Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Atėjo metas pažiūrėti, kaip man sekasi vykdyti šių metų tikslus, kurie surašyti čia. Kadangi apačioje viską vertinsiu procentais, verta paskaičiuoti kiek šių metų laiko jau praėjo – 8,5 mėnesio padaliname iš 12 ir gauname – 71% .

Dalykai, kurie turėjo įvykti puslapyje

Ketinau sudalyvauti šiuose seminaruose ir juos aprašyti:

1. Atminties lavinimas – 0%;
2. Greitasis skaitymas – 0%;
3. Bendravimas su žmonėmis – 0%.

Kodėl visur 0%? Pasirodo, kad sudalyvauti juose yra pakankamai sunku – tai netikėtai pakeičiamas laikas, tai per didelė kaina, tai mano amžius (rimtai!) ar dar kas nors. Žinoma, galima sakyti, kad tai tik pasiteisinimai, nes tam tikra prasme taip ir yra. Kita vertus, tai supratimas, kad už juos yra svarbesnių dalykų ir jų laikinas nustūmimas į šalį mažai tepakenks.

Turėjau parašyti tokius kiekius įvairių įrašų internete:

1. 42 įrašai tobulėjimo temomis – bloge atsirado 26 straipsniai = 62%;
2. 10 papildomų įrašų, pvz., kaip šis – 11 = 110%;
3. 30 šeštadieninių nuorodų įrašų – 12 = 40%; Buvau vienu metu atsisakęs šio sumanymo, bet dabar vėl prie jo grįšiu.
4. 100 twitter įrašų – 89 = 89%.

Jei visi procentai verti tiek pat, tuomet jų vidurkis yra 75 % – geras rezultatas 🙂

Kita

1. Praplėsti rekomenduojamų knygų skiltį bent iki 5.  Atlikta
2. Pradėti naudoti twitter’į ir padaryti, kad iš puslapio galima būtų greitai prisijungti prie manęs;  Atlikta
3. Pridėti puslapyje galimybę dalintis mano įrašais; Atlikta
4. Surasti ir įjungti populiariausių straipsnių įskiepį; Atlikta
5. Sudėti daugiau tag’ų, geriau kategorizuoti įrašus; Atlikta
6. Citatų skiltis; Atlikta ir nuolat pildoma
7. Eksperimentuoti ir mokytis apie paieškos variklius; Atlikta
8. Dar keletas dalykų, kurie tegu lieka paslaptyje; Atlikta

Sausį iškelti tikslai

Blogas
Iki 2010.06.01 – būtų laikotarpis, kai 6 iš 7 dienų unikalių lankytojų buvo bent 150.
Iki 2010.12.31 – būtų laikotarpis, kai 6 iš 7 dienų unikalių lankytojų buvo bent 500.

Palyginimui pasakysiu, kad sausį vidutiniškai unikalių lankytojų per dieną apsilankydavo 28,25. Pasiekta – 100 unikalių = 67% (pirmojo tikslo). Dabar matau, kad pasiekti antrojo tikslo neįmanoma be daugybės papildomų pastangų. Tačiau galbūt pasieksiu šį rezultatą puslapio peržiūrų skaičiumi. Kita vertus, mano požiūris smarkiai pasikeitė, tad skaitytojų skaičiaus didinimas dabar turi kur kas mažesnį prioritetą.

Automobilis
Šių metų planas surinkti 10000 litų. Pasiekta – 6920 lt = 69%. Turėjo būti gerokai sunkiau, bet pavyko atkapstyti 2000 lt, kurie jau senių seniausiai buvo skirti automobiliui bei investuoti 🙂

Investicijos
Užsibrėžiau, kad šiais metais investuosiu 20% atlyginimo bei 45% iš kitų asmenų man turimų įsiskolinimų. Pasiekta – atlyginimo suinvestavimas įvykdytas 130%, t.y., suinvestavau daugiau nei planavau tam skirti. Numatytos skolos sumos investuota 19% – bet tik todėl, kad nemoku išmušti skolų 😉 Gal kas pasiūlytumėt savo paslaugas? 😀 😀

