Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Gudresnė iškarpinė (angl. Clipboard)

Visai gražus lietuviškas žodis (žinoma, teko pagooglinti, kad sužinočiau, kaip tai vadinasi lietuviškai 🙂 )

Viskas, ką nukopijuojame (Clr + C), patenka į iškarpinę (angl. clipboard). Nesvarbu, ar tai tekstas, failas, ar bet kas kita. Standartiškai galime įterptį (Clr + V) tik paskutinį nukopijuotą objektą. Tačiau papildomos programos leidžia įsiminti visus kopijavimo veiksmus ir bet kada juos pakartoti.

Esu išbandęs kokius 4-5 įrankius. Šiuo metu esu apsistojęs ties Ditto, kuris nemokamas, veikia labai stabiliai, atrodo puikiai bei atitinka visus funkcionalumo reikalavimas keliamus tokio tipo įrankiui. Taigi, štai kaip jis man praverčia:

1. Galiu įterpti norimą tekstą, net netyčia ant viršaus nukopijavus kitą. T.y., nėra kopijavimo pametimo. Ar niekad nebuvo taip, kad kažką nusikopijuoji, uždarai langą iš kur kopijavai, o tada nukopijuoji kažką kito ir dabar turi ieškoti pradinio teksto… Man nuo to nebeskauda galvos, kai turiu Ditto.
2. Dažnai nutinka taip, kad prieš 10 minučių kopijuoto teksto vėl prisireikia. Juk neieškosiu/nerašysiu iš naujo, išsikviečiu Ditto ir greit susirandu norimą tekstą.
3. Kartais nukopijuoju tekstą, kurio vėl prireikia tik po 1-5 dienų ar net daug vėliau. Ditto turi paiešką, įvedu raktažodį ir susirandu pageidaujamą teksto bloką (paveikslėlyje ieškoma pagal raktinį žodį „temp”.)
4. Kadangi galima nustatyti sparčiąsias klavišų kombinacijas (hot key) pirmam, antram, trečiam ir t.t. praeities įrašui, todėl įgudau iš anksto pasikopijuoti du tekstus, kurių reiks. Tada iškart abu juos įterpiu, kur reikia (atitinkamai Win + V ir Win + G kombinacijos). Tikrai sutaupomas laikas.
5. Netikėtai išsijungus/persikrovus kompiuteriai visa iškarpinių istorija išlieka, tad niekad neprarasite nukopijuoto objekto.

Čia paminėjau tik esmines programos galimybes, be kurių regis negaliu nė dienos. Jei manote, kad jums jo neprireiks, įsidiekite ir kažkada pastebėsite, kad norite įterpti tekstą, kuri kažkada anksčiau nusikopijavot.

Papildomos galimybės

1. Sinchronizuoti iškarpines (angl. clipboard) tarp skirtingų kompiuterių. Pvz., viename nusikopijavot tekstą, kitame įterpėt.
2. Turėti keletą papildomų įprastų windows iškarpinių atskirtų nuo įprasto kopijavimo ir įterpimo. Pvz., kas kiek laiko reikia įterpti tokį patį tekstą. Tuomet jį nukopijuojate į pirmą buferį bei bet kada galite įterpti, nesigilindami, kada jį kopijavot. Tokie buferiai galimi trys. Ir žinoma, jiems galima nustatyti sparčiuosius klavišus.

Atsisiųsti.

WindowPad (langų valdymas)

Iš esmės tai nėra programa, tai viso labo jau aprašyto įrankio AutoHotkey skriptas sukompiliuotas į paleidžiamąjį failą. Šis įrankis leidžia labai greitai padėti langą į pageidaujamą padėtį, pvz., perkelti į kitą monitorių, padėtį į kairį kraštą, dešinį, per centrą, į viršų, maksimizuoti ir t.t. Daug lengviau bus įsivaizduoti pamačius paveiksliukus, užveskite pele ir pamatysite trumpą paaiškinimą:

Taip pripratau prie šios programos, kad be to neįsivaizduoju savo gyvenimo, ypač be perkėlimo į kitą monitorių ir maksimizavimo.

Atsisiųsti.

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Sparčiosios klavišų kombinacijos (angl. hot keys)

Kam neteko girdėti, kad pelė skirta lėtapėdžiams, klaviatūra – produktyviems žmonėms, tas ką tik tai išgirdo. Tikiuosi naudojate bent pagrindines kombinacijas? Kad bent kažkas galvoj užsiliktų ir nereiktų per daug atsiminti, tai pateikiu dažniausiai paties naudojamas sparčiųjų klavišų kombinacijas:

Benaršydamas po sparčiųjų klavišų sąrašus radau vieną tiesiai pas Microsoft „Windows“ programų spartieji klavišai. Verta paskaityti, jei norite žinoti daugiau nei bazinius dalykus. Ten pamačiau pamirštą kombinaciją Shift + dešinys pelės ir regis atradau naujieną, kad paspaudus Alt ir dvigubai spustelėjus pele, atveriamas failo properties (ypatybių) langas.

