Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Gudresnė iškarpinė (angl. Clipboard)

Visai gražus lietuviškas žodis (žinoma, teko pagooglinti, kad sužinočiau, kaip tai vadinasi lietuviškai 🙂 )

Viskas, ką nukopijuojame (Clr + C), patenka į iškarpinę (angl. clipboard). Nesvarbu, ar tai tekstas, failas, ar bet kas kita. Standartiškai galime įterptį (Clr + V) tik paskutinį nukopijuotą objektą. Tačiau papildomos programos leidžia įsiminti visus kopijavimo veiksmus ir bet kada juos pakartoti.

Esu išbandęs kokius 4-5 įrankius. Šiuo metu esu apsistojęs ties Ditto, kuris nemokamas, veikia labai stabiliai, atrodo puikiai bei atitinka visus funkcionalumo reikalavimas keliamus tokio tipo įrankiui. Taigi, štai kaip jis man praverčia:

1. Galiu įterpti norimą tekstą, net netyčia ant viršaus nukopijavus kitą. T.y., nėra kopijavimo pametimo. Ar niekad nebuvo taip, kad kažką nusikopijuoji, uždarai langą iš kur kopijavai, o tada nukopijuoji kažką kito ir dabar turi ieškoti pradinio teksto… Man nuo to nebeskauda galvos, kai turiu Ditto.
2. Dažnai nutinka taip, kad prieš 10 minučių kopijuoto teksto vėl prisireikia. Juk neieškosiu/nerašysiu iš naujo, išsikviečiu Ditto ir greit susirandu norimą tekstą.
3. Kartais nukopijuoju tekstą, kurio vėl prireikia tik po 1-5 dienų ar net daug vėliau. Ditto turi paiešką, įvedu raktažodį ir susirandu pageidaujamą teksto bloką (paveikslėlyje ieškoma pagal raktinį žodį „temp”.)
4. Kadangi galima nustatyti sparčiąsias klavišų kombinacijas (hot key) pirmam, antram, trečiam ir t.t. praeities įrašui, todėl įgudau iš anksto pasikopijuoti du tekstus, kurių reiks. Tada iškart abu juos įterpiu, kur reikia (atitinkamai Win + V ir Win + G kombinacijos). Tikrai sutaupomas laikas.
5. Netikėtai išsijungus/persikrovus kompiuteriai visa iškarpinių istorija išlieka, tad niekad neprarasite nukopijuoto objekto.

Čia paminėjau tik esmines programos galimybes, be kurių regis negaliu nė dienos. Jei manote, kad jums jo neprireiks, įsidiekite ir kažkada pastebėsite, kad norite įterpti tekstą, kuri kažkada anksčiau nusikopijavot.

Papildomos galimybės

1. Sinchronizuoti iškarpines (angl. clipboard) tarp skirtingų kompiuterių. Pvz., viename nusikopijavot tekstą, kitame įterpėt.
2. Turėti keletą papildomų įprastų windows iškarpinių atskirtų nuo įprasto kopijavimo ir įterpimo. Pvz., kas kiek laiko reikia įterpti tokį patį tekstą. Tuomet jį nukopijuojate į pirmą buferį bei bet kada galite įterpti, nesigilindami, kada jį kopijavot. Tokie buferiai galimi trys. Ir žinoma, jiems galima nustatyti sparčiuosius klavišus.

Atsisiųsti.

WindowPad (langų valdymas)

Iš esmės tai nėra programa, tai viso labo jau aprašyto įrankio AutoHotkey skriptas sukompiliuotas į paleidžiamąjį failą. Šis įrankis leidžia labai greitai padėti langą į pageidaujamą padėtį, pvz., perkelti į kitą monitorių, padėtį į kairį kraštą, dešinį, per centrą, į viršų, maksimizuoti ir t.t. Daug lengviau bus įsivaizduoti pamačius paveiksliukus, užveskite pele ir pamatysite trumpą paaiškinimą:

Taip pripratau prie šios programos, kad be to neįsivaizduoju savo gyvenimo, ypač be perkėlimo į kitą monitorių ir maksimizavimo.

Atsisiųsti.

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis

Visi sutiks, kad retas šiandienos darbas apsieina be kompiuterio. Taigi, kuo mokate daugiau „triukų“ su savo „pisiuku“, tuo daugiau visko ir greičiau galite padaryti. Reikia perspėti dėl vieno dalyko, kad dirbu darbą, kur bent 90% laiko praleidžiu priešais monitorių, o po darbo dar praleidžia 0,5-4h prie jo. Tai reiškia, kad toks paprastas dalykas kaip sparčiosios kombinacijos clr+c ir clr+v žinojimas man sutaupo beprotiškai daug.

Be to, čia pasidalinsiu tik tuo, kas man prigijo. Kadangi aprašymai išsamūs, planuoju 3-5 šio straipsnio dalis.

