Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Pirmoji dalis yra čia – Kaip efektyviau išnaudoti smegenis (Kaip efektyviau mokytis ir dirbti) I. Joje aptariami šie aspektai: miegas, sportas ir mankšta bei vanduo.

Motyvacija

Motyvuotas veikti žmogus, atlieka daugiau darbo. Svarbiausia, kad daug greičiau susidoroja su įvairiomis problemomis, o jų sprendimai daug įvairesni ir efektyvesni. Problemos jo nebesustabdo, o verčia labiau stengtis.

Na, patys žinot, jei nesinori ką nors veikti, tuomet viskas vyksta lėtai… labai lėtai… Įjunkama į kavos pertraukėles, pašto tikrinimus ir pan.

Motyvacija egzistuoja dviejų skirtingų tipų: vidinė ir emocinė. Emocinė greičiau praeina, tačiau ją galima lengvai nuolat papildyti. Pavyzdžiui, skaitoma knyga, kuri priverčia patikėti, kad galite gyventi taip, kaip norite. Tuo tarpu vidinė paprastai esti mažiau intensyvi, tačiau ilgalaikė. Ji sklinda iš žmogaus vidaus, nes tai vidinis noras, valia ir ryžtas įgyvendinti savo norus.

Kaip motyvuoti (-s)

• Atlygis. Turbūt todėl dauguma žmonių ir dirba… Bet galima paskirti sau atlygį ir už paprastus dalykus. Pvz, atlygis už garažo sutvarkymą gali būti savaitgalis praleistas žvejojant mėgstamoj vietoj ar tiesiog šokolado plytelė (na, čia jei garažas tvarkingas 😉 ).
• Tikras noras. Gyvenime prastai veikia motyvavimas „nes reikia“. Jei tikrai norim, tuomet rasim būdų tai padaryti ir būsim motyvuoti. Todėl siūlau daryti dalykus, kurie patinka, kurių savaime norisi.
• Jėgas išbandantis metodas. Tarkime tikslas pats savaime gali jūsų neužvesti, nors ir kažkiek malonus, tačiau labiau primenantis užduotį iš sąrašo „nes reikia“. Tuomet galima pasirinkti tokį būdą jai įgyvendinti, kuris būtų iššūkis jūsų sugebėjimams. Pvz., Steve Pavlina studijas pabaigė per 1,5 metų, vietoj 4. Toks dalykas tikrai įkvepia, nes jauti, jog tai ypatinga, sunku, daug išmoko, trumpai tariant, leidžia išbandyti save.
• Motyvacinė medžiaga. Tai knygos, citatos, žurnalai, muzika, audio įrašai, bendravimas su įkvepiančiomis asmenybėmis ir kita. Internete yra gausybė šiai temai skirtų puslapių, pasirinkimų begalė, pvz., galima užsiprenumeruot kasdien gauti į paštą citatų tam tikra tema.
• Galimybė stebėti progresą. Tai visų pirma priverčia siekti tikslų, kurių galutinis tikslas yra konkretus ir apibrėžtas. Be to, turi laiko limitą. Juk malonu pasikabinti ant sienos lapelį, kuriame surašytas kiekvienas žingsnis link užduoties baigimo, ir kaskart užbraukti po vieną – mmm… koks malonumas! 😉 Be to, matant, kad puikiai sekasi, įkvėpimas didėja ne tik konkrečiam tikslui, bet visiems.
• Poilsis. Poilsis tam tikra prasme yra atlygis, tačiau emociškai išsekęs ar tiesiog pavargęs žmogus tikrai negali išlikti motyvuotas ilgą laiką. Rekomenduoju vieną dieną per savaitę nedirbti jokių darbų. Pvz., nuo praeitos savaitės atsisakiau kompiuterio sekmadieniais.
• Turėti tikslą. Vos nepamiršau svarbiausio, svarbu turėti kryptį, o ne blaškytis iš vieno taško į kitą, o po to atgal. Kai turime kryptį, tuomet ir judame kryptingai link pasirinkto rezultato.

