Praeitos savaitės taupymo idėjų pratęsimas, nes viskas netilpo į vieną įrašą.

Pinigų taupymo būdai

Nepirkti naujausių daiktų

Išėjo Samsung Galaxy S5, tai reiškia, kad S3 ir S4 atpigo. O juk dar visai neseniai tai buvo patys geriausi telefonai. Iš esmės, naujesni modeliai mažai ką naujo pridėjo: nei batarkė ilgiau laiko, nei telefonas turi programų, kurios neveiktų senesniuose modeliuose. Tuo tarpu sutaupymas žvėriškas, bet vis tiek daiktas gaunamas naujas su garantija. Kam nepatinka Samsung’ai, esu tikras, kad su IPhone galioja ta pati istorija, berods 6tas pasirodė neseniai.

Tai nėra siūlymas bergždžiai taupyti. Jei nusipirksi telefoną už 100£, tai tikrai pajusi skirtumą nuo brangesnių modelių. Gyvenimo išmintis, suprasti, kada reikia taupyti, kada nepagailėti pinigų. Su patirtim ateina 🙂

Apžaisti sistemą

Sunku tiksliai apibūdinti, ką turiu omeny, tačiau dažnai galima gauti pigiau arba geriau tą patį daiktą. Pvz., galima nuolaidų kuponų ieškoti internete prieš perkant kažkokį daiktą. Pirkti motociklą šaltuoju metų laiku. Pirkti transporto priemonę kitoje šalyje, pvz., motociklai Vokietijoje kažkodėl keliais tūkstančiais pigiau kainuoja nei UK. Žodžiu, būdų daug ir įvairiausių, o sutaupomos sumos didžiulės.

Kitas metodas yra tiesiog pirkti kitaip. Jei esate vyras, kuris daugiau ar mažiau sportuoja, tai nuėjęs į McDonalds ir užsisakęs didelį Big Mac’ą maistą lieki alkanas. Tačiau kartą pamačiau, kaip reikia valgyti protingai. Nusipirko vaikinas 4 sūrbargerius (angl. cheeseburger) ir valgo. Pirma, jis liks sotus, antra tai kainuoja pigiau nei pilnas maisto rinkinys. Trečia, manau, kad net sveikiau tiek kalorijų, tiek cukraus suvartojimo prasme. Beje, su drauge pirkdavome dar protingiau. Jei neturi atsigerti su savimi, tai tiesiog perki vieną rinkinį, kurio gėrimą ir bulvytes pasidalini (vienam to gėrimo visad juk per daug). O, kad būtum sotus prisiperki viršaus sūrainių arba Mayan Chicken (nžn, kaip lietuviškai) 🙂

Vengti bereikalingų abonentų

Esu mokėjęs vieną kartą gyvenime už sportavimą, kai užsisakiau paketą iš https://www.freeletics.com Negavau žadėtų rezultatų, nors dirbau daugiau ir dažniau nei programa nurodė (galbūt bėda buvo per mažas poilsis raumenims). Kaip bebūtų, įsisavinau keletą mankštų programų, kurias darau savaitgaliais po šiai dienai. Dar subėgioju trečiadieniais 10 km. Kiekvieną rytą, atsispaudimai, atsilenkimai, kojų pakėlimai. Darbe šiek tiek atsispaudimų. Esu sveikas, geros formos ir jokių mokesčių už sporto salę, jokių kelionių ir laiko švaistymo iki sporto salės.

Lietuvoje telefonų konkurencija gana arši, tad sekantis patarimas ne visad pritaikomas, bet esu tikras, kad bent 50% atvejų galioja. Taigi, nusipirkau telefoną prieš vykstant į Angliją už 670 Lt (Nokia Lumia 620). Dabar moku už telefono planą 7,5£ (GiffGaff). Aplink žmonės moka po 25-40£. Žinoma, į tą sumą įeina jų telefono mokestis. Tarkime, kad jų planas kiek geresnis ir kainuoja 10£, tai telefonui lieka 15-30£. Paskaičiuojame tai dviems metams ir gausime 360-720£. Mano telefonas tekainavo 150£. Naujutėlis S3 išeina už 190, IPhone 4 už 250. Tai už ką ten jie tuos pinigus moka? 🙂 Be to, kai varau atostogų į Lietuvą, tai nebūtina man ir tų 7,5£ mokėt, juk ne abonentas, nenaudoju ir nemoku, o sutaupytiu 33 litai (7,5£ * 4,40 Lt/£) dar niekam nepakenkė.

Turtingas litas po lito

Nė vienas šių patarimų nepadarys jūsų turtingu iškart. Bet litas po lito ir tokiu tapsite. Gana to mito, kad turtingu galima tapti tik loterijoj laimėjus.

Štai, rugsėjį pragyvenau už rekordišką sumą 814£. Atmeskime 540£ nuomą ir lieka 274£. Dabartiniu kursu 1 205 Lt. Tada spalį žinojau, kad galiu dar geriau, bei pragyvenau už 733,07£. Tokiu atveju išlaidos be nuomos 849,51 Lt. Lietuvoje gyvendamas išleisdavau daugiau (irgi atmetus nuomą). Žinoma, kiekvieną mėnesį taip nepavyktų, nes yra kelionės, kažkokios progos, dviračio pirkimas, laptopas ar dar kas nors. Bet tai puikiai parodo, kad sutaupyti galima daug daugiau, kai pagaliau atsiveria akys.

