Pirmoji savaitė Londone – įspūdžiai

WP_20130912_045Kodėl?

  1. Visad norėjau pagyventi užsienio šalyje ir patirti kitą kultūrą.
  2. Norėjau iki galo išmokti anglų kalbą. Kitų užsienio kalbų nemoku pakankamai gerai, tad pasirinkimo ratas pakankamai mažas.
  3. Aplinkybių sutapimas, kad noriu keisti darbą, bei, kad niekas manęs Lietuvoje nelaiko (išvykau su mergina).
  4. Žinoma, jei patiks čia gyventi, tai gerai būtų ir kažką atsivežti į Lietuvą.

Lietuvoje man darbo buvo, atlyginimas irgi pakankamas, bet norėjosi pamatyti daugiau, tad išvykau. Planuoju pagyventi čia metus ar pusantrų. Po to, būtų visai įdomu padirbėti Australijoj ar Naujojoj Zelandijoj.

Pasiruošimas

  1. Sukaupti pakankamą sumą pinigų, kad užtektų pragyventi porai mėnesių (apie 5k lt), užmokėti užstatą už būsto nuomą ir vieną mėnesį į priekį (apie 8k lt nuomai).
  2. Iš pažįstamų sužinoti, kaip naudotis transportu, kaip nuomotis būstą ir pan. Egzistuoja Oyster kortelę, kurią naudojant galima lengviau naudotis transportu, nei vis perkant bilietą.
  3. Gauti Lietuvoje kredito kortelę – tiek dėl to, kad bet kur galima atsiskaityti, tiek dėl to, kad galioja kartu su ja kelionių draudimas.
  4. Nusipirkti telefoną su GPS, 3G internetu ir t.t. Pasirinkau Nokia Lumia 620 už 670lt. Pavyko nusipirkti dar būnant Lietuvoje ir per daug nepermokėti lyginant su tuo, už kiek galima UK nusipirkti.

Įvairūs pastebėjimai

Eismas

Priprasti prie kitos pusės eismo yra daug sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nors visad einant per kelią, būna parašyta „Look right”, „Look left“ arba „Look bothways”, tačiau smegenys taip greit nepersiauklėja. Vos tik pažiūri ta kryptimi, kuria parašyta, iškart persuki galvą ir toliau eini per gatvę žiūrėdamas į priešingą pusę – tikrai sunku persilaužti.

Be to, mano nuomone, žmonės čia visai pablūdę. Lygiai, kaip būnu pasipiktinęs, kad kažkoks pėstysis pereina per gatvę, ne per perėję, ir priverčia mane stabdyti automobilį, lygiai taip pat, to nepakenčiu čia. Realiai, čia daugumoj vietų net nepažymėta perėjos ir visi eina kaip nori. Tik apsidairo ar spės prabėgti ir varo. Kai nespėja, tai mašinos sustoja ir praleidžia – baisu tiesiog! Patys automobiliai važinėja dar blogiau nei Vilniuje. Vilniuje dar dažniausiai nustoja važiuoti, kai dega oranžinė ir per raudoną pravažiuoja sukantys į kairę. Tuo tarpu Londone, tiesiai važiuoja ir per raudoną dar viena ar dvi mašinos.

Žmonės

Esame įsikūrę tik 1 stotelę nuo pirmosios zonos – centro. Tačiau vos iš jos išlipus, tai kaip Gariūnuose, stovi palapinės, pardavinėja krepšius, rūbus, mobiliuosius telefonus. Be to, baltaodžių čia mažuma. Girdėjau, kad dar labiau į rytus, tai londoniečių nė su žiburiu nerasi 😉

Tiesa, žmonės labai draugiški. Vos tik pamato, kad dairausi aplink tarsi nerasdamas, ko ieškau, pasiūlo pagalbą. Pvz., vakar užsimiršau, kad sekmadienis ir nustebęs kelias sekundes spoksojau į uždarytą parduotuvę. Pagalbininkas skubiai paklausė, ko ieškau ir nurodė, kur yra artimiausios parduotuvės, kurios dirba sekmadieniais po 17 valandos.

Pirma diena (2013.09.12)

Tower BridgeDaug jaudulio, nes keltis 3 ryto ir tai pirmasis mūsų skrydis lėktuvu. Skrydis buvo malonus, o nusileidimas keistas, labai jau staigiai stabdė, galėtų diržas būti ir aukščiau, kai taip stabdoma.

Nusileidus Londone, dar vis sunku patikėti, kad vis dėlto ėmėm ir išskridom. Keliauti Londono transportu daug paprasčiau nei Vilniaus (būtų gerai, kad jis iš Londono pasimokytų), tad greitaiP1200372 pasiekiame savo laikiną buveinę, užsakytą per www.airbnb.com. Deja, pavėlavome atvykti, tad teko valandą laukti šalimais esančiame perkelyje, kol mus priims.

