Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Pastaruoju metu pajutau ypatingą nepriteklių – laiko badą. Pagaliau radęs laiko atsipūsti, nusprendžiau, kad būtų naudinga sužinoti, kiek turiu laiko bei kaip jį panaudoju.

Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu, kad straipsnis buvo per ilgas, tad padalinau į dvi dalis. Kam įdomu tik rezultatai ir koncentruota informacija – skubėkite į paskutinę pastraipą – išvadas.

Dvilypis laikas

Manau, visi sutiks, kad laiko panaudojimą sekti reikia dviem etapais – šiokiadieniai ir savaitgaliai. Pirmiausia pradėjau nuo darbo dienų. Taigi, paskaičiavau, kiek manau, kad užtrunku per dieną prie vienų ar kitų dalykų.

Šiokiadieniai – teorija

Norėdamas gauti kokį nors apčiuopiamą rezultatą, pirmiausia susiskaičiavau, kiek trunka neišvengiami dalykai: miegas, kelionė į darbą, maistas, trumpas atokvėpis, higiena ir pats darbas. Gavau ~20,6 valandų. Trumpai tariant, nekeisdamas įprastos dienotvarkės, galiu laviruoti tik ~3,5 valandų bloku. O tai velniškai mažai. O kitiems žmonėms kelionė į darbą dažnai užima dar bent papildomą valandą dėl didesnio atstumo ir/ar kamščių.

Kadangi tai teorinis dienos apmąstymas, tai pirmiausia įsidiegiau tokį patį laiko apskaitos įrankį į kompiuterį kaip darbo vietoje. Kai seki, kur dingsta laikas, pradedi jį labiau tausoti ir kitaip leisti. Pasinaudojęs ja vos vieną nepilną vakarą, supratau, kad su mano operacine sistema ji ne visiškai draugauja, tad dabar vėl be apskaitos. Jei kas nors žino puikią laiko apskaitos programą, pasidalinkite komentaruose, nes visi bandyti įrankiai nuvylė.

Savaitgaliai – teorija

Savaitgaliai mažiau rutiniškas laikas, todėl suskaičiavau ne vienos dienos valandų panaudojimą, bet visų laisvų. Ši dalis turėtų skirtis nuo jūsų, nes paprastai mano savaitgaliai prasideda ketvirtadienio vakarą. Be to, čia siekiau sužinoti, kiek man lieka laiko, po įprastų darbų, tad įrašiau tik tai, ką darau visada.

Šiuo metu dar savaitgaliais apie 10 valandų trunka namo šiltinimo darbai, tad kaip ir pasiekiau 68 iš 72 valandų.

Kiti darbai

Dar pridėkime šiuos dalykus, kurie atliekami nereguliariai

Išvados

1. Viso per savaitę teoriškai įmanoma savo produktyviems tikslams panaudoti ~28 valandas (72 – 58 + 3,5*4). Tačiau praktiškai tik apie ~21. Tad vidutiniškai per dieną išlieka 3 valandos net pridėjus savaitgalius. Kai į tai žiūriu kaip galutinį skaičių, tai galvoju, kad ilgas laiko tarpas, bet kai į tą patį laiką pažiūriu, kiek jo galiu panaudoti per dieną, tai matau mažulytį skaičiuką.
2. Iš aukštesniame punkte minėtų valandų dar reikia išskirti laiką, skirtą poilsiui.
3. Darbo dienomis vienintelis laiko blokas yra 3 valandos. Susitarei vakare pažaisti poolo ir viskas, nebeturi daugiau nė lašo laiko.
4. Labai padeda laiko sutaupyti dviejų dalykų darymas vienu metu, pvz., audio knygos klausymas ir ėjimas į darbą. Maisto ruošimas ir laiko leidimas su artimais žmonėmis.

Pabaigai viena citata: „Don’t say you don’t have enough time. You have exactly the same number of hours per day that were given to Helen Keller, Pasteur, Michaelangelo, Mother Teresa, Leonardo da Vinci, Thomas Jefferson, and Albert Einstein. (Nesakyk, kad turi per mažai laiko. Tu turi lygiai tiek pat valandų per dieną, kiek jų buvo duota toliau išvardintiems asmenims).”

