Kaip efektyviau išnaudoti smegenis arba Kaip efektyviau mokytis ir dirbti II

Pirmoji dalis yra čia – Kaip efektyviau išnaudoti smegenis (Kaip efektyviau mokytis ir dirbti) I. Joje aptariami šie aspektai: miegas, sportas ir mankšta bei vanduo.

Motyvacija

Motyvuotas veikti žmogus, atlieka daugiau darbo. Svarbiausia, kad daug greičiau susidoroja su įvairiomis problemomis, o jų sprendimai daug įvairesni ir efektyvesni. Problemos jo nebesustabdo, o verčia labiau stengtis.

Na, patys žinot, jei nesinori ką nors veikti, tuomet viskas vyksta lėtai… labai lėtai… Įjunkama į kavos pertraukėles, pašto tikrinimus ir pan.

Motyvacija egzistuoja dviejų skirtingų tipų: vidinė ir emocinė. Emocinė greičiau praeina, tačiau ją galima lengvai nuolat papildyti. Pavyzdžiui, skaitoma knyga, kuri priverčia patikėti, kad galite gyventi taip, kaip norite. Tuo tarpu vidinė paprastai esti mažiau intensyvi, tačiau ilgalaikė. Ji sklinda iš žmogaus vidaus, nes tai vidinis noras, valia ir ryžtas įgyvendinti savo norus.

Kaip motyvuoti (-s)

  • Atlygis. Turbūt todėl dauguma žmonių ir dirba… Bet galima paskirti sau atlygį ir už paprastus dalykus. Pvz, atlygis už garažo sutvarkymą gali būti savaitgalis praleistas žvejojant mėgstamoj vietoj ar tiesiog šokolado plytelė (na, čia jei garažas tvarkingas 😉 ).
  • Tikras noras. Gyvenime prastai veikia motyvavimas „nes reikia“. Jei tikrai norim, tuomet rasim būdų tai padaryti ir būsim motyvuoti. Todėl siūlau daryti dalykus, kurie patinka, kurių savaime norisi.
  • Jėgas išbandantis metodas. Tarkime tikslas pats savaime gali jūsų neužvesti, nors ir kažkiek malonus, tačiau labiau primenantis užduotį iš sąrašo „nes reikia“. Tuomet galima pasirinkti tokį būdą jai įgyvendinti, kuris būtų iššūkis jūsų sugebėjimams. Pvz., Steve Pavlina studijas pabaigė per 1,5 metų, vietoj 4. Toks dalykas tikrai įkvepia, nes jauti, jog tai ypatinga, sunku, daug išmoko, trumpai tariant, leidžia išbandyti save.
  • Motyvacinė medžiaga. Tai knygos, citatos, žurnalai, muzika, audio įrašai, bendravimas su įkvepiančiomis asmenybėmis ir kita. Internete yra gausybė šiai temai skirtų puslapių, pasirinkimų begalė, pvz., galima užsiprenumeruot kasdien gauti į paštą citatų tam tikra tema.
  • Galimybė stebėti progresą. Tai visų pirma priverčia siekti tikslų, kurių galutinis tikslas yra konkretus ir apibrėžtas. Be to, turi laiko limitą. Juk malonu pasikabinti ant sienos lapelį, kuriame surašytas kiekvienas žingsnis link užduoties baigimo, ir kaskart užbraukti po vieną – mmm… koks malonumas! 😉 Be to, matant, kad puikiai sekasi, įkvėpimas didėja ne tik konkrečiam tikslui, bet visiems.
  • Poilsis. Poilsis tam tikra prasme yra atlygis, tačiau emociškai išsekęs ar tiesiog pavargęs žmogus tikrai negali išlikti motyvuotas ilgą laiką. Rekomenduoju vieną dieną per savaitę nedirbti jokių darbų. Pvz., nuo praeitos savaitės atsisakiau kompiuterio sekmadieniais.
  • Turėti tikslą. Vos nepamiršau svarbiausio, svarbu turėti kryptį, o ne blaškytis iš vieno taško į kitą, o po to atgal. Kai turime kryptį, tuomet ir judame kryptingai link pasirinkto rezultato.