Taip pat reikia prisiminti, kad programos su kuriomis dirbame, dažniausiai turi savo sparčiąsias kombinacijas, kurias pravartu žinoti.

Šiek tiek alyvos į ugnį, kol jūs paspausti pelės dešinį, pasirinksite „kopijuoti“, tada paspausite dešinį kitoje vietoje ir pasirinksite „įterpti“, kitas žmogus naudodamas sparčiąsias klavišų kombinacijas tai padarys bent tris kartus su skirtingais failais (ar teksto gabalais). Kur prasmė tame švaistyti savo laiką, jei vis tiek tą reiks padaryti?..

Klavišų sparčiosios kombinacijos pažengusiems:

Jei ką svarbaus jūsų manymu praleidau, parašykite komentaruose.

Autohotkey

Tai programa, kuri puikiai tinka prie sparčiųjų klavišų, nes ji pati leidžia susikurti savo asmeninius sparčiuosius klavišus. Beje, ji skirta labai plačiam visokiausių užduočių ratui. Pradėti galima nuo paprasčiausio trumpinio „pp” automatinio parvertimo į Povilas Panavas, baigiant duomenų nuskaitymu ir įterpimu į bet kokią programą, kompiuterio perkrovimu ir t.t.

Kaip veikia?

Tiesiog savo kompiuteryje galite turėti begalę tekstinių failų su galūne ahk. Kiekviename iš jų galite apsirašyti skirtingas komandas, tarkime vienos ir tos pačios klavišų kombinacijos darys skirtingus režimus, kai bus paleistas skriptas pramogos.ahk ir skriptas darbas.ahk.

Norėdami turėti čia aprašytas galimybes standartiškai nieko nereguliuodami, tiesiog įsidiekite programą ir atsisiųskite mano skriptą.

Kam ją naudoju?

Kaip supratote, kadangi galimybės beribės, tai vėl pasidalinsiu tik tuo, kas asmeniškai man prigijo.

• Dažnai renkamo teksto pavertimas trumpiniais, pvz., surinkus „puvitemid“ automatiškai parašomas tekstas „select item.Name from puv_item item where item.id = “. Daugiau pavyzdžių: puikiai tinka prieš tai minėtas pavyzdys su „pp“ pavertimu į mano vardą ir pavardę; laiško prierašų (signature) įdėjimas; dažnai naudojamos laiškų temos (subject), žodžiu, viskas, ką dažnai rašote.
• Sukurti greitąją klavišų kombinaciją bet kokiam egzistuojančiam programoje menu punktui iškviesti. Pvz., vienoje programoje, nuolat reikia paleisti tam faile esančius testus, arba testą, kuriame dabar esu. Deja, programa tam neturi sparčiosios kombinacijos, todėl tiesiog įsiterpiau tokią eilutę į konfigūracinį failą:
  

  ^!w::send {AppsKey}{Down}{Right}{Down}{Right}{Enter}
  return

• ^ = Alt, ! = Clr, send = imituoti klavišus, toliau seka tiesiog klavišų pavadinimai: paspausti kontekstinį meniu, tada į apačią, tada į dešinė ir t.t. Čia paveiksliukas, per kokį meniu ji suvaikšto:

Sunku ir įsivaizduoti, kad kaskart tai spaudinėčiau su pele…

• Win + A bet kuriam langui įjungia „Always on Top“, dar kartą paspaudus išjungia. Tokiu būdu jis niekad nepasislepia po kitais. Pvz., mėgstu uždėti žiūrimam filmui šią funkciją ir tuo metu rašyti sms kompiuteriu. Abu langai netelpa, nes dalis filmo pasislepia po telefono aplikacija, kaskart mažinti dydį būtų visiškai nepatogu. Tačiau šios funkcijos dėka matau ir filmą, ir rašomą sms. Tikrai naudinga funkcija. Kodas:

#a::
WinSet, AlwaysOnTop,,A
return

• Tekstas „tod“ (iš today) išveda šiandienos datą, kur kas geriau nei įsiminti kokia kombinacija tai daro excelyje ar worde, ši programa tai padarys bet kur.
• Žinot, kas labai nervina? Kai windowsai nesugeba atsiminti, kad visur nori matyti failus su „Details” režimu. Ši programa išsprendžia net gi tai: paspaudus Clr + D, visad bus įjungtas Details režimas, Clr + L „List“ ir t.t. Kaip sakiau, ši šaunuolė leidžia kurti klavišų kombinacijas tiems dalykams, kuriems sukurti pamiršo jų autoriai.

