį. Manau, kad tai paprastas metodas, kuris leidžia greit suvokti, ar einate norimu keliu.

Pvz., keliatės vėlai, daug laiko praleidžiate prie interneto, atsėdite darbo valandas su kančia akyse ir pan. Kokias ateities perspektyvas galima nubrėžti? Kad darysite lygiai tą patį ir toliau. Vadinasi, iš esmės nejudėsi iš esamos padėties taško.

Ateities vizija

Įsivaizduokite, kaip atrodytų jūsų artimos savaitės dienotvarkė, kuri jus tenkintų. Turbūt egzistuoja darbų sąrašas, siekiami tikslai, turiningas laisvalaikis. Įsivaizduokite kaip dirbate, kaip pramogaujate, su kuo bendraujate. Malonu? Norite to?

Dabar paimkite praeitą savaitę, kokią ateities viziją matote? Ar ji sutampa su prieš tai įsivaizduota? Jei taip, sveikinu, esate sąmoningą gyvenimo būdą pasirinkęs žmogus. Jei ne, visada galima tokį pasiekti.

Žvelgdami į praėjusią savaitę, puikiai suprantame, ką turėtume daryti, kad viskas pakryptų mums naudingesne linkme. Tereikia pastebėtus skirtumus pašalinti. Galima pradėti mažais žingsniais ir užsibrėžti, kasdien atlikti po vieną iš anksto paskirtą darbą.

Dabar paimkite visą praeities mėnesį ir pamėginkite nutiesti ateitį pusmetį į priekį. Rezultatai džiugina? Ne? Visada galite rinktis, esate savo sprendimų valdovas, ką pasirinksite, taip ir gyvensite.

Laiko valdymas, tikslai ir planavimas

Taigi, planuodami savo dienas, savaites, keldami tikslus ar tiesiog gyvendami, kartas nuo karto patikrinkite, kokį gyvenimą matote ateityje. Dažnai tai praveria akis.

Seminarai, smegenų plovimas ir NPL

Dar vienas straipsnis publikuotas Petro svetainėje:„Smegenų plovimas arba pirmoji pažintis su NPL“. Rašoma apie asmeninę patirtį seminaro metu ir autoriaus pastebėjimus. Nors straipsnis ilgas, tačiau skaityti įdomu, todėl neprailgsta.

Labiausiai įstrigo naudojamos technikos, kurias pirmą kartą sužinojau:

• Prieš seminarą apgalvotai prašoma palikti savo rankines už durų. Primena tą jausmą, kai palieki automobilį draudžiamoje vietoje. Žmogus patenka į tokią būseną, kurios metu jį lengviau paveikti, nes mintimis esi dvejose vietose.
• Priverstinai keičiama sėdėjimo vieta seminaro metu, leidžia ištrūkti iš komforto zonos ir tapti imlesniam naujai mąstymo programai.
• Neigiamų prisiminimų iš vaikystės atgaivinimas – veikia kaip ir pirmasis punktas.

Nebūk auka

Nors straipsnio pavadinimas apima tik siaurą poziciją „Patyčios mokykloje“, tačiau straipsnis nagrinėja aukos sindromą (pasidavimą) bei, kaip tam duoti atkirtį. Motyvuoja veikti.

Jei niekas neduos atkirčio, niekas ir nepasikeis.

Rūkymo eksperimentas – aparatas sutraukiantis 400 cigarečių vienu ypu

Kaip visa tai atrodo, galite pamatyti čia: „Rūkymo eksperimentas įrodantis rūkymo žalą“. Tiesiog surūkoma 400 cigarečių, taršalus sugeriant į vandenį. Vėliau vanduo virinamas, kol išgaruoja. Teršalų kiekis toks didžiulis, kad sunku įsivaizduoti, kad žmogus neuždustų nuo to. Turėtų visi plaučių takai užsikimšti nuo klampios dervos.

Pabaigai daugiadarbingumo žaidimas

Žaidime „MultiTask 2“ kas tam tikrą laiko intervalą yra pridedamas dar vienas papildomas veiksmas (žaidimas). Toliau kaip 4 vienu metu nenuėjau – asmeninis rekordas 63, kaip sekasi jums?

Kita nuomonė apie alkoholio reklamos draudimą

Straipsnis vadinasi „Ilgai kaupti koziriai paleidžiami į žaidimą“. Mėginau detaliau pagooglinti, kad ir apie tą pačią Norvegiją, tačiau nieko, ką galėčiau perskaityti nerandu. Yra tyrimų, tačiau arba ten „bla bla bla“, arba daugybė informacijos, o konkretumo nulis, arba atverčiamas tuščias puslapis, arba siūloma nusipirkti straipsnį. Vienu metu net pagalvojau apie galimybę, kad kažkas pasirūpina tuo, kad tokios informacijos nebūtų lengva rasti. Žinoma, visada galima apkaltinti mane tuo, kad pasirinkau blogus paieškos raktažodžius. Bet regis, kad Norvegija 1975 tikrai pradėjo draudimus ir ne tik alkoholio srityje, bet ir tabako.

Australijos noras mažinti rūkančiųjų skaičių

„Australijos valdžia pasiryžo kovoti su rūkymu iš peties“. Labai įdomu ar priims. Kaip suprantu, Australija rimtai užsiima šitais reikalais – linkiu jiems sėkmės ir visuomenės palaikymo. Beje, dėl spalvos, kaip suprantu klaida – žalia spalva yra mėgstama, be to, rodomi būtent rudos spalvos pakeliai.

Ar norėtumėte pirkti taip atrodantį pakelį?

Knyga. Stefan Molyneux  – Apie tiesą (angl. On Truth)

Parsisiųsti galima iš šio puslapio. Tiesioginė nuoroda čia. Knyga tikrai privers bent kažkiek kitaip pažvelgti į gyvenimą ir užduoti klausimą „Kodėl?“. Daug dėmesio skiriama tėvų ir vaikų santykiams teisingumo prizmės kontekste. Tai filosofinė knyga, bet ne kokie sapaliojimai – tikrai rekomenduoju perskaityti.

Tai trumpas tekstas – apie 80 puslapių, kuriuo net per monitoriaus ekraną persiskaito per maždaug valandą ar dvi.