Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Tai tęsinys, aprašantis psichologinius eksperimentus ir žmonių psichologijos vingrybes. Pirmoji dalis yra čia.

Įgytas bejėgiškumas

Kas tai yra? Psichologinė būsena, kuomet žmogus ar gyvūnas atsisako imtis kokių nors veiksmų, nes nemano, kad turi galios pakeisti esamą (nemalonią ar pavojingą) situaciją. Įgytas bejėgiškumas mažina motyvaciją, skatina depresiją. Žmogus pastoviai sau kartoja, kad jis negali pasikeisti, kad viskas, kas nesiseka yra jo asmeninė kaltė, kad jam nieko nepavyksta atlikti teisingai. Įgytas bejėgiškumas tiesiogiai susijęs ir su nevisavertiškumo kompleksu.

Eksperimentas: 1965 m. psichologai Martin Seligman ir Steve Maier atliko bandymą, kuriame dalyvavo tris grupės šunų, talpinamos į narvus. Pirmo eksperimento šunys būdavo išleidžiami be jokios žalos po tam tikro laiko. Šunys iš antros grupės gaudavo elektros šoką, kurį galėdavo išjungti nuspausdami mygtuką. Vėliau antros grupės šunys būdavo prijungiami prie srovės kartu su trečios grupės šunimis. Dabar abu šunys gaudavo tokią pačią srovę, kurią nutraukdavo gyvūnas iš antros grupės, vos jam nuspaudus mygtuką. Šunims iš trečios grupės atrodydavo, kad elektros šokas baigdavosi atsitiktiniu metu bei, kad to pakeisti jie negali. Pirmos ir antros grupės šunys greit atsigavo po patirties, tačiau trečioji gyvūnų grupė išmoko būti bejėgiais, jiems pasireiškė simptomai panašūs į klinikinę depresiją.

Vėliau bandymas buvo pratęstas, patalpinus trečios grupės šunis į narvus. Vėl jiems būdavo leidžiama elektros srovė, kurią jie galėjo lengvai nutraukti, tiesiog išlįsdami iš narvo. Tačiau šunys nieko nedarė, tiesiog gulėjo.

Išvados: man tai panašu į žmones, kurie dejuoja, bet nieko nedaro… Žinoma, turbūt labai maža asmenų, kurie taip elgiasi visose gyvenimo srityse, bet bent vienoje tikrai daug.

Stanfordo kalėjimo eksperimentas

Tikslas: nustatyti, ar aplinka įtakoja žmogaus elgesį. Kas bus, jei kalėjime bus patalpinti geri žmonės? Laimės gėris ar bloga aplinka?

Eksperimentas: buvo atrinkti 24 studentai iš 75 asmenų pareiškusių norą dalyvauti. Atsitiktine tvarka žmonės buvo suskirstyti į 12 kalinių ir 12 prižiūrėtojų.

Pradžioje net talkino policija, kuri atliko suėmimus namuose, apkaltindama plėšikavimu. Atvežė į kalėjimą ir užregistravo pagal visas procedūras. Kalėjimas buvo įrengtas Stanfordo universiteto rūsyje. Tikroviška.

Planuota trukmė buvo 2 savaitės, tačiau jau po 6 dienų eksperimentas buvo visiškai sustabdytas.

5 dalyviai atsisakė tęsti eksperimentą dar anksčiau. Net pats organizatorius Philip Zimbardo buvo paveiktos tokios aplinkos. Jam derėjo eksperimentą nutraukti gerokai anksčiau.

Eiga: riaušės prasidėjo jau antrą dieną, kai vienos kameros kaliniai užbarikadavo duris lovomis, nustojo vykdyti prižiūrėtojų reikalavimus. Vėliau viskas darėsi tik blogiau. Sargybiniai darėsi vis žiauresni (pvz., neleisdavo tuštintis, tiesiogiai naudodavo fizinį smurtą), o kaliniai vis geriau vykdydavo paklusniųjų rolę, tačiau su pasitaikančiais išsišokimais.