Prieš tai, maniau, kad realiai neįmanoma gyventi mažiau nei už 1 000£, pasirodo, kad tikrai galima ir net nebūtina gyventi name su daug keistų žmonių, kad tik nuoma pigesnė būtų 🙂

Baigiamoji gaida

Visi šie patarimai jums padės padidinti sutaupomą algos dalį kiekvieną mėnesį, kas iš esmės yra svarbiausia, norint anksti išeiti į pensiją. Kadangi taupymo idėjų tiek daug, kitą savaitę praleisime, bet bus dar bent vienas straipsnis apie tai.

P.S. knieti dviračiu pavažinėt per sniegą, turėtų būti nerealiai smagu.

Motyvacija

Ar jūsų pirmadieniai ir penktadieniai bent kartais panašūs į šiuos?

Manau, kad kiekvienas iš mūsų turėjo daug tokių pirmadienių bei penktadienių. Dažniausias sprendimas savipagalboje būtų rasti tai ką myli esame darbe ir stengtis koncentruotis ten arba ieškoti naujos profesijos. Jau tos tikrosios, kuri yra jūsų gyvenimo pašaukimas.
Abu šie pasiūlymai yra sąlyginai geri, bet nė vienas neišsprendžia problemos. Esmė ta, kad esame žmonės, kurie pagrįsti emocijomis, hormonais ir kitokia chemija. Jei man šią savaitę darbinė nuotaika, galiu eiti pirmadienį penktadienine video nuotaika. Bet po savaitės, galiu kasdien eiti su pirmadienine. Žmonės ne robotai – jiems reikia laisvės, pasirinkimo. Savo verslas vargiai čia padės, nes tada atsakysime ne bosui, o klientams.

Antrame ir trečiame kurse rimtai svarsčiau mesti programų sistemų studijas bei perstoti į psichologiją (laikas, kai pradėjau dirbti). Pagrindinė priežastis buvo ta, kad nejaučiau priburto malonumo savo profesijoje t.y., tokio, kuris turi būti, kai „myli“ savo darbą.
Tuomet atsakymas į klausimą, ką veiktum, jei turėtum neribotus finansus būdavo labai greitas: mesčiau visus darbus, univėrus ir nieko neveikčiau.

Finansinė nepriklausomybė – motyvacija. Nuotrauka James Willamor

Bet po truputį augau, supratimas, kad nieko neveikti yra gerai, buvo pakeistas supratimu, kad tada nesijauti laimingas. Iš esmės, reikia kažką veikti, po to ilsėtis, vėl veikti. Gyvenime būtini iššūkiai.

Galiausiai užsidegė lemputė virš mano galvos, supratau, kad programavimas man labai patinka. Tada atsakymas patapo toks: dirbčiau puse etato, gal kiek daugiau. Kitas variantas, savaitę dirbu, savaitę ne. Dirbdamas pasirinkčiau darbus, kurie duoda malonumo. T.y., jei esu pakankamai nusidirbęs, tai imčiau lengvus darbus, kurie suteikia pasitenkinimą, nes be didelių pastangų gali išbraukti iš darbų sąrašo. Jei esu gerai pailsėjęs, imčiau iššūkį metančius darbus. T.y., būčiau galėjęs net nekeisti darbovietės, jei šios sąlygos būtų patenkinamos. Iš tiesų, tikėtina, kad puse etato būčiau sukūręs beveik tiek pat vertės, kiek padarydavau dirbdamas 0,8 etato.

Taigi, jei turėčiau pinigų, kad nebereiktų apie juos galvoti, tikrai nedirbčiau programuotoju. Tačiau mielai tai veikčiau laisvalaikiu. Rašytoju irgi nedirbčiau, bet mielai bloginčiau. Po truputį ryškėja tobulo gyvenimo kontūrai.

Finansinės nepriklausomybės vizija

Ar esate sau uždavę klausimą: kiek pinigų reikia gyvenime? Skaičius bus gerokai mažesnis nei manote, bet kartu pakankamai didelis.
Jau nuo jaunų studento dienų, vos susidomėjęs investavimu, pradėjau galvoti, kaip būtų puiku turėti kokius 300 000 litų bei gauti metinių 10%. Per metus už 30 000 Lt tikrai nesunkiai pragyvenčiau – nebūčiau ponas, bet kaip vienam asmeniui, kuris tada net už butą nemokėjo, tai tikrai per akis.

Tada buvo idėjų apie verslus, generuojančius pasyvias pajamas. Beje, vieno tokio pusę turiu. Blogą rašyti pradėjau taip pat, galvodamas, kad kažkuriuo momentu, pavyks jį monetizuoti. Visad siekiau prasimanyti pasyvių pinigų šaltinį.

Tikslas

Iki trisdešimto gimtadienio išeiti į „pensiją“ (2017.03.26).  Būti pensijoje reiškia, kad nebeturėsiu jokio oficialaus darbo tik tam, kad uždirbčiau pinigų. Esminis pragyvenimo šaltinis galės būti tik tai, kas generuoja pasyvias pajamas. Daugiausia akcijos, kita dalis iš jau minėto verslo, kuriuo stipriai kliautis negaliu. Gali netikėtai pasibaigti. Net jei gyvuos toliau, tai vis tiek po 10-20 metų jo neliks (o gal transformuosis). Viskas keičiasi. Todėl didžiausias ramstis bus tiesiog finansinės priemonės, kitaip liaudyje žinomos kaip vertybiniai popieriai.

