Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Taigi, kaip rašiau praeitame straipsnyje, pritrūkau laiko, tad nusprendžiau išsiaiškinti, kiek vis gi jo turiu kiekvieną dieną. Šįkart apie tai, kaip sekiau laiko panaudojimą minučių tikslumu.

Laiko fiksavimo procesas

Tam panaudojau labai „primityvų“ įrankį, kurį galite pamatyti žemiau. Žinoma, dar reikėjo rankinio laikrodžio.

Toks būdas padėjo labai greitai ir patogiai viską fiksuoti, tačiau išgauti duomenis užtrukau velniškai ilgai.

Stropiai žymėjausi dvi dienas ką veikiu, nuo pabudimo akimirkos iki atsigulimo į lovą.

Ilgiausiai užtruko duomenų įkėlimas į kompiuterį, kurio tikslas buvo suskaičiuoti, kiek praleidau laiko kiekvienoje srityje.

Kaskart susivedus duomenis į excelį, trūkdavo maždaug poros valandų per parą. Tad galų gale pradėjau viską daryti po vieną puslapį (viena para užima 3,5 puslapio). Todėl prie kiekvienos eilutės dešinėje surašyti skaičiai, reiškiantys tos veiklos trukmę minutėmis, o apačioje galutinė puslapio trukmė. Tad šiaip ne taip, per kokias 2-3 valandas pavyko viską susisteminti ir apskaityti visas 24 valandas per parą.

Savistabos privalumai

Šitas eksperimentas leido pamatyti, kad gyvenime galioja kvantinės fizikos dėsniai – nuo stebėtojo veiksmų priklauso stebimas reiškinys.

Kadangi fiksavau kiekvienos veiklos pasikeitimą, tai kaskart norint pakeisti veiklą, pvz., užeiti į facebooką, turėdavau tai pažymėti užrašų knygutėje. Tačiau vos suvokdavau, kad noriu užsiimti niekais, toliau tęsdavau produktyvią veiklą.

Tai mane gerokai nustebino. Juk paprastai mes ir taip suvokiame, kad, kai dirbame, turėtume dirbti, kai pramogaujam, turime nedirbti. Tačiau lygiai tas pats veiksmas atliekamas, kruopščiai fiksuojant laiko sąnaudas (minutės tikslumu), savistabą padidino keleriopai. Kartu padidėjo produktyvumas. Taigi, nors laiko sekimas užima kažkiek laiko, tačiau produktyvumą padidina gerokai daugiau nei jo sueikvoja.

Šitas faktas mane apstulbino, nes visad buvau įsitikinęs, kad laiko sekimas yra laiko švaistymas, kuris būtinas, norint tinkamai išrašyti sąskaitas klientams bei žinoti įmonės galimybes.

Stebėjimo rezultatai

Abi stebėjimo dienos parodė beveik tokius pačius rezultatus. Įdomumo dėlei žemiau pateikiu vienos dienos laiko „išlaidas“.

Teorijos ir praktikos skirtumai

Taigi, praktika parodė, kad per dieną galiu išnaudoti apie 4,5 valandos, nors teoriškai spėjau, kad tik apie 3,5. Per savaitę susidaro ženklus skirtumas.

Tiesa, reikia prisiminti, kad savistaba leido veikti produktyviau ir kartu turbūt leido atrasti šiek tiek daugiau laiko nei jo būtų su tipišku kasdieniu nusiteikimu.

Atlikęs šį eksperimentą, esu patenkintas jo rezultatais bei siūlau patiems išmėginti tai daryti porą dienų. Esu įsitikinęs, kad tai leis sužinoti kažką naujo apie save. Blogiausiu atveju turėsite porą produktyvesnių dienų 😉

Laiko perspektyvos pasirinkimas labai panašus į planavimą – darbai savaitei, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir t.t. Skiriasi tuo, kad padeda pamatyti ne tai, ką norime padaryti, bet kas iš tiesų išeis.