Atsisiųsti AutoHotkey
Atsisiųsti aprašytąjį straipsnyje skriptą

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Visi sutiks, kad retas šiandienos darbas apsieina be kompiuterio. Taigi, kuo mokate daugiau „triukų“ su savo „pisiuku“, tuo daugiau visko ir greičiau galite padaryti. Reikia perspėti dėl vieno dalyko, kad dirbu darbą, kur bent 90% laiko praleidžiu priešais monitorių, o po darbo dar praleidžia 0,5-4h prie jo. Tai reiškia, kad toks paprastas dalykas kaip sparčiosios kombinacijos clr+c ir clr+v žinojimas man sutaupo beprotiškai daug.

Be to, čia pasidalinsiu tik tuo, kas man prigijo. Kadangi aprašymai išsamūs, planuoju 3-5 šio straipsnio dalis.

Pradėsiu nuo svarbiausių dalykų ir judėsiu žemyn.

Launchy

Tai tiesiog ŽVĖRIS! Čia kaip Vytautas savo youtube reklamose! PAVASAROT! Ne, tai dar geriau! Tai viso ko pradžia.

Daro ji vieną paprastą dalyką, paleidžia programą, kurios pavadinimą surenkate. Pvz., pradėjus rašyti fire ji automatiškai siūlo viską, ką randa. Dar geriau yra tai, kad kartą pasirinkus programą iš sąrašo, programa automatiškai ją pastums į sąrašo priekį. Todėl pirmą kartą bandant paleisti programą, jos gali nebūti sąraše tol, kol nesurinksite beveik viso pavadinimo, bet vėliau gali užtekti parašyti ir 1-4 raides. T.y., net jei turėsite dvi programas panašiu pavadinimu, pvz., „notepad“ ir „notepad++“, kaskart surinkus žodį „note“, viršuje atsidurs ir paspaudus enter bus paleista būtent tai, ko pageidaujate.

Dar atsimenate, kaip Windows XP sistemose ieškodavote kokios nors programos? Tie laikai jau seniai praeityje – visad viskas po ranka ir daug greičiau – nes klaviatūra daug spartesnis įrankis už pelę.

Beje, rekomenduoju standartinę iškvietimo kombinaciją pasikeisti, nes ji ir taip turi prasmę operacinėje sistemoje. Pats naudoju Alt + z – veikia puikiai, lengva paspausti. Berods turiu tiek už kombinaciją, tiek už programą padėkoti Dariui D., ačiū 🙂

Turbūt jau pradėjot galvoti, kad taip išgyriau programą, o ji viso labo veikia panašiai kaip Windows 7 Start (pradžios) mygtukas. Tai pirma, turbūt jo nenaudojat, nes pabandykit parašyti failo pavadinimą ir paspausti enter, gausit naują paieškos langą. Nežinau, ko prirūkę tie Microsoft programuotojai, bet puiku, kad yra Launchy.

Antra, supratus klausimą, iš kur ji gauna programų sąrašą (tiesiog suindeksuoja Start menu ir kitus specialius  katalogus), galima padaryti, kad bet ką paleistumėte per akimirką. Esminė programos galimybė, kad leidžiama nurodyti konkrečius katalogus bei failų plėtinius, kuriuos indeksuoti, visa kita bus praleista.

Pvz., darbe parašius „newmail”, man iššoka outlook langas skirtas naujam laiškui. Parašius „db xxx”, man užkraunama įmonės xxx duomenų bazė, parašius “up svn projekto_vardas”, man atnaujinami projekto failai. Net dažniausiai naudojamus katalogus bei failus atsidarau per šią programą. Kas kartą pabandys, tikrai negalės be šios programos gyventi – garantuoju.

Kitaip sakant, nieko savo kompiuteryje nepaleidžiu pele, nebent tai laikinas ar retai naudojamas failas/programa/katalogas/konsolės komanda/ar bet kas kita. Tuo tarpu ant mano darbastalio tėra 3-10 piktogramų, kiti failai laikini ir ištrinami gana sparčiai.