Atminties lavinimas

Egzistuoja iš prigimties gabių žmonių, kurie daugiau ar mažiau atminties principų taiko savaime. Tačiau daugumos paprašius įsiminti telefono numerį – viso labo 8 skaitmenys – tai sukeltų problemų. Na, gerai, galima įsiminti vieną numerį, bet ar po savaitės jį prisiminsi? Mėnesio? O ar gali vienu metu atmintyje išlaikyti 10 tokių numerių? O 100? Pavyzdžiui, šiuo metu galvoje turiu ~10 telefono numerių, moku mintinai visus 36 banko kortelės slaptažodžius ir pan. Juk kaskart neeiškosiu banko kortelės ar kodų generatoriaus per daug terlionės. Na, gana girtis 🙂

O kaip dėl datų? Ar sunku prisiminti, kada buvo karūnuotas Mindaugas ar Kolumbas atrado Ameriką? Lengva tą daryti, kai žinai kaip: pirma data slypi čia „Nauja Valstybė Mūsų“, o antroji „Kas Pasiekė INdiją“ (juk Kolumbas plaukė į Indiją).

Kaip visose gyvenimo srityse, taip darbuose su atmintimi. Nereikia naudoti primityvių metodų, nes tai primena galvos daužymą į sieną. Na ir kas, kad po kažkiek laiko ji subyra. Bet juk galima atsigabenti buldozerį ir viską padaryti greitai, maloniai ir lengvai…

Prisipažinsiu, kad iki atminties eksperto man toli. Tiesiog perskaičiau keliasdešimt straipsnių ta tema ir porą Tony Buzan knygų: „Lavinkite atmintį“ ir „Mokykitės mąstyti“.

Kertinis atminties tobulinimo akmuo

Smegenys geriau įsimena, kai naudojami du smegenų pusrutuliai. Todėl joms labiausiai patinka įvairūs vaizdiniai, kuo neįprastesni, juokingesni ir t.t tuo geriau. Pabandykite įsiminti kažkokį vieną skaitmenį, pvz., 8. Dabar gražią, mielą, bambuką valgančią pandą. Esu įsitikinęs, kad antrasis vaizdinys išliks ilgiau ir bus malonesnis prisiminti.

Pagrindinė atminties sistema

Vadinamoji pagrindinė sistema veikia taip, kad kiekviena priebalsė reiškia tam tikrą skaičių. Tuo tarpu balsės yra bereikšmės. Štai pavyzdys iš Tony Buzan knygos „Lavinkite atmintį“:

0 = c, č, d
1 = l
2 = n, z
3 = m, t
4 = k, h, ch
5 = s, v
6 = š, ž
7 = r, J, F
8 = g
9 = b, p

Tikrai nereikia šių kombinacijų įsiminti naudojantis galvos daužymu į sieną. Tačiau, jei norite sužinoti, kaip tai padaryti, teks pasiskolinti šią knygą.

Pirmas pavyzdys
Dabar grįžkime prie datos pavyzdžio: „Nauja Valstybė Mūsų“. Manau, kad pagal pasvirusias raides yra aišku, kad tai yra 253. Paprastai tūkstantmetis yra žinomas, todėl jis nėra užkoduotas. Galutinis atsakymas 1253. Pamėginkite iššifruoti: „Kas Pasiekė INdiją“. Koks atsakymas?

Antras pavyzdys
Tarkime, kad mano telefono numeris yra +37012345678. Tarkim, kad moku pagrindinės sistemos skaičius nuo 0 iki 100 imtinai. Užtruktų paaiškinti, ką jie reiškia ir iš kur atėjo, bet yra sudaromi pagrindinės sistemos pagalba ir nekintantys.

Skaidau numerį į keturis dviženklius skaičius 12, 34, 56 ir 78. Ką jie reiškia: 12 – LiaNa, 34 – MeKa, 56 – VėŽė, 78 – FiGa. Kaip matome šie žodžiai sudaryti pagal aukščiau pateiktą skaičių ir priebalsių koduotę.