Tikslų įgyvendinimo apibendrinimas

Manau, kad įgyvendinti tikslus sekasi sunkiau nei ugdyti įpročius, kur beveik viską atlikau maksimaliai sėkmingai. Tačiau rezultatu esu patenkintas. Visų pirma, kai kur atlikau mažiau nei planuota, tačiau atlikau įvairių dalykų, kurie net nebuvo įrašyti į pradinį tikslų įgyvendinimo variantą bei čia nepateikti. Be to, pasikeitė tikslų vykdymo prioritetai: kai kurie dalykai dabar atrodo kur kas mažiau svarbūs.

Skaitydamas autoriaus Paul Myers kūrinį „Need To Know“, radau įdomią koncepciją apie tikslų siekimą, kuria norėčiau pasidalinti su jumis, mieli skaitytojai.

Perpildyta kantrybės taurė

Kaip jau rašiau anksčiau, paprastai žmonės stengiasi išlaikyti įprastą komforto zoną, t.y., viską palikti taip, kaip yra dabar. Jei kažkas blogai, jie tai kenčia. Tačiau tik iki tol, kol tai pasidaro nepakeliama. Kitaip tariant, imamės keisti padėtį tada, kai nieko nedarymas kainuoja tiek daug, kad esame motyvuoti veikti.

Žinoma, įvairūs aspektai skirtingus žmones veikia įvairiai. Kai ką išjudinti gali menkniekis, o kitus tik gresianti „katastrofa“. Pavyzdžiui, asmuo mėgsta tvarką ir net vienas nešvarus puodelis ant stalo, gali jį priversti susitvarkyti. Tuo tarpu kitas žmogus gali krauti tuščius indus ant stalo tol, kol nebeliks švarių ir bus priverstas eiti plauti.

Vieną asmenį ieškoti naujos darbo vietos privers 20% algos sumažinimas, tuo tarpu kitas, net sumažinus uždarbį per pus, liks dirbti ten pat ir skųsis, koks gyvenimas neteisingas.

Norėjimas prieš valią

Žmonės visad kažko nori: užkalbinti patinkančią merginą, numesti svorio, pradėti savo verslą ir t.t. Klausimas, kodėl asmuo to nepasiekė, turi du pagrindinius atsakymus: norima per silpnai, arba, kad tam tereikia šiek tiek valios, kurią galima nuolat stiprinti.

Valia leidžia padaryti mums tai, ko mes nenorime. Tuo tarpu gyvenime siekiame dalykų, kurių norime. Taigi, jei žmogus remiasi valios pastangomis, tuomet jis kovoja prieš dalykus, kurių iš tiesų nori, pakeisdamas juos dalykais, kurių turėtų trokšti.

Matome, kad žmoguje vyksta kova tarp dalykų, kurie skatina tai daryti, bei dalykų, kurie mus stabdo. Tuo turėtume pasinaudoti.

Tikslų siekimas

Tikslo pasiekimą nulemia tai, kiek malonumo gausime (už), ir, kiek skausmo išvengsime (prieš), suma. Jei suma neigiama, tuomet einame atgal, jei teigiama – stumiamės į priekį. Kuo balansas didesnis, tuo greičiau pasieksime tikslą.

Įdomu, kad žmonės dažnai nė nesusirašo už ir prieš argumentų, tuomet tai už juos padaro pasąmonė. Iš tiesų, mes galime jais manipuliuoti. Tarkime, kad turime tikslą praleisti daugiau laiko su sporto draugais.

Gali būti, kad jūs tik manote, kad turite praleisti laiką su jais, nors iš tiesų to nelabai norite. Tuomet už grafoje atsirastų: atstūmimo išvengimas. Tačiau prieš grafoje galima parašyti atkirtį: neleisiu kitiems nuspręsti, ką turiu daryti.