Norėjosi tik miegoti, bet užmigus 14:00 būtų buvę sunku atsikelti normaliu laiku, naktinėti nesinorėjo, tad sukaupėme paskutines jėgas ir išėjome į miestą. Pradėjus eiti, atsirado jėgų. Ėjome bet kur ir netyčia apžiūrėjome London Bridge, Tower of LondonTower Bridge ir Tower of London. Įdomiai anglai pavadinimus sugalvoja 😉

Grįžus namo apie septintą, radau draugo žinutę, kad vis dėlto galime susitikti mieste. Tad netrukus vėl vykome į miestą. Pamatėme kinų kvartalą ir aikštę, kurios pavadinimo nebepamenu. Dar įdomu tai, kad ragavome bubble tea. Įdomu tai tuo, kad kaip pasakyčiau „iš nieko padarė verslą” – tai viso labo gėrimas su į vidų pripilamais kelių rūšių rutuliukais, kurie būna įvairių skonių, gali sprogti, gali būti tiesiog kieti kaip guminukai. Žinoma, naudojamas atitinkamai platus šiaudelis.

Antroji diena

Big BenNenutiko nieko ypatingo, aplankėme Big Ben, Victoria Tower, Beckingham Palace, St. James Garden. Nuo tiek vaikščiojimo net nugarą paskausta.

St. James GardenBe to, nuėjus į St. James parkelį, supratau, kad vilnietiški paukščiai visai nėra nagli 😀 Londonietiški daug labiau prie to prisitaikę.

Trečioji diena

Ryte pabudau mąstydamas angliškais sakiniais – tai nutiko anksčiau nei tikėjausi. Aplankėme National History Museum, kuris labai interaktyvus. Daug visokių stendų, kur gali žaisti įvairius interaktyvius žaidimus, stebėti, kokie raumenys juda atliekant vieną ar kitą veiksmą, pajusti žemės drebėjimą ir pan. Apmaudu, kad žemės drebėjimas tą dieną neveikė, o dinozaurų skyrius uždarytas iki rugsėjo 22National History Museum eksponatas banginis.

Ketvirtoji diena

Sekmadienį nusprendėme aplankyti parodą po atviru dangumi, kuri vyksta kiekvieną sekmadienį http://www.bayswater-road-artists.co.uk/. Pagal aprašymą tikėjomės daugiau eksponatų ir ne tik paveikslų.

Sekmadienį susitarėme susitikti su draugu, apžiūrėti, kaip jis įsikūręs. Bet tada jis pasiūlė pažiūrėti krepšinį, tad taip ir padarėme. Pavalgę patraukėme į The Lane Bar, kur buvo rodomos Lietuva – Ukraina varžybos. Visi ten kalbėjo lietuviškai išskyrus barmeną, kuris pardavinėjo Utenos mėlyną. Gerai, kad nevartoju alkoholio, gaila būtų 18lt už butelį pakloti (4,5 svaro).

Penktoji diena

Darbinimosi pradžia. Mėginome atsidaryti banke sąskaitą, bet pasakė, kad kol nėr darbo, tol sąskaitos neatidarysim. Keisti tie anglai, duodi pinigus, o jie neima.

Tada užsiregistravom pokalbiui dėl NIN (national insurance number). Kiek suprantu, tai čia sodros numerio atitikmuo.

Pasiuntinėjom CV, atlikom keletą skambučių, draugė susitarė dėl interviu.

Išmokome užsisakyti savaitinius transporto bilietus.

O pabaigai, radome vietą, kur gyvensime sekančias dvi savaites.

Šeštoji diena

Italian GardensMano mergina susirado darbą, būsiu dabar jos išlaikytinis – kur tas pasaulis ritasi?.. 😉

Nuėjome į interviu dėl NIN. Gerai, kad yra draugų Londone, tai į jų adresą parašėme, kad siųstų laišką su šiais numeriais, nes dar neturime pastovios gyvenamosios vietos. Paieškoms labai padėtų tai, kad turi darbą – absoliučioje daugumoje skelbimų būna parašyta, kad nuomojama tik dirbantiems.

Septintoji diena (2013.09.17)

Atsakinėju angliškai į įdarbintojų skambučius, siuntinėju CV, atsakinėju į laiškus dėl darbo. Kol kas nieko apčiuopiamo.

Merginai pirmoji darbo diena.

Share
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
justinas

Įsivaizduoju kaip viskas keista ir neįprasta. Visą šitą praėjau prieš 3 metus jau beveik, tad puikiai suprantu kaip jautiesi 🙂 Kokio darbo bandai ieškotis?

justinas

Aš vis dar gyvenu, tik kol kas pietuose (Portsmouth). Šiemet jau baiginėju savo studijas, keliausiu į Londoną ir aš. Grįžimo į Lietuvą planuose, bent kol kas, nėr. Norisi čia patirties įgyt, pažinčių užmegzt, verslą kažkokį sukurt. O tada matysim 🙂

Hehe, kaip senior software developer’io įspūdžiai? Jei Lietuvoj dirbai kažką panašaus, turėtų būt šioks toks skirtumas man atrodo 🙂

justinas

Marketingą su Psihcologija 🙂 Keista, kad neatsiunčia į email’ą nieko apie atsakymą į komentarą :/

Anoniminis

Povilai, svarbiausia, kad išvykti iš Lietuvos sugalvojai ne dėl to, kad „čia valstybė mumis nepasirūpina” ir t.t. sprendimas, kaip supratau, buvo labiau kaip noras kažką pamatyti, pažinti. Dėl to tokie išvykėliai visada sugrįžta ir dėl to labai džiugu 🙂

Simas

Pirma taisyklė atvykus į kitą šalį yra neversti valiutos 😀

8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x