Pradėsiu nuo svarbiausių dalykų ir judėsiu žemyn.

Launchy

Tai tiesiog ŽVĖRIS! Čia kaip Vytautas savo youtube reklamose! PAVASAROT! Ne, tai dar geriau! Tai viso ko pradžia.

Daro ji vieną paprastą dalyką, paleidžia programą, kurios pavadinimą surenkate. Pvz., pradėjus rašyti fire ji automatiškai siūlo viską, ką randa. Dar geriau yra tai, kad kartą pasirinkus programą iš sąrašo, programa automatiškai ją pastums į sąrašo priekį. Todėl pirmą kartą bandant paleisti programą, jos gali nebūti sąraše tol, kol nesurinksite beveik viso pavadinimo, bet vėliau gali užtekti parašyti ir 1-4 raides. T.y., net jei turėsite dvi programas panašiu pavadinimu, pvz., „notepad“ ir „notepad++“, kaskart surinkus žodį „note“, viršuje atsidurs ir paspaudus enter bus paleista būtent tai, ko pageidaujate.

Dar atsimenate, kaip Windows XP sistemose ieškodavote kokios nors programos? Tie laikai jau seniai praeityje – visad viskas po ranka ir daug greičiau – nes klaviatūra daug spartesnis įrankis už pelę.

Beje, rekomenduoju standartinę iškvietimo kombinaciją pasikeisti, nes ji ir taip turi prasmę operacinėje sistemoje. Pats naudoju Alt + z – veikia puikiai, lengva paspausti. Berods turiu tiek už kombinaciją, tiek už programą padėkoti Dariui D., ačiū 🙂

Turbūt jau pradėjot galvoti, kad taip išgyriau programą, o ji viso labo veikia panašiai kaip Windows 7 Start (pradžios) mygtukas. Tai pirma, turbūt jo nenaudojat, nes pabandykit parašyti failo pavadinimą ir paspausti enter, gausit naują paieškos langą. Nežinau, ko prirūkę tie Microsoft programuotojai, bet puiku, kad yra Launchy.

Antra, supratus klausimą, iš kur ji gauna programų sąrašą (tiesiog suindeksuoja Start menu ir kitus specialius  katalogus), galima padaryti, kad bet ką paleistumėte per akimirką. Esminė programos galimybė, kad leidžiama nurodyti konkrečius katalogus bei failų plėtinius, kuriuos indeksuoti, visa kita bus praleista.

Pvz., darbe parašius „newmail”, man iššoka outlook langas skirtas naujam laiškui. Parašius „db xxx”, man užkraunama įmonės xxx duomenų bazė, parašius “up svn projekto_vardas”, man atnaujinami projekto failai. Net dažniausiai naudojamus katalogus bei failus atsidarau per šią programą. Kas kartą pabandys, tikrai negalės be šios programos gyventi – garantuoju.

Kitaip sakant, nieko savo kompiuteryje nepaleidžiu pele, nebent tai laikinas ar retai naudojamas failas/programa/katalogas/konsolės komanda/ar bet kas kita. Tuo tarpu ant mano darbastalio tėra 3-10 piktogramų, kiti failai laikini ir ištrinami gana sparčiai.

Manau, kad galėčiau suskaičiuoti jau savaitėmis, kiek ji man laiko sutaupė ir nė per nago juodymą nesumeluočiau. O dar kiek jos panaudojimo būdų čia netilpo surašyti, pvz., ji atlieka kalkuliatoriaus funkcija – įvedę į ją 4-5*10+ (5-1+3*4) gausite rezultatą 🙂 Bet visa tai jau priedai prie esmės, kuriuos patys surasite.

Atsisiųsti Launchy.

DropBox

Užsiregistruoti galite per čia http://db.tt/U88mA4Xz. Tokiu būdu gausiu papildomus 250 megabaitų nemokamos vietos diske, o jums atiteks net 500 MB. Manyčiau turėtų būti atvirkščiai 😉

Ką ji daro

Trumpas apibrėžimas būtų toks, kad ji leidžia kompiuteryje saugomus failus pasiekti kituose kompiuteriuose ar tiesiog per interneto naršyklę, bei saugo visas tų failų versijas. T.y., net ištrynę failą iš kompiuterio šiukšliadėžės, galėsite jį atstatyti.

Kaip DropBox veikia

Įdiegus programą, jums reikės pasirinkti kažkokį katalogą, kuriame programa sukurs dar vieną katalogą pavadinimu „DropBox” (prieš kokius metus, dar buvo galima pačiam nusirodyti konkretų katalogą, pvz., „My Documents”, deja, dabar teks turėti vieną atliekamą arba nemažai pažaisti su registru ir programos nustatymų failais).

Su tuo katalogu elkitės lygiai, kaip su bet kuriuo kitu, kopijuokite ten failus, dėkite dokumentus ir t.t. Jums nieko nereikia spausti ar žinoti, viskas vyksta automatiškai, kažkur fone.