Kiek man reikia pinigų? Ar tai įmanoma? Nuo ko priklauso? Kaip tai padaryti? Atsakymai į šiuos klausimus kituose straipsniuose.

Antra dalis.

Esu rašęs apie pasaulio suvokimo prizmių sumą, kitaip vadinamą paradigma. Šįkart noriu vaizdžiai pailiustruoti, finansinio supratimo skirtumus.

Kuo mažiau uždirbama, tuo geresnis žaislas

Kadangi mano smegenys bando viską visuomet racionalizuoti (išskyrus, žinoma, savo poelgius 😉 ), efektyviai naudoti resursus – tai pamačius žmogų, kurio pajamos akivaizdžiai yra nedidelės, bet kartu besinešiojantį naujausio modelio IPhone are Samsung telefoną, staiga pradeda trūkčioti akių vokai, nes smegenys negeba paaiškinti, kas čia vyksta.

Paprastai, kuo pajamos mažesnės, tuo konktrastas atrodo įspūdingiau. Telefonas tik vienas pavyzdys, bet tai gali būti naujausias IPad’as, pats „mandriausias“ dviratis, geriausias fotoaparatas ir t.t.

Čia pirmasis žingsnis į finansinę priklausomybę, nes net didėjant pajamoms, jų akivaizdžiai nepakaks naujiems įgeidžiams.

Mandras BMW

Tai realus pavyzdys iš gyvenimo, kurį papasakojo draugas. Ilga istorija trumpai. Dirba moteris už ~1200Lt į rankas, turi vyrą, statantį langus. Taip pat, jie augina vaiką, kuris kaip tik keliauti į mokyklą pradės. Moteris visad taupi, skundžiasi, kaip nėra pinigų. Konkretus pavyzdys, kad per įmonės balių, pagailėjo 5 lt vakarienei, nes atseit neturi pinigų. Vėliau lemeno apie tai, kad negali vaiko išleisti į mokyklą, nes viskas brangiai kainuoja. Žodžiu, amžini skundai, kaip nėra pinigų.

Vėliau įvyko istorijos nušvitimas, kai buvo pamatyta, su kokiu BMW yra važinėjama į darbą ir iš. Mašinos kaina apie 30k Lt. Nešnekant apie daug didesnes išlaidas eksploatacijai.

Tai, taip ir norisi šaukti jai į ausį: parduok mašiną! Nusipirk kitą už 10k. 20k užteks ir maistui, ir vaikui į mokyklą išleisti, ir daliai skolų susimokėti. O už kaskart liekančius pinigus nuo eksploatacijos, per 5-10 metų išeis nauja mašina už 10k.

Geras kompiuteris

Kaip programuotojui, sunku rašyti šią istoriją, bet tenka. Taigi, esmė paprasta. Žmogus nusipirko laptop’ą už maždaug 3,869.87 Lt (899,97£). Darbe visi į tą žmogų žiūrėjo išpūstom akim, kai kas net paklausė, ar pirko išsimokėtinai.

Žinoma, kad ši istorija nutiko man. Tuo noriu pailiustruoti, kaip visi kitaip mato tą patį pirkinį. Pvz., pats galiu puikiai pagrįsti, kodėl mano kompiuteris nekainavo 1200Lt. Mano 6 metų laptop’as būtų buvęs tokios pat spartos kaip naujas bei milijoną kartų lėtesnis nei darbinis. Taip pat, prie kompiuterio praleidžiu labai daug laiko ir uždirbu juo pinigus. Galiausiai, sutaupyti tokią sumą man tereikia 2-3sav.

Čia grįžtame prie kito problemos kampo. Sumokėta suma yra arti vidutinės kompiuterio kainos, tad net į brangių kompiuterių ruožą nepatenka. Kam pirkti brangų kompiuterį? Kuo kaina eina aukštyn, tuo pridėta sparta ir nauda vis mažėja. T.y, pradžioj didėjanti kaina, stipriai gerina kompiuterį, o vėliau ta kreivė vis lėtėja. Kompiuteris už 5000Lt, praktiškai niekuo nebus geresnis, išskyrus gal geresnes ekrano spalvas, kiek plonesnis, baterija gal valanda ilgiau laikytų ir pan.

Moralas toks, kad net, jei tikrai turi pinigų, vis tiek neperki, ko tau nereikia.

Kiti pavyzdžiai iš mano gyvenimo

Turiu paprastą Nokia Lumia 620 (pirkau už 600Lt, neturiu jokių abonentų). Kuria beveik esu patenkintas. Kol iki darbo reikdavo važinėti beveik valandą, galvojau apie Samsung S3, kas būtų pigu, kai jau yra S5. Tuo tarpu, niekuo jiems nenusileidžia. Šneku apie realius dalykus, o ne blablabla. T.y., S3 gali padaryti viską tą patį, ką S5. Tiek video paskaitų galėčiau žiūrėti, tiek internetą naršyti, tiek muziką klausyti, tiek bėgimą sekti, tiek navigacija naudotis.

Pereikime prie mašinos. Turėjau, kai buvau jaunas ir kvailas Alfa Romeo 156 2.0, pasimokiau. Dabar turiu VW Passat B5 1.9 TDI (81 kW). Čia vėl pasirinktas geras variantas – eksploatacija pigi, bet mašina erdvi. Tai praversdavo, nes reikdavo daug visko vežti bagažinėj ir važiuoti keliese.