Atminties lavinimas

Egzistuoja iš prigimties gabių žmonių, kurie daugiau ar mažiau atminties principų taiko savaime. Tačiau daugumos paprašius įsiminti telefono numerį – viso labo 8 skaitmenys – tai sukeltų problemų. Na, gerai, galima įsiminti vieną numerį, bet ar po savaitės jį prisiminsi? Mėnesio? O ar gali vienu metu atmintyje išlaikyti 10 tokių numerių? O 100? Pavyzdžiui, šiuo metu galvoje turiu ~10 telefono numerių, moku mintinai visus 36 banko kortelės slaptažodžius ir pan. Juk kaskart neeiškosiu banko kortelės ar kodų generatoriaus per daug terlionės. Na, gana girtis 🙂

O kaip dėl datų? Ar sunku prisiminti, kada buvo karūnuotas Mindaugas ar Kolumbas atrado Ameriką? Lengva tą daryti, kai žinai kaip: pirma data slypi čia „Nauja Valstybė Mūsų“, o antroji „Kas Pasiekė INdiją“ (juk Kolumbas plaukė į Indiją).

Kaip visose gyvenimo srityse, taip darbuose su atmintimi. Nereikia naudoti primityvių metodų, nes tai primena galvos daužymą į sieną. Na ir kas, kad po kažkiek laiko ji subyra. Bet juk galima atsigabenti buldozerį ir viską padaryti greitai, maloniai ir lengvai…

Prisipažinsiu, kad iki atminties eksperto man toli. Tiesiog perskaičiau keliasdešimt straipsnių ta tema ir porą Tony Buzan knygų: „Lavinkite atmintį“ ir „Mokykitės mąstyti“.

Kertinis atminties tobulinimo akmuo

Smegenys geriau įsimena, kai naudojami du smegenų pusrutuliai. Todėl joms labiausiai patinka įvairūs vaizdiniai, kuo neįprastesni, juokingesni ir t.t tuo geriau. Pabandykite įsiminti kažkokį vieną skaitmenį, pvz., 8. Dabar gražią, mielą, bambuką valgančią pandą. Esu įsitikinęs, kad antrasis vaizdinys išliks ilgiau ir bus malonesnis prisiminti.

Pagrindinė atminties sistema

Vadinamoji pagrindinė sistema veikia taip, kad kiekviena priebalsė reiškia tam tikrą skaičių. Tuo tarpu balsės yra bereikšmės. Štai pavyzdys iš Tony Buzan knygos „Lavinkite atmintį“:

0 = c, č, d
1 = l
2 = n, z
3 = m, t
4 = k, h, ch
5 = s, v
6 = š, ž
7 = r, J, F
8 = g
9 = b, p

Tikrai nereikia šių kombinacijų įsiminti naudojantis galvos daužymu į sieną. Tačiau, jei norite sužinoti, kaip tai padaryti, teks pasiskolinti šią knygą.

Pirmas pavyzdys
Dabar grįžkime prie datos pavyzdžio: „Nauja Valstybė Mūsų“. Manau, kad pagal pasvirusias raides yra aišku, kad tai yra 253. Paprastai tūkstantmetis yra žinomas, todėl jis nėra užkoduotas. Galutinis atsakymas 1253. Pamėginkite iššifruoti: „Kas Pasiekė INdiją“. Koks atsakymas?

Antras pavyzdys
Tarkime, kad mano telefono numeris yra +37012345678. Tarkim, kad moku pagrindinės sistemos skaičius nuo 0 iki 100 imtinai. Užtruktų paaiškinti, ką jie reiškia ir iš kur atėjo, bet yra sudaromi pagrindinės sistemos pagalba ir nekintantys.