Norint pridėti daugiau prieš, galima šį laiką lyginti su kitomis socialinėmis gyvenimo dalimis. Pvz., bus nuvilta mergina, dėl mažiau su ja praleidžiamo laiko.

Taip pat, galima pasinaudoti mažiau tiesiogiai susijusiais dalykais. Juk rūpinatės sveikata, tuomet jums nepatiks tai, jog draugai leidžia laiką bare, kur daug dūmų ir nesveikas maistas. Dar vienas punktas į išvengtino skausmo (prieš) grafą: tai kainuos pinigus, kuriuos galėtumėte išleisti labiau maloniems dalykams.

Tokiu būdu galima ženkliai paspartinti tikslo pasiekimą arba suvokti, kad jis mums menkavertis, ir išstumti jį iš dienotvarkės.

Ką apie tai manote? Ar valia iš tiesų mus tolina nuo mūsų tikslų? Ar pagrindinis siekis yra kuo didesnė norimų dalykų suma gyvenime?

Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad norėjau tokio, kuris didžiąją dalį investuoja į akcijas su galimybe krizių laikotarpiais pasirinkti konservatyvesnį fondą. Pasirodo, kad dabar kiekviena įmonė tai leidžia ir nuo šių arba praeitų metų neima už tai jokio mokesčio. Štai dar viena priežastis, kodėl krizės yra gerai – viską sustato į savo vietas.

Visą laiką naudojausi „Swedbank“ (buvęs „Hansa“) paslaugomis, tad jų fondo pasirinkimas leistų visus savo finansus ir toliau tvarkyti vienoje vietoje. Taip pat, pensijų fondų pririšimas prie banko pavadinimo, suteikia patikimumo. O kur dar tai, kad jie valdo didžiausią rinkos dalį ir varžosi dėl jos dydžio tik su „Seb“.

Buvau susitikęs su MP Baltic fondų ir Swedbank konsultantais. Pirmas susitikimas vyko pavasario pradžioje, kitas prieš 1-2 mėnesius. Tuo tarpu sutartį pasirašiau tik šiandien (2010.06.21).

Kas svarbu renkantis fondą?

Manau, kad įvairūs mokesčiai, užimama rinkos dalis bei fondo rezultatai parodo 80% svarbių kriterijų. Likę 20% galėtų būti tokie, kaip jau minėtas bankų vardų siejimas su pensijų fondų įmonėmis. Tačiau vardas kainuoja, kaip ir įprastų prekių rinkose.

Atmetimo metodas
„Seb“ atmečiau, nes nesugebėjau rasti normalios informacijos apie jų fondų mokesčius. Ar paprastas žmogus turi nagrinėti taisykles, norėdamas susižinoti paprasčiausius dalykus? Draugiškumas patenka į minėtuosius 20%. Pradėjau rinkti apie jį duomenis ir supratau, kad tai per sudėtinga. Dar pridėjau prielaidą, kad vargu, ar kuo skiriasi nuo „Swedbank“, nes užimamos rinkos dalys panašios kaip ir pati darbo specifika.

„Aviva“ – ta pati problema kaip „Seb“, bet bent rodiklius patogiai pateikia. Pažiūrėjau fondų rezultatus – geri, bet neypatingi, tad neverta lyginti.

Atmetam, atmetam, atmetam.

Kas liko?
„Swedbank“, „Finasta“, „MP“.

Fondų lyginimas

Kopijuota tiesiai iš MS Excelio, orginalų failą galima rasti čia. Įvertinimas daugiausia susideda iš fondų rezultatų ir jų renkamų mokesčių palyginimo. Kodėl svarbūs rezultatai turbūt akivaizdu – kuo didesni rezultatai, tuo daugiau pensijos gausime.

Dabar apie mokesčių svarbą. Tarkim, Sodra perveda į „Swedbank“ 100lt, tai šis pasiima sau 3% = 3 litus. Tuo tarpu „Finasta“ tik 1,49 lito. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno šimto lito, investuodamas į Finastą iškart uždirbu 1,51% – manau, tai ženklus procentas.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra dabar taikomi ir maksimalūs mokesčiai.
Dabartiniai – mokesčiai, kuriuos bankas nuskaičiuoja dabar.
Maksimalūs – tai riba iki kurios pensijų fondo įmonė turi teisę kelti dabartinį mokestį.