Trumpalaikė perspektyva

Kaip manote, kokie žmonės gyvena dabarties akimirka? Turbūt matėte tą reklamą apie „dabartistus“. Patinka man pavadinimas. Taigi, jie gyvenai trumparegiškai, visai kaip alkoholikai, kurių vienintelis tikslas išgerti nepaisant nieko: nei to, kas bus ryt, nei poryt, nei tuo labiau už savaitės ar mėnesio.

Kodėl jų gyvenimą vertiname kaip prastą? Neprasmingą ir be tikro džiaugsmo? Visai ne todėl, kad jie dabar girti ir vepa nesąmones – juk jie „laimingi“ ir daro tai, ką nori. Bet todėl, kad puikiai automatiškai išskaičiuojame ir matome jų ateities perspektyvas – jų būsimą kasdienybę.

Vadinasi, pasinaudodami šiandiena, galime pamatyti, kaip atrodys rytojus ar net kitas mėnuo.

Ilgalaikė perspektyva

Galima paimti savaitę praeities, ją įvertinti ir prognozuoti ateinančią savaitę, mėnesį ar pusmetį. Manau, kad tai paprastas metodas, kuris leidžia greit suvokti, ar einate norimu keliu.

Pvz., keliatės vėlai, daug laiko praleidžiate prie interneto, atsėdite darbo valandas su kančia akyse ir pan. Kokias ateities perspektyvas galima nubrėžti? Kad darysite lygiai tą patį ir toliau. Vadinasi, iš esmės nejudėsi iš esamos padėties taško.

Ateities vizija

Įsivaizduokite, kaip atrodytų jūsų artimos savaitės dienotvarkė, kuri jus tenkintų. Turbūt egzistuoja darbų sąrašas, siekiami tikslai, turiningas laisvalaikis. Įsivaizduokite kaip dirbate, kaip pramogaujate, su kuo bendraujate. Malonu? Norite to?

Dabar paimkite praeitą savaitę, kokią ateities viziją matote? Ar ji sutampa su prieš tai įsivaizduota? Jei taip, sveikinu, esate sąmoningą gyvenimo būdą pasirinkęs žmogus. Jei ne, visada galima tokį pasiekti.

Žvelgdami į praėjusią savaitę, puikiai suprantame, ką turėtume daryti, kad viskas pakryptų mums naudingesne linkme. Tereikia pastebėtus skirtumus pašalinti. Galima pradėti mažais žingsniais ir užsibrėžti, kasdien atlikti po vieną iš anksto paskirtą darbą.

Dabar paimkite visą praeities mėnesį ir pamėginkite nutiesti ateitį pusmetį į priekį. Rezultatai džiugina? Ne? Visada galite rinktis, esate savo sprendimų valdovas, ką pasirinksite, taip ir gyvensite.

Laiko valdymas, tikslai ir planavimas

Taigi, planuodami savo dienas, savaites, keldami tikslus ar tiesiog gyvendami, kartas nuo karto patikrinkite, kokį gyvenimą matote ateityje. Dažnai tai praveria akis.

Manau, kad viską apie laiko valdymą jau aptarėme: evoliucija, gyvenimo konstitucija, tikslai, planavimas. Tad dabar teliko priminti svarbiausius dalykus – apibendrinti – ir pridurti keletą patarimų.

Koncentracija

Kas skaitė paskutinįjį straipsnį, tikrai prisimena kaip tai svarbu. Svarbu vienu metu susikoncentruoti ties kuo mažiau dalykų. Juk akivaizdu, kad geriau pora gerų rezultatų nei daugybė prastų ar patenkinamų. Įsivaizduokite, kad mokate truputį programuoti, truputį rašyti, truputį anglų kalbos ir dar daug visko po truputį. Labai džiugu, tačiau tokie sugebėjimai leidžia sukurti mažą vertę aplinkiniams. Tai savo ruožtu garantuoja, kad ir jūs iš jų gausite mažą vertę. Tuo tarpu, jei būtumėte išskirtinis programuotojas, nuostabus rašytojas arba puikiai mokėtumėte anglų kalbą, jums atsivertų kur kas daugiau kelių į sėkmę.

Be to, motyvacija auga, kai stebimi džiuginantys veiklos rezultatai. Tik naudojantis susitelkimu ties vienu dalyku, galima pasiekti motyvuojančius rezultatus.