Rezultatai: mūsų elgesį lemia ne tik mūsų asmenybė. Tačiau ir tai, kaip jai leidžiama pasireikšti. Sunku vienareikšmiškai teigti, jog kalta kalėjimo aplinka. Galbūt ji tik padėjo atskleisti tikruosius žmonių veidus… Kurie paprastai būna nušlifuoti visuomenės primestos kultūros ir įstatymų.

Manau, kad visi sutiksime, kad teigiamas požiūris padės kiekvienoje situacijoje labiau nei neigiamas. Tačiau kaip požiūris suformuojamas?

Manau, jog seka yra tokia: įsitikinimai apie save –> lūkesčiai ateičiai –> požiūris.

Nuostatos apie save

Kiekvienas jų turime daugybę. Manau, kad bent kelis šimtus. Turime atskiras nuomones apie savo gebėjimus vadovauti žmonėms, mokėjimą žaisti krepšinį,  auginti vaikus ir t.t.

Tačiau kartu turime galutinį savęs įvertinimą, t.y., kiek daug pasitikime savimi. Kitaip tariant, kiek patys sau patinkame. Kadangi tai suma, vadinasi, kad kuo labiau savimi pasitikime kiekvienoje srityje, tuo esame labiau patenkinti savo asmenybe. Nors galima viską pasukti iš kito taško: kuo daugiau sričių, kuriose jaučiamės užtikrintai, tuo labiau pasitikime savimi.

Lūkesčiai ir jų įtaka požiūriui

Lūkesčiai viso labo savęs mėgimo išraiška arba tąsa.

Kuo geriau galvojame apie save, tuo tikimės aukštesnių rezultatų. Žinoma, kuo tikimės geresnių rezultatų, tuo mūsų požiūris labiau teigiamas. Tokiu būdu gavome pradžioje minėtą grandinę: savo gebėjimų vertinimas formuoja lūkesčius, kurie nulemia mūsų požiūrį kiekvienoje situacijoje.

Kodėl taip sunku pakeisti savo nusistatymą

Todėl, kad reikia pradėti nuo pradžių. Jei statote 50 aukštų pastatą, o pirmieji 3 vos stovi, tuomet teks viską nugriauti ir pradėti iš naujo. Pirmiausia reikia pradėti vis labiau teigiamai apie save galvoti. Kaip tai padaryti, galite rasti čia: „Kaip labiau pasitikėti savimi I“ ir „Kaip labiau pasitikėti savimi II“.

Labiau save pamėgę, automatiškai pradėsite formuoti aukštesnius lūkesčius, kuriuos seks labiau teigiamas požiūris. Žemiau pateikiu puikius pavyzdžius, kaip visa tai veikia praktiškai. Išgirdau juos besiklausydamas Brian Tracy garso programos „The Pshycology of Achiement“.

Asmeninių įsitikinimų įtaka

Vienas vaikinas, pavadinkime jį Vardeniu, laikė stojamąjį egzaminą į universitetą, gavo 98. Pastarasis žmogus nusprendė, kad tai yra intelekto koeficientas (angl. IQ). Tokiu atveju jam tai reiškė, jog jis yra žemiau žmonijos vidurkio ir įprasto minimalaus balo, reikiamo įstoti į aukštąją mokyklą.

Taigi, pirmąjį semestrą jis susimovė beveik visuose dalykuose, o kitų gavo mažiausius teigiamus balus. Tuomet į kabinetą jį pasikvietė katedros vedėjas:
-Kodėl pradėjote taip prastai mokytis? Mokykloje jums sekėsi puikiai, buvote vienas puikiausių moksleivių.
-Matote, stojimo metu sužinojau, kad mano intelekto koeficientas labai mažas.
-Iš kur tai ištraukėte?
-Gavau tik 98 balus, kas yra 20 balų žemiau būtino vidurkio, norint patekti į universitetą.
-Šie 98 reiškia procentinį įvertinimą.
-Kaip suprasti?
-Kad jūs esate tarp dviejų procentų gabiausių stojusiųjų studentų visoje šalyje, kitaip tariant esate imlesnis mokslui už likusius 98%.

