Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Nuo balandžio pabaigos keliuosi 7:30 arba taip, kad miegočiau ne daugiau kaip 7,5 valandos. Išimtys buvo dvi dienos, po baidarių žygio, kai norėjau panaikinti sukauptą miego trūkumą. Vadinasi, tai darau jau daugiau nei porą mėnesių. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo pastebėjimais.

Praeitis

Dar puikiai prisimenu laikus, kai voliodavausi lovoje iki 13-15 valandos, kartais ir ilgiau. Gryno gulėjimo lovoje apie 10-12 h. Nuolat manydavau, kad svarbu gerai išsimiegoti, kad man reikia bent 10 valandėlių brangaus poilsio. Tačiau tiesa yra kitokia – tai paprasčiausia saviapgaulė. Taip, tuomet buvau dar augantis vaikas, todėl galbūt miego reikėdavo šiek tiek daugiau, bet tikrai mažiau nei drybsodavau lovoj.

Šiuo trumpu pasakojimu norėjau pasakyti tai, kad anksčiau keltis gali net tie žmonės, kurie laiko save užkietėjusiais pelėdžiukais – eina vėlai miegot, keliasi dar vėliau. Kitas pastebėjimas toks, kad kai kam maniškės 7:30 atrodo vėlai. Tačiau man tai anksti, nes iki darbo 8 min. kelio pėsčiomis, o pasirodyti reikia tik 9:00. Vadinasi, keliuosi visa valanda anksčiau nei būtina.

Dabartis

Sunku miegoti ilgiau nei 8 h, tiesiog pabundu ir viskas. Be to, visad jaučiuosi žvalus. Nebereikia net nusnūdimų (Power Naps). Nors pradžioje tikėjausi, kad jie bus pastovūs mano kompanionai.

Iš tiesų, kai pradėjau mažiau miegoti, pradėjau geriau išsimiegoti, jausti miego ritmą (kada jau gulti), gerai jaustis, o visų svarbiausia – nuveikiu daugiau nei anksčiau. Iš pat ryto paskaitau, dar kokį darbelį nuveikiu.

Taigi, išmokau, jog organizmas pats puikiai pasirūpina tapti mieguistu ankščiau ir taip gauti daugiau valandų miego. Tad kartais miegu daugiau, kartais mažiau, bet visada užtektinai.

Sunku patikėti, tačiau mažiau miego davė daug naudos ir pagerino miego kokybę – paradoksas. Tačiau grynų gryniausia tiesa. Šis pastebėjimas verčia susimąstyti, kas būtų, jei miego kiekį dar labiau sumažinčiau?..

Kaip gerai išsimiegoti

Kaip ir bet kur kitur gyvenime, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą „kodėl?“. Pasakysiu trumpai ir aiškiai: tikslas keltis anksti dėl to, kad keltis anksti yra pasmerktas žlugti. Taip pat žlugs kėlimasis dėl to, kad nueitumėte anksčiau į darbą, kad turėtumėte daugiau laiko, jei iš anksto nenumatėte, ką veiksite ryte. Turėkite konkrečią priežastį.

Man patinka, kad ryte visada galiu paskaityti gerą knygą ir su pasimėgavimu laukiu šio momento. Vos išlipus puolu naršyti knygos puslapius. Tokiu būdu pakyla nuotaika ir dingsta visi mieguistumai. Vėl paradoksas, nes vakare skaitant knygą tampu mieguistas 🙂

Svarbu keltis tuo pat metu. Tokiu būdu organizmas apsnūs anksčiau arba vėliau priklausomai nuo nuovargio, todėl bus gauta optimali poilsio dozė.

Jei vakarojate ilgai ir iki kėlimosi meto liko vos keletas valandų, tuomet nusistatykite žadintuvą taip, kad miegotumėte 7-7,5h, tokiu būdu organizmas turės mažą miego stygių. Trūkumas bus menkas, todėl produktyvumo nesmukdys, tačiau ateinantį vakarą nuvarys jus anksčiau į lovą. Taip bus išlaikytas pastovumas. Verta priminti frazę: „Anksti atsikėlę pradedate dieną su +1 balu, tačiau neišsimiegoję su -5“.

Darykite tai bent 30 dienų. Juk norime, kad tai virstų įpročiu? 😉 Be to, kai būna sunku atsikelti, prisimenu, kiek laiko tai darau sėkmingai ir mano valia draudžia nutraukti šią sėkmių grandinę. Daugiau apie įpročius.

Dieną galima nusnūsti ne ilgiau kaip 30 minučių. Kitaip iškraipysite miego ciklų ritmą.

Apibendrinimas

Galima apie tai parašyti ištisą knygą arba išmarginti straipsnį mokslininkų pastebėjimais bei „protingomis“ frazėmis, bet manau, kad šios 4-5 tiesos yra daugiau nei užtektinai. Iš tiesų, viskas yra taip paprasta: priežastis, pastovus laikas, bent 30 dienų ir snausti dieną trumpiau nei 30 min. Štai ir mokame keltis anksti 😉

Manau, kad kiekvienas yra pastebėjęs, kad tam tikrais momentais viskas darosi ir mąstosi daug greičiau ir lengviau. Čia pateikiu pagrindinius būdus efektyvesniam smegenų panaudojimui. Kadangi straipsnis didelis, tad padalinau jį į dvi dalis. Antroji dalis pasirodys kitą savaitę.

Vanduo

Pirmiausia verta žinoti, kad ~80% smegenų yra vanduo. Kita vertus net 70% viso žmogaus kūno yra vanduo. Taigi, vanduo svarbus visoms organizmo funkcijoms.

