Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Šešta valanda ryto. Lauke -12. Diena po truputį įsišvinta padedama gausybės balto sniego. Viduje jauku ir šilta.

Prie lango pristumtas mažas staliukas prie kurio sėdi Asmenybė. Jai iš burnos dvokia pagiriomis, marškiniai pritvinkę prakaito ir cigarečių dūmų. Galva pilna minčių.

Ant grindų išmėtyti rūbai, darbinis stalas apkrautas nešvariais puodukais, po juo stovi tušti alaus buteliai ir pora degtinės.

Iš kito kambario pasigirsta knarkimas, Asmenybė jį atpažįsta ir sukuria mintį: „Štai su kuo vakar gėriau… Nusiritau… Nusiritau.“.

Asmenybė tvirtai atsistoja, išsitiesia pilnu ūgiu. Užgesina įpusėtą cigaretę į peleninę.

Minčių eiga sparti, smegenys džiaugiasi dar viena savo pergale, jos jau nujaučia viso šito baigtį. Ši pergalė bus viena svarbiausių Asmenybės gyvenime.

Tai buvo paskutinė jo cigaretė, paskutinės pagirios ir paskutinė diena tokiam baisiam kambary. Tai buvo paskutinė jo senojo gyvenimo diena.

Jis nesurūkė cigaretės iki galo, nesugėrė paskutinio butelio alaus, nelaukė pirmadienio. Asmenybė viską pradėjo dabar.

Autorius Povilas Panavas

Ne visada taip bus

Kartą gyveno žmogus, kuriam labai nesisekė: šeima byrėjo į šipulius, verslas artėjo link bankroto, sveikata vis labiau šlubavo. Vyras buvo išbandęs įvairiausių būdų padėčiai pataisyti, bet niekas nepadėjo. Sekantis šiaudas buvo religija.

Nuėjo pas rabiną, viską jam papasakojo ir šis sako:
– Pasikabink ant savo durų užrašą „Ne visada taip bus“.

Žmogus taip ir padarė. Grįžo pas rabiną po metų, kai verslas klestėjo, santuoka buvo tvirta, o sveikata puiki. Tuomet jam šis atsakė:
– Ne visada taip bus.

Alberto Einšteino genialumo paslaptis

Jau nuo seno žmonės norėjo įminti mįslę, kodėl vieni žmonės pasiekia daug, o kiti ne. Kadangi Einšteinas buvo ypatingo proto asmuo, todėl mokslininkai paprašė leidimo ištirti jo smegenis po mirties. Albertas sutiko su viena sąlyga, kad parašys laišką, kurį jie perskaityti turės iškart po to, kai atliks skrodimą.

Pasirodė, kad Einšteino smegenys buvo net šiek tiek mažesnės nei vidutinės bei neturėjo daugiau vingių nei kitų. Kitaip tariant, mokslininkai liko nieko nepešę. Tuomet jiems beliko tik perskaityti velionio laišką, kuriame jis rašė:
– Aš neturiu jokių ypatingų sugebėjimų, tiesiog mano vaizduotė labai laki.

Ypatinga proga

Vyras išėmė iš stalčiaus gražų paketą, kuriame gulėjo dailūs apatiniai. Šilkiniai su nuostabiais nėriniukais. Žmonai juos padovanojo per pirmąją judviejų kelionę į užsienį. Tai buvo prieš maždaug 10 metų. Pastaroji juos saugojo ypatingai progai. Tačiau dabar vyras apatinius padėjo prie kitų moters daiktų, kurie buvo sukrauti aplink lovą. Visų šių daiktų daugiau niekada nebeprireiks, nes vyras neseniai grįžo iš mylimosios laidotuvių.

Istorijų autorystė

Nė vienos iš istorijų nesugalvojau. Vienas girdėjau, kitas kažkur perskaičiau. Originalių šaltinių nežinau.

Tobulėti reiškia keistis. Būti tobulam reiškia keistis nuolat. Winstonas Churchillis

Kas slypi už mūsų norų

Noras yra organizmo būdas išreikšti ir gauti poreikių patenkinimą. Pvz., žmogus nori daug pinigų. Kokį poreikį tai galėtų išreikšti? Štai keletas jų: saugumas, galia, išskirtinumas.

Žmogus nori apkeliauti visą pasaulį. Kokie jo tikrieji motyvai? Patirti nuotykių, gyvenimo įvairovę. Taigi, kiekvienas noras savyje slepia tikrąją jo atsiradimo priežastį.

