* You are viewing Posts Tagged ‘pensijų fondai’

II pakopos pensijų fondų apžvalga (akcijų pensijų fondai)

Žadėjau Vytautui analizę, kaip man sekėsi pasirinkus II pakopos pensijų fondą „Finasta racionalios rizikos“.

Deja, statistikos labai mažai internete, norint patikrinti, ar tai buvo geriausias sprendimas man. T.y., pirmoji įmoka buvo atlikta 2011 metais, paskutinė 2013. Mėginau apžvelgti būtent šį laikotarpį.

Pradžioje, su entuziazmu ketinau padaryti visų fondų skaičiuoklę ir įvertinti kiekvienu atveju, ką būčiau sukaupęs – deja, tai praktiškai neįmanoma. Tokiu atveju, kiekvienas gana lengvai būtų galėjęs pasiskaičiuoti savo rezultatą. Manau, kad kas nors turėtų atlikti tokį darbą, pvz., Lietuvos bankas.

Prieš pereinant prie statistikos, priminsiu, kas yra IRR: (internal rate of return – vidinė grąžos norma) parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga (procentais) kiekvienas iš atliktų SODRA pervedimų (investicijų) į pensijų fondus. IRR atsižvelgia į visus pensijų fondų atskaitymus bei į lėšų pervedimo laiką.

Iš esmės, šis rodiklis atsižvelgia į viską bei padaro porą prielaidų, pvz., kad gaunate vidutinį atlyginimą. Todėl, jei būtų šio rodiklio statistika 2011-2013 – vien jo pakaktų nustatyti, kurį fondą turėjau pasirinkti.

Pensijų fondų vertės pokyčių statistika

Svarbu nepamiršti, kad tai tik rodiklis, kuris parodo, ar fondas moka tinkamai pasirinkti akcijas investicijoms. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jūs tiek uždirbsite. Pvz., vienas nuskaičiuotas litas nuo 100 litų įmokos, iškart muša jūsų grąžą vienu procentu. Kitas pavyzdys, jūsų lėšos patenka tuomet, kai fondo vienetai būna pabrangę.

image

Iš grafiko matome, kad Finasta fondas per tą laikotarpį pasirodė geriau tik už SEB pensija 3. Bet reikia prisiminti, kad Finastos mokesčiai vieni mažiausių. Todėl pereikime prie kito rodiklio, kur labiausiai pasireiškia statistikos skurdumas.

Akcijinių pensijų fondų IRR rodiklio statistika

image

Visai nestebina visų laikų neigiama grąža Finastos stulpelyje. Tačiau stebint tik mane dominantį laikotarpį, rezultatas yra geriausias. Taip yra todėl, kad per krizę šis fondas krito labiausiai. Tačiau mano lėšos jį pasiekti pradėjo jau po to.

Taip pat, paskaičiavau, kad viso mano įmokėtos lėšos paaugo 12,06% arba vidutiniškai 4,02%. Kas pakankamai panašu į 4,8% 2011-2012 laikotarpiui.

Kai rinkausi, dar nebuvo Swedbank pensija 5. Tad manau, kad mano pasirinkimas buvo geriausias, t.y., geriausias man pačiam. Tai nereiškia, kad tai turi sutapti su jūsų rezultatu.

Tekstinius duomenis excelio failo pavidalu galite atsisiųsti čia.

Statistikos šaltiniai

Jei norite pasitikrinti savo rezultatus, šie šaltiniai pravers.

IRR rodiklis. Bėda, kad jis visad būna viso laikotarpio, išskyrus vieną kartą, kurį ir panaudojau aukščiau esančioje diagramoje: http://www.lb.lt/ii_pakopos_pensiju_fondu_irr_rodiklis

Kitos pakopos, kitokie fondų rodikliai: http://www.lb.lt/finansu_istaigu_finansines_ataskaitos

Įdomu tai, kad internete pilna rezultatų, tačiau dauguma jų nepasiekiami. Pvz., pensijųsistema.lt Tačiau google kopijos (angl. cached) žada, kad ten turėtų būti naudingos informacijos.

Galbūt žinote daugia gerų statistikos puslapių šia tema?

Share

Kaip apsispręsti dėl pensijos kaupimo (kur kaupti pensiją)

Artėjo rugsėjo pirmoji – pasirinkimo laikotarpio pabaiga. Tačiau dabar terminas pratęstas iki lapkričio paskutinės dienos. Bet kokiu atveju, noriu pasidalinti patirtimi, kaip apsisprendžiau dėl pensijų kaupimo būdo. Manau, kad tokiu metu užklysta asmenys, kurie jau žino apie tris galimus variantus, bet dar nėra galutinai apsisprendę. Jiems skirta antroji dalis „Mano pensijų kaupimo pasirinkimas“. Visi kiti, galite skaityti nuo pradžių.

