Finansinės nepriklausomybės progresas (mano portfelis 2021-11-01)

Finansinis turtas

Mano turtas 2021-11-01 dienai yra 370 757.82£ (+15 007.83) arba 1 507 251.66Lt (+77 066.74) arba 436 530.25€ (+20 871.97). Praeitas mėnuo.

Turto grafikas 2021-11-01

Akcijų įsigijimas

iWeb:
2 508.4£ (Vanguard FTSE All-World UCITS ETF (VWRL))

Vanguard:
1 034.53£ (Vanguard FTSE All-World UCITS ETF (VWRL))
100.66£ (Vanguard FTSE Emerging Markets UCITS ETF (VFEM))
Viso: 3 643.59£  

iWeb portfelis

Viso investuota 174 800£. Investavimo pradžia 2014-10-02. Dabartinė vertė 262 863.24£ (+88 063.24£ 50.38%) (lentelėse, skiltyje statistika, matoma procentinė išraiška nėra teisinga).

iWeb portfelis grafikas 2021-11-01

Statistika

iWeb portfelis 2021-11-01 part 1

iWeb portfelis 2021-11-01 part 2

Degiro

Viso investuota 54 000€, vertė 84 716.05€ (+30 716.05€ +56.88%). Investavimo pradžia: 2018-10-12.

Degiro portfelio grafikas 2021-11-01Degiro portfelis 2021-11-01Vanguard

Viso investuota £14 504.76£, vertė 15 569.71£ (+1 064.95 +10.7% metinių, 7.3% paprastų). Investavimo pradžia 2021-03-04.

Vanguard portfelio grafikas 2021-11-01

Vanguard portfelis 2021-11-01

Išlaidos

Sutaupyta 59% pajamų.

Share

18 komentarų į “Finansinės nepriklausomybės progresas (mano portfelis 2021-11-01)”

  1. Denis parašė:

    Lap 15, 21 at 12:47

    Sveikas, o kodel nesinaudoji sipp Vanguard pavyzdziui? Ka manai apie tai? Gi galima labai daug sutaupyti ant mokesciu.

  2. Povilas Panavas parašė:

    Lap 15, 21 at 16:24

    Labas, Denis 🙂

    Esu minėjęs Vanguard SIPP, kai atsidariau (2021-03-04). Taip pat, ten matosi tekstas „Pension Pre-retirment“. Kitaip tariant, mano Vanguard sąskaita yra SIPP.

    Taip, mokesčių daug susitaupo, bet pinigų neis pasiekti iki kokių 59 metų senatvės. Be to, nuo pensijos tik pirmi 25% be mokesčių, po to reikia mokėti.

    Kitaip tariant, viskas priklauso nuo to, kiek žmogus turi pinigų 🙂 Dabartinis tikslas yra, įdėti į SIPP tiek, kad nesumokėčiau nė cento 40% pajamų mokesčio. Kitaip tariant, viskas kas daugiau nei ~50k prieš mokesčius, eina į Vanguard SIPP.

    Visa kita į ISA.

  3. Denis parašė:

    Lap 15, 21 at 16:47

    Aciu uz atsakyma. O kodel pasirinkai butent vanguard sipp?

  4. Povilas Panavas parašė:

    Lap 16, 21 at 13:40

    Labas, Denis 🙂

    https://monevator.com/compare-uk-cheapest-online-brokers/

    Čia yra geras palyginimas brokerių. Vanguard iš esmės labai geras variantas iki maždaug 60k.

    Be to, Vanguard leidžia atlikti sandėrius be jokių mokesčių, jei sutinki pirkti (2x per dieną. Vanguard perka urmu, ir visiems padalina).

    Tai leidžia nustatyti direct debet mažomis sumomis. Pvz., esu nustates 2×200£ ir 1×100£ per mėnesį. Žiauriai patogu. Kai yra mokestis už transakciją, tuomet turi investuoti didesnėm sumom. Pvz., iWeb ima 5£, bet neturi metinio mokesčio. Tai tuomet investuoji mažiausiai už 1 000£ per kartą. Jei kas investuotų 100£ per kartą, tuomet 5£ mokestis, būtų 5% visos sumos! 🙂

    Galiausiai, visad norėjau išmėginti Vanguard bei diversifikuotis tarp platformų, todėl norėjau kitos sąskaitos nei iWeb SIPP.