Skaidau numerį į keturis dviženklius skaičius 12, 34, 56 ir 78. Ką jie reiškia: 12 – LiaNa, 34 – MeKa, 56 – VėŽė, 78 – FiGa. Kaip matome šie žodžiai sudaryti pagal aukščiau pateiktą skaičių ir priebalsių koduotę.

Dabar įsivaizduokite didžiulę lianą, kuri šviesiai šviesia žalia ir nuolat auga. Apjuosdama vis daugiau ir daugiau Mekoje esančios šventyklos sienų. Šventykla be stogo, o viduje tūkstančiai besimeldžiančių, kurie tai klūpi ant kelių, tai atsistoja. Tuomet išgirstate kaip pradeda trupėti sienos, staiga per visą šventyklą atsiranda raudonos vėžės. Tose vietose kur jos eina, sienose žioja skylės, o žmonių nugaros išteptos dažais, kurių kvapą užuodžiate. Bestebint šį keistą reiškinį pradeda drebėti žemė, jaučiate, kaip juda jūsų kojos bei tai prarandate, tai vėl atgaunate pusiausvyrą. Tuomet  iš po žemių išlenda didžiulė figa. Keletas besimeldžiančiųjų kartu su ją iškilo virš žemės ir dabar negali nusileisti žemyn. Jūs ją prapjaunate, atsikandate ir jaučiasi jos puikų skonį.

Dabar pamėginkite atkartoti vaizdą mintyse? Liana, Meka, vėže, figa. Lengva, ar ne?

Ko dar nepaminėjau apie atminties lavinimą

  • Egzistuoja keletas sistemų: ritmo, abėcėlės, vaizdinė, pagrindinė, romėniškojo kambario ir kitos.
  • Egzistuoja tam tikri atminties principai, kurie padeda geriau įsiminti.
  • Egzistuoja atminties žemėlapiai, tai būdas ištisoms knygoms ir paskaitoms atsiminti. Deja, man jo nepavyksta tinkamai išnaudoti, kad ir kaip kiti jį liaupsintų 🙁
  • Anot Tony Buzan, senėjant atmintis neblogėja. Esmė ta, kad jei žmogus po mokyklos nieko nemėgina įsiminti, tai kaip jis gali kažką įsiminti? Pamėginkite 5 metus nevaikščioti, tik gulėti lovoje – manote, kad pavyks iškart atsistoti? Iki pirmųjų žingsnių prireiks kelių mėnesių treniruočių, kol sutvirtės ne tik raumenys, bet ir kaulai.
  • Kuo daugiau visko atsimenate, tuo lengviau prisiminti naujus dalykus. Taip yra, nes lengviau sudaryti įvairias asociacijas su anksčiau sužinotomis žiniomis ir informacija. Asociacijos atlieka svarbų vaidmenį įsiminimo procese.
  • Ir dar daug daug visko. Norint viską sutalpinti tektų parašyti knygą, tačiau šaunu, kad ją jau parašė Tony Buzan.

Atminties lavinimo nauda

  • Geresnė atmintis. Vieną mėnesį labai intensyviai lavinau atmintį ir pastebėjau, kad prisimenu labai lengvai, greitai, o svarbiausia net tuos dalykus, kuriuos buvau pamiršęs. Pvz., epizodai iš vaikystės. Smegenys treniruojamos lygiai taip pat, kaip ir kūno raumenys – reikia mankštinti ir duoti apkrovas.
  • Išradingesnė vaizduotė. Kai galvoje pradedi kurti vaizdinius, atsisakai to limituoto noro viską daryti plikais žodžiais, sąrašais ir pan., tuomet sugalvoti sprendimai būna originalesni.
  • Patogumas. Pvz., nereikia ieškotų bankų kortelės su kodais ar telefono numerio.
  • Įsimenama ilgesniam laikui. Taikant visus atminties principus, jie teoriškai išlieka visam laikui, nes patenka į ilgalaikę atmintį.
  • Lengviau prisimenama, tai kas pamiršta. Pvz., netaikant principų ir užmiršus telefono numerį, 90% atvejų tenka jį visą nuo nulio mokytis. Tuo tarpu naudojantis vaizdiniais, jūs pamiršite tik vieną vaizdinio dalį. Tačiau vos ją sužinoję, iškart prisiminsite visą telefono numerį.
  • Aštresni pojūčiai. Turiu omeny klausą, regą, uoslę, skonį, lytėjimą, kinesteziją (kūno būsenos pojūtis supančioje erdvėje), ritmą.
Share
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
47 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Kemblys