Apie automobilio galią. Kodėl tai ne 66kW variantas? Kodėl ne 91kW? Todėl, kad 66kW vs 81kW pirkimo kaina nesiskiria, eksploatacija irgi realiai nesiskiria. Tuo tarpu dar galingesnis variantas, jau keltų eksploatacijos kainą ir problemų dažnumą.

Skupas moka du kartus

Vytenis komentaruose puikiai pastebėjo, kad kartu negalima tiesiog pirkti pigiausio daikto. Kai pirkau aukščiau minėtą automobilį, apėjau visą Kauno automobilių aikštelę ir pasirinkimas buvo realiai tik dvi mašinos – abi brangiausios. T.y., pigiausi variantai prasidėjo nuo 8500, o abu brangiausi buvo 12 500 ir 13 000. Abu šie variantai buvo akivaizdžiai mažiau nudėvėti nei kitos mašinos. Kadangi labai ilgai vaikščiojau, tai tą už 13 000 jau nupirko man panosėj ir likau su 12 500 variantu. Nebuvo tai tobulos būklės mašina, bet kartu, problemų turėjau mažai. Realiai keisti reikia tik sudylančias detales, kaip granata, stabdžių kaladėlės, pakabos restauracija ir pan. Jei palygintumėte mano remonto išlaidas su kitais tokių mašinų savininkais, esu įsitikinęs, kad mano išlaidos savo mažumu patektų tarp 10-20% pigiausiai „gendančių“ automobilių, nes sumokėjau kainą į priekį ir sutaupiau savo nervų bei laiko.

Be to, automobilio rida yra tikra. Pardavėjo rodomais serviso lapukais nepasiklioviau. Juk kiekvienas jų gali prispausdinti? Todėl galvojau, kad standartiškai ji turėtų būti atsukta. Tačiau, vėliau tvarkydamas automobilį, radau porą serviso lapų su 2007 ir 2005 datomis. Jei išvestume metinį kilometražo vidurkį ir pratęstume iki įsigijimo metų, tai tokia rida ir turėtų būti. Na, o tai paaiškina retus gedimus.

Išvados

Visuomet pirkite tai, kas pagal kišenę. Jei kišenė didelė, vis tiek dažniausiai nėra prasmės pirkti brangiausio varianto. Pasidomėkite, už ką ketinate mokėti pinigus. Mąstykite racionaliai, o ne „noriu naujausio, geriausio“. Čia tik reklamos praplautos smegenys kalba už jus.

Pradėsiu nuo trumpos ir vaizdžios istorijos apie „lengvą“ darbą ir „didelį atlygį“:

Veiksmas vyksta servise. Atsidarė kapotą šaltkalvis, užvožė su plaktuku ir nurimo tas variklio kalimas. Už darbą paprašė 100 Lt. Žmogelis pakraupęs, kodėl tiek daug. Juk plaktuku ir jis pats galėjo trinktelt. Šaltkalvis ir sako, tai už trinktelėjimą 5 Lt, o vat už žinojimą kur trinktelt…

Žmonės visada greiti paskaičiuoti kitų pinigus bei prieiti išvadą, kad jiems per mažai moka algos, nes jų vadovas yra baisus tironas ir šykštuolis, liaudyje vadinamas skupaika.
Turbūt tai dažnai pastebite patys? Tie žmonės tai kaip kokios teigiamos energijos siurbėlės.

Manau, kad tiems žmonėms neteko girdėti apie tai, kad kiek įdedi pastangų, darbo, tiek gauni atpildo ir atlygio. Kai reikia gauti pinigus, visi „greiti“, tačiau kai reikia dirbti, kelti kvalifikaciją, tuomet tai jų manymu laiko švaistymas. Ypač, jei dar už tai reikia eikvoti savo laisvalaikį ir mokėti iš savo kišenės. Nematymo toliau nosies sindromas.

Galbūt jie atitrūkę nuo realybės ir vis dar nesupranta, kad didžioji pasaulio dalis gyvena kapitalizmo sąlygomis? Kuo daugiau sugebi, kuo daugiau vertės sukuri – tuo labiau esi vertinamas, atitinkamai daugiau uždirbi bei gali pasirinkti geresnes darbo sąlygas, kaip grafikas, baldai, kompiuteris ir pan.

Bet eikime prie esmės, kaip čia dabar vieni gyvena patenkinti, kad jiems gerai moka, vertina jų darbą. Tačiau kiti zyzia kaip blogai, oj kaip blogai yra gyventi, kai tau moka katinuko ašaras.

Reikia mokytis mąstyti iš naujo

Svarbiausia čia pasaulio suvokimo koncepcijos atitikimas tikrovei. Dauguma žmonių nesugeba suprasti, kad jų bosas ne šiaip sau pluša, kad įmonės savininkas ne šiaip sau įkūrė įmonę ir sunkiai dirbo, ko galbūt dabar nesimato, kai verslas klesti.

Pabandytų jie save įsivaizduoti jo vietoj? Verslo planas paprastas, perki kuo pigiau, parduodi kuo brangiau ir nori turėti kuo mažiau problemų (žinoma, yra keletas ir kitokių verslo modelių). O ką reiškia pirkti kuo pigiau? Jei turite piceriją, tai reiškia ne tik maisto produktus, bet mokėti kuo pigesnę nuomą, kuo mažesnius mokesčius ir, žinoma, kuo mažesnius atlyginimus. Na, jei būtų tas žmogus picerijos savininkas, argi pats darytų kitaip?..