Postūmis buvo radikalus. Kitą semestrą Vardenis gavo maksimalius įvertinimus. Kaip žinome iš pasakojimo, turėjo išskirtinius gebėjimus, pasireiškusius dar mokykloje, tačiau pats save apribojo.

Kitų žmonių lūkesčių poveikis atlikimo kokybei ir efektyvumui

Tokio pobūdžio bandymai buvo atlikti daugybę kartų, tai viso labo vienas pavyzdys.

Eksperimentas vyko mokykloje, kur trys mokytojai buvo pakviesti į direktoriaus kabinetą. Jiems buvo pasakyta, kad jie yra geriausi, todėl gauna garbę mokyti mokinius su aukščiausiu intelektu visoje įstaigoje. Tačiau dėl etikos draudžiama apie tai informuoti mokinius ar jų tėvus

Pasibaigus metams, šios trys klasės parodė 20-80% geresnius rezultatus už kitas. Tuomet lygiai tie patys mokytojai vėl buvo pakviesti pasikalbėti:
-Puikiai padirbėjote, jūsų klasės stipriai pranoko beveik visas kitas, net esančias kitose mokyklose.
-Tai todėl, kad jie labai žingeidūs ir protingi. Mums buvo malonumas su jais dirbti.
-Turiu jums pasakyti, kad iš tiesų, mes mokinius atrinkome visiškai atsitiktinai, t.y., tai toli gražu nėra geriausieji. Kita vertus, jų rezultatai įspūdingi. Kaip tai galėjo nutikti?
Mokytojai pamąsto ir įžvelgia vieną galimą priežastį:
-Taip galėjo nutikti todėl, kad mes esame vieni geriausių mokytojų.
-Deja, jums teks išgirsti dar vieną akibrokštą – prieš mokslo metus, visų mokytojų vardai buvo sumesti į urną. Buvo ištraukti trys – tai esate jūs.

Išvados

Taigi, net jei įsitikinimai ar lūkesčiai yra netikri, jie vis tiek nulemia atitinkamus rezultatus: tiek blogus, kaip pirmame pavyzdyje, tiek gerus, kaip antrame. Žmonės natūraliai stengiasi išpildyti jiems primetamus lūkesčius.

Egzistuoja du pagrindiniai dalykai lemiantys, kaip mes gyvename, tai elgesys ir mąstymas. Jei pakeisime vieną iš jų, tuomet pokyčiai atsispindės ir kitame. Todėl yra du pagrindiniai būdai pasitikėjimui savimi padidinti. Keletas kitų būdų yra aprašyti pirmojoje dalyje – Kaip labiau pasitikėti savimi I.

Mąstymas

Išankstinis nusistatymas

Kaip pakeisti mąstymą? Į savo darbą reikia įpinti kuo daugiau pozityvumo. Kaip tai padaryti? Prisiminti savo pasiekimus, pradėti dieną su teigiamumo užtaisu, pvz., skaityti motyvuojančią medžiagą, perskaityti savo tikslus ar gyvenimo konstituciją.

Paprastai žmonės susikoncentruoja ties dalykais, kurie jiems nepatinka ar trukdo. Vietoj to, kas vakarą prieš užmigdami ir ryte prieš atsikeldami, pagalvokite apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, kad jie yra.

Tokiu būdu mąstymas pasikeičia, pripažįstame tai, ką turime. O už tai esame atsakingi būtent mes, t.y., tai mūsų nuopelnas, mūsų pasiekimas. Vadinasi, mes daug sugebame.

Būkite pasiruošę

Jei ateini į egzaminą prastai pasiruošęs, tuomet kaip galima tikėtis pasitikėjimo savimi? Jei eini į pasimatymą nesiruošęs, kaip gali tikėtis, kad atrodysi puikiai ir šnekėsite įdomiomis temomis? Jei atsisėdi už vairo, niekad nevairavęs automobilio, kaip gali tikėtis, kad jausiesi užtikrintai, tai darydamas pirmą kartą?