  5. Denis parašė:

    Lap 16, 21 at 14:06

    Aciu uz atsakyma o kaip del gilt(bonds)? Neplanuoji investuoti? Beto daug yra bond etf? Taip pat matau kad daugiausiai investuoji i World shares bet sp500 procentas sietiek didesnis, ar bijai kad nutiks tas pats kas buvo 1929?

  6. Povilas Panavas parašė:

    Lap 16, 21 at 14:57

    Labas, Denis 🙂

    Esu investavęs į Bonds. Iš sutrumpintų pavadinimų tikrai sunku pamatyti, kas ten tame mano portfelyje. Bet štai, keletas ETF iš mano portfelių:
    * ISHARES III PLC ISHARES BACLAYS EURO CORPO (SE15) (turi omeny, kad bondai išleisti įmonių, o ne vyriausybių). Vertė 7,7k
    * VANGURARDS FUNDS PLC VANGUARD USD CORP BD UCITS (VCUP) (vėl įmonių Bonds, bet šįkart US), vertė 5,7k

    Apie Bonds:

    Jei dabar būtų krizė, tai pardavus šiuos bonds laisvai metus galima pragyventi ir ilgiau. Kita mano plano dalis yra visad turėti grynais bent 2 metų išlaidas. Ir galiausia dalis, kadangi galiu gyventi 3 metus, tai iš dividendų per tuos tris metus dar maždaug metai išlaidų susidarytų.

    Nešnekant, kad visad sakau, kad, jei bus krizė, tai iškart eičiau darbo ieškot, kad galėčiau akcijų per išpardavimą užsipirkti.

    Apie S&P500:

    Taip, didžioji dalis World Index visad yra US, bet tai natūralu, nes ten didžiausios ir daugiausia uždirbančios įmonės. Man, tikrai dėl to šiek tiek neramu, todėl dar atskirai investuoju į kitus indeksus, tiek šiek tiek didindamas diversifikaciją. Pvz., emerging markets, arba Developed Europe, arba REITs.

    Apie baimes:

    Tai visa esmė šito, kad visiškai nesvarbu, kas nutiks. Gyventi reiks toliau 🙂 Taip sakant, niekad neinvestuok pinigų, kurių tau netrukus reiks ir/arba kurių tu negali prarasti.
    Ką tuo noriu pasakyti? Jei rytoj staiga visi mano pinigai dingsta, tas mano gyvenimo visiškai nepakeistų. Pragyvenimo lygis liktų lygiai toks pat. Taip, tai sumažintų mano galimybes, galbūt net pirmus porą mėnesių atsisakyčiau kažkokių pramogų ir maisto į namus neužsisakyčiau. Laikinai labiau bijočiau netekti darbo ir t.t. Bet vos po kelių mėnesių, vėl turėčiau atstatęs bent pusę metų pragyvenimo išlaidų banke grynaisiais (laisvė nuo darbo netekties). Tada vėl pradėčiau investuoti.

  7. Denis parašė:

    Lap 16, 21 at 15:01

    O kodel nenori investuoti pvz i estateguru kokia 20% savo portfelio ir jeigu viskas kris tada parduodi visa estateguru portfeli ir apsiperki akcijom su nuolaida?

  8. Povilas Panavas parašė:

    Lap 16, 21 at 21:43

    Esu net iš jų marketingo skyriaus gavęs lietuvišką emailą apie „bendradarbiavimą“. Man regis tuo metu jie gal dar tik Estiją darė (2017 metai). Žiūriu dabar, kad daug platesni užmojai.

    Nesu tikras kaip atsakyti į tavo klausimą, nes nesu tikras, ką būtent lygini ir siūlai. Tai pabandysiu bendrai pateikti kelis punktus.