Šiuo metu „krizė“ ir visi bet kokiais būdais bando pritraukti klientus, todėl einamuosius mokesčius mažina. Tačiau, kai krizė baigsis, jie ramia sąžine galės mokesčius didinti – sutartis jiems suteikia tokią teisę. Turėkite omenyje, kad sutartį nutraukti galima tik po 3 metų, o pensiją kaupti reikės dešimtis metų, todėl remtis vien einamuoju mokesčiu būtų kvailas sprendimas.

Rezultatai ir nugalėtojas

Į aukščiau esančią lentelę neįeina 20%, kuriuos turi „Swedbank“. Taip pat nesu susipažinęs su „Finasta“, todėl per didelio pasitikėjimo ji man nekelia. Įvyko dviprasmybė, norėjau rinktis pagal skaičius, bet kartu ir pagal emocijas. Todėl galų gale mečiau monetą su mintimi – „tegu laimi Finasta“. Laimėjo! 🙂 O gyvenime atsitiktinumų nebūna.

Šiandien buvau Finastoje ir pasirašiau sutartį, pasirinkdamas Racionalios rizikos fondą. Labai patiko konsultantas. Ačiū tau! 😉

Išvados
Nesu finansų ekspertas. Be to, esu optimistas linkęs rizikuoti, todėl į pateiktą informaciją žiūrėkite itin atsargiai.

Tačiau manau, kad informacija pravers tiems, kurie aktyviai vairuoja savo finansinį gyvenimą. O ypatingai tiems, kurie negali išsirinkti konkretaus pensijų fondo. Manau, kad turite keletą variantų, kuriems galite panaudoti čia taikytą vertinimo metodą ir galų gale apsispręsti. O taip, žinau, kad tai sunkus ir alinantis darbas 😉

Čia pateiktos mintys ir pasiūlymai apie esamos situacijos vertinimą. Į klausimą kodėl svarbu įvertinti dabartinę situaciją buvo atsakyta praeitame straipsnyje. Dabar papasakosiu, kaip rekomenduoju tai daryti ir kodėl.

Svarbu bendras gyvenimo vaizdas
Visi esam milijoną kartų girdėję posakį, kad ne piniguose laimė. Tačiau kodėl vien pinigų neužtenka? Atsakymą, vėl esame girdėję bent milijoną kartų, nes svarbiausių dalykų už pinigus nenusipirksi. Ką tai reiškia? Gyvenime svarbiausias dalykas yra balansas. Šalia krūvos pinigų vis tiek reikia gerų draugų, sveikatos, meilės ir daug kitų dalykų, kurių tikrai neįsigysi už pinigus.

Parengiau šabloną, kuriame gyvenimą suskirsčiau į 6 skyrius. Savo ruožtu kiekvienas skyrius turi keletą sudedamųjų dalių. Gyvenime svarbu, kad nė viena dalis nebūtų per daug atsilikusi ar nubėgusi į priekį (tai reikštų, kad visos kitos atsilikusios). Šablonas yra čia.

Šalia kiekvieno punkto įrašyk įvertį skalėje nuo 1 iki 10. Visos srities vidurkis bus paskaičiuotas automatiškai. Viso gyvenimo įvertinimą (vidurkių vidurkį) galima rasti apačioje.

Tokį šabloną verta pildyti kiekvienais metais, kad galima būtų stebėti pažangą. Todėl iš anksto surašiau stulpeliuose datas iki 2017 metų.

Balansas
Norint vaizdžiai pamatyti, ar visos gyvenimo sritys eina viena greta kitos, parengiau gyvenimo rato šabloną. Tereikia paimti sričių įvertinimų vidurkius ir juos surašyti į šį šabloną. Dabar teliko apskritimu apjungti  įvertinimus. Ratas turi būti kiek galima apvalesnis. Dideli išsišokimai ir įdubimai rodo, kad gyvenimas yra išbalansuotas. Jie parodo kryptį, kur pirmiausiai reikia padirbėti.