Manau, kad galėčiau suskaičiuoti jau savaitėmis, kiek ji man laiko sutaupė ir nė per nago juodymą nesumeluočiau. O dar kiek jos panaudojimo būdų čia netilpo surašyti, pvz., ji atlieka kalkuliatoriaus funkcija – įvedę į ją 4-5*10+ (5-1+3*4) gausite rezultatą 🙂 Bet visa tai jau priedai prie esmės, kuriuos patys surasite.

Atsisiųsti Launchy.

DropBox

Užsiregistruoti galite per čia http://db.tt/U88mA4Xz. Tokiu būdu gausiu papildomus 250 megabaitų nemokamos vietos diske, o jums atiteks net 500 MB. Manyčiau turėtų būti atvirkščiai 😉

Ką ji daro

Trumpas apibrėžimas būtų toks, kad ji leidžia kompiuteryje saugomus failus pasiekti kituose kompiuteriuose ar tiesiog per interneto naršyklę, bei saugo visas tų failų versijas. T.y., net ištrynę failą iš kompiuterio šiukšliadėžės, galėsite jį atstatyti.

Kaip DropBox veikia

Įdiegus programą, jums reikės pasirinkti kažkokį katalogą, kuriame programa sukurs dar vieną katalogą pavadinimu „DropBox” (prieš kokius metus, dar buvo galima pačiam nusirodyti konkretų katalogą, pvz., „My Documents”, deja, dabar teks turėti vieną atliekamą arba nemažai pažaisti su registru ir programos nustatymų failais).

Su tuo katalogu elkitės lygiai, kaip su bet kuriuo kitu, kopijuokite ten failus, dėkite dokumentus ir t.t. Jums nieko nereikia spausti ar žinoti, viskas vyksta automatiškai, kažkur fone.

Kam ją naudoju?

• Dokumentams, kuriuos turiu pasiekti iš kelių kompiuterių.
• Nusiųsti draugams didelius failus arba tokius, kurių nenoriu siųsti paštu. Tiesiog įmetu failą į public katalogą, paspaudžiu pelės dešinį, tada „Copy public link” ir viskas – draugai gali atsisiųsti per tiesioginę nuorodą.
• Failams tarp kompiuterių sinchronizuoti – tai vyksta visiškai nepastebimai, be jokio naudotojo įsikišimo.
• Programų įdiegimui, kurioms nebūtina standartinė Windows instaliacija. Tokiu būdu tą pačią programą, su identišku konfigūravimu ir nustatymais, galiu pasileisti iš visų kompiuterių (tiek namų, tiek darbinio). Tokiu būdu perrašius windowsus, viskas, ką tereikia padaryti, tai įsidiegti DropBox, tada visos tokios programos atsiranda sukonfigūruotos ir paruoštos naudojimui.
• Atsarginėms svarbių dokumentų ar bet kurių kitų failų kopijoms.
• GTD sistemos failams laikyti.
• Vienas bendradarbis naudoja tai failų dalinimuisi, t.y., turi bendrą prisijungimo vardą su kitais žmonėmis.
• Galima naudoti vietoj versijų kontrolės sistemos, nes svetainėje galima pasiekti anksčiau buvusias to failo versijas (pvz., vietoj svn mažam projektui, universiteto laboratoriniam darbui, kursiniui, diplominiui ir t.t.)
• DropBox + Launchy hibridas: esu susidėjęs į DropBox failus, kuriuos noriu pasiekti iš abiejų kompiuterių ir juos suindeksavęs su Launchy, todėl vienam kompiuteryje padaryti pakeitimai akimirksniu atsiranda kitame. Pvz., parašau „Darbai”, enter, įvedu papildomą užduotį, išsaugau ir visa tai jau yra visose mano darbo vietose (plius pakopijuojama į telefoną). Kitas pavyzdys būtų toks: parašau „re įmonės trumpinys“ (remote desktop connection) ir pradedu jungtis prie tos įmonės serverio, nesvarbu kur bebūčiau (tad prisijungimas konfigūruojamas vieną vienintelį kartą, pasiekiamas iš visur ir lieka amžinai, net po visiškos kietojo disko mirties). Tai reiškia, kad visokius konfigūruojamus dalykus stengiuosi laikyti DropBox kataloge, tokiu būdu niekada nereiks visko daryti iš naujo.
• Ir dar daug panaudojimo galimybių, kurias apriboti gali tik jūsų fantazijos stoka 🙂 Beje, jei programą naudojate dar kažkam, kas čia nepaminėta, pasidalinkite komentaruose.

Verta paminėti, kad pirmą kartą įsidiegus programą, nelabai turėjau ką su ja veikti, bet palaipsniui ji pritapo mano kasdienybėje ir dabar užima svarbią vietą.

Atsisiųsti/užsiregistruoti DropBox.