Bendras vaizdas ir tikslas

Susiplanuoti tik vieną savaitę ar dieną yra šaunu. Tačiau kur kas šauniau susiplanuoti metus, mėnesius, savaites ir dienas. Patikėkite manimi, išbandžiau. Kad ir koks šaunus būtų darbų sąrašas, jų prioritizavimas, tačiau jei nėra kažkokio didesnio tikslo, kažko kas viską apjungia, tuomet pastangos neduos norimų rezultatų.

Tuo tarpu norint turėti bendrą vaizdą, būtina gyvenimo vizija ir tikslai.

Eksperimentuokite

Išmėginkite mano siūlytą planavimą. Vėliau pritaikyti jį prie savo poreikių. Vieniems patinka viską turėti telefone, kitiems internete, dar kitiems parašytus popieriuje. Vieniems patinka matyti mėnesiais, kitiems ketvirčiais. Atraskite savo metodą.

Apskritai tai galioja ne tik planavime, bet ir visame kame. Juk nebandęs niekada nesužinosi. Taip pat žmonės kur kas labiau gailisi dalykų, kurių neišdrįso pabandyti nei dalykų, kuriuos darydami suklydo. Tad ko laukiat? Pirmyn! Tik eksperimentuodami galite išmokti kažko praktiško.

Universalūs gyvenimo principai

Jei turite tikslus, gyvenimo viziją, tačiau jei nesiremia universaliais gyvenimo principais, tuomet jums arba nepasiseks arba jūsų darbai ir įtaka bus trumpalaikė. Kas gi tie universalieji gyvenimo principai? Visi juos žinom, juk tai: sąžiningumas, gerumas, atsidavimas, dorumas, patikimumas ir kita.

Persidirbimas ir poilsis

Dažna problema yra persidirbimas, kurį minėjau ankstesnėse dalyse. Pats dažnai taip suklystu. Norėčiau dabar uždėti akcentą ties poilsiu. Prisiminkite II kvadrantą iš čia . Kaip matome, poilsis irgi yra svarbi, bet ne skubi veikla. Būtinai pailsėkite.

Reikia susikurti tokį režimą, kuriame nejaustumėte kaltės dėl poilsio. Įsidėmėkite, poilsis yra lygiai toks pat darbas kaip ir bet kuri kita užduotis. Tačiau sėdėjimas prieš televizorių, todėl, kad tingite galvoti, ką įdomesnio nuveikti, nėra poilsis.

Poilsis mus atpalaiduoja, leidžia pailsėti protiškai, fiziškai bei pamatyti problemas kitu kampu.

Bandykite dar ir dar kartą

Pažiūrėkite šį video, kur žmogus šneka apie nuolatinį griuvimą ir atsistojimą. Taip darykite ir jūs, stokitės ir stokitės. Kaskart atsistoję būsite protingesni ir stipresni, nes apmąstysite savo klaidas ir jų priežastis. Kiekvieną kartą kažką darydami iš naujo, tai darysite geriau. Galų gale jums pavyks pasiekti visus savo tikslus.

Kai jau žinome istoriją, principus ir tikslus, metas kruopščiai suplanuoti jų įgyvendinimą.

Koncentracija

Kas daro viską, tas lieka be nieko. Kas tinka viskam, tas netinka niekam. Lygiai tas pats galioja ir tikslams. Vienu metu mėginti įgyvendinti visus savo tikslus yra tas pats, kas iš anksto save pasmerkti nesėkmei. Vienu metu ne daugiau nei 3 tikslai.

Sekantis žingsnis išdėlioti juos laike. Tiksliai suplanuoti yra sudėtinga, nes nuolat pasirodo sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių. Todėl grubiai apsibrėžiu 3 tikslus metams, o vėliau darbą prie jų dėlioju mėnesio didumo intervalais.

Mėnesinis planavimas

Tai labai susiję su koncentracija. Pastebėjau, kad daugiausia pasitenkinimo patiriu tuomet, kai susikoncentruoju ties vienu dalyku. Pvz., vieną mėnesį paskiriu tik lavinti atminčiai arba tik tobulinti blogui ir pan.

