Finansinės nepriklausomybės progresas (mano portfelis 2018-10-01)
Finansinis turtas
Mano turtas 2018-10-01 dienai yra 192 280.04£ (-1 425.09) arba 748 154.00Lt (+2 213.40) arba 216 680.37€ (+641.04). Praeitas mėnuo.
iWeb portfelis
Viso investuota 105 770£ (52,19 grynaisiais). Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 134 853,66£ (+29 086,66£ 27,5%) (lentelėje matoma procentinė išraiška nėra teisinga).
Statistika
Swedbank portfelis
Viso investuota 27 847,03€, dabartinė vertė 37 293,50€ (+9 446,47 +33,9%), grynaisiais 1332€.
RateSetter (peer to peer skolinimas)
Investuota 5 001£, vertė 5 431,07 £. Pradžia 2016-06-14.
Investuok šioje pačioje platformoje 1 000£ metams ir uždirbk papildomus 100£.
Išlaidos
Išleista 557.2€. Iš kurių 102.88€ be jokios realios būtinybės:
- Nusipirkau metinę Evernote subscription. Šiuo metu jie turi vadovybės problemų, pardavimai krenta. Nusprendžiau, kad metas palaikyti ne tik morališkai, bet ir finansiškai – 36€.
- Tropiniai batai – 66,88€.
Trijų mėnesių vidurkis 537.48€.
graziai pakrito 🙂
Paprastai akcijas perku 13tą dieną. Taip pat, perku kiek mažiau, jei kainos didelės, kiek daugiau, jei mažos.
Tai apsipirkau diena anksčiau, kai pamačiau tavo žinutę. Dėkui 😉
Žiūriu, kad net svaras sustiprėjo euro atžvilgiu.
Iš akies primetus portfelis pasmuko apie 5%.
Prasau 🙂 nu tu ir bebaimis 🙂
dar vienas klausimas – kodel as nesijauciu saugus su akcijom kad ir ilgalaikiame investavime: imones gali paimt ir bankrutuot, net jei yra pelningos. Kodel jom nenuslavus akcininku pinigu tiesiog padarius netikra bankrota?
Ai ir dar klausimas, kuris kilo kai masciau apie kinijos akcijas, bet tas pats ir amerikai galioja: amerika pvz gali isleist istatyma, kad uzsienio akcininkams nebepriklauso turimos akcijos. Ir ka jie padarys? Neatskrisim ir neapsaudysim amerikos su lektuvais. Tieiog gali pasisavint uzsienieciu turta ir tiek. Na tos imones kurios turi gamyklas uzsienyje, pvz kinijoje, tai kinai gali bent tas gamyklas pasilikt. O jei nieko negali pasilikt – tai tiesiog atima ir nebeturi.
As suprantu kad cia maza tikimybe, bet jei planas laikyt visa gyvenima.
As vel lyginu su NT – jei rusija nesubomborduos lietuvos, tai NT neatims niekas kokia kaina jo bebus – tokia. Nuline ji nebus.
Akciju kaina gali tapti nuline.
Kur mano klaidos ?:)
Beje man mintys sukasi apie shortinima – nes kai isibegeja krist tai ir krenta. Kazkaip vakar ir nesitikejau kad prades kilt – tik kiek matau siandien atsidare auksciau bet ir vel nugarmejo.
bet as cia apie trumpalaiki spekuliavima.
Sveikas, Dariau 🙂
Įmonės esmė yra uždirbti pinigus akcininkams. Visas jos valdymas ir struktūra paremtas tuo. Kaip įmonė galėtų paimtų akcininkų pinigus? Juk įmonė neturi tų pinigų. Įmonė, pvz., gali anuliuoti dalį akcijų (tokiu atveju esamų akcijų vertė kyla), arba platinti papildomą emisiją (tokiu atveju, esamų akcijų vertė paprastai krenta). Žodžiu, nelabai suprantu, kaip įmonė, ką nors gali atimti, jei ji kaip ir nieko neturi. Kam jei bankrutuoti? Tokiu atveju darbo visi netenka, niekas negauna pinigų tiek, tie kuriuo valdo, tiek tie, kurie investavę.
Na, jei atliksi nacionalizaciją įmonių nesiskaitydamas su investuotojais, tai tavo akcijų rinką ištiks krachas. Dauguma veiksmų būna skirti būtent tam, kad tai neįvyktų.