    1. Kai viskas krenta, tai viskas krenta. Nieko neparduosi normaliai. Nebent tai nėra Market principo rinka, bet tada vėl, kas kiš pinigus tam, kad kažkas kitas laimėtų?
    2. Man tuo konkrečiu metu 2017 atrodė, kad visai būtų įdomu pabandyti, bet nebuvo atliekamų pinigų, plius Estijos nekilnojamasis turtas, kaip ir daug kur kitur atrodė pervertintas. 4 metai praėjo, manau, kad tik dar labiau pervertinta viskas. Bet būtent todėl reikia investuoti pastoviai ir periodiškai, nes niekada nežinia.
    3. Aš jau ir taip su šiek tiek REIT esu diversifikavęsis nekilnojamojo turto prasme. Vis mąstau, kaip čia kokį butą nuomai nupirkti, bet neduoda paskolų Lietuvoj, jei tu uždirbi ne €.
    4. Jie rašo uždarbis ~11%. Tai iš esmės tas pats, kas akcijų rinka. Vien dėl diversifikacijos principo, tai tas pats, kas turėti REIT, kurių jau turiu.
    5. Kažkada gal ir pabandysiu kažką tokio. Kur galima investuoti į NT labiau tiesiogiai nei per REITs.
    6. Mokesčių klausimas. Pinigai SIPP nebus apmokestinti net, jei gyvenčiau Lietuvoje. ISA bus neapmokestinta, kol gyvensiu UK. Todėl, jei uždarbis toks pats iš akcijų ir iš ten. Tai kam mokėti papildomus mokesčius ir uždirbti mažiau?
    7. Jei pinigai ne SIPP ir ne ISA, tai reikia tokioj sąskaitoj, kur margin loan būtų – čia mano planas perkelti Degiro į Interactive Brokers.

    Tikiuosi tai atsakė į klausimus. Jei domino būtent kažkur kitas aspektas, lauksiu tiesioginio klausimo 🙂

  9. Denis parašė:

    Lap 16, 21 at 21:49

    Del estateguru paklausiau del pavydzio. As turiu omeny kai buvo kritimas kovo menesi, taigi diversikaves savo portfeli galima butu parduoti visa portfeli estateguru antroj rinkoj ir apsipirkti akcijom su nuolaida, o kai akcijos atsistato, vel parduodi kazkokia tai dali ir investuoji i kokia p2p. Ka manai apie tai?

  10. Povilas Panavas parašė:

    Lap 16, 21 at 23:17

    Denis, bet tai klasikinis market timing 🙂

    Kaip žinoti, kada pirkti? O, jei toliau kris, kai nusipirkta?

    Tada transakcijų kaina atsiranda, nes parduoti kažką ir pirkti nėra dykai. Tad, tai nėra operacija už dyką.

    Beje, aš nesu pažįstamas su estateguru. Koks principas pardavimo? Nes, jei principas yra Market, tai, jei bus kritimas, tuomet ir ten bus kritimas, tik, nebūtinai tokio pat dydžio (todėl, pvz., ir turiu REIT diversifikacijai).

    Spėju, dar mokestiniai niuansai neleistų to daryti. Pvz., galiu per metus gauti tik 500£ palūkanų. Viskas viršaus apmokestinama. Jei estateguru išmoka tai kaip dividendus, tuomet galiu gauti tik 2 000£, bet ir taip, jau gaunu jų kažkiek ne ISA sąskaitoje.

    Plius pardavimo pelnai – na, šitas turbūt nesudarytų bėdų, nes per metus 11 000£ leidžiama be mokesčių.

    P.S. aš nesakau, kad negalima taip papildomai uždirbti, bet man regis čia margin loan daug geriau veiktų 🙂 Bei, elementarus timing market pavyzdys, kas yra nerekomenduotina, bei esu pats taip susimovęs (kai pvz., neinvestavau maksimaliai kiek galiu, bet tik apie 60% sutaupytų pajamų, tokiu būdu didindamas grynųjų kiekį. Taip kritimas buvo, bet ne ant tiek daug. Būtų laiau apsimokėję tiesiog pirkti visad reguliariai ir tiek)).

  11. adomce parašė:

    Lap 21, 21 at 21:10

    Rizikos yra skirtingos su Guilts, Corporate Bonds ir RE. Pirmi neužsilenks, bet nieko neuždirba šiuo metu. Antri gali užsilenkti kartu su akcijomis (todėl nėra labai geras produktas diversifikacijai nuo akcijų). Treti – kažkaip irgi reaguos į akcijas ir didelę bedarbystę. Pats geriausias paveiksliukas, kurį užtikau apie asset classes yra šitas:

    https://www.wealthmanagement.com/equities/infographic-periodic-table-asset-classes

    išsispausdinkit ir pasikabinkit 🙂

    Su NT daug kas priklauso nuo įėjimo momento. Kadangi asset class cikliškas iš prigimties, tai gali labai nepataikyti ir ilgai nieko iš to neuždirbti (esame situacijoje, kuomet pigūs CB pinigai visiškai pripumpavo NT rinkas pasaulyje, iki tokio lygio, kad Vilniuje butai parduodami brangiau, nei Londone). Bankai irgi ne kvaili, kartais prisigalvoja visokių nesąmonių – dar šiandien yra šveicariškais frankais ėmusių paskolas lenkų, kurių turtas įvertintas zlotais… NT apsimoka dalyvauti tik su kažkieno kito (banko?) pinigais 🙂 – ir tai paaiškina jo popularumą tarp žmonių. Lietuvoje finansavimas suorganizuotas taip (konservatyviai), kad tik NT projektams ir tegali skolintis. Kapitalo pasiūlos geromis salygomis nebuvimas – tai rimtas pagalių kaišymas eiliniams lietuviams, nuo ko kenčia visi be išimties.