Kai žinome tikrąjį poreikį, tuomet galime jį lengviau ir efektyviau patenkinti. Pvz., siekti milijono tam, kad išpildyti saugumo poreikį kvailokas sprendimas. Verčiau tapkite savo srities specialistu, tuomet jūsų visad lauks darbo vieta. Dar sukaupkite santaupų, leisiančių išgyventi metus, jei įvyktų kokia nelaimė ir negalėtumėte, kurį laiką dirbti. Manau, kad tai kur kas efektyviau nei krūva pinigų. Juolab, kad kartu buvo patenkinti ir kiti poreikiai, pvz., svarbumas, kai jūsų gebėjimai viršija vidurkį.

Keturi pagrindiniai poreikiai

Svarbu suprasti tai, kad poreikiai vienas kitam prieštarauja, egzistuoja poromis: poreikis saugumui su įvairovės siekiu ir noras priklausyti bendruomenei su svarbumu (įvertinimu).

Puikiai atsimenu mokyklos laikus. Kai būdavo pamokos, norėdavosi atostogų. Tačiau po kokių 2 savaičių jau pradėdavau mąstyti, kad būtų smagu nueiti į mokyklą. Taigi, iš pradžių turime daug įvairovės, todėl siekiame ramybės (atostogų). Kai jau prisiilsime ir prisibūname saugioje namų aplinkoje, tuomet užsimanome įvairovės.

Jei būsi išskirtinis, tuomet į kokią žmonių grupę pateksite? Bus sunku išlaikyti bendrumą, kai akivaizdžiai esate kitoks. Kaip vienu metu galite būti toks kaip jie ir kartu kitoks? Suartina panašumai, tolina skirtumai. Pavyzdžiui, iš pradžių norėsite būti programuotoju, t.y., būti tarp žmonių, kurie mėgsta tą patį. Tačiau po kiek laiko užsimanysite padaryti kažką svarbaus arba tiesiog išsiskirti ypatingais profesiniais gebėjimais. Taigi, kartais norime būti tarsi pilka žmonių masė, o kartais šviesti kaip saulė naktį.

Poreikiai nuolat kinta

Per visą gyvenimą šie poreikiai nuolat kaitaliojasi, užleisdami vietą vienas kitam. Todėl smagu vieną vakarą nulėkti į kiną. Tačiau tai padarius 5 vakarus iš eilės, tai išlįstų per gerklę. Ne todėl, kad žiūrite tą patį filmą, bet kad šis poreikis jau patenkintas arba tam reikia kito būdo.

Pirmą kartą eidami į kiną, galite siekti įvairovės – įsijausti į veiksmą ir patirti įtampą. Jei įvairovės siekiate tuo pačiu būdu, tuomet tai nustoja tenkinti šį poreikį. Juk monotoniškumas prieštarauja kintamumui.

Jei jums trūksta pinigų, braška darbo kėdė, tuomet sieksite saugumo ir įsikibsite į ją visomis jėgomis. Bet, jei esate tvirtas finansiškai, tuomet būsite linkęs ieškoti kito darbo, jei tik šis nustos tenkinti jus.

Kitų žmonių poreikiai taip pat keičiasi

„Jūs galite gauti viską, ką tik norite, jei tik padėsite gauti kitiems tai, ko jie nori.“ Zigas Ziglaras

Bendraujant taip pat reikia atsižvelgti į tai, koks dabar vyraujantis žmogau poreikis. Vieną dieną jis nori nuotykių ir jūsų pasakojimas apie kelionę į egzotišką šalį labai suintriguos. Tačiau tuo pat metu pasiūlymas kartu pasėdėti prieš televizorių tikrai nuvils.

Išvados

Gyvenimas dinamiškas – pokyčiai neišvengiami. Tačiau visada žinias galime išnaudoti naudai įgyti. Sėkmės suprantant tikruosius savo elgesio motyvus ir kuo efektyviau tenkinant poreikius.

Taip pat, noriu padėkoti A. Guogai, nes idėja straipsniui gimė besiklausant jo audio programos.

Energijos tvermės dėsnis teigia, kad izoliuotoje sistemoje energijos kiekis yra pastovus. Tiesiog vienos energijos rūšis gali virsti kita. Tas pats yra ir asmeniniame tobulėjime. Jei nori kažką gauti, turi kažko atsisakyti. Todėl, jei kažko labai geidžiate, teks keistis. Pvz., blogą įprotį pakeisti naudingu ar atsisakyti nuolatinių gulinėjimų ant sofos priešais televizorių. Puikus straipsnis apie šį „mainų dėsnį” – noriu keistis.

Praeitame nuorodų įraše rašiau apie šeimą. Šįkart pateikiu nuorodą į straipsnį apie dviejų žmonių santykius. Skaitydamas galvojau „aha, tikra tiesa, tačiau jau viskas žinoma”. O tada staiga į galvą šovė mintis: „pala pala, bet vis tiek kartais elgiuosi taip, tarsi viso šito nežinočiau”. Daugiau čia – tobulas partneris.