Baigiamosios mintys
Kaip bebūtų svarbu pamatuoti ir tik po dešimto karto kirpti, visuomet svarbiausia yra atlikti konkrečius veiksmus. Tad neužstrikime planavimo stadijoje, metas imtis veiksmų savo tikslo link.

P.S. nepamirškit, kad vertinti savo gyvenimo sritis yra smagu!

Santrauka
Svarbiausia gyvenime yra balansas.

Sričių įvertinimo šablonas čia.
Balanso ratas čia.

Į dabartinę situaciją, mus atnešė mūsų priimti sprendimai. Norėdami keliauti į priekį, turime tai suprasti ir prisiimti 100% atsakomybę.

O kur gi mes dabar esame? Kaip sužinotum, ar judi į priekį, ar atgal, jei pakeistum savo gyvenimą? Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, turime susirasti pradinį atspirties tašką.

Kam reikalingas atspirties taškas?
Pirmoji priežastis yra galimybė sužinoti, ar judame į priekį link savo tikslų, ar vis dėl to atgal. Pavyzdžiui, artimoje ateityje pradėjote sugebėti sutaupyti 2000 lt per mėnesį vietoj ankstesnių 1000. Tai gerai ar blogai? Pinigų turit daugiau, tačiau galbūt dėl to nukentėjo kitos jūsų gyvenimo sritys: prasčiau maitinatės, gyvenat prastesniam bute ir pan. Trumpuoju laikotarpiu tai didelės įtakos neturi, tačiau vėliau tai gali pasireikšti prastesne sveikata, žemesniu emociniu pasitenkinimu ir įvairiais kitais dalykais. Priėjome išvadą, kad būtina gyvenimą įvertini visais pagrindiniais aspektais. Taigi, tik visų aspektų vidurkio padidėjimas reiškia, kad iš tiesų judame į priekį.

Antroji priežastis labai paprasta: kai žinome kur esame, galime lengvai pasakyti, kur norime būti, o svarbiausia, žinome, kaip ten patekti. Įsivaizduokite, kad esate nežinomoje vietovėje, turite žemėlapį rankoje ir norite nukeliauti į Vilnių. Kaip keliausit? Pirmiausia teks susirasti praeivį ir išsiaiškinti, kur šiuo metu esate. Vėliau galėsit nuspręsti, ar galima keliauti pėsčiomis, ar teks skristi lėktuvu ir pan.

Prieš porą mėnesių dariau „generalinę tvarką”. Išmečiau daugybę nereikalingo šlamšto, prisiminimus kruopščiai sudėjau į dėžes. Tai darydamas radau keletą lapų, kuriuose buvo išvardinti mano tikslai. Kiekvienas iš jų parašytas bent vienerių metų skirtumu. Ir žinot ką? Iš kiekvieno lapo bent pusę tikslų esu įgyvendinęs, nors jais vadovautis nustodavau po kelių savaičių. Tie lapai su tikslais buvo labiau norai, tačiau vis dėl to pusę jų pasiekiau, ketvirtadalis jų tapo beverčiais, nes kitaip žvelgiu į pasaulį. Taigi, tik vienas ketvirtadalis laukia savo eilės – visai neblogai. Koks viso šito ryšys su gyvenimo įvertinimu? Labai paprastas – smagu prisiminti ir pajausti, kad pasiekėt to, ko taip norėjot, kas atrodė taip tolima dar visai neseniai.

Manau, kad kasmet reikia įvertinti, kur esame ir kur norime keliauti. Siūlau pradėti nuo išsiaiškinimo, kur esame dabar, kad būtų lengviau keliauti į norimus kraštus. Kitame straipsnyje pateiksiu šablonus, kuriais naudojantis galima paprasčiau ir greičiau atlikti paprastą gyvenimo įvertinimą.