3 mėnesiai Londone – įspūdžiai
Žymos: autorius, emigracija, gyvenimas Londone, gyvenimas užsienyje, Jungtinė karalystė, Londonas
Londone jau praleidau tris mėnesius (2013.12.12). Trumpai papasakosiu, kas man labiausiai įsiminė.
Bankinė sistema
Prisimenu Ivetos straipsnį apie Kanadą, kuriame buvo parašyta, kad bankinė sistema kaip akmens amžiuje. Tai prie to galiu pridurti tik tai, kad gavau čekių knygelę! Dabar tereikia paauksuoto parkerio…
O su mano debetine Visa kortele norint atsiskaityti, pakanka kortelės numerio ir galiojimo datos. Nereikia jokio patvirtinimo kodo iš kitos kortelės pusės. Taigi, bet kurioje parduotuvėje, kurioje yra filmuojama, nuolat “pavagiami” kortelės duomenys. Šitą neseniai išsiaiškinau, kai pamėginau atsiskaityti ne Lietuviška kredito kortele, bet angliška debeto http://amazon.co.uk. Beje, ta pati situacija įvyko atsiskaitinėjant ir darbine kortele.
Prieš išvykstant, Lietuvoje įvyko priešingas dalykas, prieš galutinį apmokėjimą, dar pats Swedbankas paprašo suvesti paties pasirinktą slaptažodį. Norėčiau, kad ir čia taip būtų. Gal kas žino šitos problemos sprendimo būdų? Nes dabar galvoju, kad reikia atsidaryti antrą sąskaitą, prie kurios nebūtų priėjimo per kortelę ir visus pinigus laikyti ten.
Galima tęsti toliau. Kai pirmą kartą darai kam nors pavedimą, tai patvirtinimas vyksta taip, kad sulauki skambučio ir į telefoną turi suvesti kodą, kurį matai interneto naršyklėje. Sakyčiau, lėtas variantas, palyginus su elementaria 36 kodų ant kortelės sistema (juos moku atmintinai). Ilgai užtrunka išklausyti tą litaniją apie tai, kaip viską daryti, kas čia skambina ir t.t.
Visi atsipūtę ir labai mandagūs
Kaip rašiau pirmame įraše, matau, kad visi žmonės čia atsipalaidavę, nepersistengia, labai daug juokauja, dažnai vulgariai arba paaugliškai. Tačiau taip pat sunkiai dirba. Tikrai jaučiasi, kad viskas kitaip nei Lietuvoje. Iš vienos pusės atrodo, kad tai priešingybė profesionalumui ir produktyvumui, bet sprendžiant pagal šalies ekonomiką, viskas vyksta kiek kitaip.
Be to, visi nuolat vieni kitiems dalina komplimentus kaip „Puiki idėja!”, „Šitai puikiai suprogramuota”, „Gerai padirbėjai su tuo ir anuo”. Man toks įspūdis, kad jie taip sako visada. T.y., automatiškai atmeti beveik viską ką sako.
Kitas dalykas, kad vos tik koks mažmožis įvyksta, visi iškart puola tarti „sorry”. Tokiose pačiose situacijose Lietuvoje net oj” nepasakytum. Pvz., atidaro kas nors kitas duris, pro kurias ketini eiti ir jau atsiprašinėja. Tai nei jis galėjo matyti, kad einu, nei man sutrukdė, nes duris atidarė. Bet kažkodėl vis tiek išgirsi „sorry”.
Be to, vieni kitiems duris atidarytas palaiko, nors kitas žmogus net už 10-30 žingsnių. Tiesiog neįprasta.
Gamta, oras ir tvarka
Patinka, kad visur gražūs parkeliai, kiemeliai sutvarkyti ir žali. Labai ilgai laikosi žalia spalva. Tiesa, pradedu pasiilgti sniego, kurio tikiuosi pavyks rasti Lietuvoje vasarį ar kovą.
Malonu išeiti pasivaikščioti ar pabėgioti. Naktį nėra jokių baimių, kad kas užpuls ar ką padarys. Vieną kartą išėjau pabėgioti ir nepasiėmiau telefono, tačiau sugalvojau grįžti kitu keliu. Tai po to teko klausti kažkokių vaikinų apie 21h, kurie rūkė žolę, kaip man grįžti namo. Jiems buvo juokinga, kai paaiškinau, kad toj vietoj gyvenu, o ne šiaip man į tą stotelę nueit reikia 🙂
Lietus yra kitoks. Jei lyja, tai skėtis menkai padeda. Tačiau beveik visad tai nei lietus, nei dulksna, kažkoks tarpinis variantas, turbūt geriausia tiesiog vaikščioti su kapišonu.
Anglų kalba ir žmonių ego
Jau papasakojau apie jų mano manymu perdėtus komplimentus ir kartu galbūt nenorą sakyti tiesą į akis. Tai paklausus jų, ar aiškiai šneku angliškai, man buvo labai tvirtai užtikrinta, kad viską supranta ir puikus mano anglų kalbos lygis.