Kodėl taip yra? Na, praslinkus mėnesiui keletas pakeitimų bloge, keletas naujų įsiminimo gebėjimų, pusė perskaitytos knygos apie finansus duoda menka pasitenkinimą. Regis tiek dirbau, o nauda mažytė. Tuo tarpu jei susikoncentruoju ties vienu dalyku, tai po mėnesio plika akimi matyti pasiektas progresas. Tai motyvuoja.

Todėl jums siūlau vieną mėnesį koncentruotis ties vienu tikslu, kitą ties kitu ir t.t. Žinoma, paprastai dirbti ties vienu tikslu neįmanoma. Pvz., jei paskirčiau visą mėnesį finansų studijavimui, tai bloge neatsirastų nė vieno naujo įrašo…

Kai pasirinkome kur link koncentruojamės, metas sudaryti darbų sąrašą visam mėnesiui. Pirmiausia surašote darbus, tuomet pradėdami nuo svarbiausių parašote, kokiomis dienomis juos įgyvendinsite. Man visuomet lieka darbų, kurie nebetelpa į šio mėnesio rėmus – juos palikite kitam kartui.

Štai mano vieno mėnesio darbų sąrašas:

Gal nėra itin patogu detaliai suplanuoti, bet tikslumas atsiranda savaitiniame planavime.

Savaitinis planavimas

Turint tik visus mėnesio darbus būtų sudėtinga jo laikytis – juk sąrašas nemenkas 🙂

Paprastai mėnesiniame plane surašytus darbus dalinu į kelias dalis. Tarkim straipsnio rašymas man trunka bent 2 dienas (kitą dieną perskaičius straipsnį pamatai daugiau klaidų, o svarbiausia, kad dažnai kyla naujų minčių).

Taigi, sekantis žingsnis yra paimti 7 dienom suplanuotus darbus iš mėnesinio plano, padalinti juos į per vieną kartą įvykdomas užduotis, įvertinant jas valandų tikslumu. Tuomet telieka tiesiog juos išdėlioti laike. Atliekant šį darbą, turbūt vėl nutiks taip, kad pastebėsite, kad tiek daug darbų negalite atlikti – jūs negalite dirbti 24 valandas per parą, be to, poilsis taip pat yra darbas, kurį reikia atlikti – todėl išbraukite perteklinius darbus.

Neišradinėsiu dviračio ir pateiksiu nuorodą į kito blogo straipsnį „Laiko planavimas – kai iš gyvenimo dingsta chaosas”. Autorė puikiai viską aprašė. Iš jos perėmiau padaryti darbų užbraukimą žaliu žymekliu – kažkodėl jaučiu ypatingą malonumą tai darydamas šiuo būdu. Nesulyginama su paprastu užbraukimu rašikliu.

Taip pat siūlau iškart sudaryti sąrašą darbų taip, kad jie iškart padalinti į smulkesnes vykdomas užduotis ir su A, B, C prioritetais. Autorės siūloma seka yra labai logiška: pirmiausia susirašom visus darbus, tuomet uždedam prioritetus, nes matydami bendrą vaizdą galime lengviau atskirti, kur svarbus darbas, o kur ne. Vėliau išskaidom juos į mažesnes dalis. Tačiau pats visad iškart surašau darbus padalintus į smulkesnes užduotis į stulpelius su prioritetais – sutaupau laiko. Tokiu būdu darbai surašomi tik vieną kartą, o vėliau iškart keliauja į kalendorių.

Koncentruokitės ir turėkite bendrą vaizdą

Porą mėnesių dariau tik savaitinį planavimą, t.y., atsisakiau koncentravimosi vieną mėnesį ties vienu dalyku, kitą ties kitu. Be to, neturėjau išankstinio plano visam mėnesiui. Rezultatas buvo toks, kaip minėjau aukščiau – mažai motyvacijos ir supratimo, ar stumiuosi į priekį. Tad dar kartą sakau, koncentracija ir bendro vaizdo turėjimas yra labai svarbu.

Čia ir čia aptarėme dalykus, kurie reikalingi, kad išsikeltumėme prasmingus tikslus. Tad šįkart apie konkrečių tikslų iškėlimą.