Bet šiaip, pvz., paprastai pusė pasaulio indekso sudaro USA akcijos. Taip, tai didžiausia ir geriausiai uždirbanti rinka, bet man atrodo per didelė priklausomybė. Todėl investuoju ne tik į pasaulio, bet ir kitus indeksus. Tokiu būdu sumažindamas USA dalį. Tačiau, svarbu, per daug nesumažinti, nes yra priežastis, kodėl būtent tos akcijos kyla labiausiai.
Man sukasi mintys tik, ar pirkti šiandien už dar daugiau ar palaukti sekančios dienos 😀 Tai pakentėsiu iki pirmadienio. Tačiau pagaliau pabaigiau atsidarinėti Degiro sąskaitą. Atlikau pirmą pavedimą iš N26. Laukiu, kol įkris pinigai, tai ir eurais investuosiu – puiki proga pildytis. Žodžiu, būsiu pasiruošęs papildomai pildyti pozicijas, jei, kas tik suteiks galimybių 😉
Na, juk čia tik pinigai, tai nėra svarbu. Mano gyvenimas visiškai nepasikeistų, jei visas mano portfelis išgaruotų. Žinoma, su sąlyga, kad grynieji bankų sąskaitose liktų, nes kitaip, tai nebūtų iš ko maisto nusipirkti 😉
Shortinimas gali būti naudingas dalykas, bet turint omeny, kad akcijos visad atšokta, tai shortinimas yra pavojingesnis. Pvz., jei neatspėsi ir akcijos ryt augs, tai blogai bus. Tuo tarpu, jei užsipirkau šian akcijų, o ryt vėl kris, tai jokio skirtumo, juk vis tiek atšoks kažkada. O ryt tiesiog dar užsipirksiu ir ramiai gyvensiu 🙂
Jo, sivakar vel mastau apie akcijas. Ir ju skirtumas yra nuo valiutu rinkos, kad kuo daugiau krenta – tuo didesne atsokt tikimybe.
As esu skaites kad kai tradini tai nereik pildyt pralosiancios pozicijos. Bet ten skaiciau to kuris fx tradina. Na gal ir su akcijomis jei short term tradini gal tas pats galiotu. Ju nuomone yra kad – tu buvai neteisus ir nereik bandyt irodyt kad buvai teisus papildydamas pralosiancia pozicija nes svarbu yra uzdirbt o ne parodyt kad buvai teisus.
Bet gal but ilgalaikiame investavime i akcijas tas negalioja. O dar atvirksciai – kuo pakrito – tuo daugiau naudotis proga ir pildytis. Na bent jau gal su S&P ar kitu geru imoniu indeksu. Su kokia paprasta akcija, galima taip ir tos imones bankroto sulaukt besipildant. Ir net klausiau interviu kad yra tu kurie vien tik shortina scam imones ir uzdirba nes zino kad jos yra sukurtos uzkelt laikinai akciju kaina ir parduot naivuoliams. Na realiai cia kaip ir atsakymas i klaysima – kaip imone paima is akcininku pinigus – uzkelia akcijos kaina, patys ten tie kur gerai zino apie ta imone viduj issiparduoda – taip susirenka kitu investuotoju pinigus ir po to jau nebesistengia kelt tos imones vertes ir tada jau krenta.
O kai isleidzia akciju emisija, tai gauna pinigu, tai tie kurie ten viska reguliuoja, ar negali tiesiog tuos pinigus sau i kisene susidet? Arba netiesiogiai i kisene bet per kitas imones, pvz pirkdami kazkokias prekes gerokai didesne kaina, nu kaip armija lietuvoj uz saukstus mokejo lyg uz auksiniius saukstus 🙂
„Na, jei atliksi nacionalizaciją įmonių nesiskaitydamas su investuotojais, tai tavo akcijų rinką ištiks krachas.”
Na ir gal tai valstybei nerupes ar krachas ar ne krachas, jai svarbu kad ji dabar valdo turta 🙂 nu pvz sovietu sajungoj ane ateme is zmoniu zemes ir jiem dzin kad uzsienio investuotojai negalejo cia beinvestuot. Jie net nenorejo tu investuotoju.