P.S. Tai straipsnis po ilgos pertraukos, priminęs kaip smagu rašyti. Sekantį kartą, kokie tikrieji skaičiai bei koks savistabos poveikis produktyvumui.

Laiko perspektyvos pasirinkimas labai panašus į planavimą – darbai savaitei, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir t.t. Skiriasi tuo, kad padeda pamatyti ne tai, ką norime padaryti, bet kas iš tiesų išeis.

Trumpalaikė perspektyva

Kaip manote, kokie žmonės gyvena dabarties akimirka? Turbūt matėte tą reklamą apie „dabartistus“. Patinka man pavadinimas. Taigi, jie gyvenai trumparegiškai, visai kaip alkoholikai, kurių vienintelis tikslas išgerti nepaisant nieko: nei to, kas bus ryt, nei poryt, nei tuo labiau už savaitės ar mėnesio.

Kodėl jų gyvenimą vertiname kaip prastą? Neprasmingą ir be tikro džiaugsmo? Visai ne todėl, kad jie dabar girti ir vepa nesąmones – juk jie „laimingi“ ir daro tai, ką nori. Bet todėl, kad puikiai automatiškai išskaičiuojame ir matome jų ateities perspektyvas – jų būsimą kasdienybę.

Vadinasi, pasinaudodami šiandiena, galime pamatyti, kaip atrodys rytojus ar net kitas mėnuo.

Ilgalaikė perspektyva

Galima paimti savaitę praeities, ją įvertinti ir prognozuoti ateinančią savaitę, mėnesį ar pusmetį. Manau, kad tai paprastas metodas, kuris leidžia greit suvokti, ar einate norimu keliu.

Pvz., keliatės vėlai, daug laiko praleidžiate prie interneto, atsėdite darbo valandas su kančia akyse ir pan. Kokias ateities perspektyvas galima nubrėžti? Kad darysite lygiai tą patį ir toliau. Vadinasi, iš esmės nejudėsi iš esamos padėties taško.

Ateities vizija

Įsivaizduokite, kaip atrodytų jūsų artimos savaitės dienotvarkė, kuri jus tenkintų. Turbūt egzistuoja darbų sąrašas, siekiami tikslai, turiningas laisvalaikis. Įsivaizduokite kaip dirbate, kaip pramogaujate, su kuo bendraujate. Malonu? Norite to?

Dabar paimkite praeitą savaitę, kokią ateities viziją matote? Ar ji sutampa su prieš tai įsivaizduota? Jei taip, sveikinu, esate sąmoningą gyvenimo būdą pasirinkęs žmogus. Jei ne, visada galima tokį pasiekti.

Žvelgdami į praėjusią savaitę, puikiai suprantame, ką turėtume daryti, kad viskas pakryptų mums naudingesne linkme. Tereikia pastebėtus skirtumus pašalinti. Galima pradėti mažais žingsniais ir užsibrėžti, kasdien atlikti po vieną iš anksto paskirtą darbą.

Dabar paimkite visą praeities mėnesį ir pamėginkite nutiesti ateitį pusmetį į priekį. Rezultatai džiugina? Ne? Visada galite rinktis, esate savo sprendimų valdovas, ką pasirinksite, taip ir gyvensite.

Laiko valdymas, tikslai ir planavimas

Taigi, planuodami savo dienas, savaites, keldami tikslus ar tiesiog gyvendami, kartas nuo karto patikrinkite, kokį gyvenimą matote ateityje. Dažnai tai praveria akis.

Kai jau žinome istoriją, principus ir tikslus, metas kruopščiai suplanuoti jų įgyvendinimą.

Koncentracija

Kas daro viską, tas lieka be nieko. Kas tinka viskam, tas netinka niekam. Lygiai tas pats galioja ir tikslams. Vienu metu mėginti įgyvendinti visus savo tikslus yra tas pats, kas iš anksto save pasmerkti nesėkmei. Vienu metu ne daugiau nei 3 tikslai.

Sekantis žingsnis išdėlioti juos laike. Tiksliai suplanuoti yra sudėtinga, nes nuolat pasirodo sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių. Todėl grubiai apsibrėžiu 3 tikslus metams, o vėliau darbą prie jų dėlioju mėnesio didumo intervalais.