Kam ją naudoju?

• Dokumentams, kuriuos turiu pasiekti iš kelių kompiuterių.
• Nusiųsti draugams didelius failus arba tokius, kurių nenoriu siųsti paštu. Tiesiog įmetu failą į public katalogą, paspaudžiu pelės dešinį, tada „Copy public link” ir viskas – draugai gali atsisiųsti per tiesioginę nuorodą.
• Failams tarp kompiuterių sinchronizuoti – tai vyksta visiškai nepastebimai, be jokio naudotojo įsikišimo.
• Programų įdiegimui, kurioms nebūtina standartinė Windows instaliacija. Tokiu būdu tą pačią programą, su identišku konfigūravimu ir nustatymais, galiu pasileisti iš visų kompiuterių (tiek namų, tiek darbinio). Tokiu būdu perrašius windowsus, viskas, ką tereikia padaryti, tai įsidiegti DropBox, tada visos tokios programos atsiranda sukonfigūruotos ir paruoštos naudojimui.
• Atsarginėms svarbių dokumentų ar bet kurių kitų failų kopijoms.
• GTD sistemos failams laikyti.
• Vienas bendradarbis naudoja tai failų dalinimuisi, t.y., turi bendrą prisijungimo vardą su kitais žmonėmis.
• Galima naudoti vietoj versijų kontrolės sistemos, nes svetainėje galima pasiekti anksčiau buvusias to failo versijas (pvz., vietoj svn mažam projektui, universiteto laboratoriniam darbui, kursiniui, diplominiui ir t.t.)
• DropBox + Launchy hibridas: esu susidėjęs į DropBox failus, kuriuos noriu pasiekti iš abiejų kompiuterių ir juos suindeksavęs su Launchy, todėl vienam kompiuteryje padaryti pakeitimai akimirksniu atsiranda kitame. Pvz., parašau „Darbai”, enter, įvedu papildomą užduotį, išsaugau ir visa tai jau yra visose mano darbo vietose (plius pakopijuojama į telefoną). Kitas pavyzdys būtų toks: parašau „re įmonės trumpinys“ (remote desktop connection) ir pradedu jungtis prie tos įmonės serverio, nesvarbu kur bebūčiau (tad prisijungimas konfigūruojamas vieną vienintelį kartą, pasiekiamas iš visur ir lieka amžinai, net po visiškos kietojo disko mirties). Tai reiškia, kad visokius konfigūruojamus dalykus stengiuosi laikyti DropBox kataloge, tokiu būdu niekada nereiks visko daryti iš naujo.
• Ir dar daug panaudojimo galimybių, kurias apriboti gali tik jūsų fantazijos stoka 🙂 Beje, jei programą naudojate dar kažkam, kas čia nepaminėta, pasidalinkite komentaruose.

Verta paminėti, kad pirmą kartą įsidiegus programą, nelabai turėjau ką su ja veikti, bet palaipsniui ji pritapo mano kasdienybėje ir dabar užima svarbią vietą.

Atsisiųsti/užsiregistruoti DropBox.

Automobilio pirkimas ir išlaikymas

Pradėti reikia nuo to, kad daug jaunų arba tiesiog automobilio neturėjusių žmonių mano, kad sunkiausia surinkti pinigus automobilio įsigijimui. Tačiau tiesa priešinga, nusipirkti tipišką 8-15 metų senumo automobilį pakankamai paprasta. Ką tik dirbti pradėjęs studentas lengvai gali sutaupyti, nes pratęs pragyventi iš gerokai mažesnių pajamų.

Greit sukaupia reikalingą sumą, dažnai dar ir pasiskolina, kad tik greičiau pasilengvintų gyvenimą ir pabėgtų nuo troleibusu. Tačiau tada pamato, kad įsigijimas buvo pigioji automobilio turėjimo dalis. Užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad kuklios vidutinės išlaidos automobiliui sudaro apie 39%. Vadinasi, jei bus bent vienas rimtesnis gedimas, ar bent nedidelė avarija, o gal tiesiog truputį brangesnės detalės ar didesnės kuro sąnaudos, tai per metus bus išleidžiama papildomai suma lygiai praktiškai pusei viso automobilio kainos. Todėl patarimas toks, jei manai, kad 10 000 lt automobiliui yra pagal tavo kišenę, tai dar pridėk, kad papildomai kasmet tau reiks ~4000-5000 lt.

Kadangi pats turėjau prieš keletą metų naujesnį ir prabangesnį automobilį nei dabar nusipirkau, tad iš patirties galiu pasakyti, kad remonto kainos skiriasi. Buvusį Alfa Rome 156 2.0 TSpark Selespeed toli gražu ne kiekvienas servisas priimdavo. Buvau gavęs net policijos leidimą važiuoti be technikinės į Vilnių, mat, Ignalinoje, niekas nenorėjo jo remontuoti.