    Labai įdomu su tuo estateguru. Reiks užsiregistruoti ir pakapstyt. Tai – progresas*, ir grąža žadama gana aukšta. Povilas paminėjo du dalykus:
    (1) ant kiek tai yra tikra diversifikacija (kai krenta – tai krenta viskas) ir (2) mokesčiai. Plius transakcijos kaštai.
    Aš pridėčiau dar vieną (3) rizikos faktorių – jūsų prašoma finansuoti projektus, kuriems de facto buvo refusintas bankų kapitalas. For whatever reason (neįtilpo į banko rizikos modelius). Todėl jie ir yra vadinami bridging loan. Galimai finansavimas buvo nutrauktas, o gal projektai pradiniuose kaštuose nesutilpo? Reikia kapstyt. Bet tai – papildoma rizika. Plius dar macro rizika (4) – finansuoti projektą Vokietijoje turbūt mažiau rizikinga, nei Estijoje? O kur dar projekto ypatumai – ką gali ar negali su tuo konkrečiu turtu daryti… aš esu girdėjęs istorijų iš etatinių NT investuotojų. Visokių įdomių pasitaiko 🙂

    Manęs kažkaip NT paieškos problemos nekankina. Akcijos kol kas sudaro tik 40% turto vs 60% NT, per ateinančius 10 m. viskas pasikeis akcijų naudai. Tad neskubu į tai merkti pinigų, kaip tik atvirkščiai – noriu turėti opciją NT turtu lengvai atsikratyt (**klasikinė likvidumo problema). Atrodo, kad dabar butą Vilniuje gera proga parduoti, o namų Londone pirkimą blogiausiu atveju kada nors užbaigsime ir be banko pagalbos (dabar turim 35%, likusius 65% nuomojamės). NT yra gerai diversifikacijai ir mūsų šeimai tai reikalinga kaip bazė, iš kurios galime veikti (važiuoti į darbus, pramogas, į universitetus ir mokyklas mokytis) ir tarnauja, kaip galimybė scale’inti mūsų atlyginimą pigiomis paskolomis iš banko. Esu pasiskaičiavęs istorines augimo trends ir Londone – per paskutinius 20 ar 30 metų – tai vos 7% per metus nominalaus augimo (čia neskaitant nuomos, kas dar turėtų damesti +- 5%). Jeigu taip yra didžiausiame Europos mieste su pastoviu migrantų tailwind – tai kitur turi būti blogiau. Koks nors Estijos miestas tikrai taip greitai neaugs fundamentuose. Nors dabar šitie masiniai CB pigūs pinigai ima po truputi kelti problemų su duomenų aiškumu.

    Kitaip tariant, atskaičius remonto, nuomininkų paieškos sąnaudas, NT, panašu, underperformina verslus, bet duoda realią diversifikaciją***. Visiškai pritariu Pauliui dėl margin loan akcijose. Jeigu aš mūsų akcijų portfelį valdyčiau su tokiu svertu, kaip valdo NT vystytojai, arba NT pirkėjai (1:5 vietoje dabartinių 5:1, kas yra vos 15%)- grąža būtų dar aukštesnė ir dar labiau outperformintų. Plius į verslus gali sumerkti didžiulias, praktiškai neribotas, sumas pinigų (grąža gerai scale’inasi), o kiekvienas NT objektas yra skirtingas. Todėl Pauliui būtų gerai diversifikuoti perkant kažką realaus, bet geriausia tai daryti – su savo namais (sutaupoma nuomos kaštų). Pauliui tai šiandien neaktualu, nes jis taupiai sau gyvena houseshare, bet pradėjus normalų gyvenimą su šeima taip ilgai nebus galima tęsti. Kažada teks rinktis pastovią gyvenimo vietovę 🙂

    *Žmonės užmiršta, kad kadaise vos ne kraujas turėjo lietis, kad Sec Edgar duombazė atsirastų. Dabar – tai visiems prieinama. Ir net API gali pasijungt, panašu. Tai, kad visokie p2p randasi – yra gerai. Tai – finansinės edukacijos dalis.