Mėnesinis planavimas

Tai labai susiję su koncentracija. Pastebėjau, kad daugiausia pasitenkinimo patiriu tuomet, kai susikoncentruoju ties vienu dalyku. Pvz., vieną mėnesį paskiriu tik lavinti atminčiai arba tik tobulinti blogui ir pan.

Kodėl taip yra? Na, praslinkus mėnesiui keletas pakeitimų bloge, keletas naujų įsiminimo gebėjimų, pusė perskaitytos knygos apie finansus duoda menka pasitenkinimą. Regis tiek dirbau, o nauda mažytė. Tuo tarpu jei susikoncentruoju ties vienu dalyku, tai po mėnesio plika akimi matyti pasiektas progresas. Tai motyvuoja.

Todėl jums siūlau vieną mėnesį koncentruotis ties vienu tikslu, kitą ties kitu ir t.t. Žinoma, paprastai dirbti ties vienu tikslu neįmanoma. Pvz., jei paskirčiau visą mėnesį finansų studijavimui, tai bloge neatsirastų nė vieno naujo įrašo…

Kai pasirinkome kur link koncentruojamės, metas sudaryti darbų sąrašą visam mėnesiui. Pirmiausia surašote darbus, tuomet pradėdami nuo svarbiausių parašote, kokiomis dienomis juos įgyvendinsite. Man visuomet lieka darbų, kurie nebetelpa į šio mėnesio rėmus – juos palikite kitam kartui.

Štai mano vieno mėnesio darbų sąrašas:

Gal nėra itin patogu detaliai suplanuoti, bet tikslumas atsiranda savaitiniame planavime.

Savaitinis planavimas

Turint tik visus mėnesio darbus būtų sudėtinga jo laikytis – juk sąrašas nemenkas 🙂

Paprastai mėnesiniame plane surašytus darbus dalinu į kelias dalis. Tarkim straipsnio rašymas man trunka bent 2 dienas (kitą dieną perskaičius straipsnį pamatai daugiau klaidų, o svarbiausia, kad dažnai kyla naujų minčių).

Taigi, sekantis žingsnis yra paimti 7 dienom suplanuotus darbus iš mėnesinio plano, padalinti juos į per vieną kartą įvykdomas užduotis, įvertinant jas valandų tikslumu. Tuomet telieka tiesiog juos išdėlioti laike. Atliekant šį darbą, turbūt vėl nutiks taip, kad pastebėsite, kad tiek daug darbų negalite atlikti – jūs negalite dirbti 24 valandas per parą, be to, poilsis taip pat yra darbas, kurį reikia atlikti – todėl išbraukite perteklinius darbus.

Neišradinėsiu dviračio ir pateiksiu nuorodą į kito blogo straipsnį „Laiko planavimas – kai iš gyvenimo dingsta chaosas”. Autorė puikiai viską aprašė. Iš jos perėmiau padaryti darbų užbraukimą žaliu žymekliu – kažkodėl jaučiu ypatingą malonumą tai darydamas šiuo būdu. Nesulyginama su paprastu užbraukimu rašikliu.

Taip pat siūlau iškart sudaryti sąrašą darbų taip, kad jie iškart padalinti į smulkesnes vykdomas užduotis ir su A, B, C prioritetais. Autorės siūloma seka yra labai logiška: pirmiausia susirašom visus darbus, tuomet uždedam prioritetus, nes matydami bendrą vaizdą galime lengviau atskirti, kur svarbus darbas, o kur ne. Vėliau išskaidom juos į mažesnes dalis. Tačiau pats visad iškart surašau darbus padalintus į smulkesnes užduotis į stulpelius su prioritetais – sutaupau laiko. Tokiu būdu darbai surašomi tik vieną kartą, o vėliau iškart keliauja į kalendorių.

Koncentruokitės ir turėkite bendrą vaizdą

Porą mėnesių dariau tik savaitinį planavimą, t.y., atsisakiau koncentravimosi vieną mėnesį ties vienu dalyku, kitą ties kitu. Be to, neturėjau išankstinio plano visam mėnesiui. Rezultatas buvo toks, kaip minėjau aukščiau – mažai motyvacijos ir supratimo, ar stumiuosi į priekį. Tad dar kartą sakau, koncentracija ir bendro vaizdo turėjimas yra labai svarbu.