Žinoma, esmė ne ta, kad automobilis pateko į mano rankas ne geriausios būklės, ar, kad kai kurios bėdos buvo „mistinės“. Esmė ta, kad detalės brangios, kai kurios užsakomos padiktavus serijinį automobilio numerį, tad privalo būti originalios. Pamėginus įdėti naudotą detalę, iš tiesų neveikė. Va taip ir gamina tuos automobilius.

Taigi, šįkart atsigręžiau į vadinamuosius „tautovežius“. Turbūt ir psichologiškai pasikeičiau – nebeliko to noro, kad automobilis būtinai būtų kuo mandresnis, greitas ir gražus, o po viso šito dar ir sąlyginai ekonomiškas. Todėl pasirinkau labai praktiška variantą VW Passat B5 1.9 TDI. Kad nebūčiau visiškas senukas, pasirinkau daugiau galios, bet pagal liaudies ir interneto išmintį optimalų variantą: raudona i gerai, bet jei yra bent dar viena raudona raidė, gali būti gerokai brangesnis variklio remontas ir prireikti papildomų reguliavimų. Juk vos prieš keletą metų esu pasimokęs, nenorėjau kartoti klaidos.

Kiek kainuoja išlaikyti automobilį

Norėjau pats pažiūrėti, kiek vis dėlto kainuoja automobilio turėjimas. Tada pamaniau, kad galbūt kai kuriems žmonėms tai sužinoti taip pat būtų įdomu ir naudinga. Juolab reikia pagrįsti aukščiau išdėstytas mintis.

Skrupulingai fiksavau išlaidas nuo pat pirkimo momento (2011.01.21). Išlaidas skirstyčiau taip: įsigijimas su visais mokesčiais, kuras, remontas, eksploatacija (tepalai, draudimas, technikinė, šepečiai, kilimėliai, langų plovikliai ir t.t.). Taigi:

• Įsigijimas = kaina 11 000 + registravimas ir pan. 150 = 11 150 Lt;
• Kuras = 3028,42 Lt;
• Remontas = 544,55 Lt;
• Eksploatacija = 747,32 Lt;
• Viso kintamos išlaidos 4320,31 Lt;
• Nuvažiuota kilometrų 17 500 km.

Belieka pridurti, kad automobilis man leido uždirbti 691 litą. Bei, kad dažniausiai yra remontuojamas ir prižiūrimas pas „pažįstamus“ meistrus.

Kiek kainuoja 1 kilometras

Pamenu, kad studentas būdamas manydavau, koks brangus tas taksi. Tačiau pavažinėjęs su praeitu automobiliu, pradėjau manyti, kad tie taksistai turėtų mirti badu. Paskaičiuokime, kiek man tai kainuoja. Darau prielaidą, kad automobiliu važinėsiu 10 metų ir po to, nieko už jį nebegausiu.

• Vidutinės metinės išlaidos 11 150 / 10 + 4320 – 691 = 4744 Lt;
• Vieno kilometro kaina 4744 /17 500 = 0,27 Lt.

Šito nesitikėjau! Gavau tikrai mažą skaičių. Tik čia reikia paminėti, kad vidutinės mano kuro tikros sąnaudos yra vos 4,67 litro šimtui kilometrų, įspūdinga kaip dideliam 13 metų senumo automobiliui (per kamščius beveik nevažinėju, kas savaitinė kelionė Ignalina-Vilnius ir atgal). Į tai neįskaičiuotas laikas, kurio reikia nuvažiuoti į remonto dirbtuves, į detalių parduotuves ir kitus nepatogumus, kuriuos taksistai įskaičiuoja, nes tai jų pajamų šaltinis.

Šie skaičiai yra tikri, t.y., sekama kiek litrų įpilama ir, kiek kilometrų nuvažiuojama. Kompiuterio rodomų sąnaudų paklaida maždaug 0,6 litro, t.y., rodo apie 4,0. Būtent tiek, kiek būna parašyta pardavimo skelbimuose.

Kuras yra akivaizdžiai brangiausias dalykas iš visų išlaidų. Nežinau, kaip čia viešoje erdvėje tai pasakyti, kad blogai nesibaigtų, tačiau tipiško vilniečio kuro išlaidos gerokai didesnės.

Be to, galima palyginti su praeitu automobiliu, kur kuras per mėnesį kainuodavo 1,5-2 karto brangiau, tai praktiškai ir gautume taksi tarifą. Gerai jau gerai, nesąžininga lyginti benzinu varomo automobilio sąnaudas su dyzelinio. Taigi, dujos, dyzelis ir Baltarusija valdo 😉

Praeito automobilio išlaidos buvo 7 583 per 9 mėnesius (tada nusprendžiau jo atsikratyti), taigi proporcingai skaičiuojant per metus būtų 10 110, vadinasi, kad metinė eksploatacija sudarė apie 84% automobilio kainos! O nespėjau nuvažiuoti juo nė 10 000 km. Nieko sau.