Rašau todėl, kad susidarė įspūdis, jog skaitytojai klaidingai supranta, kaip gyvena dauguma „patariančiųjų“. Lygiai dėl to paties jų galvose atsiranda klaidingas įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti jų pačių gyvenimas. Tai savo ruožtu kelia psichologinį nepasitenkinimą savimi.

Patarėjai naudojasi ne visais savo patarimais

Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad patenku į tokių patarėjų kategoriją. Pirmoji priežastis ta, kad rašydamas straipsnį, mėgstu paieškoti, ką apie tai rašo kiti – tai naujos įžvalgos, kuriomis galbūt pats niekad nepasinaudosiu, bet paskelbiu svetainės įrašuose, jei atrodo priimtinos.

Yra dalykų, kuriais pasinaudoju, bet vėliau atsisakau. Kartais net ką tik labai įkvėpusi idėja labai greit pridedama prie visai niekam tikusių. Tačiau juk dėl to nerašysiu atskiro straipsnio.

O kur dar gausybė autorių, kurie taip greit leidžia naujus blogo įrašus, kai dažnas iš jų prieštarauja ankstesniųjų straipsnių idėjoms.

Gyvenimas per sudėtingas, kad visada pavyktų vadovautis patarimais

Tarkime pamokančiose istorijose rašiau:

Akiplėšiškas vairavimas

Visą dieną žmogui prieš pat pat nosį užlindo kitas automobilis, todėl teko staigiai stabdyti. Žinoma, asmuo labai susinervino, pradėjo spaudyti garso signalą. Daug kartų. Sau panosėj niurnėjo, kad įvažiuos į jį kitą kartą tyčia, jei šis taip dar padarys. Galų gale žmogus pasiekė savo darbą ir pirmam sutiktam pasakoja:
-Nepatikėsi, kas nutiko. Jau koks asilų asilas šiandien užlindo prieš mane! Tu net neįsivaizduoji! Tik per plauką neįvyko avarija. Kaip tokius žemelė nešioja?! Pakliūtų jis man į rankas! Oi kaip jį pamokyčiau!

Tuo tarpu kitame miesto gale savo darbą pradėjo vyrukas, kuris neturi nė menkiausio supratimo, jog kažkas taip širsta ant jo. Tačiau šiuo metu yra visiškai užvaldęs pastarojo mintis.

Prieš kitą kartą leidžiant kažkam užvaldyti jūsų protą ir užvirinti kraują, pamėginkite save sustabdyti ir padaryti kažką teigiamo vietoj to, kad švaistytumėte savo ir kitų laiką bei energiją.

Istorija išgirsta Zigo Ziglaro tinklalaidės programoje (podcast).

Bet tuo pat metu vairuodamas kartas nuo karto susinervinu. Na, pvz., ką sakyti žmogui, kuris įvažiuodamas iš kairės juostos į žiedą, išsuka pačiame pirmame išvažiavime į dešinę? Jis tikrai gali taip daryti, bet tai absoliučiai kvaila. O ypač, jei aš dešine juosta įvažiuoju į žiedą kartu su juo bei noriu važiuoti toliau nei pirmas posūkis, bet tenka jį praleisti, staigiai stabdant 😀 Viską, paskaičiuoji, kad niekam nesutrukdysi ir šia tau, kad nori, atsiranda juokingai vairuojantis žmogus, kuris vos į mane neįvažiuoja (pagal eismo taisykles tai kaltas likčiau aš).

Perskaitytas straipsnis ar knyga nepakeis gyvenimo

Dabar priartėjome prie straipsnio esmės:

1. Gyvenimą keisti teks palaipsniui, nebent pavyks išgyventi kažkokį ypatingą gyvenimo sukrėtimą, kuris radikaliai pakeistų mąstymą. Būtent todėl tokia svarbi yra aplinka ir įpročiai. Apie tai daug rašiau, tad siūlau pasinaudoti nuorodomis ir paieška.
2. Klaidinga manyti, kad autorius gyvena visiškai pagal tai ką rašo. Tačiau dar blogiau iš savęs reikalauti tobulo patarimų ir įpročių laikymosi. Gyvenimas tiesiog taip neveikia. „Suklupti“ yra natūralu.

Taigi, kai kitą kartą save pluksite, kad jums kažkas nepavyko, kad vėl „nolaifinonot“ kelias dienas, kad nustojote planuoti darbus, kad, …, kad, … , tuomet prisiminkite, kad tai natūralu. Padarykite išvadas, pasimokykite iš klaidų, bet niekada savęs nesmerkite. Reikia gyventi ir mėgautis šia akimirka.