    **Beje, kai ateina rimta krizė (palūkanos kyla, finansavimas stabdomas, žmonės tampa bedarbiais…) NT kaip tik krenta lyg akmuo. Visur regione. Ir paprastai ilgam – keliems metams. Su akcijomis bent gali pasižaisti (jei sureaguosi, atgausi x% sumos – bet atgausi greitai, ir galėsi ją vėl įdarbinti). Akcijų rinka atlaidesnė klaidoms – bet čia tik mano subjektyvi nuomonė.

    ***Denis – turėti truputį NT yra geras atsakymas į klausimą – ar bijai kad nutiks tas pats kas buvo 1929. Kadangi jeigu taip bus, NT (arba savo darbo jėgą, arba auksą) galima parduoti ir įmesti į nuvertėjusias akcijas. Kadangi NT neauga taip sparčiai ir nuosekliai, kaip akcijos, tai jo nuvertėjimas irgi turėtų būti mažesnis (mažiau nuostolio – bet čia tik teorija). Dar geriau būtų tą NT užstatyti bankui ir pasiskolinti naujo cash akcijoms, bet per rimtą krizę palūkanos rimtai sukils 🙂 Per sekančią krizę turtūt apskritai bus taip, kad ne viską galėsi parduoti, jau per 2020 kovą matėme kaip greitai viskas vyko (max 2 savaitės) ir kokias likvidumo problemas padarė ir kiek žmonių neteko darbo, ar pajamų. O tai – tik žiedeliai.

  12. adomce parašė:

    Lap 21, 21 at 21:18

    Na, Povilai – kaip ten sekasi su antros pusės paieška? 🙂

    Margin Loan – kokiu svertu žadi skolintis? Ir kiek laiko IB leidžia laikyti pozicijas neuždarytas? (contract for difference provaideriai paprastai neleidžia, todėl tai yra tikras scam pradedantiesiems).

    Tiesiog įdomu, kokiomis ten sąlygomis skolina. Jaučiu per rimtą krizę bus totalus likvidumo kolapsas ir pareikalaus viską gražinti ir priverstinai lieps parduoti (tiksliau – patys parduos neatsiklausę – kas parašyta small print) akcijas blogiausiu klientui momentu.

  13. adomce parašė:

    Lap 21, 21 at 21:34

    Pamiršau paminėti, kad mes sprendžiam trumpalaikę gearing problemą su senamadiškomis paskolomis. Pamatęs infliaciją 6% neapsikenčiau ir pabarškenau bankui į duris, sakau: „duok pinigo“. Sako: „gerai“. 3.4% metinių palūkanų dešimčiai metų. Ok, prie 6% infliacijos – man tinka. Kas bankui nuostolis – man pelnas. Na, nevisai jiems nuostolis. Jie suka savo rezervinius pinigus… tai dabar vėl turim apie 12% portfelio grynais ir žvalgausi, kur juos įdarbinti. Nekreipiu dėmesio į komisinius, nes standartinis apsipirkimo lotas per metus išaugo nuo 2k iki 3k, o perkam retai (tik per krizes). Bet reikia suvaldyti brokerių rizikas. Brokerių pasaulis dar vis archaiškas dėl valstybinių reguliavimų, skirtingų rinkų, valiutų ir visokių bankinių reikalavimų. Informaciniai produktai jau seniai priekyje. Viena didžiausių rizikų mano sąraše – brokerio/custodian kolapsas. Radau gerą straipsnį čia –
    https://occaminvesting.co.uk/what-if-my-broker-goes-bust/

    dalinuosi 🙂 Mes jau per daug laikome viename (net ir su draudimais, ir per kelias sąskaitas), todėl neišvengiamai ateina metas skaidymui. Turbūt teks SIPP permesti į IB kažkada (bet jie dirba patys tik per SIPP tarpininkus).