Taigi, ateičiai reikia pasiruošti: egzamino medžiagą išmokti, pasipuošti ir sugalvoti kelias temas apie, ką galėtumėte šnekėtis pasimatymo metu, automobilį vairuoti pradėti nuošaliose aikštelėse. Kai atlikti „namų darbai”, tuomet ir pasitikėjimo yra daugiau.

Mėgaukitės veiksmu, o ne tik rezultatu

Jei sieksite tik galutinio tikslo, dažnai nusivilsite. Paprastai kelias esti kur kas svarbesnis nei galutinė kelionės vieta. Kelias mus moko, taip įgyjame išminties. Tuo tarpu tikslas, jau patvirtinta, kad šios pamokos išmoktos.

Taigi, kai mokotės kažko naujo ar darote kažką kitaip, prisiminkite, kad gyvenimu ir dabartimi reikia mėgautis. O svarbiausia, kad kiekviena nesėkmė yra kur kas didesnis žingsnis į priekį nei sėkmė. Sėkmė – išmoktos pamokos. Nesėkmė – naujos žinios, nauji sugebėjimai, naujas iššūkis. Tad atsipalaiduokite – gyvenimas gražus. Kam taip save spausti?

Nenuvertinkite savęs, jei nepavyko pasiekti tikslo. Bus kitas laikas, kita vieta ir naujos žinios jam pasiekti. O kur dar tai, kad dažnai suprantama, kad tas neįgyvendintas rezultatas yra visai ne tai, ko trokštama.

Adekvatus savęs vertinimas

„Dar labai svarbu yra adekvatus savęs vertinimas, t.y., patyrus nesekmę kažkurioje srityje, tą nesekmę ir vertinti – kaip nesekmę toje srityje, o ne save kaip nevykėlį. Pvz., jei nesiseka žaisti šachmatais, tai dar nereiškia, kad esame nevykėliai, tiesiog tai reiškia, kad nemokame gerai žaisti šachmatais (ko, beje, galima labai norint ir išmokti 🙂  ) ..”  (Viltės komentaras)

Elgesys

Imituokite pasitikinčią laikyseną

Jeigu imituojame pasitikintį savimi elgesį, tuomet tokie atrodome ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Pavyzdžiui, prieš lipdami ant scenos jaučiate jaudulį. Atkreipkite dėmesį į kūno poziciją, kvėpavimą. Rankos užima keistą padėtį, kūnas įsitempęs, kvėpavimas negilus ir greitas.
Norint įgauti daugiau pasitikėjimo, jums reikia atsistoti tokia pozicija, kurią užimate, kai būnate patenkinti savimi. Pradėti priverstinai kvėpuoti giliai ir lėtai. Žinoma, tai nepanaikins visos baimės, bet garantuoju savo patirtimi, kad ją sumažins.

Elkitės kaip jūsų idealas

Kaip jaustumėtės, jei žinotumėte, kad jūsų sprendimai teisingi. Atliekami veiksmai yra geriausia, ką galite padaryti? Akimirką sustokite ir pamėginkite tai įsivaizduoti. Įsivaizduoti save tokį, koks geriausias galite būti. Juk tai suteiktų pasitikėjimo savimi? Esu tuo visiškai įsitikinęs. Plačiau apie tai šiame straipsnyje – tapk savo paties idealu.

Pasitelkite į pagalbą išorinius dalykus

Jei žmogus apsivelka kostiumą, jis jaučiasi kitaip. Jei žmogus vairuoja, jo manymu, nuostabų automobilį, tuomet jis jaučiasi kitaip. O kaip jaučiasi žmogus, kuris nenusiskuto? Kurio plaukai riebaluoti ar pilni pleiskanų, kelnės suplyšusios, o marškiniai purvini? Manau, kad jo pasitikėjimas savimi kur kas menkesnis.

