* You are viewing Posts Tagged ‘pradžia’

Kaip pradėti arba tiltų atgal sugriovimas

Vienas pagrindinių dabartinių tikslų yra finansinė nepriklausomybė. Turiu idėjų, ką išbandyti, tačiau niekaip neprisiverčiu. Esu pradėjęs „knibinėti“, tačiau prie rimtų veiksmų niekaip nepereinu. Negaliu nei suplanuoti, nei kitaip pradėti tvirtai dirbti ties ta linkme.

Atidėliojimo priežasčių galima būtų sugalvoti daug, bet susikoncentruokime ties sprendimu. Šiuo konkrečiu atveju jis susideda iš dviejų dalių:
a) kelio atgal sunaikinimas (angl. burn the ships);
b) laiko limito naudojimas (angl. timeboxing).

Kelio atgal sunaikinimas (prisivertimas pradėti)

Iki šiol dar nebuvo nė vieno dalyko, kurį parašiau bloge, bet vėliau neįvykdžiau. Tai tam tikra prasme yra viešas tikslo siekimo paskelbimas, nes realiai kelias atgal yra – galiu juk nesiimti veiksmų – rimtos žalos nepatirsiu. Galų gale, vėliau galėčiau apie tai puslapyje tiesiog neužsiminti. Tačiau mano akimis – kas čia parašyta – tas turi būti padaryta, todėl suvokiu tai, kaip kelio atgal sunaikinimą.

Manau, kad verta paminėti daugiau pavyzdžių:

  • Kazino savininkas, kuris pakabino visiems matome vietoje lapus su savo nuotrauka ir pasižadėjimu sumokėti 1 000 000$ tam, kuris pamatys jį rūkantį.
  • Žmogus įmetęs į pašto dėžutę laišką apie atsistatydinimą.
  • Iš Sun Tzu knygos „Karo menas“: jei karvedys savo armiją nuveda į tokią vietą, kad jie neturi galimybės atsiraukti, pvz., už jų tik status skardis, tuomet jie kaunasi kur kas geriau, nes žino, kad arba žus, arba laimės (turbūt iš čia kilo angliškas pavadinimas, kai kažkoks karvedys išsilaipino svetimoje žemėje, liepė sudeginti laivus, kuriais atvyko. Tada kariams nebeliko nieko kito, kaip sėkmingai užgrobti naujas žemes arba mirti).
  • Nesąmoningas, tačiau tinkamas pavyzdys: studentų mokymąsi paskutinę naktį. Nebelikus kur atidėti, pagaliau pradedama mokytis.
  • Pažadas sau kažką padaryti. Jei jau pažadėjau, tuomet tikrai padarysiu. Tačiau retai naudojuosi šiuo stebuklingu žodžiu, nes pažadas tai absoliuti būtinybė jį įvykdyti – turiu būti įsitikinęs, kad galėsiu. Tik nereikia painioti su paprastu pasakymu, kad kažką nuveiksiu – jį galima keisti, modifikuoti, atidėti ir pan.

Laiko išskyrimas (angl. timeboxing)

Gal kas žino geresnį lietuvišką terminą? Esmė tokia, kad kol kas nėra nei darbo pradžios nei pabaigos. Neaiškios jokios darbų trukmės. Nieko panašaus nesu daręs. Turbūt reiks išmokti keletą naujų dalykų. Tokio tipo darbus mėgstame atidėlioti.

Kad visa tai palengvinti, tiesiog skirsiu tam 20 minučių, per kurias negaliu nieko daryti išskyrus tai, kas susiję su mano tikslu.

Pirma, tai trumpas laiko tarpas, todėl lengva įsipareigoti ir nė nepastebėti, kaip praėjo laikas. Antra, dažniausiai pradžia sunkiausia, o prisėdus, pavyksta be jokios prievartos tam skirti kur kas daugiau laiko nei planuota.

Kaip tai veikia?

Nuo 2011.05.05 iki 2011.06.03 imtinai (30 dienų), kiekvieną šiokiadienį skirsiu 20 minučių laiko savo tikslo siekimui. Po šio eksperimento, nuspręsiu ar pratęsti darbą ir apie tai parašysiu puslapyje.