Tačiau čia yra vienas didelis bet. Jeigu samdytas žmogus sugeba uždirbti tau daugiau pinigų, išspręsti kažkokias tavo problemas, tu jam mielai sumokėsi daugiau, nes, pirma, surasti ir pasamdyti tai galintį žmogų yra sunku, antra, jis sukuria daugiau vertės, todėl net mokant jam didesnį atlyginimą, vis tiek įmonei iš to bus pelnas.

(Taip pat, galbūt reikėtų atmesti valstybines įstaigas, kur nežinau, pagal ką yra keliamos algos. Bet kas juos verčia ten dirbti?..)

Šiek tiek asmeninės patirties

Pats pradėjau dirbti 2007, pačiame pakilime, kai buvo euforija vis dar. Pradėjau programuotoju nuo 1000 Lt/mėn. Dar kartą pabrėžiu, kad čia buvo pakilimas. Vėliau alga kilo kilo, bet galų gale nusprendžiau nesiplėšyti ir dirbdavau tik 4 dienas per savaitę. Visad mieliau renkuosi mažiau darbo nei daugiau atlygio. Tačiau kai dirbu, tai jau dirbu – todėl ir sutinka darbdaviai suteikti tokias geras sąlygas. Tuo norėjau pasakyti, kad žinau, kas yra maža alga ir ką reiškia dirbti taip, kad tau mielai keltų algą ir suteiktų išskirtinių sąlygų.

Atvykus į Londoną, darbą susiradau ne tik dėl turimų įgūdžių. Pokalbio metu sutarėme, kad turiu tik 60-70% įgūdžių, kurių reikia tai pozicijai, tad nesu idealus kandidatas. Tačiau visa tai kompensavau savo asmenybe ir požiūriu į darbą bei kokybę. Trumpai tariant, darbdaviui atrodžiau kaip žmogus, kuris bus naudingas įmonei. Čia dar vienas svarbus momentas, nesvarbu koks genijus esate, jei nesugebate maloniai bendrauti bei to parodyti, tuomet maža nauda iš tų jūsų įgūdžių. Manau, kad kiekvienas sutiks, kad kai žmogus praveria burną, labai greitai nustatote, kiek jis protingas ir kiek ne. Bei, ar norėtumėte su juo dar kada nors bendrauti. Tiesiog iš kalbos viskas matosi.

Žinau, kaip yra sunku pasamdyti padavėją Londone. Gal ieškančių tokio darbo yra daug, tačiau surasti gerą darbuotoją, yra sunku. Paprastai atlyginimas yra minimumas, bet darbas daug paprastesnis ir geresnis nei kitur už tą pačią algą. Be to, kas tokio darbo ieško, tai neturi kvalifikacijos, tad natūralu gauti mažus pinigus. Taip pat, pridėjus arbatpinigius gali gautis visai patraukli suma, ypač, kaip už nekvalifikuotą darbą. Tuo noriu pasakyti, kad nereikia savęs išaukštinti ir teigti, kad kaip čia mažai moka, kaip čia nėra darbo. Jeigu nieko nemoka žmogus, turi prastą asmenybę, tai jau jo problemos, kad net padavėja (padavėju) nepriima (konkretūs atleistų padavėjų trūkumai: kaip robotas, nesišypso klientams, todėl mažai paliekama arbatos; gadina atmosferą įmonėje neigiamais pasisakymais, blogu požiūriu į gyvenimą ir išgalvotom istorijom).

Tokiu atveju neturėtum gyventi iš kitų malonės, jų mokamų mokesčių. Nebent pasirinktum juos išleisti taip, kad pakeltum kvalifikaciją ir galų gale susirastum darbą.

Tai čia buvo apie tuos, kurie visad nepatenkinti savo gyvenimu, alga ir darbdaviais.

Visi kvalifikuoto darbo dirbti ne tik, kad negali, bet ir nenori

Žmogui yra gana tada, kai jis pasakė, kad jam gana. Labai gera savybė, žinoti, kada sustoti. Geras darbas žmogui yra toks, kuris jam patinka ir, kurio atlygiu jis yra patenkintas. Dirbdamas Londone sutikau žmonių, kurie labai patenkinti savo minimaliu atlyginimu ir darbu gamyklinėje įmonės dalyje. Jie neketina nei kelti kvalifikacijos, nei ieškoti kito darbo. Buvo pasitaikiusi proga vienai merginai šiek tiek pakilti karjeros laiptais ir dirbti administratore laikinai, kol tikroji atostogaus. Tačiau tas darbas nepatiko, nes visą dieną sėdi prie ekrano ir nieko neveiki. Tiesiog nuo žmogaus priklauso, vieni turi judėti ir dirbti fizinį darbą, kiti protinį, treti dar kitaip.

Džiugu, kad pats žmogus tai supranta, mielai grįžo atgal į gamyklą ir vėl buvo laimingas bei patenkintas savo darbu.

Tuo noriu pasakyti, kad tie, kurie skundžiasi, dažnai patys nežino, ką gali, ko nori, bet kažkodėl žino, kiek jiems turėtų būti mokama, mat, jo pažįstamam Petrui, kuris visą dieną tik sėdi prie kompo ir nieko nedaro, moka 3 kartus daugiau nei jam. Tai tegu pabando pats pasėdėti prie to kompo.