  14. Darius parašė:

    Lap 21, 21 at 21:49

    „jei bus krizė, tai iškart eičiau darbo ieškot, kad galėčiau akcijų per išpardavimą užsipirkti.“

    jei ateis krize, tai kiek ten bespesi uzdirbt 🙂 cia kaip supratau jei neturetum darbo iki krizes. Per krize ir algos mazesnes, ir darbu maziau ir reikalavimai didesni bus. Tai kaip tik dabar pinigu reik uzsidirbt, kad jau turetum jei jau morima gerai apsipirt. Kaip covido krize tai cia kelias savaites buvo, tai ka ten butum spejes uzdirbt. Nu kokia didesne krize, tai gal bus metus. Bet sakykim metus dirbi, tai akcijos jau prades kiltu o tu neturi pinigu. O va jei imeti ten didele suma is anksciau uzdirbta, tada jau visai kitas uzdarbis 🙂 Tik aisku ja reik turet paruosus, o cia vel problema – neaisku kiek kada ja ruost, jei dirbdamas viska investuoji iskart kaip dabar 🙂

    „Mes jau per daug laikome viename (net ir su draudimais, ir per kelias sąskaitas), “

    Reiktu paziuret kaip tokie kaip Buffetas sprendzia sia problema.

  15. Darius parašė:

    Lap 21, 21 at 22:00

    https://occaminvesting.co.uk/what-if-my-broker-goes-bust/

    Va sitas tai idomus, kazkur buvau jau skaites:

    „When you buy shares through a broker, you don’t actually legally own the shares.“

    Nors cia gal kaip koks brokeris. Bet ka as daznai matau kad zmones sako kad tau ir priklauso tos akcijos.

    Man tai irgi baimes yra kaip su ta EBSW https://www.youtube.com/watch?v=9B4lih_mxUA&t=1s&ab_channel=Sienatiriamosios%C5%BEurnalistikoscentras

    nors paskutiniu metu Lietuvoj tokiu nevyksta dalyku, bet kas gali garantuot kad nevyks, plius daug kas investuoja pas uzsienio brokerius, kas ten gali garantuot klausimas. Nors ir yra reguliatoriai, tai klausimas kiek jais galima pasitiket.

  16. adomce parašė:

    Lap 23, 21 at 01:53

    Buffetui spręsti nereikia, nes pas jį viskas suįmoninta. O dauguma suįmoninti nesugebės. Tiesa, jis jau buvo turtingas, kuomet savo pirmą fermą pardavė dar prieš visas akcijų biržas II pasaulinio pabaigoje. Turėjo daugiau, nei mes visi kartu sudėjus šiandien šios dienos pinigais. Taip kad čia problemos kitokio mąsto 🙂

    EBSW 🙂 Bet gerai, kad atkapstė kur pinigai nusėdo. Pagarba žurnalistikai.

    Nereiškia, kad brokeriai kris, tiesiog gali būti praktinių problemų ir daug laiko (lėšų?) prarasta kovojant. Kai žmonės išpindėja, paprasto fraud rate irgi išauga. Vat kaip šitoje istorijoje

    https://en.wikipedia.org/wiki/MF_Global

    Viskas priklauso nuo ateinančios krizės striprumo. Yra žmonių, kurie sako, kad bus baisiau, nei 2008 🙂 Ir aš manau, kad jie teisūs. Nes valstybių skolos tai išaugo. O žmonės pasaulyje lengvų pinigų kvapą irgi pajuto. Internetas sukasi, viskas sklinda. Gali gyventi lūšnyne, bet turėti dideles ambicijas. Kaip EBSW berniukai 🙂

  17. adomce parašė:

    Lap 23, 21 at 02:09

    Klaidos ir šiaip pastebėjimai

    Kai kalbėjom 2020 kovą viena mintis buvo iškelta, kad reikia turėti % turto grynais, kaip insurance policy viskam ritantis žemyn. Visumoje tai teisingas sprendimas, ir aš Pauliaus vietoje nesigraužčiau labai, kad jis neinvestavo visko. Aš taip pat neinvestavau visko, bet užtai gerai miegojau (ir sakiau, kad prarastos pajamos yra draudimo kaina – čia viskas tvarkoje). Tai tiesiog logiškas rizikos valdymas (turint omenyje, kad buvusios kainos gali ir neatsistatyti dešimtmetį).