Jau ilgą laiką galvoje kirbėjo mintis, kad kelias į produktyvumą yra darbo ribojimas. Paradoksalu, bet kuo toliau, tuo labiau tuo tikiu.

Kaip tai veikia? Prieš akis laukia ilga 8 valandų darbo diena. Smagu, jei papuolė ypatinga diena, kai neskambina pikti klientai, o užduotys įdomios. Bet kitu atveju žmogus iškart linksta į atidėliojimą. Kadangi atidėlioja, darbai pradeda „degti“ – patiriamas stresas. Galų gale pasiekiama tokia stadija, kai stresas nugali ir darbai pajuda iš mirties taško.

Apie atidėliojimo sustabdymą rašiau čia. Šįkart apie tai kitu kampu – psichologiškai. Štai trys esminės klaidos:

Darbo rezultatų matavimas valandomis.

Matuoti darbų trukmę valandomis prasminga, tačiau rezultatus ne. Šitas dalykas matyt išliko nuo industrinio amžiaus laikų.

Jei tavo produktyvumas matuojamas išdirbtomis valandomis, tuomet, ar egzistuoja kokia nors motyvacija ar entuziazmas padaryti greičiau? Galima sakyti, kad skubėjimas tai papildomas įsitempimas ir stresas organizmui. Tačiau lygiai tą patį galima perfrazuoti taip: ar yra prasmė daryti geriau, bet lėčiau? Be to, entuziazmas ir motyvacija padeda surasti kitus sprendimus, kurie ir greitesni, ir kartu tokie pat kokybiški ar net dar geresni.

Dabar užduokite sau klausimą: jei galėtumėte iš anksto apsibrėžti dienos darbus, kuriuos atlikus esate visiškai laisvas daryti ką norite, ar liktų prasmė atidėlioti? Ar atsirastų akstinas šiek tiek paskubėti? Turbūt automatiškai nebūtų noro pafacebookint ar paskaitinėti kažkokias naujienas, jei žinai, kad padarai šitą, dar tą, o tada aną ir viskas.

Didžiuliai darbų sąrašai

– kuriuose nesimato galo, sukelia stiprų norą atidėlioti.

Tai labai panašu į darbų matavimą valandomis. Manau, kad beveik visi iš skaitančių šį puslapį yra bent kartą mėginę susirašyti visus dienos darbus į lapelį. Gana greit iškyla problema, kad tas lapelis užsipildo visiškai. Tačiau juk valandų darbo dienoje skaičius nepaaugo. Automatiškai išlenda atidėliojimas bei nepasitenkinimas, kad nespėjame atlikti visų darbų.

Žinoma, puiku naudoti GTD sistemą, kur daugybė sąrašų – ji puikiai mažina stresą bei leidžia nieko nepamiršti ir nuolat būti aprėpus viską. Tačiau galų gale – darbus teks atlikti. O atlikti juos iš milžiniško sąrašo daug sunkiau nei iš susidedančio vos iš kelių punktų.

Nežinojimas kada sustoti

– rezultatai ir poilsis yra mūsų tikslas, o ne nuolatinis plūkimasis.

Abu aukščiau minėti dalykai susideda į vieną sprendimą – pasirinkti, kada sustosime. Jei turime galutinį tikslą, tuomet nesvarbu valandos, nesvarbu kiti darbai – padarome tai ką apsibrėžėme, kitką paliekame rytojuj.

Praktinis panaudojimas

Tarkime, kad jūsų darbo rezultatas matuojamas valandomis (nereikia painioti su galutiniu produktu: pagamintos prekės, suteiktos paslaugos, naujas programinės įrangos funkcionalumas). Be to, jūs mėgstate užsukti į facebooką, paskaityti naujienas, išgerti kavutės ir t.t. Manau, kad dažnas dirba tik 75% pajėgumu, nes vien ką tik minėti dalykai užima 0,5-1 val. per dieną, kas sudaro 12,5 % ir jums palieka tik 87,5% darbo laiko.

Taigi, teoriškai tą patį darbo rezultatą galite pasiekti per 6 valandas vietoj 8. Žinoma, retas darbdavys tokį dalyką taip paprastai pateisins ir leis išeiti namo 15:00 vietoj 17:00. Koks tuomet paprasčiausias būdas tuo pasinaudoti? 2 valandas per dieną užsiimti savo tikslais. Žinoma, ne visų tikslų galima siekti savo darbo vietoje, bet esu įsitikinęs, kad visad atsiras asmeninių reikalų, kuriuos galima sutvarkyti darbe: paskambinti giminėms; išsirinkti spausdintuvą; užsisakyti prekes internetu ir t.t.