Štai praktiškas šiame puslapyje aprašomų metodų panaudojimas.

Share

Kaip nustoti atidėlioti

Dažnai girdime, žmones sakant: „numesiu 10 kilogramų. Pradedu jau rytoj!“ Arba: „pradėsiu kasdien skaityti po valandą, pradedu nuo kitos savaitės.“ Arba: „kitą mėnesį jau tikrai tikrai pradėsiu kas rytą mankštintis.“ Problema ta, kad tai tik būdas pateisinti savo tingumą. Tai būdas apgauti save: mes pasakom, kad darysim, pasakom net kada darysim. Tokiu būdu mūsų sąžinė tarsi lieka švari. Juk mes atseit kažką darom. Problema ta, kad taip galima atidėlioti nors ir visą gyvenimą.

Atidėliojimas yra liga
Atidėliojimas yra viena iš klaidų, kurias galima padaryti siekiant bet kokios sėkmės. Atidėliojimas yra tiesiog bėgimas nuo visaverčio gyvenimo, kurį galima gyventi šią akimirką. Tačiau labai mažai žmonių sugeba visiškai neatidėlioti darbų – dauguma serga šita liga.

Kodėl tai liga? Jei žmogus nuolat atidėlioja, jis tiesiog sau meluoja. Bėga nuo savo norų, nuo savo ateities. Klampina save praeityje, bando išlaikyti nepakitusį statusą. Galbūt bijo nesėkmės. Labai panašu į psichologinio invalidumo simptomus. Kad ir kas tai būtų, ar tikrai to norit savo gyvenime? Gerai pagalvokit – juk jūs patys galit pasirinkti.

Nėra nukeltų darbų
Kas yra nukeltas darbas? Toks darbas, kurį žmogus žada padaryti rytoj vietoj to, kad padarytų šiandien? Rytojaus darbai neegzistuoja, nes rytojaus dar nėra.

Kas tuomet yra atidėliojimas? Niekas. Juk tikrovėje paprasčiausiai egzistuoja nepadarytas arba padarytas darbas.

Taigi, darbas yra padarytas arba ne. Juoda ir balta. Čia nėra vietos pilkai spalvai.

Kaip nustoti atidėlioti

  1. Paskaitykite dar kartą pastraipą „Atidėliojimas yra liga”. Ar tikrai norite ja sirgti? Užstrigti vienoje vietoje? Nieko nepasiekti? Visada gailėti savęs ir sakyti „rytoj jau tikrai pradėsiu daryti X”.
  2. Vietoj „rytoj” paskirkite konkretų laiką, pavyzdžiui, trečiadienį 22:00. Įpareigokite save, pasiryžkite tam. Paskirkite atpildą už tai. Imkite ir padarykite tai paskirtu laiku.
  3. Ar prisimenate tą malonų jausmą, kai kažką padarote? Projektas ar tiesiog kažkokia užduotis yra didelė, sudėtinga. Trūksta informacijos norint suprasti, kiek iš tiesų reikės įdėti darbo. Kaip visada, norime ją padaryti labai gerai, todėl vis atidėliojam ir atidėliojam. Pradedam jausti tą nemalonų jausmą – mus graužia sąžinė, kad nieko nedarom. Galų gale imam ir padarom, kad ir nedidelę darbo dalį. Tuomet mus apima malonumas, kad darbas juda į priekį. Be to, net nebuvo sunku tai padaryti, kaip atrodė iš pradžių. Pasirodo, kad tai gerokai paprasčiau ir smagiau, nei manėme. Prisiminkite šį malonų jausmą.
  4. Galbūt atidėliojate ne viską, o tik tam tikrus dalykus? Tuomet gerai pagalvokite. Gali būti, kad jūs visai nenorite to daryti. O kam daryti, ko nenorite? Turbūt tai kažkoks dalykas, kurį laikote naudingu, tačiau tokiu, kuris nuobodus, varginantis ir reikalaujantis jūsų laiko. Galbūt tai kažko kito jums primestas darbas? Tokiu atveju surašykite privalumus, kuriuos suteiktų darbo padarymas. Jei privalumai nesumažina jūsų noro atidėlioti iki minimumo, tuomet tiesiog išbraukit šį darbą iš savo sąrašo.
  5. Sunku padaryti viską iškart, tad paskirkite 30 minučių darbo darymui. Vos tik praeis šis laikas, galite tučtuojau liautis. Tokiu būdu išvengiama atidėliojimo dėl užduoties didumo ir sudėtingumo. Kartu pastebima, kad nebuvo taip sunku, kaip manyta. Be to, gautas malonumas, kad darbas pajudėjo į priekį, motyvuoja ir toliau jo imtis.
  6. Supraskite, kad esate per daug ypatingi, kad nuolat gyventumėte susirūpinę dėl to, ką turite padaryti. Kai kita kartą pasijusite nepatogiai dėl atidėliojimo keliamo nerimo, prisiminkite, kad save mylintys žmonės savęs taip neskaudina.
  7. Kur kas svarbiau yra ką nors padaryti nei stengtis tai padaryti tobulai taip ir negaunant apčiuopiamo rezultato. Tad imkite ir darykite.
  8. Jei ketinate pradėti skaityti, pradėkite dabar. Jei ketinate pradėti papildomai šviestis savo profesinėje srityje – pradėkite dabar. Vienintelis laikas, kurį turim, yra dabar. Vakar diena yra praeitis, o rytojus dar neatėjo.

