Keletas gyvenimo pamokų apie pinigus
Esu rašęs apie pasaulio suvokimo prizmių sumą, kitaip vadinamą paradigma. Šįkart noriu vaizdžiai pailiustruoti, finansinio supratimo skirtumus.
Kuo mažiau uždirbama, tuo geresnis žaislas
Kadangi mano smegenys bando viską visuomet racionalizuoti (išskyrus, žinoma, savo poelgius 😉 ), efektyviai naudoti resursus – tai pamačius žmogų, kurio pajamos akivaizdžiai yra nedidelės, bet kartu besinešiojantį naujausio modelio IPhone are Samsung telefoną, staiga pradeda trūkčioti akių vokai, nes smegenys negeba paaiškinti, kas čia vyksta.
Paprastai, kuo pajamos mažesnės, tuo konktrastas atrodo įspūdingiau. Telefonas tik vienas pavyzdys, bet tai gali būti naujausias IPad’as, pats „mandriausias“ dviratis, geriausias fotoaparatas ir t.t.
Čia pirmasis žingsnis į finansinę priklausomybę, nes net didėjant pajamoms, jų akivaizdžiai nepakaks naujiems įgeidžiams.
Mandras BMW
Tai realus pavyzdys iš gyvenimo, kurį papasakojo draugas. Ilga istorija trumpai. Dirba moteris už ~1200Lt į rankas, turi vyrą, statantį langus. Taip pat, jie augina vaiką, kuris kaip tik keliauti į mokyklą pradės. Moteris visad taupi, skundžiasi, kaip nėra pinigų. Konkretus pavyzdys, kad per įmonės balių, pagailėjo 5 lt vakarienei, nes atseit neturi pinigų. Vėliau lemeno apie tai, kad negali vaiko išleisti į mokyklą, nes viskas brangiai kainuoja. Žodžiu, amžini skundai, kaip nėra pinigų.
Vėliau įvyko istorijos nušvitimas, kai buvo pamatyta, su kokiu BMW yra važinėjama į darbą ir iš. Mašinos kaina apie 30k Lt. Nešnekant apie daug didesnes išlaidas eksploatacijai.
Tai, taip ir norisi šaukti jai į ausį: parduok mašiną! Nusipirk kitą už 10k. 20k užteks ir maistui, ir vaikui į mokyklą išleisti, ir daliai skolų susimokėti. O už kaskart liekančius pinigus nuo eksploatacijos, per 5-10 metų išeis nauja mašina už 10k.
Geras kompiuteris
Kaip programuotojui, sunku rašyti šią istoriją, bet tenka. Taigi, esmė paprasta. Žmogus nusipirko laptop’ą už maždaug 3,869.87 Lt (899,97£). Darbe visi į tą žmogų žiūrėjo išpūstom akim, kai kas net paklausė, ar pirko išsimokėtinai.
Žinoma, kad ši istorija nutiko man. Tuo noriu pailiustruoti, kaip visi kitaip mato tą patį pirkinį. Pvz., pats galiu puikiai pagrįsti, kodėl mano kompiuteris nekainavo 1200Lt. Mano 6 metų laptop’as būtų buvęs tokios pat spartos kaip naujas bei milijoną kartų lėtesnis nei darbinis. Taip pat, prie kompiuterio praleidžiu labai daug laiko ir uždirbu juo pinigus. Galiausiai, sutaupyti tokią sumą man tereikia 2-3sav.
Čia grįžtame prie kito problemos kampo. Sumokėta suma yra arti vidutinės kompiuterio kainos, tad net į brangių kompiuterių ruožą nepatenka. Kam pirkti brangų kompiuterį? Kuo kaina eina aukštyn, tuo pridėta sparta ir nauda vis mažėja. T.y, pradžioj didėjanti kaina, stipriai gerina kompiuterį, o vėliau ta kreivė vis lėtėja. Kompiuteris už 5000Lt, praktiškai niekuo nebus geresnis, išskyrus gal geresnes ekrano spalvas, kiek plonesnis, baterija gal valanda ilgiau laikytų ir pan.