Automobilio pirkimas ir išlaikymas

Pradėti reikia nuo to, kad daug jaunų arba tiesiog automobilio neturėjusių žmonių mano, kad sunkiausia surinkti pinigus automobilio įsigijimui. Tačiau tiesa priešinga, nusipirkti tipišką 8-15 metų senumo automobilį pakankamai paprasta. Ką tik dirbti pradėjęs studentas lengvai gali sutaupyti, nes pratęs pragyventi iš gerokai mažesnių pajamų.

Greit sukaupia reikalingą sumą, dažnai dar ir pasiskolina, kad tik greičiau pasilengvintų gyvenimą ir pabėgtų nuo troleibusu. Tačiau tada pamato, kad įsigijimas buvo pigioji automobilio turėjimo dalis. Užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad kuklios vidutinės išlaidos automobiliui sudaro apie 39%. Vadinasi, jei bus bent vienas rimtesnis gedimas, ar bent nedidelė avarija, o gal tiesiog truputį brangesnės detalės ar didesnės kuro sąnaudos, tai per metus bus išleidžiama papildomai suma lygiai praktiškai pusei viso automobilio kainos. Todėl patarimas toks, jei manai, kad 10 000 lt automobiliui yra pagal tavo kišenę, tai dar pridėk, kad papildomai kasmet tau reiks ~4000-5000 lt.

Kadangi pats turėjau prieš keletą metų naujesnį ir prabangesnį automobilį nei dabar nusipirkau, tad iš patirties galiu pasakyti, kad remonto kainos skiriasi. Buvusį Alfa Rome 156 2.0 TSpark Selespeed toli gražu ne kiekvienas servisas priimdavo. Buvau gavęs net policijos leidimą važiuoti be technikinės į Vilnių, mat, Ignalinoje, niekas nenorėjo jo remontuoti.

Žinoma, esmė ne ta, kad automobilis pateko į mano rankas ne geriausios būklės, ar, kad kai kurios bėdos buvo „mistinės“. Esmė ta, kad detalės brangios, kai kurios užsakomos padiktavus serijinį automobilio numerį, tad privalo būti originalios. Pamėginus įdėti naudotą detalę, iš tiesų neveikė. Va taip ir gamina tuos automobilius.

Taigi, šįkart atsigręžiau į vadinamuosius „tautovežius“. Turbūt ir psichologiškai pasikeičiau – nebeliko to noro, kad automobilis būtinai būtų kuo mandresnis, greitas ir gražus, o po viso šito dar ir sąlyginai ekonomiškas. Todėl pasirinkau labai praktiška variantą VW Passat B5 1.9 TDI. Kad nebūčiau visiškas senukas, pasirinkau daugiau galios, bet pagal liaudies ir interneto išmintį optimalų variantą: raudona i gerai, bet jei yra bent dar viena raudona raidė, gali būti gerokai brangesnis variklio remontas ir prireikti papildomų reguliavimų. Juk vos prieš keletą metų esu pasimokęs, nenorėjau kartoti klaidos.

Kiek kainuoja išlaikyti automobilį

Norėjau pats pažiūrėti, kiek vis dėlto kainuoja automobilio turėjimas. Tada pamaniau, kad galbūt kai kuriems žmonėms tai sužinoti taip pat būtų įdomu ir naudinga. Juolab reikia pagrįsti aukščiau išdėstytas mintis.

Skrupulingai fiksavau išlaidas nuo pat pirkimo momento (2011.01.21). Išlaidas skirstyčiau taip: įsigijimas su visais mokesčiais, kuras, remontas, eksploatacija (tepalai, draudimas, technikinė, šepečiai, kilimėliai, langų plovikliai ir t.t.). Taigi:

• Įsigijimas = kaina 11 000 + registravimas ir pan. 150 = 11 150 Lt;
• Kuras = 3028,42 Lt;
• Remontas = 544,55 Lt;
• Eksploatacija = 747,32 Lt;
• Viso kintamos išlaidos 4320,31 Lt;
• Nuvažiuota kilometrų 17 500 km.

Belieka pridurti, kad automobilis man leido uždirbti 691 litą. Bei, kad dažniausiai yra remontuojamas ir prižiūrimas pas „pažįstamus“ meistrus.

Kiek kainuoja 1 kilometras

Pamenu, kad studentas būdamas manydavau, koks brangus tas taksi. Tačiau pavažinėjęs su praeitu automobiliu, pradėjau manyti, kad tie taksistai turėtų mirti badu. Paskaičiuokime, kiek man tai kainuoja. Darau prielaidą, kad automobiliu važinėsiu 10 metų ir po to, nieko už jį nebegausiu.

• Vidutinės metinės išlaidos 11 150 / 10 + 4320 – 691 = 4744 Lt;
• Vieno kilometro kaina 4744 /17 500 = 0,27 Lt.

Šito nesitikėjau! Gavau tikrai mažą skaičių. Tik čia reikia paminėti, kad vidutinės mano kuro tikros sąnaudos yra vos 4,67 litro šimtui kilometrų, įspūdinga kaip dideliam 13 metų senumo automobiliui (per kamščius beveik nevažinėju, kas savaitinė kelionė Ignalina-Vilnius ir atgal). Į tai neįskaičiuotas laikas, kurio reikia nuvažiuoti į remonto dirbtuves, į detalių parduotuves ir kitus nepatogumus, kuriuos taksistai įskaičiuoja, nes tai jų pajamų šaltinis.