S.M.A.R.T. metodas

Manau, kad daugeliui teko girdėti šį akronimą. Pažiūrėkime ką jis mums nori pasakyti apie tikslų užsibrėžimą:

• Specific – konkretus, siaurai apibrėžtas. Svarbu tiksliai pasakyti, koks turi būti rezultatas. Pavyzdžiui, tikslas „pradėti sportuoti“ yra visiškai bendro pobūdžio, tačiau „4 kartus per savaitę, rytais bėgioti po 30 minučių“ yra labai konkretus tikslas. Visų pirma, žinosite ką reikia daryti bei kaip turi atrodyti galutinis tikslas.
• Measurable – išmatuojamas. Kaip nuspręsite ar pasiekėte tikslą? Kiek progreso jau padarėte? Šis reikalavimas labai susijęs su konkretumu. Paimkite aukščiau minėtą konkretų mankštos pavyzdį. Labai konkrečiai pasakyta, ką reikia daryti, tačiau neaišku, kada galėsite pasakyti, kad pasiekėte tikslą. Galbūt po pirmų 4 dienų per kurias bėgiosite? Po mėnesio? Kada jau būsite pasiekę tikslą? Išmatuojamas reiškia, kad bet kuriuo momentu galite pasakyti, kiek progreso padarėte vardan išsikelto tikslo.
• Attainable – pasiekiamas. Kiekvieno žmogaus galimybės neribotos, todėl tik nuo jūsų priklauso, ką laikote pasiekiamu, o ką ne. Be to, net jei dabar negalite įgyvendinti kažkokio projekto, tai dar nereiškia, kad turite tai mesti. Pirmiausia turėtumėte išsiugdyti tam reikalingus įgūdžius, o tada jau atlikti kitus darbus. Reikia rinktis patį didžiausią tikslą, kurį tikite, kad galite pasiekti… Kaip ten bebūtų, esu įsitikinęs visais 99,99%, kad kosmonautu tapti man nepavyks 😉
• Relavant – prasmingas. Toks tikslas prie kurio norite ir galite dirbti. Jis turi turėti kažkokią prasmę jūsų gyvenime.
• Timely – apribotas laiku. Tikslas „sutvarkyti garažą“ nėra joks tikslas. Jei jis neturi laiko apribojimo, tuomet būsime linkę nuolat atidėlioti. Tas pats galioja ir iš kito galo – negalima duoti per daug laiko, nes užduotis sunaudoja visą jai skirtą laiką.

Kaip sužinoti, ar tikslas protingas (angl. smart)?

Tereikia sau užduoti šiuos klausimus:

• S – ar tiksliai ir su visomis detalėmis žinote, kaip atrodo pasiektas tikslas?
• M – ar galite bet kuriuo momentu išmatuoti savo progresą?
• A – ar turėdami omenyje dabartinę situaciją, galite jį pasiekti?
• R – ar jį pasiekus, jūsų gyvenimas pajudės norima linkme?
• T – kada tikslas turi būti pasiektas?

Pavyzdžiai

Konkretus (specific):
Blogas: „noriu namo“.
Geras: „noriu 2 aukštų namo su palėpe. Ne toliau kaip 30 kilometrų nuo Vilniaus miesto“.

Išmatuojamas (measurable):
Blogas: „noriu būti turtingas“.
Geras: „noriu turėti savo sąskaitoje grynųjų pinigų ir/arba vertybinių popierių pavidalu turėti 100 000 litų po 5 metų“.

Pasiekiamas (attainable):
Blogas: „noriu būti milijonierius už savaitės“.
Geras: „įkursiu įmonę, užsiimančia programavimu ir po 10 metų iš jos gaunamas pelnas per metus sieks 1 000 000 litų.“

Prasmingas (relavant):
Blogas: „jėga užkariausiu visą pasaulį“.
Geras: „per 2 metus įkursiu labdaros organizaciją, kuri padeda benamiams gauti drabužių ir maisto“.

Apribotas laiku (timely):
Blogas: „sutvarkysiu garažą“.
Geras: „iki sausio 22 dienos garažas bus sutvarkytas. Tai pasieksiu sausio 15, 16, 19 ir 22 dienomis skirdamas tam po 2 valandas laiko“.