    Po metų naudinga peržiūrėti situaciją. Retrospektyviai geriau buvo viską vėl atpirkti iš karto. Dalį ir atpirkau pigesnėm kainom. Bet ne viską*. Iš pirmo žvilgsnio, new highs mušančios kainos nieko gero nežada. Paklausus diplomuoto ir gerai apmokamo aktuaro šiandien jis pasakys, kad JAV akcijų rinkos jau prognozuoja negatyvią gražą per ateinantį dešimtmetį (čia jo rizikos valdymo instrumentas). Ups, blogos naujienos pensijiniams fondams. Bet ar tikrai taip yra? Normaliomis sąlygomis aš sutikčiau. Jis skaičiuoja, kad visas dešimtmečio kainų augimas jau įvyko, ir neliko kainoms augti daugiau, o reikės pelnams vytis kainas kurį laiką, kol kainos stagnuos. Bet jeigu inflation is here to stay, arba ateina aukšta infliacija (virš 10% metinių, sakykime, ir taip tęsis kokius 10 metų), kaip tada? Tada iki šiol per porą metų stebėtas +50% kainų augimas gal atrodo visai logiškas ir adekvatus. Tiek ir turėtų kainuoti pinigų gaminimo mašinos. Ir tai, sakyčiau, netgi pigu! 🙂 Juk akcijos yra palankios infliacinei aplinkai. Ką manote Jūs? Vistiek manau, kad šalia akcijų reikia turėti turto šone, kurį galima arba parduoti, arba užstatyti esant reikalui (ir greitai realizuoti, ir kuris būtų extra – nereikalingas šeimai, bet dabar ramiai rymotų ir lauktų savo valandos. Už šeimos būstą kol kas sunku rasti ką nors geriau – dabar ir gyveni, ir vertė po truputį auga). Turiu net kalkuliatorių pasidaręs, kiek reikia atsidėti portfelio padvigubinimui krizės metu. O daug nereikia per didelę krizę (-80 ar -90% vertės, kuo žemiau krenta – tuo smagiau).

    *man asmeninė pamoka buvo tokia, kad tuos atidėtus neinvestuotus pinigus šeima labai greitai pravalgys bet kokiu pasiteisinimu.. 🙂 Tai – pats blogiausias variantas. Galim sau tą leisti, bet vistiek – „not impressed“. Vienintelė reali išeitis – visa tai atskirti nuo asmeninių, suįmoninti.

  18. adomce parašė:

    Lap 23, 21 at 02:42

    Centriniai Bankai

    Viru viru košę….vaikai atsilošę…. ir privirė. 6% infliacija Anglijoje, 4% Vokietijoje ir 8% Lietuvoje. Žvelgiant į asset classes – visi yra užkilę. – Laikyti cash (arba FX) su tokia inflacija – visiškas pravalas.
    – UK bonds dar geriau – šįmet -5.1% grąža nuo metų pradžios 🙂
    – Viešų akcijų pigiai rasti darosi sunku, manau, kad panaši situacija ir su nekotiruotais verslais.
    – Milijardai žmonių sulindo į NT visame pasaulyje (nes jie tai supranta), ko pasekoje kainos rauna new highs ir net Kinijos NT gigantas jau sako, kad nėra mokus, o vienas jų dangoraižis nelabai stabiliai pastatytas 🙂
    – Vynas, paveikslai, automobiliai ir kitos nesąmonės jau seniai įtarimą kelia, žvelgiant į kainas aukcionuose.
    – Dabar, panašu, atėjo eilė commodities.

    Auksas ir sidabras sėkmingai sau puškuoja atgal į 2011-12 metų lygį. Elektra ir dujos brangsta 30-40%, nafta jau nepamenu kiek (dalinai bėgimas nuo plastiko ir vidaus degimo variklio tai amortizuoja). Metalus tingiu žiūrėti, bet visas žaliavų krepšelis nuo prieš Covid high 2019 pabaigos yra kažkur +25proc. Štai kur šiandien esame. Atmetus lietuvišką ruso prieskonį nuo dujų ir elektros – tai visai realu, kad dideli fondai šiai dienai atakuoja paskutinę asset class, kuris dar santykinai pigus – commodities*. Atakuoja ne vien vartojimui, bet spekuliaciniam/diversifikacijos kaupimui (vėlgi, kažkieno protinga mintis). Aišku, sunkiau tai padaryti, nei su popieriukais, bet tai yra indicative…ar tikrai čia rusas yra kaltas (myliu Lietuvos žurnalistus), o gal čia yra pasaulinis žaliavų brangimo reiškinys? 2014 vidurio aukštumų dar nepasiekėme, bet… (čia duomenyse atmetu sumaištį dėl 2008 m krizės).

