Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Man nuolat tenka kovoti su perfekcionizmu. Jei perku kažkam kompiuterį, tai jis privalo būti geriausias pagal mano nustatytus parametrus. O tai užima daug laiko, bet neša maža naudos. Juk iš tiesų tų 10% greičio skirtumo niekas nepajaus…

Ar jums tai panašu į Pareto taisyklę? Juk geriausia būtų tam paskirti ribotą laiko kiekį ir pasirinkti geriausią variantą, kurį pavyko rasti. Vietoj to, kad ieškoti iš tiesų paties geriausio.

Visada atsiras geresnis variantas

Tarkime, kad galų gale nusprendėte/pasirinkote. Visos abejonės lieka praeityje. Tačiau būtent tada, kažkas pasiūlo dar geresnę išeitį. Arba net gi pareiškia, kad apskritai padarėte nesąmonę.

Net pats nustebau, kaip nepažįstamo žmogaus kritika forume vos kraujo neužvirino, kai jis parašė, kad mano pasirinkimas absoliučiai klaidingas. Galbūt todėl, kad rinkausi taip ilgai ir kruopščiai bei žinau, kad padariau tam tikrų klaidų. Kita vertus, net turėdamas naujos informacijos, pasirinkčiau labai panašiai.

Taigi, esmė tokia, kad žmonės turėdami tuos pačius poreikius ir galimybes vis tiek renkasi skirtingai. Jei būtų kitaip, tuomet būtų daug monopolijos, mažai skirtingų gamintojų. Net patys žmonės turėtų tarpusavyje būti daug panašesni. Žinoma, tai labai padėtų visiems surasti bendrą kalbą, išgelbėti pasaulį, sustabdyti globalinį atšilimą, pasiekti pasaulinę taiką… Na, bet grįžkime į realybę, kur žmonės labai skirtingi 😉

Geriau suklysti nei atidėlioti

Nėra greitesnio būdo, pasirinkimo patikrinimui, kaip apsisprendimas. Priimtas sprendimas, net jei klaidingas, visada geriau nei jokio.

Primenu, kad mokomės tik iš klaidų, o sėkmė – tai išmoktų pamokų ženklas. Jei mums puikiai sekasi, vadinasi, kad nieko nesimokome, o taikome jau anksčiau įgytas žinias.

Svarbu rezultatas

Norėčiau pakreipti problemą kitu kampu. Pavyzdį situacijos iliustravimui radau čia.

Įsivaizduokite, kad vykdote projektą. Norite, kad viskas būtų atlikta nepriekaištingai. Dėl to darbai pradeda vėluoti, o rezultato kaip nėra, taip nėra. Jei pasakosite, kad norite viską padaryti kaip pridera, daugelis žmonių jus puikiai supras. Bet kuo ilgiau tempsite gumą, tuo visi žiūrės įtariau.

Viską sudėlioti į savo vietas padeda paprastas klausimas: kas geriau, ar kažkokių trūkumų turintis, tačiau įgyvendintas projektas, ar jokio galutinio produkto, tačiau su kai kuriomis puikiai išdailintomis dalimis?

Kol nėra projekto, tol nėra rezultato. Tuo tarpu visada svarbus būtent pastarasis. Nesvarbu, kaip puikiai jūs kažką išmanote, ar darote. Kol tai nebaigta, tol tai neturi jokios vertės.

Eilinis atidėliojimas

Kai kitą kartą mėginsite atlikti kažką nepriekaištingai, lauksite gerų aplinkybių ir pan., gerai pagalvokite, ar iš tiesų puikiai darote darbą, ar tiesiog atidėliojate projekto užbaigimą?

Baimių galima prisikurti visokių, kad kažkas sukritikuos, kad kažkam nepatiks, kad tai ne tai, ko tikėjotės ir pan.

Visada atsiras priešiškai nusiteikusių žmonių, kaip ir tokių, kuriems jūsų darbas patiks, net jei pats būsite priešingos nuomonės. Tačiau esmė paprasta – nėra rezultato, vadinasi, kad nieko nenuveikėt. O ar norite, kad jūsų rezultatas būtų nulinis? Jei ne, tuomet sukluskite.