Galima rinktis iš trijų pensijos kaupimo būdų

Visų pirma, kad ir kurį variantą pasirinksite. Teoriškai (nes vargu, ar Sodra gebės mokėti pensiją ateityje) jūsų pensija visad susidės iš trijų dalių:

  1. Bazinė pensija, kurią mokės Sodra, nepriklausomai nuo to, ką pasirinksite.
  2. Pensija dėl automatiškai valstybės pervedamų lėšų į fondus. T.y., kai jūsų alga nuo to nemažėja, tiesiog dalis jūsų sumokėtų mokesčių perkeliama į jūsų pasirinktą II pakopos pensijų fondą.
  3. Dalis, kuri susidarys dėl papildomo savanoriško kaupimo ir valstybės dotacijos.

Visos skaičiuoklės parodo, kuri suma iš kurios dalies susidaro. Pasirinkus tik Sodrą, atsiranda dar viena sąvoka – „papildoma senatvės pensijos dalis”, kuri priklauso nuo stažo ir pan.

Pirmasis variantas. Jei jūs kaupėte iki tol II pakopos pensijų fonde ir grįšite į Sodrą, tai jūsų pinigai toliau kaupsis tame fonde ir bus investuojami. Bet jokių papildomų įmokų ten nepateks. Visą pensijos dalį gausite tik iš Sodros.

Antrasis variantas. Nuo 2014 valstybės pervedamas procentas mažės nuo 2,5% iki 2%. Pasinaudokite žemiau pateiktomis skaičiuoklėmis – vargu, ar jums pakaks tokios pensijos. Nes ji bus tokio pat dydžio, kaip prognozuojama Sodros.

Trečiasis variantas. Jei gaunate į rankas 2000 Lt, po savanoriškos 1% įmokos, jums liktų 1980 Lt (nuo 2016 bus 2% ir jums liktų 1960 Lt). Vargu ar pajusite tuos 40 litų. Tačiau ilgajame laikotarpyje, valstybės dotacija duos didelę grąžą. Nenoriu išsiplėsti apie sudėtinių palūkanų galią, tad teks pagooglinti arba patikėti mano žodžiu.

Nuorodos į pensijų skaičiuokles

Čia galima pasitikrinti, kokios yra prognozės, jums pasirinkus vieną ar kitą variantą. Tikrai naudinga atsidaryti ir pasiskaičiuoti.

Oficiali skaičiuoklė – http://www.pensijuskaiciuokle.lt/ ir http://www.lipfa.lt/skaiciuokle

Gali pasirodyti, kad ten galima pasirinkti labai mažą fondų uždarbį – maksimalus yra 2,5 metinių procentų. Taip yra todėl, kad į tai jau įvertinta infliacija, fondų mokesčiai, atsižvelgimas į vidutinio atlyginimo augimą ir t.t. Vadinasi, žiūrėdami į rezultatą, galite jį įsivaizduoti dabartinėmis kainomis – kad tokia bus jūsų perkamoji galia.

Iš esmės, nuo investicijų grąžos yra nuimami 5%. T.y., optimistinis scenarijus yra toks, kad grąža bus 7,5%, tokiu atveju skaičiuoklėje rinkitės 2,5%. Pesimistinis scenarijus, kad grąža viršys tik 0,5% vidutinį metinį atlyginimų augimą ir bus 5,5%, tuomet rinkitės 0,5%. Vidutinis variantas 1,5%. Tokios metinės grąžos leidžia pamatyti pakankamai realią pensiją šiandieninėmis kainomis.

Žemiau pateikiu vieną pavyzdį:

pensijų progznozė 2500Lt

Matome, kad pasirinkus nei optimistinį, nei pesimistinį scenarijų (1,5% metinį investicijų uždarbį), kaupdami savanoriškai gausime 258 Lt didesnę pensiją. Kaupdami fonduose tik pačios Sodros įmoką, tegautume 22 Lt daugiau.

Mano pensijų kaupimo sprendimas

Mano sprendimą nulėmė du paprasti faktai. Jei sutinkate bent su vienu iš jų, tuomet manau, jūsų pasirinkimas turėtų būti toks, kaip ir mano – kaupti II pensijų fonduose su savanoriška įmoka.

