Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Metai gyvenimo Londone

2014-09-12 sueina metai, kaip gyvenu čia. Pagalvojus apie pradžią, kiek daug nežinota, kiek iššūkių laukė, apima nostalgija. Kiek daug visko pasikeitė per metus. Tačiau kartu gyvenimas teka ta pačia vaga.

Kaip sakiau prieš važiuojant prieš kelionę, taip sakau dabar: pagyventi užsienyje bent kurį laiką tikrai būtina. Tai ne tas pats, kas nuskristi savaitei į Turkiją atostogų.

Blogo paminėjimai svetur

Birželio gale sužinojau, kad mano interviu pateko į alfa.lt. Straipsnis vasario mėnesio, bet net po laiko smagu sužinoti.

Visai neseniai patekau į „debesyliškiausių“ blogų sąrašą. Manau verta visiems nueiti čia ir permesti akimis sąrašą – rasite vertingų puslapių.

Pagaliau blogas yra facebook’e

Turbūt sėdu į nuvažiuojantį traukinį, tačiau nuo šiol galite spausti Like esantį dešinėje. Facebook’e nuolat gausite pranešimus apie naujus straipsnius ir galbūt trumpus pasisakymus, kurie netelpa į straipsnio rėmus.

Kokių straipsnių laukti?

Apie finansinę nepriklausomybę galvojau jau labai seniai. Dar studentas būdamas galvojau, kaip būtų smagu turėti 300 000 Lt sąskaitoj, gauti 10% palūkanas bei iš to gyventi. Tikrai būtų puikus gyvenimas.

Visad mano darbai ir tikslai sukosi apie tai. Tai naują idėją išmėginti, tai investuoti, tai prisijungti prie verslo kaip partneris. Įsigyti butą nuomai, sukaupti didelę sumą pinigų ir t.t.

Per paskutines šios vasaros atostogas atradau piniguotą ūsuotąjį. Pradėjau siurbti informaciją. Virš mano galvos užsidegė ryškį, ne šiaip kokia, bet LED lemputė 😉 Jis padarė tai, ko siekiu, pasinaudodamas tokiom pat priemonėm, kurias turiu. Tad artimiausiu metu tikiuosi rašyti apie finansinę nepriklausomybę, t.y., pinigų uždirbimas, taupymas, gyvenimo stilius, kai pabėgi iš vartotojiškumo liūno, investavimas ir pan.

Iš esmės, dviratis pati geriausia transporto priemonė, todėl kartu su juo gyvenu ir miegu. Be to, tai dar malonumas bei mankšta.

Dviratis kaip pomėgis

Visada mėgau važinėtis dviračiu. Kai buvau Lietuvoje paskutinį kartą, daug važinėjau su mamos dviračiu. Suteikė malonumo, bet tai ne tas dviratis, kuriuo gali važiuoti kaip nori, per ką nori ir kada nori.

Jei važiuoti dviračiu, tai tik agresyviai ir greitai – kitaip nuobodu. Būtent taip važinėdavau Lietuvoje kurį laiką į darbą. Tai lėmė dviračio tipą: ilgai svarstęs pirkti hibridą, galiausiai nusipirkau kalnų dviratį. Sprendimu esu patenkintas! 🙂

Vos nusipirkęs spėjau sudalyvauti vykusiame London Prudential RideLondon Free Cycle. Numyniau porą ratų Free Cycle trasa (paspauskite nuorodą, jei norite pamatyti, kaip tai maždaug atrodo) – uždaryti keliai automobiliams, kad dviratininkai galėtų važiuoti būsimos dviračių lenktynių trasos dalimis ir grožėtis Londono įžymybėmis. Po to, dar iš centro grįžau atgal namo, tai ~50km. Tos pat dienos rytą buvau 5km bėgimo varžybose – visą rytdieną teko valgyti, kad atstatyti kalorijas 😉

Kasdienė mankšta

Atstumas iki darbo viso labo 3,5 kilometro. Įveikiu jį per 7-11 minučių, priklausomai nuo to, kiek raudonų dega ir, kiek taisyklių linkęs pažeisti (važiuoti per pėsčiųjų raudonas/žalias, kai automobiliams dega raudona). Vidutinis greitis ~25km/h, maksimalus ~41km/h. Kaip su kalnų dviračiu, tikrai geras rezultatas. Iš esmės, su automobiliu gaunasi toks pats greitis.

Tai leidžia sudeginti apie ~110 kalorijų ryte ir tiek pat vakare. Prie to dar pridedame mano pietinį 1,5km pasivaikščiojimą su ~105 kalorijomis ir viso 325. Tai ne tik, kad man iš tiesų net nebereiktų mankštos, bet dar visad į darbą nuvažiuoju visiškai pabudęs. Grįžtu namo visą stresą ir viską pamiršęs – šviežias.