Smegenų procesai vyksta dėka vandens. Taip pat su vandens pagalba yra pašalinami įvairūs toksinai, kurie kenkia smegenims. Todėl tai vienas jautriausių organų vandens trūkumui.

Vandens trūkumo poveikis smegenims

Buvo atlikti tyrimai, kaip vandens trūkumas veikia žmogaus mąstymą. Nustatyta, kad suprastėja orientacija, atminties gebėjimai, suvokimo lygmuo ir dėmesio koncentracija. Įdomiausia, kad tiriamieji asmenys patys to nepastebėjo ir manė, kad jie protauja lygiai, kaip ir tada, kai nejaučia troškulio.

Kiek reikia vandens

Teigiama, kad vidutiniškai žmogui reikia 2,5 litrų vandens per dieną. Apie 1 litrą žmogus „sugeria” valgydamas. Tad papildomai išgerti tereikia 1,5 litro. Be to, vandenį reikia gerti nedideliais kiekiais – po pusę ar pilną stiklinę. Tokiu būdu vanduo greičiau įsisavinamas.

Fizinis krūvis stipriai padidina reikalingo vandens kiekį. Sportuojant geriausia gerti vandenį dar prieš tai, kai pajuntamas troškulys, nes tai signalas, jog organizmas pritrūko vandens. Geriau iš anksto prisotinti organizmą skysčiu.

Yra du būdai tiksliam vandens kiekiui apskaičiuoti:

Vienai kilo kalorijai – 1 ml skysčio per dieną. Tai yra, jeigu per dieną kūnas sunaudoja apie 2500 kcal , reikia suvartoti apie 2500 ml skysčių;

35 ml skysčių vienam kūno svorio kilogramui: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml;

Vanduo ir maistas

Svarbu žinoti, kad geriausia gerti vandenį ne vėliau kaip 30-45 min. prieš valgį ir ne anksčiau kaip 1-2h po jo. Vanduo trukdo kito maisto virškinimui. Tai pagrįsti galima labai paprastu, logišku argumentu. Skrandyje rūgštis ir fermentai sudaro tam tikrą kiekį viso skrandžio turinio, kuo jų koncentracija didesnė, tuo greičiau vyksta virškinimas. Tuo tarpu į virškinimo sistemą pripylus daug vandens virškinimo fermentų koncentracija mažėja, tokiu būdu žymiai sulėtėja virškinimas.

Miegas

Miego metu smegenys apdoroja dienos metu gautą informaciją – kaip sako Tony Buzan – sudėlioja į lentynėles.

Be to remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei prieš tai.

Miego trūkumo poveikis organizmui

Pirmiausia miego trūkumas paveikia protavimo procesus. Tačiau iš tiesų neigiamai įtakoja visą organizmą, net kraujo sudėtį:

• Suprastėja atmintis – anksčiau įgauta informacija dar neapdorota iki galo, o naujajai nėra vietos;
• Sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį;
• Sudėtinga planuoti;
• Sulėtėja reakcija;
• Sumažėja nuovokumas;
• Greičiau fiziškai pavargstama;
• Sumažėja cukraus gamyba ir jo kiekis kraujyje;
• Ir t.t.

Ilgalaikis miego stygius sukelia dar rimtesnes pasekmes. Pavyzdžiui, žmogaus pastoviai miegančio mažiau nei 7 valandas per parą organizmas funkcionuoja taip, tarsi jis būtų nemiegojęs nuo paros iki trijų. Įdomu, kad žmogus geba apsiprasti su tokia savijauta ir laikyti ją visiškai normalia.

Kiek reikia miego

Dažniausiai teigiama, kad žmogui vidutiniškai reikia 8 valandų miego per parą. Bet šis kiekis kiekvienam žmogui yra šiek tiek skirtingas. Be to, didelis fizinis krūvis ar žymus papildomo intelektinio darbo kiekis didina reikalingo miego kiekį.

Jei norite apskaičiuoti, kiek jums vidutiniškai reikia miego, galite apsilankyti čia – kiek tau reikia miego. Siūlyčiau metodą, kai visada keliatės vienodu metu. Taip keliantis porą savaičių, organizmas pats pabunda kelios minutės prieš žadintuvą. Be to, vakare priklausomai nuo dienos darbų nuovargis ir miego poreikis pasireiškia skirtingu metu, tad užduotis išsimiegoti pakankamai tampa paprasta. Pakanka eiti miegoti, kai užsimanote, o keltis tuo pat metu.

Sportas ir mankšta

Visi žinom, kad mankštintis yra naudinga. Bet ar dažnas gali pasakyti, kuo konkrečiai tai padeda? Tad jums tai priminsiu. Galbūt žinant šią informaciją, padidės motyvacija tai daryti.

8 priežastys kodėl verta mankštintis:

1. Papildomas žvalumas ir energingumas;
2. Mažiau streso;
3. Gražesnė fizinė išvaizda
4. Geresnė miego kokybė;
5. Geresnė sveikata: mažina tikimybę sirgti kraujagyslių ligomis, diabetu, artritu, osteoporoze, nutukimu ir kitomis;
6. Malonumas gaunamas sportuojant;
7. Ugdoma valia ir ištvermė;
8. Stiprina kaulus ir raumenis;

Visos šios priežastys veda prie to, kad gebėsime efektyviau mokytis ir dirbti, nes būsime energingesni ir sveikesni. Na, ar jau užsimanėt sportuoti? 😉

Kaip mankštintis

Didžiausią efektą turi reguliari mankšta: 4 – 6 kartai per savaitę po 30-60 minučių. Tokia mankšta per daug nenuvargins fiziškai, tačiau duos visus teigiamus rezultatus, surašytus viršuje.

Sekantis straipsnis šia tema yra čia.