Išvados
Nemeluok sau ir neapgaudinėk savo sąžinės, kad kada nors kažką padarysi. Imk ir padaryk. Pradėk šiandien, pradėk dabar. Kuo anksčiau pradėsi valdyti savo gyvenimą, tuo anksčiau jis duos norimus rezultatus. Niekada neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.

Share

Mažas žingsnelis

Netgi kelionė aplink pasaulį prasideda vienu mažu žingsneliu.

Visi esam susidūrę su tuo, kad reikia padaryti kažką didelio, labai didelio. Na, mums taip atrodo. Nuolat atidėliojam darbą arba susigalvojam kitų bereikšmių darbų, pvz., susitvarkyti stalą, kambarį ir pan. Ir tu, ir visi kiti žino, kad tu taip tik atidėlioji, kas neišvengiama. Kitas trukdys, kad norim padaryti tobulai ir iš pirmo karto. Taip būna? Na, kai kas tiki pasakomis ir užaugę.

Be to, visi žinom, kad reikia tiesiog imti ir padaryti tik vieną mažą dalelę darbo. Tuomet ledai būtų pralaužti. Galima susitarti su savimi, kad dabar skirsiu pusvalandį tam laiko. Tuomet nustatyti laikmatį, ir pirmyn! Vos laikas baigsis, galima bus eiti užsiimti mėgstama veikla be sąžinės graužaties, kad nieko neveiki per dienų dienas. Taip išvengiama įtampos, atsiradusios dėl įsitikinimo, jog reikia padaryti daug ir tobulai.

Siūlau šį metodą panaudoti plačiau. Kodėl tai taikyti tik vienam projektui? Galima taikyti kiekvieną dieną, bet kokiam darbui. Siūlau pamėginti štai ką: kiekvieną dieną po vakarienės atlikti vieną mažą darbą (žingsnelį) bei nuspręsti, link kur žengsi rytoj – kitas darbas.

Kad būtų dar lengviau, siūlau tai daryti tik 30 dienų. Jei po jų, tau nepatiks gauti rezultatai, galėsite drąsiai to atsisakyti. Toks paprastas lankstumas leidžia, kur kas lengviau pradėti mažų žingsnelių seriją, nes neįpareigoja to daryti nuolat.

Kad būtų dar maloniau, susigalvokite, ką gausite, jei tai vykdysite viso labo 30 dienų. Na, tarkim atsidėsite 50 lt norimam daiktui. O gal nusipirksite daug mėgstamo šokolado?

Labai paprasta ir efektyvu. Be to, padidina pasitikėjimą savimi ir pakelia nuotaiką, nes žinai, kad vakar, šiandien ir rytoj nuveiksi kažką, kas tavo gyvenimą bent mažumėlę pastūmės į gerąją pusę.

Share