Iš ko gyvena automobilių pramonė?

Beje, automobilių pramonė mano supratimu uždirba ne iš automobilių gamybos, o iš jų remonto ir priežiūros. Pabandykit visų detalių kainą paskaičiuoti atskirai, nepasiekus nė trečdalio detalių, automobilio kainą viršysit. Taigi, gamintojai parduoda kuo pigiau, o tik po to pradeda uždirbti pelną.

Paminėsiu, ką skaičiau A. Čekuolio knygoje: ES priėmė direktyvas, kad automobilio perdegusias lemputes turi būti galimybė pasikeisti pačiam be papildomų išskirtinių įrankių. Priežastis ta, kad vienu metu buvo pasiektas toks lygis, kad naujo automobilio lemputes pakeisti galėjo tik servisas – o tai kainuoja gerokai daugiau nei man pačiam tiesiog per 5 minutes jas pakeisti. Be to, jei pašnekėsite su automobilių remonte dirbančiais specialistais, tai visi pasakys, kad kuo naujesnis automobilis, tuo sunkiau remontuoti. Norint pakeisti vieną detalę, reikia išrinkti vis daugiau ir daugiau automobilio – nėra padaroma patogaus priėjimo, todėl remonto kaina iškart išauga astronomiškai dėl taip pat išaugusios remonto trukmės. Be to, atskirus detalių elementus darosi vis sunkiau pakeisti, tenka pirkti naują ištisą detalę.

Esminis patarimas prieš perkant

Nesu mechanikas ar kažką išmanantis apie automobilius. Tačiau šiek tiek moku skaičiuoti, tad esminis dalykas, kurį noriu, kad atsimintumėt – automobilio įsigijimas yra pigioji dalis, priežiūra yra brangioji. Vertindami savo galimybes pirkti ir išlaikyti mašiną, visad tai įskaičiuokit.

Mažas prašymas

Nutiko taip, kad greitoji mane lenkė kelio vingyje ir nestabdęs užvažiavau ant kelkraščio, žinoma, kaip tik papuolė didžiulė duobė. Kita dieną pastebėjau, kad nėra vieno kalpoko (to pilko daikto, kuris dedasi ant ratlankio). Jei kas nors žino, kur galima nusipirkti tokių pačių, net jei tik iškart visą komplektą, praneškit komentare (paspaudus ant viršuje esančio paveiksliuko galima vaizdą padidinti).

Detalus išlaidų sąrašas ir automobilio specifikacija

Žemiau belieka pateikti detalę mano automobilio specifikaciją, kuri bus įdomi tik norinčiam įsigyti panašų automobilį žmogui, tad siūlau toliau nebeskaityti 😉

• Volkswagen Passat B5 1.9 TDI 81 kW (i raudona)
• Pagamintas 1998 08;
• Kaina 11 000 arba 11 500 (tiksliai nebepamenu);
• Vidutinės sąnaudos 4,65 litro;
• Vidutinės sąnaudos pagal kompiuterį 4,0;
• Vidutiniškai 100km man kainavo 18,66 Lt;
• Vidutiniškai 100km kainuoja su dabartinėm kainom 21,39 Lt;
• Kas metinės priežiūros išlaidos 4320 Lt.

Konkrečios detalių kainos ir eksploatacijos išlaidos

Pastebėjau, kad daug kas ieško tokių žodžių: Volkswagen Passat B5 detalių kaina, detaliu kaina, detalių kainos, eksploatacija, eksploatacijos išlaidos, todėl čia nuoroda į atnaujintą failą, kur surašytos visos remonto ir detalių kainos, kurias patyriau savo kailiu.

Vėliau pagalvojau, kad visi tingės siųstis tą failą, tad viską dedu prieš jūsų akis:

Rašau todėl, kad susidarė įspūdis, jog skaitytojai klaidingai supranta, kaip gyvena dauguma „patariančiųjų“. Lygiai dėl to paties jų galvose atsiranda klaidingas įsivaizdavimas, kaip turėtų atrodyti jų pačių gyvenimas. Tai savo ruožtu kelia psichologinį nepasitenkinimą savimi.

Patarėjai naudojasi ne visais savo patarimais

Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad patenku į tokių patarėjų kategoriją. Pirmoji priežastis ta, kad rašydamas straipsnį, mėgstu paieškoti, ką apie tai rašo kiti – tai naujos įžvalgos, kuriomis galbūt pats niekad nepasinaudosiu, bet paskelbiu svetainės įrašuose, jei atrodo priimtinos.

Yra dalykų, kuriais pasinaudoju, bet vėliau atsisakau. Kartais net ką tik labai įkvėpusi idėja labai greit pridedama prie visai niekam tikusių. Tačiau juk dėl to nerašysiu atskiro straipsnio.