Dažnai girdime sakant, kad už viską esame atsakingi patys. Kad ir kas benutiktų, tai mūsų nuopelnas. Jei to tikrai negalima pakeisti, tuomet turėtume atitinkamai pakeisti požiūrį. Visa tai tiesa, nes mus supančią aplinką sukuriame patys, patys keičiame arba paliekame nepakitusią.

Kaip mus veikia aplinka
Buvo atliktas toks bandymas. Dvi vienodos rūšies žuvys patalpinamos į skirtingus akvariumus. Viena į mažutį, šiek tiek didesnį už ją pačią. Kita, į didžiulį akvariumą. Eksperimento rezultatas toks, kokio ir galima tikėtis: mažame akvariume plaukiojusi žuvytė buvo kelis kartus mažesnė nei ta, kuri augo didesniame. Žuvys priešingai nei žmonės, neturi gebėjimo mąstyti ir daryti įtaką aplinkai, tačiau geba puikiai prie jos prisitaikyti.

Kita vertus, žmonės taip pat moka prisitaikyti prie aplinkybių. Jei niekad nenešiojate kostiumo, juk jaučiate, kad jį apsivilkus, tvarkingai susišukavus, nusiskutus ir atlikus visa kita, kad atrodytumėte nepriekaištingai, staiga kažkas nutinka. Mintyse pradeda kirbėti kažkoks kirminukas. Jis verčia pasitempti, labiau pasitikėti savimi. Pradedame jausti kažkokius lūkesčius, kuriuos stengiamės įgyvendinti.

Žmonių lūkesčiai ir tikėjimas
Manau, kad kiekvienas iš jūsų esate buvę liudininkais tokio tipo įvykio. Įsivaizduokime, kad Vardenis yra paprastas žmogus. Nieko nepasižymintis, tačiau kartu atliekantis tai, ką reikia. Nutinka taip, kad kažkoks asmuo, pavyzdžiui, draugas, kolega ar viršininkas į jį suprojektuoja lūkestį: „Vardeni, žinau, kad puikiai dirbi, tačiau tavo vieta ne čia, tu gali daugiau. Kiekviename tavo darbe matosi pastangos virtusios kokybe”. Pridedame dar porą asmenų pasakiusių panašias frazes ir staiga pastebime, kad Vardenis pluša išsijuosęs, atlieka daugiau, geriau ir greičiau. Be to, tikėtina, kad visam tam sunaudoja tiek pat laiko – 8 valandas per dieną. Žinoma, tai nebūtinai trunka ilgą laiką, tačiau akivaizdu, kad kitų lūkesčiai, beje, kaip ir mūsų pačių iškelti sau, daro didelę įtaką.

Be to, tą patį galite daryti su savo draugais, giminėmis ar vaikais. Tai nėra manipuliacija – nereikia meluoti. Tiesiog pagirkite – žmogus turi žinoti, kad tai daro puikiai, kad kiti tai vertina. Tai jį vers pasistengti dar labiau ir atskleisti savo sugebėjimus.

Taigi, jei keliat sau mažus tikslus, tuomet jie jums atrodo kaip dideli. Tokiu būdu nieko solidesnio ir gražesnio taip ir nepadarote. Tačiau jei keliate didelius ir prasmingus tikslus, tuomet viskas vyksta priešingai – jūsų naudai.

Pakeisk aplinką, o ji pakeis tave
Dabar, kai įsitikinome aplinkos poveikiu mums, turėtume tuo tinkamai pasinaudoti. Viskas labai paprasta – įsivaizduoti, koks norite būti. Tuomet šį įvaizdį atspindėkite į aplinką ir atitinkamai ją pakeiskite.

Yra toks angliškas posakis „Apsimesk tokiu, kokiu nori būti iki tol, kol juo tapsi” („fake it till you make it”). Jei „apsimetate”, kad puikiai valdote savo laiką, tuomet tikrai tampate laiko ekspertu. Jei nuolat būnate tvarkingas, tuomet tampate tvarkingu žmogumi.

Štai keletas elementarių dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti: jūsų darbo vieta, namai, automobilis ir visa kita turi būti tvarkingi. Jūs patys turite būti susišukavę, nusiskutę ir švarūs. Ant sienų pakabinkite lapus liudijančius apie jūsų pasiekimus ir įgyvendintus tikslus – lūkesčio principas – jei pavyko anksčiau, pavyks ir vėl.

Išvados
Apsimesk tokiu, kokiu nori būti tol, kol tokiu tapsi. Atitinkamai pakeisk aplinką, kurioje gyveni. Juk tai paprasta? Tačiau dabar keliauti link savo tikslų bus maloniau ir lengviau.