  1. Visuomenė sensta
  2. Norima papildomai kaupti senatvei

Pirmas faktas lemia tai, kad esu įsitikinęs tuo, kad Sodrai lemta žlugti. Nuolat tolinant pensinį amžių problema nebus išspręsta. Mažėjant dirbančiųjų ir didėjant pensininkų – Sodra taps nepajėgi mokėti padorios arba net visai jokios pensijos. Štai citata iš „DNB investicijų valdymo” generalinio direktoriaus, Šarūno Ruzgio, pristatymo: „Darbingo (15-59 m.) ir vyresnio amžiaus (60 m. ir vyresni) žmonių santykis (kiek darbingų asmenų išlaiko vieną pensinio amžiaus sulaukusį visuomenės narį): • 2012 m. buvo 2,7; • 2030 m. bus tik 1,7.” Tai kur kas blogiau nei įsivaizdavau.

Antras faktas. Investuoju savarankiškai, tačiau investavimas į III (taip trečios) pakopos fondus visad traukė dėl valstybės dotavimo. Kuris siektų 15%. T.y., nieko nedarai, o pirmais metais jau uždirbi 15%. Tačiau dabartinis pasiūlymas su savanoriška priemoka, leidžia iš tų įmokų uždirbti nuo ~200% iki 50% tuo atveju, jei jūs gaunate nuo dvigubai mažiau nei vidutinis šalies atlyginimas iki dvigubai daugiau (~2250Lt į rankas).

Per jau minėtą investuok.lt seminarą buvo pateikti matematiniai skaičiavimai, kuriuos atliko lektorius M. Kalensinskas prezentacijai „Ką ir kaip pasirinkti pensijų fonduose?”. Galutinis rezultatas buvo toks, kad reikia gauti didesnę nei 14 473,33 lt algą, kad labiau apsimokėtų investuoti į III pakopos fondus nei II. Turima omenyje, gaunama dotacija iš valstybės. T.y., gaunant tokią algą, jums valstybė ir dotuos tik 15%. Vadinasi, kad gaunant mažesnę algą ir ketinant vis tiek investuoti, geriau tai daryti II pakopos fonduose.

Dar reiktų pridurti, kad II pakopos fonduose taikomi mokesčiai yra mažesni nei III ir turbūt mažesni už visus įprastus ne pensinius fondus (šito negaliu garantuoti, netikrinau kiekvieno).

Dėl įdomumo pateikiu nuorodą į seną straipsnį, kuriame rinkausi į kurį konkretų II pakopos fondą investuoti savo lėšas.

Share

Kaip pasirinkau II pakopos pensijų fondą

Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad norėjau tokio, kuris didžiąją dalį investuoja į akcijas su galimybe krizių laikotarpiais pasirinkti konservatyvesnį fondą. Pasirodo, kad dabar kiekviena įmonė tai leidžia ir nuo šių arba praeitų metų neima už tai jokio mokesčio. Štai dar viena priežastis, kodėl krizės yra gerai – viską sustato į savo vietas.

Visą laiką naudojausi „Swedbank“ (buvęs „Hansa“) paslaugomis, tad jų fondo pasirinkimas leistų visus savo finansus ir toliau tvarkyti vienoje vietoje. Taip pat, pensijų fondų pririšimas prie banko pavadinimo, suteikia patikimumo. O kur dar tai, kad jie valdo didžiausią rinkos dalį ir varžosi dėl jos dydžio tik su „Seb“.

Buvau susitikęs su MP Baltic fondų ir Swedbank konsultantais. Pirmas susitikimas vyko pavasario pradžioje, kitas prieš 1-2 mėnesius. Tuo tarpu sutartį pasirašiau tik šiandien (2010.06.21).

Kas svarbu renkantis fondą?

Manau, kad įvairūs mokesčiai, užimama rinkos dalis bei fondo rezultatai parodo 80% svarbių kriterijų. Likę 20% galėtų būti tokie, kaip jau minėtas bankų vardų siejimas su pensijų fondų įmonėmis. Tačiau vardas kainuoja, kaip ir įprastų prekių rinkose.

Atmetimo metodas
Seb“ atmečiau, nes nesugebėjau rasti normalios informacijos apie jų fondų mokesčius. Ar paprastas žmogus turi nagrinėti taisykles, norėdamas susižinoti paprasčiausius dalykus? Draugiškumas patenka į minėtuosius 20%. Pradėjau rinkti apie jį duomenis ir supratau, kad tai per sudėtinga. Dar pridėjau prielaidą, kad vargu, ar kuo skiriasi nuo „Swedbank“, nes užimamos rinkos dalys panašios kaip ir pati darbo specifika.

Aviva“ – ta pati problema kaip „Seb“, bet bent rodiklius patogiai pateikia. Pažiūrėjau fondų rezultatus – geri, bet neypatingi, tad neverta lyginti.