Dabar įsivaizduokite didžiulę lianą, kuri šviesiai šviesia žalia ir nuolat auga. Apjuosdama vis daugiau ir daugiau Mekoje esančios šventyklos sienų. Šventykla be stogo, o viduje tūkstančiai besimeldžiančių, kurie tai klūpi ant kelių, tai atsistoja. Tuomet išgirstate kaip pradeda trupėti sienos, staiga per visą šventyklą atsiranda raudonos vėžės. Tose vietose kur jos eina, sienose žioja skylės, o žmonių nugaros išteptos dažais, kurių kvapą užuodžiate. Bestebint šį keistą reiškinį pradeda drebėti žemė, jaučiate, kaip juda jūsų kojos bei tai prarandate, tai vėl atgaunate pusiausvyrą. Tuomet  iš po žemių išlenda didžiulė figa. Keletas besimeldžiančiųjų kartu su ją iškilo virš žemės ir dabar negali nusileisti žemyn. Jūs ją prapjaunate, atsikandate ir jaučiasi jos puikų skonį.

Dabar pamėginkite atkartoti vaizdą mintyse? Liana, Meka, vėže, figa. Lengva, ar ne?

Ko dar nepaminėjau apie atminties lavinimą

• Egzistuoja keletas sistemų: ritmo, abėcėlės, vaizdinė, pagrindinė, romėniškojo kambario ir kitos.
• Egzistuoja tam tikri atminties principai, kurie padeda geriau įsiminti.
• Egzistuoja atminties žemėlapiai, tai būdas ištisoms knygoms ir paskaitoms atsiminti. Deja, man jo nepavyksta tinkamai išnaudoti, kad ir kaip kiti jį liaupsintų 🙁
• Anot Tony Buzan, senėjant atmintis neblogėja. Esmė ta, kad jei žmogus po mokyklos nieko nemėgina įsiminti, tai kaip jis gali kažką įsiminti? Pamėginkite 5 metus nevaikščioti, tik gulėti lovoje – manote, kad pavyks iškart atsistoti? Iki pirmųjų žingsnių prireiks kelių mėnesių treniruočių, kol sutvirtės ne tik raumenys, bet ir kaulai.
• Kuo daugiau visko atsimenate, tuo lengviau prisiminti naujus dalykus. Taip yra, nes lengviau sudaryti įvairias asociacijas su anksčiau sužinotomis žiniomis ir informacija. Asociacijos atlieka svarbų vaidmenį įsiminimo procese.
• Ir dar daug daug visko. Norint viską sutalpinti tektų parašyti knygą, tačiau šaunu, kad ją jau parašė Tony Buzan.

Atminties lavinimo nauda

• Geresnė atmintis. Vieną mėnesį labai intensyviai lavinau atmintį ir pastebėjau, kad prisimenu labai lengvai, greitai, o svarbiausia net tuos dalykus, kuriuos buvau pamiršęs. Pvz., epizodai iš vaikystės. Smegenys treniruojamos lygiai taip pat, kaip ir kūno raumenys – reikia mankštinti ir duoti apkrovas.
• Išradingesnė vaizduotė. Kai galvoje pradedi kurti vaizdinius, atsisakai to limituoto noro viską daryti plikais žodžiais, sąrašais ir pan., tuomet sugalvoti sprendimai būna originalesni.
• Patogumas. Pvz., nereikia ieškotų bankų kortelės su kodais ar telefono numerio.
• Įsimenama ilgesniam laikui. Taikant visus atminties principus, jie teoriškai išlieka visam laikui, nes patenka į ilgalaikę atmintį.
• Lengviau prisimenama, tai kas pamiršta. Pvz., netaikant principų ir užmiršus telefono numerį, 90% atvejų tenka jį visą nuo nulio mokytis. Tuo tarpu naudojantis vaizdiniais, jūs pamiršite tik vieną vaizdinio dalį. Tačiau vos ją sužinoję, iškart prisiminsite visą telefono numerį.
• Aštresni pojūčiai. Turiu omeny klausą, regą, uoslę, skonį, lytėjimą, kinesteziją (kūno būsenos pojūtis supančioje erdvėje), ritmą.