Tačiau, kad tas 6 valandas nedirbtumėte tais pačiais 75% pajėgumo, kas reikštų, kad tiesiog darote dar mažiau, reikia iš anksto susiplanuoti, kokį rezultatą šiandien norite turėti. Pvz., parengti ataskaitą X, išsiaiškinti situaciją dėl Y, suprogramuoti Z dalį naujos duomenų įvedimo formos. Labai svarbu, kad šis sąrašas neilgėtų, nes kaip minėjau aukščiau – tai didžiulis demotivatorius. Bet būkime sąžiningi, darbe nuolat atsiranda skubių darbų, kurie turi būti padaryti „vakar“. Tokiu atveju, tiesiog išbraukite vieną iš anksto suplanuotą darbą, kurio trukmė panaši į naujai pasirodžiusią užduotį. Visi darbų pridėjimai, kurie gali prailginti darbo dieną yra draudžiami.

Kai visa tai baigta – esate laisvas. O visą dieną išbūnate motyvuotas ir gaunate geresnius rezultatus tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Laimi visi, įskaitant ir darbdavį.

O dar pridėkime faktą, kad visą vakarą galite ilsėtis, nes atlikote darbe asmeninius darbelius – gaunate geresnį poilsį. Geresnis poilsis = dar didesnis produktyvumas.

Manau, kad akivaizdu, jog tą galima pritaikyti bet kokiam siekiamam asmeniniam tikslui, darbovietė viso labo pavyzdys. Jei garažo tvarkymui skirtos 2 valandos, tai jos visos bus užimtos. Užduotis visada pasiglemžia visą jai skirtą laiką. Tačiau, jei ketinate eiti „pailsėti“, kai bus sutvarkytos 6 lentynos (kas užtrunka tas pačias 2 valandas), tai esu įsitikinęs, kad tą padarysite greičiau ir maloniau.

Straipsnis įkvėptas „Simple Work”.

Vienas pagrindinių dabartinių tikslų yra finansinė nepriklausomybė. Turiu idėjų, ką išbandyti, tačiau niekaip neprisiverčiu. Esu pradėjęs „knibinėti“, tačiau prie rimtų veiksmų niekaip nepereinu. Negaliu nei suplanuoti, nei kitaip pradėti tvirtai dirbti ties ta linkme.

Atidėliojimo priežasčių galima būtų sugalvoti daug, bet susikoncentruokime ties sprendimu. Šiuo konkrečiu atveju jis susideda iš dviejų dalių:
a) kelio atgal sunaikinimas (angl. burn the ships);
b) laiko limito naudojimas (angl. timeboxing).

Kelio atgal sunaikinimas (prisivertimas pradėti)

Iki šiol dar nebuvo nė vieno dalyko, kurį parašiau bloge, bet vėliau neįvykdžiau. Tai tam tikra prasme yra viešas tikslo siekimo paskelbimas, nes realiai kelias atgal yra – galiu juk nesiimti veiksmų – rimtos žalos nepatirsiu. Galų gale, vėliau galėčiau apie tai puslapyje tiesiog neužsiminti. Tačiau mano akimis – kas čia parašyta – tas turi būti padaryta, todėl suvokiu tai, kaip kelio atgal sunaikinimą.

Manau, kad verta paminėti daugiau pavyzdžių:

• Kazino savininkas, kuris pakabino visiems matome vietoje lapus su savo nuotrauka ir pasižadėjimu sumokėti 1 000 000$ tam, kuris pamatys jį rūkantį.
• Žmogus įmetęs į pašto dėžutę laišką apie atsistatydinimą.
• Iš Sun Tzu knygos „Karo menas“: jei karvedys savo armiją nuveda į tokią vietą, kad jie neturi galimybės atsiraukti, pvz., už jų tik status skardis, tuomet jie kaunasi kur kas geriau, nes žino, kad arba žus, arba laimės (turbūt iš čia kilo angliškas pavadinimas, kai kažkoks karvedys išsilaipino svetimoje žemėje, liepė sudeginti laivus, kuriais atvyko. Tada kariams nebeliko nieko kito, kaip sėkmingai užgrobti naujas žemes arba mirti).
• Nesąmoningas, tačiau tinkamas pavyzdys: studentų mokymąsi paskutinę naktį. Nebelikus kur atidėti, pagaliau pradedama mokytis.
• Pažadas sau kažką padaryti. Jei jau pažadėjau, tuomet tikrai padarysiu. Tačiau retai naudojuosi šiuo stebuklingu žodžiu, nes pažadas tai absoliuti būtinybė jį įvykdyti – turiu būti įsitikinęs, kad galėsiu. Tik nereikia painioti su paprastu pasakymu, kad kažką nuveiksiu – jį galima keisti, modifikuoti, atidėti ir pan.