Atmetam, atmetam, atmetam.

Kas liko?
Swedbank“, „Finasta“, „MP“.

Fondų lyginimas

Kopijuota tiesiai iš MS Excelio, orginalų failą galima rasti čia. Įvertinimas daugiausia susideda iš fondų rezultatų ir jų renkamų mokesčių palyginimo. Kodėl svarbūs rezultatai turbūt akivaizdu – kuo didesni rezultatai, tuo daugiau pensijos gausime.

Dabar apie mokesčių svarbą. Tarkim, Sodra perveda į „Swedbank“ 100lt, tai šis pasiima sau 3% = 3 litus. Tuo tarpu „Finasta“ tik 1,49 lito. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno šimto lito, investuodamas į Finastą iškart uždirbu 1,51% – manau, tai ženklus procentas.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra dabar taikomi ir maksimalūs mokesčiai.
Dabartiniai
– mokesčiai, kuriuos bankas nuskaičiuoja dabar.
Maksimalūs – tai riba iki kurios pensijų fondo įmonė turi teisę kelti dabartinį mokestį.

Šiuo metu „krizė“ ir visi bet kokiais būdais bando pritraukti klientus, todėl einamuosius mokesčius mažina. Tačiau, kai krizė baigsis, jie ramia sąžine galės mokesčius didinti – sutartis jiems suteikia tokią teisę. Turėkite omenyje, kad sutartį nutraukti galima tik po 3 metų, o pensiją kaupti reikės dešimtis metų, todėl remtis vien einamuoju mokesčiu būtų kvailas sprendimas.

Įmonė Swedbank MP Finasta Koeficientai Geriausias
Fondas Pensija 4 extremo III Racionalios rizikos
Uždarbis
Šie metai 3,85% 4,34% 7,10% 0,4 F
Metai 16,77% 12,82% 25,97% 0,6 F
3 mėn 0,57% 2,06% -1,41% 0,25 M
Nuo veiklos pradžios -6,26% 15,63% 31,77% 1,2 F
Nuo veiklos pradžios vidutiniškai -1,39% 5,68% 4,95% 1 M
Mokesčiai
Perėjimo į kitą fondą 0,20% 0,00% 0,00% 0,2 M ir F
Maksimalus perėjimo į kitą fondą 0,20% 0,20% 0,00% 0,5 F
Perėjimo tarp savų fondų 0,00% 0,00% 0,00% 0,5 =Lygybė=
Įmokos mokesčiai 3,00% 2,00% 1,49% 1 F
Maksimalūs nuo vienos įmokos 3,00% 3,00% 1,49% 1,5 F
Valdymo (nuo vidutinės metinės vertės) 1,00% 0,99% 0,99% 0,75 MP ir F
Maksimalūs valdymo mokesčiai 1,00% 1,00% 0,99% 0,75 F
Kitka
Rinko dalis (visi valdomi fondai) 38,95% 1,46% 3,48% 0,5 Swed
Išgyveno krizę Taip Ne Taip 0,75 F ir Swed
Fondų internetinė platforma Yra Yra Yra 1 =Lygybė=
Visi finansai kartu (kol kas Swedbanke) Taip Ne Ne 0,3 Swed
Įkūrimo data 2005.12.19 2007.09.24 2004.01.01
Galutinis įvertinimas 2,75 3,700 6,15

Rezultatai ir nugalėtojas

Į aukščiau esančią lentelę neįeina 20%, kuriuos turi „Swedbank“. Taip pat nesu susipažinęs su „Finasta“, todėl per didelio pasitikėjimo ji man nekelia. Įvyko dviprasmybė, norėjau rinktis pagal skaičius, bet kartu ir pagal emocijas. Todėl galų gale mečiau monetą su mintimi – „tegu laimi Finasta“. Laimėjo! 🙂 O gyvenime atsitiktinumų nebūna.

image

Šiandien buvau Finastoje ir pasirašiau sutartį, pasirinkdamas Racionalios rizikos fondą. Labai patiko konsultantas. Ačiū tau! 😉

Išvados
Nesu finansų ekspertas. Be to, esu optimistas linkęs rizikuoti, todėl į pateiktą informaciją žiūrėkite itin atsargiai.

Tačiau manau, kad informacija pravers tiems, kurie aktyviai vairuoja savo finansinį gyvenimą. O ypatingai tiems, kurie negali išsirinkti konkretaus pensijų fondo. Manau, kad turite keletą variantų, kuriems galite panaudoti čia taikytą vertinimo metodą ir galų gale apsispręsti. O taip, žinau, kad tai sunkus ir alinantis darbas 😉

Share