Na bet jei mastyt kad pirkt. Man taip atrodo nu nejau nebutu geresnio laiko – kam as 10 metu nieko nedariau, ar tik tam kad pirkt kai kaina uzkilusi 😀 cia tas keliu procentu kritimas tai dar nieko, dar ne krize 🙂 butent laukiau krizes. Galejau pries metus, galejau pries 2 pirkt – o dabar atrodo pats blogiasias metas, isskryauis tai kad paskutinmeis dienosmis tuos kelis procentus pakrito 🙂
Na o kaip nepasikeistu gyvenimas- juk tu grynuju neturi tiek daug, jie kazkada baigtusi, ir nebeturetum laisves, reiketu vel dirbt 🙂
Beje vistiek, turbut zinai kad amerikoj kelia palukanas FED, ir prognozes yra toliau kelt. Ir jei zinai – ar nemanai kad labiau apsimoketu grynu prisitaupty kuo daugiau, kad sulaukt kokio reiksmingo 20-50 % kritimo ? Nes kaip suprantu kai kelia palukanas, tiek paciu imoniu bus bankrtu daugiau nes jos nesugebes issimoket skolu del palukanu, yra tokiu kurios vien del zemu palukanu tegyvnuoja girdejau, tiek siaip is skolintu pinigu maziau pirks tas akcijas visi.
Ta prasme net kai esi ilgallaikis investuotojas ir sakai kad atsoks, kodel neoptimizavus dar labiau?
Teisingai pamąstymai dėl pozicijos pildymo, kai akcija krenta. Bei kas būna, jei tai indeksas ir pan.
O antrą savo klausimą, pats atsakei pirmo posto pabaigoje. Niekad tiksliai neatspėsi. Pvz., būtum įėjęs prieš du metus, tai būtų pelnas neblogas. Divai išmokėti, akcijų kaina irgi pakilusi.
Taip, manau, kad akcijos pakankamai brangiai yra įvertintos. Todėl pinigus į rinką įlieju palaipsniui. Ne iškart 20k, o po 1-2k per mėnesį. Tokiu atveju kaina išsividurkina. O jei kokia krizė, tai spėsiu ir pigiau užsisiurbti. Dar pakankamai neinvestuotų grynų yra likę, plius dividendai visai nemažai sugeneruoja.
Lygiai tas pats buvo dabar. Pamačiau, kad kaina mažesnė tai užsipirkau po daugiau nei 1k. Išleidau apie 3,3k (0,5k buvo prisikaupę divai portfelyje).
Čia nėra įrašo, bet Facebook’e papostinau, kad šian atlikau pirmą sandėrį Degiro platformoje! 🙂 Yay! Turiu ir eurų per daug užkauptų, tai irgi reikia į rinką sukišti.
Povilai, gal daugiau galėtum papasakoti apie Degiro: fees, saskaitos atsidarymo galimybes, ribojimai, fondu aibe… ar prieinami Vanguard fondai per Degiro?
Sveikas Darias,
apie Degiro gali paskaityti čia:
https://balticmustache.lt/geriausias-brokeris-investavimui-i-etf-lietuvoje/
gal ir i kinija sudomins investuot, dabar irgi pakrite, ir gal ta linija kaip palaikymo lygis net suveiks 🙂 nors man cia kosmosas kad neatsoko kaina nuyo praitos krizes ir neaplenke.
Labas, Andriau 🙂
Z gerą link’ą numetė. Pats atsidariau N26 sąskaitą. Kortelę nusiunčiau vokišku adresu pas vieną asmenį. Tačiau ji taip ir neatkeliavo. Bet norint vykdyti prekybą pačios banko kortelės nereikia. Pinigus pervesti galiu. N26 sąskaita leidžia atsidaryti account’ą Degiro platformoje.
Taip, yra Vanguard. Štai sąrašas, kurių galima nemokamai įsigyti: https://www.degiro.co.uk/data/pdf/uk/commission-free-etfs-list.pdf Patys paskutiniai bus Vanguard.
Vienintelė bėda su Degiro ta, kad yra du sąskaitos tipai. Pasirinkau tą, kur mano vertybiniai popieriai negali būti skolinti. Todėl dividendai papildomai apmokestinami 3%. Kad to išvengti, pasirinkau fondą, kuris neišmoka dividendų. Tad Vanguard netinka.
Labas, Darius 🙂 Tas Kinijos paveiksliukas parodo, kodėl turėti visus kiaušinius vienoj šaly yra blogai 😀
ačiū už info,
kai esi vedęs, reikalingas sutuoktinio sutikimas parduoti vertybinius popierius Lietuvoje, o gal kas zinot, kaip yra Europoje ir tam pačiam Degiro, ar reikalingas ar ne?
Ar galima perkelti savo VP is LTU VP saugotojo Į kitą?