O kur dar gausybė autorių, kurie taip greit leidžia naujus blogo įrašus, kai dažnas iš jų prieštarauja ankstesniųjų straipsnių idėjoms.

Gyvenimas per sudėtingas, kad visada pavyktų vadovautis patarimais

Tarkime pamokančiose istorijose rašiau:

Akiplėšiškas vairavimas

Visą dieną žmogui prieš pat pat nosį užlindo kitas automobilis, todėl teko staigiai stabdyti. Žinoma, asmuo labai susinervino, pradėjo spaudyti garso signalą. Daug kartų. Sau panosėj niurnėjo, kad įvažiuos į jį kitą kartą tyčia, jei šis taip dar padarys. Galų gale žmogus pasiekė savo darbą ir pirmam sutiktam pasakoja:
-Nepatikėsi, kas nutiko. Jau koks asilų asilas šiandien užlindo prieš mane! Tu net neįsivaizduoji! Tik per plauką neįvyko avarija. Kaip tokius žemelė nešioja?! Pakliūtų jis man į rankas! Oi kaip jį pamokyčiau!

Tuo tarpu kitame miesto gale savo darbą pradėjo vyrukas, kuris neturi nė menkiausio supratimo, jog kažkas taip širsta ant jo. Tačiau šiuo metu yra visiškai užvaldęs pastarojo mintis.

Prieš kitą kartą leidžiant kažkam užvaldyti jūsų protą ir užvirinti kraują, pamėginkite save sustabdyti ir padaryti kažką teigiamo vietoj to, kad švaistytumėte savo ir kitų laiką bei energiją.

Istorija išgirsta Zigo Ziglaro tinklalaidės programoje (podcast).

Bet tuo pat metu vairuodamas kartas nuo karto susinervinu. Na, pvz., ką sakyti žmogui, kuris įvažiuodamas iš kairės juostos į žiedą, išsuka pačiame pirmame išvažiavime į dešinę? Jis tikrai gali taip daryti, bet tai absoliučiai kvaila. O ypač, jei aš dešine juosta įvažiuoju į žiedą kartu su juo bei noriu važiuoti toliau nei pirmas posūkis, bet tenka jį praleisti, staigiai stabdant 😀 Viską, paskaičiuoji, kad niekam nesutrukdysi ir šia tau, kad nori, atsiranda juokingai vairuojantis žmogus, kuris vos į mane neįvažiuoja (pagal eismo taisykles tai kaltas likčiau aš).

Perskaitytas straipsnis ar knyga nepakeis gyvenimo

Dabar priartėjome prie straipsnio esmės:

1. Gyvenimą keisti teks palaipsniui, nebent pavyks išgyventi kažkokį ypatingą gyvenimo sukrėtimą, kuris radikaliai pakeistų mąstymą. Būtent todėl tokia svarbi yra aplinka ir įpročiai. Apie tai daug rašiau, tad siūlau pasinaudoti nuorodomis ir paieška.
2. Klaidinga manyti, kad autorius gyvena visiškai pagal tai ką rašo. Tačiau dar blogiau iš savęs reikalauti tobulo patarimų ir įpročių laikymosi. Gyvenimas tiesiog taip neveikia. „Suklupti“ yra natūralu.

Taigi, kai kitą kartą save pluksite, kad jums kažkas nepavyko, kad vėl „nolaifinonot“ kelias dienas, kad nustojote planuoti darbus, kad, …, kad, … , tuomet prisiminkite, kad tai natūralu. Padarykite išvadas, pasimokykite iš klaidų, bet niekada savęs nesmerkite. Reikia gyventi ir mėgautis šia akimirka.

Vienas pagrindinių dabartinių tikslų yra finansinė nepriklausomybė. Turiu idėjų, ką išbandyti, tačiau niekaip neprisiverčiu. Esu pradėjęs „knibinėti“, tačiau prie rimtų veiksmų niekaip nepereinu. Negaliu nei suplanuoti, nei kitaip pradėti tvirtai dirbti ties ta linkme.

Atidėliojimo priežasčių galima būtų sugalvoti daug, bet susikoncentruokime ties sprendimu. Šiuo konkrečiu atveju jis susideda iš dviejų dalių:
a) kelio atgal sunaikinimas (angl. burn the ships);
b) laiko limito naudojimas (angl. timeboxing).

Kelio atgal sunaikinimas (prisivertimas pradėti)

Iki šiol dar nebuvo nė vieno dalyko, kurį parašiau bloge, bet vėliau neįvykdžiau. Tai tam tikra prasme yra viešas tikslo siekimo paskelbimas, nes realiai kelias atgal yra – galiu juk nesiimti veiksmų – rimtos žalos nepatirsiu. Galų gale, vėliau galėčiau apie tai puslapyje tiesiog neužsiminti. Tačiau mano akimis – kas čia parašyta – tas turi būti padaryta, todėl suvokiu tai, kaip kelio atgal sunaikinimą.