Sekantis straipsnis apie laiko valdymą – Laiko valdymas IV – palanavimas.

Norint suprasti dabartį, reikia žinoti praeitį. Todėl pirmiausia pažvelkime kaip kito valdymo technikos. Straipsnis remiasi Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmoji karta
Tai pirmosios mėginimo tausoti ir planuoti laiką užuomazgos. Sudarinėjami darbų sąrašai, bandoma apskaičiuoti, kiek reikės laiko ir energijos. Trumpai tariant, fundamentalūs dalykai.

Antroji karta
Tai tvarkaraščiai bei žurnalai, kur saugomi būsimi susitikimai. Tai leidžia susidaryti busimų įvykių ir veiklos grafiką.

Trečioji karta
Svarbiausia tinkamai pasirinkti prioritetai ir vertybės. Kuriami ir planuojami tikslai, kurie remiasi anksčiau apsibrėžtomis vertybėmis ir prioritetais. Tikslai planuojami ilgesniam laikotarpiui bei pagal reikalingą trukmę išskaidomi į mažesnius. Tai dažniausiai dabar pasitaikantis laiko valdymo būdas.

Pats rėmiausi ir naudojau šį būdą iki kol perskaičiau šią puikią knygą. Niekaip negalėjau suprasti, kur išgaruoja mano energija… Kodėl daug padarydamas nesu toks laimingas, koks turėčiau būti.

Problemos priežastys gana akivaizdžios: trečioji karta yra efektyvus laiko valdymas, duodantis kiek kitokius rezultatus nei tikimasi. Pasiektas produktyvumas trukdo prasmingai bendrauti ir mėgautis gyvenimu. Juk dienotvarkė yra dienotvarkė, o darbai tiesiog privalo būti nudirbti. Pagrįsiu tai vaizdžiu juokeliu: „Jei esi darbštus kaip bite, stiprus kaip meška, dirbi kaip arklys, namo pareini nuvargęs kaip šuo – tai tau reikia veterinaro, nes tu asilas”. Svarbu dirbti protingai.

Ketvirtoji karta
Didžiausias dėmesys skiriamas santykiams ir veiklos rezultatams, o ne daiktams ir laikui. Galite iškart paklausti, o tai kur skirtumas? Juk galima pakeisti prioritetus ir tuomet tai bus viso labo trečioji karta.

Todėl pažiūrėkim į žemiau esančią laiko sąnaudų schemą:

Turbūt kiekvienas esate matę panašų kvadrantą? Ar tai būtų laiko valdymo, ar R. Kiyosaki pinigų srauto kvadrantas, ar bet koks kitas, visuomet tikslas būna toks pat – būti ten, kur mums naudingiausia.

Visi suprantame, kad daryti nesvarbius dalykus (III ir VI) net jei jie skubūs (III) yra laiko gaišinimas. Todėl kuo daugiau jų reikia eliminuoti. Ar tau tikrai būtina perskaityti tą ir aną dalyką? Dalyvauti tame susirinkime, nors iš jo jokios naudos? Palikti savo einamąjį darbą ir lėkti vos kažkam pakvietus? Daryti viską iš eilės, o ne pirma ištirti ir išsiaiškinti. Tai dažnai apsaugo nuo bergždžio darbo.

Tą puikiai pagrįsiu smagiu žaidimu, kurį teko žaisti naujųjų metų sutikime. Išdalinami lapai su užduotimis kiekvienam dalyviui. Duodamos 3 minutės. Užduočių yra 25. Jos įvairios, bet paprastos: pradedant vardo užrašymu ant lapo, aritmetiniais veiksmais ir baigiant plojimais virš galvos ir kalbėjimu garsiai. Esmė ta, kad kas daro iš eilės, tas pralaimi, nes laiko yra per mažai. Kadangi iš tokių dalykų daug kartų esu pasimokęs (daug tam turi programuotojo darbo specifika, kai tekdavo viską perdarinėt iš naujo…), todėl iškart pradėjau peržvelginėti visus klausimus, o nuo vidurio peršokau prie galo. O ten radau parašytą tokį tekstą: būtina padaryti tik 2 ir 25 klausimus. O jie yra tokie: užrašyti savo vardą ir paduoti lapą vedėjui pasibaigus laikui. O kaip dažnai tai vyksta kiekvieno iš mūsų gyvenime… Kai į kiškius šaudo branduoliniais užtaisais ar tankais…