Andrius Čepkus sau įprastu stiliumi mėgina priversti žmones susimąstyti ir pakeisti gyvenimą teigiama linkme. Straipsnyje „Nauji metai – spyris sau į užpakalį” jis pateikia fundamentalius tikslų iškėlimo ir vykdymo principus: įpročiai formuoja mus, o mes juos; tikslai turi laiko limitą; susieti tai, ką norite veikti, su tuo, ką norite pasiekti; pranešti kitiems, ką ketinate pasiekti – įsipareigojimas vykdyti planus.

Na, o kai susirašėte tikslus, metas suplanuoti, kaip jų sieksite kiekvieną savaitę. Tam puikiai pasitarnaus šis straipsnis „Laiko planavimas – kai iš gyvenimo dingsta chaosas”. Manau, kad savaitinis planavimas duoda daugiausia naudos, tačiau dar naudoju mėnesio ir metų. Tačiau tai vis tiek šaunus įrašas apie laiką. Pritaikius ten esančias idėjas, niekad to nedariusiam žmogui, tai galėtų sukelti gyvenimo lūžį.

Dažnai girdime sakant, kad už viską esame atsakingi patys. Kad ir kas benutiktų, tai mūsų nuopelnas. Jei to tikrai negalima pakeisti, tuomet turėtume atitinkamai pakeisti požiūrį. Visa tai tiesa, nes mus supančią aplinką sukuriame patys, patys keičiame arba paliekame nepakitusią.

Kaip mus veikia aplinka
Buvo atliktas toks bandymas. Dvi vienodos rūšies žuvys patalpinamos į skirtingus akvariumus. Viena į mažutį, šiek tiek didesnį už ją pačią. Kita, į didžiulį akvariumą. Eksperimento rezultatas toks, kokio ir galima tikėtis: mažame akvariume plaukiojusi žuvytė buvo kelis kartus mažesnė nei ta, kuri augo didesniame. Žuvys priešingai nei žmonės, neturi gebėjimo mąstyti ir daryti įtaką aplinkai, tačiau geba puikiai prie jos prisitaikyti.

Kita vertus, žmonės taip pat moka prisitaikyti prie aplinkybių. Jei niekad nenešiojate kostiumo, juk jaučiate, kad jį apsivilkus, tvarkingai susišukavus, nusiskutus ir atlikus visa kita, kad atrodytumėte nepriekaištingai, staiga kažkas nutinka. Mintyse pradeda kirbėti kažkoks kirminukas. Jis verčia pasitempti, labiau pasitikėti savimi. Pradedame jausti kažkokius lūkesčius, kuriuos stengiamės įgyvendinti.

Žmonių lūkesčiai ir tikėjimas
Manau, kad kiekvienas iš jūsų esate buvę liudininkais tokio tipo įvykio. Įsivaizduokime, kad Vardenis yra paprastas žmogus. Nieko nepasižymintis, tačiau kartu atliekantis tai, ką reikia. Nutinka taip, kad kažkoks asmuo, pavyzdžiui, draugas, kolega ar viršininkas į jį suprojektuoja lūkestį: „Vardeni, žinau, kad puikiai dirbi, tačiau tavo vieta ne čia, tu gali daugiau. Kiekviename tavo darbe matosi pastangos virtusios kokybe”. Pridedame dar porą asmenų pasakiusių panašias frazes ir staiga pastebime, kad Vardenis pluša išsijuosęs, atlieka daugiau, geriau ir greičiau. Be to, tikėtina, kad visam tam sunaudoja tiek pat laiko – 8 valandas per dieną. Žinoma, tai nebūtinai trunka ilgą laiką, tačiau akivaizdu, kad kitų lūkesčiai, beje, kaip ir mūsų pačių iškelti sau, daro didelę įtaką.