Manau, kad verta paminėti daugiau pavyzdžių:

• Kazino savininkas, kuris pakabino visiems matome vietoje lapus su savo nuotrauka ir pasižadėjimu sumokėti 1 000 000$ tam, kuris pamatys jį rūkantį.
• Žmogus įmetęs į pašto dėžutę laišką apie atsistatydinimą.
• Iš Sun Tzu knygos „Karo menas“: jei karvedys savo armiją nuveda į tokią vietą, kad jie neturi galimybės atsiraukti, pvz., už jų tik status skardis, tuomet jie kaunasi kur kas geriau, nes žino, kad arba žus, arba laimės (turbūt iš čia kilo angliškas pavadinimas, kai kažkoks karvedys išsilaipino svetimoje žemėje, liepė sudeginti laivus, kuriais atvyko. Tada kariams nebeliko nieko kito, kaip sėkmingai užgrobti naujas žemes arba mirti).
• Nesąmoningas, tačiau tinkamas pavyzdys: studentų mokymąsi paskutinę naktį. Nebelikus kur atidėti, pagaliau pradedama mokytis.
• Pažadas sau kažką padaryti. Jei jau pažadėjau, tuomet tikrai padarysiu. Tačiau retai naudojuosi šiuo stebuklingu žodžiu, nes pažadas tai absoliuti būtinybė jį įvykdyti – turiu būti įsitikinęs, kad galėsiu. Tik nereikia painioti su paprastu pasakymu, kad kažką nuveiksiu – jį galima keisti, modifikuoti, atidėti ir pan.

Laiko išskyrimas (angl. timeboxing)

Gal kas žino geresnį lietuvišką terminą? Esmė tokia, kad kol kas nėra nei darbo pradžios nei pabaigos. Neaiškios jokios darbų trukmės. Nieko panašaus nesu daręs. Turbūt reiks išmokti keletą naujų dalykų. Tokio tipo darbus mėgstame atidėlioti.

Kad visa tai palengvinti, tiesiog skirsiu tam 20 minučių, per kurias negaliu nieko daryti išskyrus tai, kas susiję su mano tikslu.

Pirma, tai trumpas laiko tarpas, todėl lengva įsipareigoti ir nė nepastebėti, kaip praėjo laikas. Antra, dažniausiai pradžia sunkiausia, o prisėdus, pavyksta be jokios prievartos tam skirti kur kas daugiau laiko nei planuota.

Kaip tai veikia?

Nuo 2011.05.05 iki 2011.06.03 imtinai (30 dienų), kiekvieną šiokiadienį skirsiu 20 minučių laiko savo tikslo siekimui. Po šio eksperimento, nuspręsiu ar pratęsti darbą ir apie tai parašysiu puslapyje.

Štai praktiškas šiame puslapyje aprašomų metodų panaudojimas.

Jau rašiau „Kaip taupyti pinigus“. Kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje, norint ko nors pasiekti, pirmiausia teks sužinoti, kur esame. Todėl šįkart apie įrankį www.kurdingopinigai.lt, kurį man rekomendavo komentatorius slapyvardžiu tinginius. Ačiū tau 🙂

Langas kurį dažniausiai matysite:

Jame pateikiama svarbiausia informacija. Kam daugiausia išleidote (šiuo atveju Automobilis), kiek per laikotarpį gavote, išleidote, koks balansas. Žinoma, ir visų išlaidų bei pajamų detalus sąrašas bei galimybė įterpti naują informaciją.

Galima sudaryti biudžetą, t.y., priskirti, kiek kiekvienai kategorijai ketinate išleisti. Kaip matote, net 3 vietose yra viršyta. 2 kartus prie maisto, kartą ant transporto. Naudos iš to mažai, išskyrus tai, kad žmogus pradeda suvokti, kiek jam paprastai reikia vienai ar kitai išlaidų grupei.

Taip pat galima pamatyti išlaidų ir pajamų kalendorių, kuriame viskas sugrupuota savaitėmis:

Taip pat yra galimybė peržiūrėti duomenis įvairiais pjūviais:

Iš tokios diagramos iškart matosi, kam daugiausia išleidžiama pinigų. Palyginimui pateikiu sekančio mėnesio statistiką:

Duomenys nemeluoja, vos nusipirkau automobilį, šis iškart tapo pagrindine išlaidų rūšimi 😉 Kadangi prieš tai turėjau Alfa Rome 156, tai šįkart buvau protingesnis ir pirkau įprastą lietuviui modelį Volkswagen Passat.

Kodėl jis geriau už excelį?