Laiko išskyrimas (angl. timeboxing)

Gal kas žino geresnį lietuvišką terminą? Esmė tokia, kad kol kas nėra nei darbo pradžios nei pabaigos. Neaiškios jokios darbų trukmės. Nieko panašaus nesu daręs. Turbūt reiks išmokti keletą naujų dalykų. Tokio tipo darbus mėgstame atidėlioti.

Kad visa tai palengvinti, tiesiog skirsiu tam 20 minučių, per kurias negaliu nieko daryti išskyrus tai, kas susiję su mano tikslu.

Pirma, tai trumpas laiko tarpas, todėl lengva įsipareigoti ir nė nepastebėti, kaip praėjo laikas. Antra, dažniausiai pradžia sunkiausia, o prisėdus, pavyksta be jokios prievartos tam skirti kur kas daugiau laiko nei planuota.

Kaip tai veikia?

Nuo 2011.05.05 iki 2011.06.03 imtinai (30 dienų), kiekvieną šiokiadienį skirsiu 20 minučių laiko savo tikslo siekimui. Po šio eksperimento, nuspręsiu ar pratęsti darbą ir apie tai parašysiu puslapyje.

Štai praktiškas šiame puslapyje aprašomų metodų panaudojimas.

Jau rašiau „Kaip taupyti pinigus“. Kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje, norint ko nors pasiekti, pirmiausia teks sužinoti, kur esame. Todėl šįkart apie įrankį www.kurdingopinigai.lt, kurį man rekomendavo komentatorius slapyvardžiu tinginius. Ačiū tau 🙂

Langas kurį dažniausiai matysite:

Jame pateikiama svarbiausia informacija. Kam daugiausia išleidote (šiuo atveju Automobilis), kiek per laikotarpį gavote, išleidote, koks balansas. Žinoma, ir visų išlaidų bei pajamų detalus sąrašas bei galimybė įterpti naują informaciją.

Galima sudaryti biudžetą, t.y., priskirti, kiek kiekvienai kategorijai ketinate išleisti. Kaip matote, net 3 vietose yra viršyta. 2 kartus prie maisto, kartą ant transporto. Naudos iš to mažai, išskyrus tai, kad žmogus pradeda suvokti, kiek jam paprastai reikia vienai ar kitai išlaidų grupei.

Taip pat galima pamatyti išlaidų ir pajamų kalendorių, kuriame viskas sugrupuota savaitėmis:

Taip pat yra galimybė peržiūrėti duomenis įvairiais pjūviais:

Iš tokios diagramos iškart matosi, kam daugiausia išleidžiama pinigų. Palyginimui pateikiu sekančio mėnesio statistiką:

Duomenys nemeluoja, vos nusipirkau automobilį, šis iškart tapo pagrindine išlaidų rūšimi 😉 Kadangi prieš tai turėjau Alfa Rome 156, tai šįkart buvau protingesnis ir pirkau įprastą lietuviui modelį Volkswagen Passat.

Kodėl jis geriau už excelį?

• Patogesnis įvedimas;
• Įvairi statistika;
• Galima pasiekti iš bet kurio kompiuterio;
• Pajamų ir išlaidų kalendorius;
• Patogus ir krintantis į akis išlaidų, pajamų ir balanso atvaizdavimas;
• Papildomos galimybės, kurių nenaudoju ir čia nepaminėjau, pvz., pirkinių sąrašas pasiekiamas tiek internetu, tiek telefonu.

Keletas patarimų

Šia programa naudojuosi jau nuo rugpjūčio 1 dienos. Labai greitai galiu sužinoti vidutines išlaidas bet kuriam laikotarpiui. Tarkim visam: 4899.46 / 6 = 816.58 litų.

Iš pradžių stengdavausi išlaidas ir kategorijas vesti labai tiksliai. Bet vėliau nusprendžiau, kad tai bergždžias darbas. Keli ar keliasdešimt litų atsidūrę kitoj kategorijoj bendro vaizdo neiškreips, o vedimo laiko susitaupys.

Lygiai taip pat, visiškai nesvarbu, kurią dieną išleidote pinigus. Užtenka mėnesio tikslumo. Pačiame pirmame paveiksliuke galite matyti vieną įrašą pavadinimu „Iš daug čekių“, tai reiškia, kad į vieną vietą sudėjau kelių dienų čekių duomenis.