Šie skaičiai yra tikri, t.y., sekama kiek litrų įpilama ir, kiek kilometrų nuvažiuojama. Kompiuterio rodomų sąnaudų paklaida maždaug 0,6 litro, t.y., rodo apie 4,0. Būtent tiek, kiek būna parašyta pardavimo skelbimuose.

Kuras yra akivaizdžiai brangiausias dalykas iš visų išlaidų. Nežinau, kaip čia viešoje erdvėje tai pasakyti, kad blogai nesibaigtų, tačiau tipiško vilniečio kuro išlaidos gerokai didesnės.

Be to, galima palyginti su praeitu automobiliu, kur kuras per mėnesį kainuodavo 1,5-2 karto brangiau, tai praktiškai ir gautume taksi tarifą. Gerai jau gerai, nesąžininga lyginti benzinu varomo automobilio sąnaudas su dyzelinio. Taigi, dujos, dyzelis ir Baltarusija valdo 😉

Praeito automobilio išlaidos buvo 7 583 per 9 mėnesius (tada nusprendžiau jo atsikratyti), taigi proporcingai skaičiuojant per metus būtų 10 110, vadinasi, kad metinė eksploatacija sudarė apie 84% automobilio kainos! O nespėjau nuvažiuoti juo nė 10 000 km. Nieko sau.

Iš ko gyvena automobilių pramonė?

Beje, automobilių pramonė mano supratimu uždirba ne iš automobilių gamybos, o iš jų remonto ir priežiūros. Pabandykit visų detalių kainą paskaičiuoti atskirai, nepasiekus nė trečdalio detalių, automobilio kainą viršysit. Taigi, gamintojai parduoda kuo pigiau, o tik po to pradeda uždirbti pelną.

Paminėsiu, ką skaičiau A. Čekuolio knygoje: ES priėmė direktyvas, kad automobilio perdegusias lemputes turi būti galimybė pasikeisti pačiam be papildomų išskirtinių įrankių. Priežastis ta, kad vienu metu buvo pasiektas toks lygis, kad naujo automobilio lemputes pakeisti galėjo tik servisas – o tai kainuoja gerokai daugiau nei man pačiam tiesiog per 5 minutes jas pakeisti. Be to, jei pašnekėsite su automobilių remonte dirbančiais specialistais, tai visi pasakys, kad kuo naujesnis automobilis, tuo sunkiau remontuoti. Norint pakeisti vieną detalę, reikia išrinkti vis daugiau ir daugiau automobilio – nėra padaroma patogaus priėjimo, todėl remonto kaina iškart išauga astronomiškai dėl taip pat išaugusios remonto trukmės. Be to, atskirus detalių elementus darosi vis sunkiau pakeisti, tenka pirkti naują ištisą detalę.

Esminis patarimas prieš perkant

Nesu mechanikas ar kažką išmanantis apie automobilius. Tačiau šiek tiek moku skaičiuoti, tad esminis dalykas, kurį noriu, kad atsimintumėt – automobilio įsigijimas yra pigioji dalis, priežiūra yra brangioji. Vertindami savo galimybes pirkti ir išlaikyti mašiną, visad tai įskaičiuokit.

Mažas prašymas

Nutiko taip, kad greitoji mane lenkė kelio vingyje ir nestabdęs užvažiavau ant kelkraščio, žinoma, kaip tik papuolė didžiulė duobė. Kita dieną pastebėjau, kad nėra vieno kalpoko (to pilko daikto, kuris dedasi ant ratlankio). Jei kas nors žino, kur galima nusipirkti tokių pačių, net jei tik iškart visą komplektą, praneškit komentare (paspaudus ant viršuje esančio paveiksliuko galima vaizdą padidinti).

Detalus išlaidų sąrašas ir automobilio specifikacija

Žemiau belieka pateikti detalę mano automobilio specifikaciją, kuri bus įdomi tik norinčiam įsigyti panašų automobilį žmogui, tad siūlau toliau nebeskaityti 😉

• Volkswagen Passat B5 1.9 TDI 81 kW (i raudona)
• Pagamintas 1998 08;
• Kaina 11 000 arba 11 500 (tiksliai nebepamenu);
• Vidutinės sąnaudos 4,65 litro;
• Vidutinės sąnaudos pagal kompiuterį 4,0;
• Vidutiniškai 100km man kainavo 18,66 Lt;
• Vidutiniškai 100km kainuoja su dabartinėm kainom 21,39 Lt;
• Kas metinės priežiūros išlaidos 4320 Lt.

Konkrečios detalių kainos ir eksploatacijos išlaidos

Pastebėjau, kad daug kas ieško tokių žodžių: Volkswagen Passat B5 detalių kaina, detaliu kaina, detalių kainos, eksploatacija, eksploatacijos išlaidos, todėl čia nuoroda į atnaujintą failą, kur surašytos visos remonto ir detalių kainos, kurias patyriau savo kailiu.

Vėliau pagalvojau, kad visi tingės siųstis tą failą, tad viską dedu prieš jūsų akis:

Kas tai per knyga? Ant viršelio parašyta: „<..> originali lietuvių autorės knyga apie asmeninių lėšų valdymą. Finansinis romanas, ko gero, taip tiksliausiai būtų galima apibūdinti žanrą, itin populiarų užsienio šalyse, tačiau pas mus dar menkai pažįstamą.“ Manau, kad tai labai tiksliai apibūdina šį kūrinį. Paprasti pinigų principai, kaip taupymas, investavimas, išlaidų žurnalo vedimas paslėpti po kasdienišku gyvenimu. Yra ko pasimokyti. Be to, iškart pamatysite, kokias klaidas turbūt padarytumėte patys, bandydami juos taikyti. Tad jums suteikiama galimybė mokytis ne iš savo, bet iš kitų klaidų.