Pakankamai dažnai dvejoju, ar straipsnis pakankamai geras, kad būtų vertas publikuoti. Tačiau dar nebuvo taip, kad kažkurio įrašo nepaskelbčiau. Juodraštis kažkur giliame užkambaryje vertas nieko, tačiau paskelbtas, kad ir prastesnės kokybės tekstas, kažkam suteiks žinių ir/ar motyvacijos. Galbūt tik keletui, bet kažkam pravers. Tuo tarpu kam nepatiks, galės neskaityti iki galo. Juk kiekvienas straipsnis negali būti auksinis.

P.S. yra vienas straipsnis, kuris nepaskelbtas, tačiau jį sudaro tik 6 eilutės, tad jis iš tiesų yra nebaigtas.

Sprendimus priimame kasdien: nuo to, ar geriamą kavą ar arbatą, iki prie altoriaus ištarto atsakymo. Šįkart norėčiau susitelkti į tai, kaip sužinoti, ar sprendimas teisingas bei kaip pripažinti klaidas ir imtis taisymo veiksmų.

Nepripažįsta savo klaidų

Taip jau yra, kad žmonės dažnai linkę ignoruoti savo klaidas. Užtenka vien pasižiūrėti į knygas, kuriose nuolat mokoma atsiprašyti ir pripažinti klydus. Kažkodėl tai labai sudėtinga. Matyt, todėl, kad pripažinti klaidas ir atsiprašyti gali tik brandžios asmenybės.

Dažnas nė nesusimąsto, kad tai kažką kainuoja. Kaštai būna dvejopi. Pvz., investavote 10 000 bei per metus uždirbote 500 litų. Tuo tarpu į banką galėjote padėti už 10% metinių palūkanų, tokiu atveju būtumėte gavę 1000 lt. Vadinasi, kad iš tiesų jūsų investicija prarado 500 litų, kuriuos lengvai galėjote uždirbti.

Tuo noriu pasakyti, kad visuomet reikia įskaičiuoti ne tik tai, ką gauname, bet ir tai, ką (potencialiai) prarandame.

Dar vienas pavyzdys iš investavimo. Dažniausia klaida yra nesugebėjimas pripažinti, kad buvo pasirinkta bloga investicija. Todėl, kai akcijos kaina pradeda smukti, ji nebūna laiku parduodama arba netgi perkama dar daugiau, tikintis, kad dabar jau tas metas, kai kaina tikrai pradės kilti. Juk, jei pasirinkote teisingai, tai tik laiko klausimas, kada vertė šaus į viršų. Štai taip rinkoje prarandami pinigai. Lygiai taip pat jūsų džiaugsmas dingsta iš gyvenimo, kai gyvenate įsikibę blogų sprendimų bei kiekvieną naują pasirinkimą statote atsižvelgdami į juos.

Ar sprendimas teisingas?

Žinoma, kiekvienas klystame, dvejojame. Gyvenimas gražus tuo, kad visada siunčia mums vis sunkesnius išbandymus, nes smulkesnių nė nepastebime, išspręsdami juos mechaniškai.

Patikrinti pasirinkimą galima labai paprastai. Praėjus dienai, savaite mėnesiui, metams ar dešimtmečiui, tereikia savęs paklausti: ar žinodamas tai, ką žinau dabar, nuspręsčiau lygiai taip pat? Jei atsakymas ne, tuomet jau žinote ką turėtumėte daryti.

Dabar esate išmintingesnis ir galite priimti teisingesnį sprendimą bei ištaisyti senojo klaidas.

Ilgalaikė perspektyva

Įsivertinus sprendimą, vis tiek gali kilti noras likti su senuoju pasirinkimu, nes jau tiek laiko buvo taikstytasi, o ištaisymas tikrai sukels nemalonių emocijų bei pareikalaus daugybės pastangų. Tokiu atveju verta pasitelkti ilgalaikę perspektyvą.

Kiek laiko gyvenate su sprendimu? Metus? Galbūt 10 ar 20? Bet tai visiškai nesvarbu. Klausimas priešingas, kiek dar ketinate gyventi su juo? Manau, kad dauguma skaitančių, tikisi gyventi kur kas ilgiau nei jau praleido besitaikstydami su klaida. Įsivaizduokite dar 20-30 metų gyvenant ne taip, kaip galite ir norite, bet taip, kaip kažkada pasirinkote. Juk visada viską galima pradėti iš naujo ir ištaisyti.