Užauginti vaikus šeimoje aš vadinu ‘skolos’ atidavimu. O naudojantis kitų žmonių sukurtu gerbūviu, reikia ir kažką naudingo duoti kitiems. Iki 21 galima naudotis viskuo, bet vėliau jau reikia būti ir naudingu.

Mes nuolat patenkame į būsenas: spęsdami uždavinius, išlošę 1000000 loterijoje :-]], užpulti piktadarių gatvėje, apimti ligos ar svaigalų…. žodžiu, mąstymas yra nuolat trikdomas. Ypač pavojinga vairuoti ‘stiklinėmis’ akimis, kai mintys užimtos kitkuo. Tada atitrūkimas nuo tikrovės gali staigiai baigtis pasekmėmis. Įvairūs mąstymo lavinimo ‘pratimai’ gali baigtis panašiai, kaip ‘pakibęs kompiuteris’ – negalima bus pilnai išeiti iš būsenos, ar kas nors kitas tuo pasinaudos įtaigai (senovėje vadino apsėdimu).

[…] Jau pamiršau, kur apie tai perskaičiau, bet iškart kilo noras išbandyti. Gal dėl to, kad nuolat pamirštu, ką veikiau vakar ar praeitą savaitgalį, tačiau puikiai atsimenu visus banko kortelės slaptažodžius. […]

Studentas

Šį straipsni manau galima papildyti šiuo video apie minčių žemėlapius: http://www.youtube.com/watch?v=EG-v_OAfaDU&feature=player_embedded

Monika

Turiu tokį kvailą klausimą: Tarkime aš noriu būti istorike, tad ar dar verta man mokytis visas tas datas pagal jūsų pateiktą įsiminimo metodą, ar nesukels man tai papildomų problemų? Ar nesusimaišys viskas galvoje?

pupsia

man mokymas didziausias stresas 🙁 nors patiko man jusu straipsnis…

Ignas

Ačiū už straipsnį, tikrai daug tiesos yra. 🙂

Man pačiam, kai pradėjau jaust, jog atmintis šlubuoja labai padėjo knygų skaitymas ir įvairių gerų citatų bandymas įsiminti. 🙂
Be to, svarbu neprikimšt į galvą info., kuri yra beprasmė ir nereikalinga (ypač pravartu besimokantiem). Geriau yra darytis konspektus ir bandyt suvokt kontektą, pačią esmę, negu „kalt” viską iš eilės.
Tiek mano kuklių pastebėjimų šia tema. 🙂

azerbaidzianka

Labai šaunus Jūsų blog’as. Džiaugiuosi jį atradusi. 🙂

laurita

Skaitinėju blogą, ir tiek įdomių dalykų čia randu. Dėkui už geras idejas, mintis.
gal kam pravers ir mano rasta informacija. Dalinuosi nuoroda, nes man visai patiko straipsnis. Trumpai ir apie esme jame viskas.

http://www.lrytas.lt/-13317227781331297222-maisto-papildai-u%C5%BE-ar-prie%C5%A1.htm

Linas

Tai labai geras straipsnis:) Tavo deka ,Povilai, aš nusipirkau tony buzan knyga ,,lavinkite atminti” perskaites tavo rekomendacija.Dėl to džiaugiuosi nes vargu ar bučiau susižavėjes kita atminties lavinimo knyga ir ją nusipirkes.

[…] paskaityti Povilo Panavo straipsnį apie atminties lavinimą, o čia […]

[…] Kaip efektyviau išnaudoti smegenis arba kaip efektyviau mokytis […]

Darius

Linkas i pirma dali neveikia

47
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x