Bendras įspūdis: siužetas pakankamai paprastas, tačiau ne per daug nuobodus. Viskas nėra skirta tik tam, kad būtų atskleisti pinigų turėjimo dėsniai. Sakyčiau idealus šio žanro tikslui.

Jaučiasi moters prisilietimas prie teksto ir aprašomų veikėjų mąstymo – daugumą jų moterys, o vyrai matomi per jų prizmę. Įdomu.

Privalumai:

• paprasta, bet ne nuobodi – puikus būdas perteikti pinigų turėjimo principus;
• maža kaina – mokėjau 5 litus. Manau, kad jos turinys tikrai tiek vertas.

Trūkumai:

• nėra.

Nuosprendis:

Ji puiki, atlieka savo žanro vaidmenį, tačiau iki maksimalaus įvertinimo reikia kažkuo išsiskirti, būti ypatingu, todėl vertinu stipriu devynetu.

P.S. egzistuoja jai dedikuota svetainė www.finansuromanas.lt

P.S.S. regis įprasta kaina 14 lt.

Galutinis vertinimas 9.

Šįkart trumpai apie viską 🙂

Vaikai mokosi iš pavyzdžio

Kai kitą kartą paklausite iš ko jie išmoko? Prisiminkite šį video ir suprasite… Nuorodą radau ruvi.lt

30 dienų gyvenimo paįvairinimas

Viskas prasidėjo čia. Pastebėjau, kad skaitytojus domina ši tema, todėl trumpai apie tai.

Puikiai pavyko kasdien ką nors padaryti, nors kartais atrodė, kad pritrūksiu laiko ar noro. Be to, papildžiau sąrašą dar keletu dalyku, pvz., bananų pyrago kepimu. Niam niam 😀

Interviu

Kaip rašiau čia, daviau interviu vienai sumaniai moksleivei. Tikėjausi jį patalpinti svetainėje, bet deja, kokybė per prasta. Man pačiam sunku suprasti, nors pamenu, ką kalbėjau.

Pirmoji pažintis su reklama

Mano svetainėje jau nuo 2010 spalio buvo rodoma Google AdSence reklama, tačiau tik paieškoje. Lietuviškai tai vadinasi „Google tinkintos paieškos”. Jei naudotojas į paiešką po mano svetainę įveda tam tikrą raktinį žodį, tuomet būna parodoma tekstinė reklama. Žinoma, kadangi svetainės apieška naudojamasi retai, tai jos beveik niekas ir nepastebėjo. Tad per beveik pusę metų pavyko uždirbti kokius 0.10€. Solidi suma ;))) Žinoma, panašaus rezultato ir tikėjausi.

Kovo 12 dieną žengiau sekantį žingsnį ir įdėjau tekstinę reklamą į pagrindinį puslapį. Patalpinau po populiariausių straipsnių sąrašu, kad nekristų į akis ir nesimaišytų. Daugelis jūsų turbūt iki šiol to nė nepastebėjo. Prisipažinsiu, kad ir man buvo problemų ją pamatyti.

Viskas buvo taip: įjungiau reklamos rodymą, tačiau tai buvo ne mano pageidaujamas formatas – paveiksliukas, kuriame mergina su apatiniu trikotažu. Tuo tarpu aš norėjau tekstinės reklamos, kad mažiau kristų į akis. Paklaidžiojau po kitas svetaines – sužinojau, ko tiksliai noriu, tačiau dabar niekaip negalėjau jos pamatyti. Keista buvo tai, kad reklama pirmuoju formatu rodo (moteriškas apatinis trikotažas). Jau maniau, kad mano WordPresso tema kvailioja, o gal trikotažas užbūrė mano kompiuterį… Bet galų gale prisiminiau, kad turiu naršyklės įskiepį, kuris visas reklamas paslepia. Kažkodėl trikotažo neblokavo, bet tekstinę reklamą iškart panaikino. Tikiuosi ir jūs turite tokius įskiepius savo naršyklėse?

Per 3,5 savaitės prikapsėjo 0.46€. Pabandžius išplėsti laikotarpį metams ir sumą pavertus į litus išėjo – ~21,4 Lt. Tad įmanoma, kad domeno (panavas.lt) kaina, kuri yra 25 Lt, pati pasidengtų. Tiesa, neturiu žalio supratimo apie mokesčių mokėjimą ir kokio jie dydžio.

Be to, patalpinau ir pirmąją tiesioginę reklamą (affiliate). Gavau pasiūlymą, pranešti apie seminarą ir suteikti savo skaitytojams 10 litų nuolaidą. Nuo kiekvieno skaitytojo, kuris užsiregistruotų su man suteiktu kodu, būčiau gavęs 39 litus. Trumpai pasvarsčiau ir sutikau. Tačiau sukeičiau sąlygas vietomis. Skaitytojas gauna 39 litų nuolaidą, o aš 10 litų pelno. Paskutinis seminaras balandžio 9 dieną. Ar kas nors užsiregistravo, dar nežinau. Bet įgijau patirties kaip tai vyksta.