Moralas toks, kad net, jei tikrai turi pinigų, vis tiek neperki, ko tau nereikia.
Kiti pavyzdžiai iš mano gyvenimo
Turiu paprastą Nokia Lumia 620 (pirkau už 600Lt, neturiu jokių abonentų). Kuria beveik esu patenkintas. Kol iki darbo reikdavo važinėti beveik valandą, galvojau apie Samsung S3, kas būtų pigu, kai jau yra S5. Tuo tarpu, niekuo jiems nenusileidžia. Šneku apie realius dalykus, o ne blablabla. T.y., S3 gali padaryti viską tą patį, ką S5. Tiek video paskaitų galėčiau žiūrėti, tiek internetą naršyti, tiek muziką klausyti, tiek bėgimą sekti, tiek navigacija naudotis.
Pereikime prie mašinos. Turėjau, kai buvau jaunas ir kvailas Alfa Romeo 156 2.0, pasimokiau. Dabar turiu VW Passat B5 1.9 TDI (81 kW). Čia vėl pasirinktas geras variantas – eksploatacija pigi, bet mašina erdvi. Tai praversdavo, nes reikdavo daug visko vežti bagažinėj ir važiuoti keliese.
Apie automobilio galią. Kodėl tai ne 66kW variantas? Kodėl ne 91kW? Todėl, kad 66kW vs 81kW pirkimo kaina nesiskiria, eksploatacija irgi realiai nesiskiria. Tuo tarpu dar galingesnis variantas, jau keltų eksploatacijos kainą ir problemų dažnumą.
Skupas moka du kartus
Vytenis komentaruose puikiai pastebėjo, kad kartu negalima tiesiog pirkti pigiausio daikto. Kai pirkau aukščiau minėtą automobilį, apėjau visą Kauno automobilių aikštelę ir pasirinkimas buvo realiai tik dvi mašinos – abi brangiausios. T.y., pigiausi variantai prasidėjo nuo 8500, o abu brangiausi buvo 12 500 ir 13 000. Abu šie variantai buvo akivaizdžiai mažiau nudėvėti nei kitos mašinos. Kadangi labai ilgai vaikščiojau, tai tą už 13 000 jau nupirko man panosėj ir likau su 12 500 variantu. Nebuvo tai tobulos būklės mašina, bet kartu, problemų turėjau mažai. Realiai keisti reikia tik sudylančias detales, kaip granata, stabdžių kaladėlės, pakabos restauracija ir pan. Jei palygintumėte mano remonto išlaidas su kitais tokių mašinų savininkais, esu įsitikinęs, kad mano išlaidos savo mažumu patektų tarp 10-20% pigiausiai „gendančių“ automobilių, nes sumokėjau kainą į priekį ir sutaupiau savo nervų bei laiko.
Be to, automobilio rida yra tikra. Pardavėjo rodomais serviso lapukais nepasiklioviau. Juk kiekvienas jų gali prispausdinti? Todėl galvojau, kad standartiškai ji turėtų būti atsukta. Tačiau, vėliau tvarkydamas automobilį, radau porą serviso lapų su 2007 ir 2005 datomis. Jei išvestume metinį kilometražo vidurkį ir pratęstume iki įsigijimo metų, tai tokia rida ir turėtų būti. Na, o tai paaiškina retus gedimus.
Išvados
Visuomet pirkite tai, kas pagal kišenę. Jei kišenė didelė, vis tiek dažniausiai nėra prasmės pirkti brangiausio varianto. Pasidomėkite, už ką ketinate mokėti pinigus. Mąstykite racionaliai, o ne „noriu naujausio, geriausio“. Čia tik reklamos praplautos smegenys kalba už jus.
New post: Keletas gyvenimo pamokų apie pinigus http://t.co/gZeypedi2c
Dėl naujausio sutikčiau, dažniausiai neverta pirkti naujausio, nes tiesiog moki už „new”. Bet dėl kokybiško daikto (jo tiesa reikia paieškoti) geriau mokėti didesnę kainą.