    Daugiau jokių asset class mes neturim. Bitcoin nesąmonės – tai jokios ne valiutos, jų volatility ir uniformity properties yra beveik idealiai atitinkantys commodities. Todėl verta aptarti kartu. Bet kurgi Bitcoin ir Etherium šiandien? Ogi pačiose aukštumose! 🙂

    Ir dar vienas dalykas… lyginant visus asset classes tarpusavyje galutiniame rezultate samdomas darbas liko toli toli užnugaryje… ir tai, panašu, pasaulinė tendencija. Prieš 85 metus sukurpta sticky wages teorija, pasirodo, yra alive and well šiandien – kad samdinių atlygiai visuomet vėluoja pasivyti rinką. Tai ar kainos kyla, ar algos stagnuoja? Visada pralošia neturintis derybų galios prie stalo (o tai – dauguma samdinių).

    Azijoje visada buvo nesveika konkurencija su 3b žmonių, bet Anglijoje ir Vakarų Europoje, bei JAV – irgi niekas nenori dirbti (visi nori tapti investuotojais arba vadovais)**. Net Lietuvoje nebenori. Atvažiuoja baltarusiai ir uzbekai jau važinėti su fūromis, pas lenkus veržiasi ukrainiečiai. Lietuviai neseniai labai džiūgavo kylančiomis algomis ir Nausėdos stumiamomis pensijomis, kol nepasiskaičiavo infliacijos. Kuri kaip ir visus nominalius augimus nubraukia 🙂 Per TV nuolatos reklamuojamos brangios paskolos ir greitieji kreditai vartojimui….

    Mūsų gydytojas UK, ir tas išėjo į pensiją neapsikentęs (turbūt) konvejerinio pacientų priėmimo kas 10 minučių. Kažkaip nepatinka man šita tendencija. Netgi aš jau pradedu tingėti keltis anksti. Whatever next, gerbiamieji? Ar tikrai mes, kaip visuomenė gyvensim geriau (nors visi turim tą fuzzy feel good feeling, o ką jau kalbėti apie neinvestuojančius ir tik iš darbo gyvenančius..).

    *Šiandien kažkas pasakė gerą mintį, kurios kažkaip anksčiau neužfiksavau, savo virtualiam burbule užsisėdėjęs (per ilgai dirbu iš namų). Kai sidabras, medvilnė, ar ryžiai brangsta, jie brangsta visame pasaulyje (atmetus ten kokius vietinius gamintojėlius, atskirtus nuo pasaulinio tinklo). Šiandien per žinias aiškina, kad arabicos derlius buvo blogas Brazilijoje ir ji irgi brangsta nerealiai. Šiais laikais gali bet kokį excuse surasti brangimui pateisinti. Aš jau pradedu nekreipti dėmesio. Esmė yra ta, kad su akcijomis, paveikslais, valiutomis, bitcoin, ar netgi NT tu taip pripranti žaisti, kad užmiršti, jog commodities yra realus dalykas. Nuo jų kainų augimo nepabėgsi. Gali neiti kirptis, bet valgyt ir rengtis reikės. Tai yra ultimate litmus test bankų kvailos politikos efektui nustatyti. Ir commodities brangsta visur. Iki šiol Vakarų pasauliui buvo dzin, kur ta infliacija nusėda. Paspaudžia stakles US – Kinijos gūdumoj kažkur užkyla NT kainos. Japonai pradeda durniuoti su savo – kažkur Vietname, ar kur kitur infliacija išsieksportuoja (net neįsivaizduoju, ko japonams daugiausiai reikia – turbūt žaliavų auto ir elektrotechnikai). Tas pats Europoj. Niekam neįdomu, iš esmės. Taip buvo dėl neseno pasaulinio finansų suglobalėjimo, apie kurį jokie seni vadovėliai nerašo. Alas, no longer the case. Ar tai reiškia, kad jau virtualių pinigėlių prisotintas pasaulis? Man tai rodo aiškias ribas įsisavinimui…. Watch this space… 12 metų nepertraukiamam bulių marketui, kaip ne kaip.

    **yra įdomi statistika, kad paslaugų ekonomikos šalyse apie 1/4 ar 1/3 darbų – visiškai beprasmiai. Popierio stumdymas pirmyn-atgal. Tai duoda akstino universal income idėjoms. Rekomenduoju paskaityti „Bullshit Jobs“ knygą – labai nebloga. Gaila, autorius jau miręs. Pradėkit nuo šito linko, dėdė ne iš kelmo spirtas https://youtu.be/kikzjTfos0s


Palikite komentarą