Be to, tą patį galite daryti su savo draugais, giminėmis ar vaikais. Tai nėra manipuliacija – nereikia meluoti. Tiesiog pagirkite – žmogus turi žinoti, kad tai daro puikiai, kad kiti tai vertina. Tai jį vers pasistengti dar labiau ir atskleisti savo sugebėjimus.

Taigi, jei keliat sau mažus tikslus, tuomet jie jums atrodo kaip dideli. Tokiu būdu nieko solidesnio ir gražesnio taip ir nepadarote. Tačiau jei keliate didelius ir prasmingus tikslus, tuomet viskas vyksta priešingai – jūsų naudai.

Pakeisk aplinką, o ji pakeis tave
Dabar, kai įsitikinome aplinkos poveikiu mums, turėtume tuo tinkamai pasinaudoti. Viskas labai paprasta – įsivaizduoti, koks norite būti. Tuomet šį įvaizdį atspindėkite į aplinką ir atitinkamai ją pakeiskite.

Yra toks angliškas posakis „Apsimesk tokiu, kokiu nori būti iki tol, kol juo tapsi” („fake it till you make it”). Jei „apsimetate”, kad puikiai valdote savo laiką, tuomet tikrai tampate laiko ekspertu. Jei nuolat būnate tvarkingas, tuomet tampate tvarkingu žmogumi.

Štai keletas elementarių dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti: jūsų darbo vieta, namai, automobilis ir visa kita turi būti tvarkingi. Jūs patys turite būti susišukavę, nusiskutę ir švarūs. Ant sienų pakabinkite lapus liudijančius apie jūsų pasiekimus ir įgyvendintus tikslus – lūkesčio principas – jei pavyko anksčiau, pavyks ir vėl.

Išvados
Apsimesk tokiu, kokiu nori būti tol, kol tokiu tapsi. Atitinkamai pakeisk aplinką, kurioje gyveni. Juk tai paprasta? Tačiau dabar keliauti link savo tikslų bus maloniau ir lengviau.

Iškart perspėju, kad kam neįdomu daugiau sužinoti apie autorių ir, kur link juda puslapis, galit neskaityti toliau.

Įkvėptas projekto „Dešimtukas”, nusprendžiau, kad skaitytojams yra įdomiau skaityti blogą, jeigu jame yra asmeniškos autoriaus patirties. Visų pirma, įdomu pamatyti, kaip praktiškai sekasi autoriui pritaikyti tai, apie ką rašoma. Antra, žmonėms tiesiog įdomu, kaip kiti gyvena. Kaip kitaip paaiškinti tokį populiarumą žurnalų, kur rašoma apie tai, ką žmogus A padarė žmogui B bei iš kur pas jį atsirado daiktas C.

Taigi, pirmiausia apie tai, ko skaitytojai sulauks iš puslapio, o vėliau apie tai, kaip autoriui sekasi praktiškai pritaikyti čia aprašomus principus.

Ko laukti iš puslapio

1. Nuo šiol kas 2 mėnesius atnaujinsiu informaciją apie tai, kaip man sekasi tobulėti bei kokie mano trumpalaikiai planai. Taip pat apie tai, kur link juda šis puslapis.
2. Atsiras nauja kategorija „Nuorodos”. Kas savaitę talpinsiu po įrašą su nuorodomis į straipsnius, kurie man paliko didžiausią įspūdį. Tokių nuorodų bus 2-4. Ką iš to gauna skaitytojai? Jei jums patinka mano puslapis, tuomet turbūt patinka ir dalykai, kurie mane domina. Tokiu atveju sutaupote daugybę laiko, vietoj to, kad naršytumėte po daugybę straipsnių, iškart galite skaityti pačius geriausius.
3. Pastovaus puslapio straipsnių atnaujinimo – dukart į savaitę. Nuorodų įrašas preliminariai pasirodys šeštadieniais. O savaitinis straipsnis į internetą bus įkeliamas ketvirtadieniais.
4. Bus išbandyta nuorodų apsikeitimo sistema, skirta puslapio skaitytojų aktyvumui didinti.
5. Bus apsikeista nuorodomis su daugiau žmonių.
6. Atsiras rekomenduojamų knygų skiltis.