Grįžkime prie schemos. I kvadrantas yra krizinės situacijos, kuomet būtina problemą išspręsti čia ir dabar. Tai svarbūs, nemalonūs ir energiją eikvojantys dalykai. Didžiausia šio kvadranto problema ta, kad kuo daugiau laiko praleidžiame čia, tuo problemų tik daugėja. Taip yra, nes neskiriame laiko jų išvengimui, o tik sprendimui. Palaipsniui problemų tik daugėja, o laiko jų vengimui mažėja. Taip susidaro uždaras ratas, kuris mus paskandina I kvadrante.

Kaip manote, kurio kvadranto veikla duoda daugiausia naudos? Taip taip, tai neskubūs, tačiau svarbūs dalykai. Ši veikla yra tarsi nuosavos gamyklos tobulinimas ir investavimas į ją. Kuo daugiau laiko praleidžiama II kvadrante, tuo daugiau sugebame sukurti vertės, esame laimingesni, sveikesni, duodame pasauliui ir sau daugiau naudos.

Taigi, ketvirtoji laiko valdymo karta teigia, kad reikia savo veiklą sufokusuoti į II kvadrantą. To rezultatas: vizija, perspektyva, pusiausvyra, drausmė, kontrolė, mažai krizių.

Įdomu tai, kad žmonės, kurie nuolat užsivertę problemomis skiria 90% laiko I kvadrantui, 10 % – IV kvadrantui. O likusiems dviems beveik neskiria. Kaip minėjau aukščiau, jei nuolat kovojama su krizėmis, nėra laiko jų vengimui. Todėl į šį kvadrantą koncentruotų žmonių laukia tokie dalykai: stresas, išsekimas, krizių vadyba, „gaisrų gesinimas”.

O štai kas laukia, jei daugiausia jūsų veikla susijusi su skubiais, bet nesvarbiais dalykais (III): trumpalaikiai interesai, krizių vadyba, chameleono reputacija, planų ir tikslų nebuvimas, aukos sindromas, nesivaldymas, paviršutiniškas bendravimas, žlugę santykiai.

Kas laukia IV kvadranto žmonių net nevardinsiu, tikrai nieko gero.

Išvados

Prioritetai, vertybės, dienotvarkės, tai dar ne viskas. Svarbiausia tai, kas iš tiesų daro mus laimingesnius ir produktyvesnius ten, kur tikrai norime. Nearkit kaip arkliai, nedaužykit galvų į sienas – viską darykite apgalvotai ir pagrįstai.

Kaip bebūtų, tačiau ketvirtoje laiko valdymo kartoje labai praverčia trečiosios kartos metodai, tad apie juos sekančiame straipsnyje.

Andrius Čepkus sau įprastu stiliumi mėgina priversti žmones susimąstyti ir pakeisti gyvenimą teigiama linkme. Straipsnyje „Nauji metai – spyris sau į užpakalį” jis pateikia fundamentalius tikslų iškėlimo ir vykdymo principus: įpročiai formuoja mus, o mes juos; tikslai turi laiko limitą; susieti tai, ką norite veikti, su tuo, ką norite pasiekti; pranešti kitiems, ką ketinate pasiekti – įsipareigojimas vykdyti planus.

Na, o kai susirašėte tikslus, metas suplanuoti, kaip jų sieksite kiekvieną savaitę. Tam puikiai pasitarnaus šis straipsnis „Laiko planavimas – kai iš gyvenimo dingsta chaosas”. Manau, kad savaitinis planavimas duoda daugiausia naudos, tačiau dar naudoju mėnesio ir metų. Tačiau tai vis tiek šaunus įrašas apie laiką. Pritaikius ten esančias idėjas, niekad to nedariusiam žmogui, tai galėtų sukelti gyvenimo lūžį.