Labas, Andriau 🙂 Deja, nežinau. Apie vertybinių popierių perkėlimą tai nebuvau susimąstęs. Bet realiai, jei tai įmanoma tai turbūt būtų pigiau nei mano planas, tiesiog parduoti Swedbank’e, pevesti pinigus į Degiro ir nupirkti iš naujo. Reiks pasidomėt. Bet kažkaip labai abejoju. Manau, kad yra priežastis, kodėl Degiro net nepriima lietuviškų bankų.
Na, manau, priežastis dėl ko Degiro neina į Baltijos šalis labai aiški: bankai čia korumpuoti.
Mums bankų veikla atrodo normali ir įprasta, nes tiesiog kitokių nesame matę. Tačiau pažvelgus į Lietuvos Banko duomenis apie bankrutavusias įstaigas pasidaro kraupoka: https://www.bankai.lt/bankai Snoras, Ūkio bankas, Finasta, Litimpeks ir taip toliau. Šimtai milijonų nuostolių…
O kur dar Estijos Danske bankas, kuris galimai išplovė 243 MILIJARDUS Rusų pinigų? Sąsajos randamos net su nusikaltėliais įtrauktais į Magnickio sąrašą.
Jokia normali institucija nenorės turėti sąsajų su tokiais bankais. Ypač ta, kuriai svarbus patikimos įmonės „imidžas“.
Beje. Stipriai rekomenduoju non-fiction knygą „Red Notice“ by Bill Browder. Tai yra kynga, kuri mano sąraše užima pirmą vietą šiais metais pagal gerumą iš 18 knygų. Pailsėsite nuo investavimo, suprasite kaip veikia Rusų mafija.
Na, jo – „gerulių“ bankų būta. Vienas mažmožis – Finasta ne bankrutavo. Buvo perparduota keletą kartų ir tiek. Šiaip net liceciją turi kaip normalus Lietuvoje veikiantis bankas („Centrinis bankas šiuo metu yra išdavęs 7 Lietuvos banko lincecijas: SEB, Swedbank, DNB, Šiaulių bankas, Citadele, Medicinos bankas ir Finasta.“). Keista, kad nėra sąraše.
Knygos aprašymas skamba įdomiai, atsiliepimai geri. Deja, neduoda išsiimti bibliotekų tinklas.
Uztat duoda pirate bay 🙂 bandom siust audio ir klausyt 🙂
Baigiasi tokie laikai. O ir šiaip, jei susimokėti, tai visi nuo to laimingesni patampame. Mokėtojas todėl, kad suteikė vertę kūrėjui, kūrėjas todėl, kad yra įvertintas bei gali kurti dar daugiau.
Perklausiau 🙂 nu gera tikrai. Visiem vatnikam reiktu ja perksaityt.
Galetu ja duot nemokmamai tokiem kurie galvoja kad rusija gerai, gal atsibustu, pamatytu kad gali jiem taip pat baigtis kaip magnickiui.
Ziuriu audio knyga 6 $ gal ir protinga kaina. Bet zinanat kad autorius valde simtus milijonu, tai ar jam cia pinigai 😀 atrodo gal tuos 6 $ geriau kokiai labdaros organizacijai paaukot vietoj to 🙂
bet nepatiko tas kur skaite (narrator), toks erzinantis ir varginantis jo balsas. Adam Grupper
Pabandziau pirkt, tai gavau „Sorry, we are not authorized to sell this product in your country/region.”
Dariau,
Aš dažnai jeigu nepatinka balsas pasigreitinu įrašą. Padeda 🙂
Googlinant „kas yra vatnikas” negauni dictionary apibrėžimo. Reiktų google’ui pasitempti 😀
Tie regionai tai užknisa. Darbe norėjau pasijungti Spotify, ir nepavyksta. Bet yra skirtumas, ar gerą, ar blogą password’ą vedu. Jei blogą, tai rašo, kad klaidingas password. Jei gerą, tada rašo, kad proxy arba firewall blokuoja. Atsiklausiau darbe, niekas nieko neblokuoja. Firewall’ą atmaigiau. Vis tiek neveikia.
Galų gale pasirodo, kad, kai praleidi tam tikrą kiekį laiko užsienyje, tai Spotify nebeleidžia pasijungti senu regionu 😀 Regis, praėjus 3 savaitėm, jau būtina eiti į settings ir pasikeisti regioną į UK. Bet vietoj to meta pranešimus apie tai, kad firewall blokuoja.
Sunkus gyvenimas šiais laikais 😀