Visa tai bus padaryta per lapkričio mėnesį.

Autoriaus tobulėjimas
Nors ir lėtai, tačiau įsibėgėju su vis didesniu pagreičiu. Nėra lengva, bet nėra sunku. Tad dar yra daug vietos tobulėti ir daryti tai vis greičiau.

Nuo šio puslapio pradžios, tiksliau per pastaruosius kelis mėnesius, pradėjau reguliariai kas rytą daryti lengvą mankštą. Užtrunku apie pusvalandį. Ši mankšta mane išjudina ir sušildo žvarbiais rytais.

Be to, liko kelios dienos ir būsiu sėkmingai pabaigęs ankstyvo kėlimosi ryte ir 45 min knygos skaitymo 30 dienų periodą. Labai naudingas dalykas: gera knyga tinkama nuteikia visai dienai. Kaupdavosi daug knygų, kurias norėčiau perskaityti, pagaliau turiu tam laiko, tad greit teks pradėti pirkti naujas ir skolintis iš draugų.

Dažnai teko skaityti apie tai, kad tikrai sėkmingi žmonės keliasi anksti ryte. Iki įprastų žmonių darbo dienos pradžios jie dažnai būna nuveikę daugiau nei vidutinis žmogus per visą darbo dieną. Po truputį pradedu suprasti kodėl. Todėl ketinu sėkmingai įgijęs rytinio skaitymo įprotį, pradėti keltis dar anksčiau, kad kas rytą galėčiau skirti 30-60min dienos darbo darymui.

Dienos darbas yra dar vienas įprotis, kurį įsiugdžiau ir aprašiau čia. Kiekvieną dieną paskiriu sau darbą bei kasdien įvykdau bent vieną. Tokiu būdu nuolat esu „priverstas” judėti į priekį 😉

Taip pat šiuo metu ugdau dar vieną įprotį – tiksliau atsikratau žalingo. Po jo sėkmingo atsikratymo, apie tai parašysiu atskirą straipsnį.

Apie kelią į sėkmę vadovaujantis įpročiais galima paskaityti čia.

Ką tau reiškia pinigai? Ar vienas iš tavo tikslų būti turtingu? Galbūt tu gyveni labai taupiai? Arba priešingai, viską išleidi?

Kas yra pinigai?
Seniai seniai žmonės pirkdavo atsiskaitydami tiesioginiais mainais, pavyzdžiui, 10 maišelių druskos už vieną avį. Kiekvienas daiktas reikšdavo kažkokią vertę. Norint įvykdyti mainus, reikėdavo, kad abu žmonės norėtų iškeisti tą pačią vertę atstojančius daiktus.

Būdas buvo nepatogus, todėl atsirado monetos, kurios gerokai palengvindavo mainus. Vėliau jas pakeitė popieriniai pinigai, kurių užstatas būdavo bankuose saugomas aukso kiekis. Na, o dabar pinigų vertė labai priklauso nuo tiesiog valstybės ekonominio pajėgumo, žmonių požiūrio į valiutą ir t.t.

Kaip bebūtų, bet pinigų popierėlis visad reiškia kažkokią vertę. Jis gali reikšti druskos pakelį ar avį arba išreikšti kur kas subtilesnius dalykus, pavyzdžiui, naudą, kurią man suteikė kažkoks žmogus, todėl jam sumokėjau 500 lt. Visas pasaulis tuo gyvena, kad žmonės suteikia vertę, o už ją gauna atitinkamą atlygį pinigais. Gautas atlygis vėl panaudojamas įsigyti kažkokiai vertei, pavyzdžiui, kelionėms ar maisto produktams.

Ar verta siekti pinigų?
Žinoma, kad ne. Išskyrus atvejus, kuomet būtent jie yra reikalingi, pavyzdžiui, noras turėti 10 000 lt grynaisiais savo sąskaitoje juodai dienai. Čia jie puikiai tinka kaip galutinis tikslas, nes už jų slepiasi saugumo siekis, kuris išreiškiamas tuo, kad nutikus nelaimei, žmogus galėtų įsigyti kažkokių konkrečių daiktų, kurių vertė piniginiu pavidalu visuomet saugiai guli jo sąskaitoje. Jis nežino, ko jam gali prireikti, todėl pinigai yra puiki priemonė tokiai vertei saugoti.