Išvados

Kartais paslysime ir padarysime klaidų. Tačiau kur kas svarbiau yra sugebėti pripažinti klydus ir jas ištaisyti. Nėra prasmės taikstytis ir vogti iš savęs gyvenimo džiaugsmą. Juk gyventi dar liko daug metų, kurių metu norite būti kuo laimingesni.

Skaičiau apie blaivybę ir toptelėjo mintis, kad reikėtų visus geriančius įmurkdyti į purvą, kad šie pagaliau atsibustų. Dabar daugumoje kompanijų įprasta, kad gerti yra atseit šaunu, kai tiesa priešinga. Taip gimė žemiau esančios mintys.

1. Geria tik narkomanai, o su jais tau ne pakeliui.
2. Sąmoningas žmogus žino, kas yra narkotikai ir koks melas glūdi po fraze „kultūringas alkoholikas“.
3. Alkoholis eilinis narkotikas, kurio legalizavimas kelia daug abejonių. Tuo tarpu draudimai duoda akivaizdžius visuomeninius prašvitimus.
4. Kaip pavadinsi, taip viską nuspalvinsi. Vadink alų tikruoju vardu – narkotikas. Vartoji? Tuomet esi NARKOMANAS!
5. Kas yra narkomanas? Žmogus, kuris negali nustoti vartoti narkotinių medžiagų. Kas yra alkoholis? Eilinis narkotikas, kuris plačiai maskuojamas po „kultūringo girtuokliavimo“ kauke. Jei negali ištverti bent metų be alaus, vyno ar kitko, tuomet esi eilinis narkomanas. Patinka tokiu būti?
6. Alus viso labo šlapimas ir išmatos. Juk žinai, kaip jis gaminamas? Tuomet žinai, kad tai tiesa.
7. Pabuskit smegenų plovimo aukos. Ar tikrai be alkoholio neįmanoma linksmintis?
8. Kas yra kultūringas gėrimas? Tai kaip kultūringas narkotikų leidimasis. Tokio dalyko nėra.
9. Manai, kad kieta gerti su draugais? O žinai, kaip šaunu sąmoningai gyventi ir gauti tikrą gyvenimą? Kas tau svarbiau: taurelė degtinės ar gyvenimo džiaugsmas?
10. Gerti lengva. Atsisakyti sunku. Mesti dar sunkiau. Tai kas čia šaunesnis?
11. Jei vakar užgėrei, tuomet šiuo metu šlapiniesi savo smegenimis. Malonus jausmas? Gėda. Kvaila. Beprasmiška.
12. Turi problemų? Bet ar kada nors gėrimas tau padėjo jas išspręsti? NE.
13. Draudi vaikams vartoti svaigiuosius gėrimus? Bet pats naudoji? Juk žinai, kad vaikai mokosi iš pavyzdžio. Tuomet supranti, kad juos mokai tapti eiliniais narkomanais. Gali tuo didžiuotis… Gėda.
14. Ar norėtum būti narkomanų draugas? Galbūt tavo draugai mėgsta alų? Vadinasi, jau esi jų draugas… Būk kitoks ir rodyk jiems pavyzdį.
15. Visada yra kelias atgal – sustok. Apsidairyk. Tu gali išbristi iš alkoholio (narkomanijos) liūno.

Kuris labiausiai įsimintinas? Sukeltų didžiausią poveikį? O ką jūs pridėtumėt?

Ką daryti, jei esi purve?

Juk žinote, kad į dabartinę vietą jus atvedė jūsų priimti sprendimai. Tad suvokiate, kad galite pakeisti savo gyvenimą, viso labo pakeisdami ir pasirinkdami kitokius sprendimus. Ne rytoj, ne poryt ir ne kitais metais. Bet čia ir dabar. Vakar praėjo, rytoj dar neišaušo – padarykit tai dabar. Prisijunkit prie sąmoningų žmonių būrio. Padėkit sau, savo vaikams, visai visuomenei ir net pasauliui. Žinau, kad tai galit.

Jei taip pasielgsite, tuomet tapsite išskirtiniu visuomenės nariu, ypatingu tėvu, rodančiu puikų pavyzdį. Būdami sąmoninga asmenybe, praturtinsite savo gyvenimą naujais išgyvenimais, papildomu džiaugsmu ir laime. O kur dar žmonės, kuriems įrodysite, kad kita medalio pusė kur kas šviesesnė?