Taigi, dalykai esantys mūsų išorėje daro mums įtaką. Todėl tam tikrą dalį pasitikėjimo galima gauti, pasinaudojant tiesiog patinkančiais materialiais dalykais: rūbais, automobiliu, laikrodžiu, tvarkingu apsirengimu ir pan.

Situacijos kartojimas

Manau, kad žmogus ant scenos lipantis 50-tąjį kartą, kur kas mažiau baiminasi. Be to, jaučiasi labiau užtikrintas savo jėgomis. Tai galioja bet kuriai kitai situacijai. Todėl norėdami padidinti savo pasitikėjimą atliekant kažkokią užduotį, galime ją nuolat kartoti. Įgūdžiai auga, o su jais ir pasitikėjimas savimi.

Be to, galime studijuoti konkretų dalyką, kad padidintume supratimą. Tarkime, kad susirandame informaciją, kaip sudominti klausytojus, kaip kalbėti ir pan. Jei mūsų kalba bus parengta pasinaudojant minėtais patarimais, tuomet jausimės tvirtesni, prieš žengdami į sceną.

dar labai svarbu yra adekvatus savęs vertinimas, t.y., patyrus nesekmę kažkurioje srityje, tą nesekmę ir vertinti – kaip nesekmę toje srityje, o ne save kaip nevykėlį. Pvz., jei nesiseka žaisti šachmatais, tai dar nereiškia, kad esame nevykėliai, tiesiog tai reiškia, kad nemokame gerai žaisti šachmatais (ko, beje, galima labai norint ir išmokti ) ..

Juk visi žinom, kas tai? Tai balso intonacija, užsidegimas, laikysena, tikėjimas savo jėgomis. Tai dalykas, kuris stipriai lemia, kiek mes esame sėkmingi. Ignoruoti pasitikėjimą savimi būtų tas pats, kas išsiruošti į ilgą kelionę su pustuščiu baku benzino. Ar toli nuvažiuosit?

Jau seniai vyrauja įsitikinimas, kad „tikrieji” gebėjimai apsprendžia mūsų gyvenimo sėkmingumą tik ~20%, t.y., mūsų IK (angl. IQ) lemia tik 20%. Ironiška? Juk iš tiesų tik nuo jo priklauso, kaip greit mes galime atlikti užduotį, paruošti ataskaitą, sumodeliuoti gyvenimišką situaciją kompiuteryje. Visi sutiks, kad programuotojas su aukštesniu IK, geba suprogramuoti greičiau ir kokybiškiau. Tačiau jis nebūtinai yra laimingiausias ir uždirbantis daugiausiai.

Likę 80% tenka vadinamajam EI (angl. EQ). Jis apima žmogaus gebėjimą bendrauti, įsijausti į kitų asmenų būsenas, pasitikėjimą savimi. Taigi, viską, kas susiję su emocijų supratimu ir valdymu plačiąja prasme. Iš tiesų, intelekto rūšių galima išskirti kur kas daugiau, bet apsiribokim šįkart šiomis 🙂

Manau, kad didžiąją dalį EI užima būtent pasitikėjimas savimi. Nuo jo priklauso kaip mes bendraujam, kaip vertiname savo sugebėjimą padėti kitiems, ką manome stresinių ir kritinių situacijų metu, kaip reaguojame į problemas. Kas jums labiau patinka? Žmogus, kuris pamatęs problemą pradeda verkšlenti, ar tas, kuris objektyviai išanalizuoja ir ją išsprendžia?

Tai kas vis dėl to tas pasitikėjimas savimi?

Tai mūsų teigiamo mąstymo atspindys išorėje. Jei tikime savo jėgomis, tuomet tai atspindima mūsų pakilioje nuotaikoje, mūsų eisenoje, net mūsų akyse. Tai leidžia mums objektyviai pažvelgti problemai į akis ir tučtuojau jos imtis.

Kas mažina mūsų pasitikėjimą savimi?

Norint labiau pasitikėti savimi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas mums trukdo tai daryti. Kai žinai, kur tavo priešas, tuomet jau galima pulti.