Iš kitos pusės, esu visiškas „gerietis”. Neatsimenu, kad būčiau susipykęs su bendradarbiu ar klientu. Londone per gana trumpą laiką, sugebėjau užrūstinti du kolegas. Man net nesuvokiama kodėl, nes abi situacijos buvo visiškai kasdienės. Abiem atvejais tai kilo tikrai ne dėl mano gebėjimo kalbėti angliškai ribotumo.
Interneto nerasta, telefono ryšys padrikas
Sunku trumpai tai apibūdinti. Bet Londono internetui iki Lietuvos interneto turbūt kokių 10-20 metų reiks vystytis. Tiksliau, turbūt bus išrasta kokia nauja bevielė technologija ir tada internetas galbūt bus normalus. Šneku tiek apie greitį, tiek apie tai kaip dažnai jis mėgsta neveikti.
Telefono ryšys irgi prastas. Rodo 5 padalas iš penkių, pradedi su kuo šnekėti per skype (naudojant mobilų internetą) ir kažkaip lieka viena padala. Gana dažnas atvejis, kad stringa sms’ai. Čia kaip Lietuvoje prieš kokius 5-10 metų.
Buvo pora savaitgalių, kai nebuvo galima skambinti, bet internetas telefone veikė. Taigi, nei telefonų, nei interneto Londone nėra. Tiesa, jei matuoji interneto greitį, kad ir iš to paties telefono, tai gauni įspūdingus 3G greičius (4G mano tel.nepalaiko). Tačiau, kai realiai ką nors siuntiesi ar atidarinėji puslapį, tai tokio greičio tu nematai. Kvepia sukčiavimu. Tuo tarpu, jei Lietuvoje tu testui pasirenki užsienio serverį, tai torentai tau ir siunčia tokiu greičiu, kokį testas parodė.
Minimalus atlyginimas
Gyvenu taupiai, vedu išlaidų žurnalą. Todėl galiu pasakyti, kad kas čia dirba už minimalų atlyginimą, tai nieko nesutaupo. Visą atlyginimą reikia pakloti pragyvenimui. Tad, jei norima dirbti nekvalifikuotą darbą, reikėtų pasirinkti mažesnį miestelį, kur yra kažkokių fabrikų ir nuomos kainos mažos. Galbūt dar galima mėginti miesto pakraščius.
Mokam 800 svarų (3200 Lt) už vieną kambarį, dviejų kambarių bute. Gyvenu nei per toli, nei per arti centro (rytuose, antra zona). Tuo tarpu minimali alga yra ~900 svarų.
Atlikau dar šiek tiek matematikos. Kad apsimokėtų man dirbti Londone, reikia uždirbti bent 7000 Lt, arba geriau jau tada likti Lietuvoje. Tiesa, primenu, kad atvykimo pagrindinės priežastys nebuvo pinigai.
Mokesčių sistema pažengusi
Dėl mokesčių išskaičiavimo tai tenka pagirdi Jungtinę Karalystę. Vietoj visų buhalterinių nesąmonių, egzistuoja centrinė sistema, kur įmonė tiesiog įveda tavo duomenis, kiek nori tau algos mokėti ir gauna atsakymą, kiek turi išskaičiuoti mokesčių iš tavęs.
Taigi, nereikia įmonei nei krūvos buhalterių, nei klaidų jie įvels. Pvz., nuolatinė problema Lietuvoje, kad gauni skirtingo dydžio algą kas mėnesį, ar dar kokią nuomos sutartį turi. Tai visad tenka ką nors primokėti valstybei finansinių metų pabaigoje, kai pildomos deklaracijos. Neįmanoma gerai mokesčių apmokėti. Tada reikia su darboviete aiškintis, kad jie daugiau turi tau pinigų pervesti. Oficialiai juk tu esi mokesčių skolingas valstybei, o ne įmonė.
Taip pat, turbūt daugelis žino, kad, jei Lietuvoje neišdirbi pilnų metų, gali deklaruoti mokesčius ir tau kitais metais perves permokėtus mokesčius. Čia viskas daug sumaniau! Nieko laukti nereikia: pradėjus dirbti pirmą kartą, kiekvieną mėnesį tiesiog išskaičiuoja per mažai mokesčių bei palaipsniui juos didina. Todėl gali džiaugtis didele alga iškart. Tiesiog puiku!
Biurokratija
Jei kas mano, kad Lietuvoje jos daug, tai tegu pabando Londone gyventi oficialiai ir viską daryti kaip priklauso. Man kaip programuotojui, viskas turi būti paprasta ir neturėtų būti beprasmio darbo. Čia taip nebūna. Turi visokius adreso patvirtinimus gauti, sudeklaruoti milijoną kartų kur gyveni, milijonui skirtingų įmonių, savivaldų ir t.t.
Beje, laiško, kad aš nesu ieškomas nusikaltėlis bei nesu padaręs rimtų nusižengimų taip ir negavau.