Tačiau siekti tokių tikslų, kaip uždirbti milijoną yra pražūtinga. Pirma, pinigai patys savaime nežavi, nemotyvuoja ir yra tiesiog paprastas popierius. Žmones motyvuoja tai, ką už juos galima įsigyti: namai, automobiliai, kelionės ir visi kiti malonumai. Tai kam tuomet tikslą paslėpti po pinigų šešėliu? Juk lengviau siekti, kai tiksliai žinai, ko nori ir kaip smagu bus, kai tai gausi.

Antra, pinigai patys savaime yra beverčiai, o brangiausių dalykų gyvenime už juos nenusipirksi. Įsivaizduok, kad plušėjai 10 metų iš peties, vis taupiai kiekvieną centą ir štai galų gale tu turi milijoną. Ir kas dabar? Turbūt sveikatos problemos dėl prastos mitybos, mažas draugų ratas dėl šykštumo bei iššvaistyti 10 gyvenimo metų malonumai, kurių buvo atsisakyta! Geriau turėsiu tik 10 000 savo sąskaitoje, dirbsiu malonų darbą, būsiu sveikas, turėsiu puikių draugų, kitaip tariant,  gyvensiu nuostabų gyvenimą, nei turėsiu lagaminą kažkokios makulatūros.

Dvi tikros istorijos
Noriu tau papasakoti dvi istorijas, kurios puikiai iliustruoja, kas yra pinigai, ką jie gali ir ko negali. Jas radau mažoje elektroninėje knygoje „A Simple System to Achieve Your Goals” (www.yourfreebook.com).

Ką darytum, jei turėtum milijoną
Taigi, vieną dieną Džonas nusprendė, kad jam pasiekti savo tikslų galėtų pagelbėti treneris. Susirado trenerį ir štai jų pokalbis:
T: Kokį tikslą labiausiai nori pasiekti?
D: Noriu būti turtingas.
T: Ką turi omeny, sakydamas turtingas?
D: Noriu 1 000 000$ savo sąskaitoje.
T: Ką tu darytum, jei turėtum tiek daug pinigų?
D: Am.. Eičiau žvejot!
T: Bet juk tam nereikia milijono…

Manau, kad nė nereikia sakyti, kad Džonas šiuo metu daug žvejoja bei, kad tai pradėjo daryti neturėdamas tos daugybės pinigų. Ši istorija puikiai atskleidžia, kad mes norime ne pinigų, o dalykų, kuriuos galime už juos įsigyti.

Turėti milijoną, bet iš tiesų nieko
Tai istorija apie žmogų, kuris tikrąja žodžio prasme mirtinai sušalo. Ši istorija buvo paskelbta viename laikraštyje.

Policija atvyko į butą, kad įsitikintų, jog žmogus tikrai mirė ne nuo kito žmogaus rankos, ir rado tai, kas juos šokiravo. Ne, žmogus nebuvo nužudytas, paprasčiausiai mirtinai sušalo.

Kaimynai pasakojo, kaip varganai gyveno žmogus. Pirko pigiausią maistą, palaikydavo pačią žemiausią temperatūrą bute. Tokią šaltą, kad niekas negalėtų jo aplankyti, net jei norėtų. Jis buvo įtarus ir paranojiškas.

Policininkai tikrindami butą pastebėjo, kad čiužinys kažkoks keistas. Apžiūrėję jie pamatė, kad jame buvo prikimšta daugybė pinigų. Matyt, jis sutaupė kiekvieną centą, kurį uždirbo.

Žmogus sušalo į ledą, miegodamas savo bute ant 1 000 000 $ vertės sidabro sertifikatų.

Kaip jau sakiau, geriau mažesnė sąskaita banke, tačiau džiaugsmo kupinas gyvenimas.