1. Tobulybės siekimas. Net dievas nesukūrė tobulo pasaulio. Juk vyksta karai, teroristiniai išpuoliai, žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai – žūsta daugybė žmonių. Nori pralenkti dievą? Tai neturi nieko bendro su tikėjimu. Nesvarbu, ar manote, kad žmogus kilo iš bakterijų ar buvo sukurtas dievo. Tačiau turite pripažinti, kad taip elgdamiesi bandote tapti dievu.
2. Ankstesnės klaidos. Komentaras trumpas ir aiškus: sėkmės – išmoktos pamokos, nesėkmė – pamoka, kuri mus priartina prie sėkmės. Taigi, be nesėkmių nebus ir sėkmės. Žinoma, maloniau mokytis iš kitų klaidų, bet dažniausiai tenka kapstytis po savo purvą. Atminkite, kad kiekviena nesėkmė mus dar labiau priartina prie mūsų galutinio tikslo. Kiekviena klaida mus prie svajonių išsipildymo priartina labiau nei laikina sėkmė.
3. Kitų žmonių tikslų siekimas. Dažnai žmonės jaučiasi blogai vien todėl, kad jie neturi prabangaus automobilio, tviskančio laikrodžio, naujausio modelio telefono ar kitų materialių dalykų. Be to, yra įsitikinę, kad tai yra būtina pilnaverčiam gyvenimui. Toks įsitikinimas sumenkina pasitikėjimą savimi. Kodėl tai yra kitų žmonių tikslų siekimas? Na, todėl, kad ne jūs pats sugalvojote, kad jums reikia automobilio, naujo telefono, namo ar kažko kito. Tai jums įteigė pirmiausia televizija, tada jūsų draugai, tada visuomenė. Bet leiskite jūsų paklausti, ar jūs gyvenate savo gyvenimą? Ar siekiate savo tikslų? Ar tikrai?..
4. Patirties stoka. Jei žmogus kažką daro pirmą kartą, tuomet labai tikėtina, jog jis nesijaus užtikrintai. Tai juk normalu. Norite iš pirmo karto viską padaryti teisingai? Taip nebūna. Prisiminkite pirmąjį punktą – apie tobulybės siekimą ir nebijokite suklysti, juk taip mes mokomės.
5. Pesimizmas. Neigiamai nusiteikę žmonės visada padarys iš musės dramblį. Tokiems žmonėms yra terminas – „musiadrambliai”. Jiems kiekviena kliūtis yra gyvenimo pabaiga, o kaimyno sėkmė visiškas atsitiktinumas. Tai visiškai nesąmoningi žmonės. Todėl noriu priminti, kad visi iki vieno mes galime rinktis. Tarp veiksmo ir mūsų atsako į jį yra tarpas. Jūs galite tą tarpą plėsti iki begalybės, tokiu būdu pasirinkdami patį tinkamiausią atsaką į bet kokią situaciją. Grafiškai tai atrodo taip:
   

Išvados
Dabar žinome, kas yra pasitikėjimas bei kas jį mažina. Atsikratykite aukščiau aprašytų mąstymo trūkumų, taip sutvirtindami tikėjimą savo jėgomis.

Sekantis straipsnis apie pasitikėjimo savimi didinimą – Kaip labiau pasitikėti savimi II.

Kas mus verčia klysti? Paikai elgtis? Visokie klaidingi įsitikinimai. Jie mus riboja, trukdo gyventi. Šaunus straipsnis apie juos – įsitikinimai. Žinoma, pripažinti, kad vienas iš tų tipų šneka apie mus, yra sunku… Juk kitų klaidas matyti taip lengva, o savąsias taip sunku.

Sunku išreikšti žodžiais nuomonę apie šį straipsnį. Bet tikrai man patiko. Galima teigti, kad taip nesąžininga, neteisinga. Kad taip testuojantys žmonės yra neteisingi. Bet kaip bebūtų, tai tikrai šaunus testas – patikros testas. Labiau pasitikėkite savimi!

O pabaigai, nuostabiosios Viltės surinktos pamokančios istorijos!