• Patogesnis įvedimas;
• Įvairi statistika;
• Galima pasiekti iš bet kurio kompiuterio;
• Pajamų ir išlaidų kalendorius;
• Patogus ir krintantis į akis išlaidų, pajamų ir balanso atvaizdavimas;
• Papildomos galimybės, kurių nenaudoju ir čia nepaminėjau, pvz., pirkinių sąrašas pasiekiamas tiek internetu, tiek telefonu.

Keletas patarimų

Šia programa naudojuosi jau nuo rugpjūčio 1 dienos. Labai greitai galiu sužinoti vidutines išlaidas bet kuriam laikotarpiui. Tarkim visam: 4899.46 / 6 = 816.58 litų.

Iš pradžių stengdavausi išlaidas ir kategorijas vesti labai tiksliai. Bet vėliau nusprendžiau, kad tai bergždžias darbas. Keli ar keliasdešimt litų atsidūrę kitoj kategorijoj bendro vaizdo neiškreips, o vedimo laiko susitaupys.

Lygiai taip pat, visiškai nesvarbu, kurią dieną išleidote pinigus. Užtenka mėnesio tikslumo. Pačiame pirmame paveiksliuke galite matyti vieną įrašą pavadinimu „Iš daug čekių“, tai reiškia, kad į vieną vietą sudėjau kelių dienų čekių duomenis.

Sakyčiau, kad Kalėdinė tema 🙂 Šiame straipsnyje noriu pasidalinti keliomis mintimis apie dovanų pirkimą.

Kaip nustatyti tikrą dovanos vertę
Kai kurios dovanos kainuoja daug. Mano perkama vidutinė dovana kainuoja ~30-60 litų. Tačiau, kartą nusprendžiau, kad radau puikią dovaną, tačiau jos kaina buvo ~150 litų. Pirma mintis buvo – „brangoka”. Na, bet aš nebūčiau aš, jei pigumui pasiduočiau 🙂 Žinoma, norint pateisinti tokį pirkinį, reikėjo pasitelkti logiką.

Viskas labai paprasta – tereikia tai palyginti su kažkuo kitu. Šiuo atveju tai buvo stalo žaidimas („Risk”), tada kainavęs 130 litų. Lyginkime jį su ėjimu į kino teatrą. Juk turbūt kiekvienas iš mūsų kartas nuo karto nueina į jį. Kaina  asmeniui maždaug 16 litų.

Stalo žaidimas vidutiniškai bus žaidžiamas trise. Net jei tai nuobodus žaidimas, tai bus daroma mažiausiai du kartus: vieną kartą besimokant ir vieną kartą dėl smagumo.

Dabar paskaičiuokim, kiek kainuoja šiuos žmones išleisti į kino teatrą du kartus: 3*16 *2 = 96 litus. Jei sužaista bus dar bent kartą, tuomet tas žaidimas pasidarys pigesnis nei ėjimas į kiną.

Dar vienas būdas nupirkti norimą dovaną
Galbūt vis dėl to manote, kad su laiku tai atsipirks, tačiau taip staiga, ta suma atrodo didelė. Ką daryti? Susimeskite, pirkite su kuo nors per pusę ar su dar daugiau žmonių.

Saugokitės akcijų
Dabar taip populiaru siūlyti 50% ar didesnes akcijas. Problema ta, kad paprastai pakeliama kaina ir pritaikius akciją, tas produktas parduodamas už įprastą kainą. Tokiu atveju nieko blogo, išskyrus tai, kad kitur turbūt galima tai nusipirkti pigiau.

Tačiau problema yra tokia, kad pardavėjai tapo tokie įžūlūs, kad prekės pritaikius akciją kainuoja brangiau nei jų įprasta kaina! Tai pastebėjau tiek pats, tiek mano draugai, tad saugokitės „akcijų”! Juk dabar interneto era, kainą pasitikrinti taip paprasta.

Kaip žinoti, ką padovanoti
Iš patirties žinau, kad šaunios idėjos gimsta netikėtai. Pravartu visada turėti, kur jas užsirašyti. Su dovanų idėjomis lygiai tas pats. Apie jas pradedu galvoti ne likus 2 dienom iki Kalėdų, o gerokai anksčiau. Be to, dar yra gimtadieniai ir kitos progos, tad galvoju ištisus metus.. 🙂

Būna, kad eini pro parduotuves ir staiga kažką pamatai – juk tai ideali dovana tam ir tam asmeniui. Todėl turiu dovanų sąrašą kiekvienam artimam žmogui. Tiesa, dovanų variantai nuolat išsemiami, nes veikia toks dėsnis, kad sugalvojus puikią dovaną, daugiau minčių nebešauna – pasireiškia optimizuotas smegenų veikimas 🙂 🙂 🙂

Tad siūlau ir jums turėti tokį sąrašą ir nuolat jį pildyti.

O dabar pat idėjų galite pasisemti čia: patarimai, kaip išrinkti dovaną.

Pabaigai
Nesu Kalėdų senelis, tad šiam kartui tiek patarimų 🙂