Dėl mašinos, reiktų pažiūrėti, mašina už 10K gali turėti tiek eksploatacijos ir tiek remonto/laiko išlaidų, kad pilnai padegtų automobilio 30K kaina su eksploatacija. Rašau iš patirties, turėjau pigų automobilį -> daug remontavau, turiu „brangesnį” automobilį, mažiau remontuoju, mažiau kuro pilu. Aišku tai nėra „sportinis” automobilis. 🙂
Sveiki, Vyteni! 🙂
Dėkui už nuomonę, papildžiau straipsnį dalimi, kaip pirkau patį brangiausią to modelio automobilį.
Mano nuomone, kad ta moteris vazineja su tokia masina, nes ji turi pinigu tiesiog, pas ja islaidos pakankamai dideles – kiek uzdirba tiek ir isleidzia. Istikruju nenuostabu – juk jos niekas nemoke kaip elgtis su pinigais. Cia is tos serijos, kad nors ir kiek tures pinigu vistiek bus mazai, nes uzdarbis traukia islaidas 1:1. Is kitos puses cia nera nieko blogo, o net gi pagirtina, nes kiekvienas suprantame pinigu esme kitaip. Kazkas kaifuoja nuo darbinio amziaus ir islaidauja, o kazkas investuoja ir kaupia ateiciai. Tiek ten tiek ten yra logikos ir nera teisingo atsakymo. Gyvenimas ir pinigai viskas turi savo kaina uz kuria mes susimokame. Nekaupei? Neturesi. Kaupei? Turesi. Bet tie kurie kaupia taupo ir stengiasi ? Ar jie pripazins sau, kad gyvena pilnavertiska gyvenima ? Taip ? Reiskia viska gyvenime daro teisingai. Deja laiko neatsuksi, amzius kyla. Pati didziausia rizika gyvenime – gyventi. Svarbiausia lemtinga diena nelikti su puse milijono banko saskaitoj. 🙂
Labas, Kirvi 🙂
Puikus komentaras. Tik drįsčiau, kiek paneigti, kad nėra teisingo atsakymo. Būtent kaip tavo komentare, yra skirtingi žmonės. Pagal jų prioritetus bei gyvenimo tikslus, jie gali nuspręsti, kuris sprendimas yra teisingas būtent jiems.
Tas moters pavyzdys būtent todėl ir parodo, kad jos pasirinkimas yra blogas. Savo skundais ir gyvenimo būdu ji rodo, kad jos tikslai vienoki, bet veiksmais rodo, ką kita. Žinoma, galima sakyti, kad veiksmai yra tikras rodiklis, bet dažniausiai veiksmai yra tai, kas yra mūsų smegenyse tarsi autopilotas. Tad, tiesiog varai per gyvenimą ir darai kvailus dalykus, vietoj to, kad darytum, kas tau naudinga.
Bet svarbiausias dalykas yra tas, kad, žmonės labai klaidingai supranta žmones, kurie taupo. Taupymas nieko neatima iš gyvenimo. Važiuoti 20 metų senumo automobiliu yra tas pats, kas važiuoti nauju. Ir vienu, ir kitu nuvažiuosi. O norėjimas „pasirodyti“, tai tik charakterio silpnybė, kuri turėtų būti išrauta su šaknimis, jei pasiekus brandų amžių (kokie 25-35) automatiškai neišnyko.
Būtent todėl apie tai kalbu, nes pats buvau „silpnas“ būdamas jaunas, norėjau tokių nesąmonių. Tačiau, kai galiu įsigyti bet ką, jau yra supratimas, kas iš tiesų neša džiaugsmą. Pusė milijono sąskaitoj daug daugiau džiaugsmo, nei Ferrari ir Lamborghini mano garaže.
Kaip ten bebūtų, visiškai teisinga – yra skirtingų žmonių, kuriems tikrai yra teisingas kelias viską išleisti, nes tai pilnai atitinka jų gyvenimo tikslus. Tačiau, dauguma tik gyvena autopilotu, kai tikrieji gyvenimo norai ir siekiai yra kitokie nei amžinas vartojimas.