Dviratis kaip transporto priemonė

Pirmoji važinėjimo į darbą savaitė „nudžiugino“ viena lietinga diena – iš esmės, tai buvo smagiausia kelionė namo – sugebėjau truputį ir į sieną atsitrenkti, nes dar nebuvau pakankamai stipriai pripratęs prie stabdymo greičio, o papuolus šlapiai dangai, užsimaniau maksimaliai pasimėgauti. Taip pat, supratau, kad reiks specialios aprangos, jei noriu važinėti ištisus metus bet kokiu oru.

Per pirmas dvi savaites sutaupiau ~20£ (90 Lt), kas leidžia tikėti, kad dviratis su visais priedais ir apranga atsipirks per porą metų.

Finansinė išraiška

Visas straipsnis išeitų iš to, kaip pirkau dviratį, bet šįkart ne apie tai. Taigi, nusipirkau dėvėtą kalnų dviratį 2014-08-03 už 410£ (1763 Lt).

Kadangi mokomės iš klaidų, tai paminėsiu, kad pirmas servisas kainavo dar 100£, spyna dar 32£. Taigi, galutinė suma yra maždaug 550£ (2 365 Lt)

Be to, dar reiks nusipirkti priekinį žibintą, apie 30£, neperšlampamą švarką ir kelnes. Tikėtina, kad bus bėdų, kaip prakiurusi padanga ir pan. Tad galutinė suma turbūt bus 800£ (3440 Lt) ar net daugiau.

Kita vertus, per metus transportui sutaupysiu bent 400£ (1720 Lt). Taupytųsi dar greičiau, tačiau važiuoti reikdavo tik į priekį, atgal su taksi įmonė parveža. Todėl susitaupo tik pusė to, ką bet kuris kitas sutaupytų, kuriam tai būtų atsipirkę greičiau nei per metus. Taip pat, reikia atsižvelgti į tai, kad esu persikėlęs gyventi prie darbo, todėl temoku pigiausią mokestį – autobuso bilietėlį.

Dviračiai valdo!

Manau, kad dviratis pati geriausia transporto priemonė, kol atstumas <= 8km. Kuo atstumas mažesnis, tuo kvailiau naudoti automobilį, kurio variklis nė įšilti nespės. Dviratis suteikia tiek privalumų, o trūkumų jokių. Manau, kad retas supras, ką noriu tuo pasakyti, tad gal tiesiog surašysiu automobilio trūkumus:

• Brangu eksploatuoti kuro prasme.
• Brangu eksploatuoti įsigijimo, remonto, kelių mokesčiais, parkavimosi ir visais kitais kaštais.
• Eikvoja laiką servisams, techninei apžiūrai, draudimams ir t.t.
• Leidžia žmonėms darbo vietoje pasirodyti mieguistiems ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, nes vairuoja pusiau atsimerkę žmonės.
• Teršia gamtą.
• Eikvoja limituotus žemės resursus.
• Sunku prisiparkuoti.
• Leidžia išvengti organizmui prisitaikymo prie tikrų oro temperatūrų, tuo pačiu dažnai lemia slogą vasarą ir neatsparumą šalčiui žiemą.
• Verčia žmones storėti.

Labai kritiškai dabar pagalvokite apie šiuos punktus ir savo automobilį – manau, kad tikrai metas baigti jums malti **** ir įsigyti dviratį, kuris savo kainą padengs greitai, jei nebūsite tokie išrankūs kaip aš 😉

Pirkau iš čia: http://www.saveonlaptops.co.uk/ Teko truputį pažaisti dėl to, kad nėra taip paprasta pasirinkti kitą adresą faktūrai nei pristatymo adresas. Bet galų gale pavyko 😉 Kaina 899,97£ (šiandienos kursu 3 869,87 Lt). Praėjus porai mėnesių, kaina vis dar tokia pati – gana keista. Tiesa, dabar matau variantą už 799,99, į kurį už 50£ galima įsidėti tokį patį ssd taip sutaupant 50£.

Asus G750JW specifikacija

i7-4700HQ Quad Core
6 GB (+ 2GB pridėjo parduotuvė)
750 GB 5200rpm (+ V300 120 GB SSD diską pridėjo parduotuvė)
GeForce GTX 765M 2GB
17,3 1920×1080 (full hd) matinis (neblizgus) ekranas
Žemų dažnių kolonėlė (angl. subwoofer)
Windows 8 (nemokamai į 8.1 atsinaujinau)

Man patiko idėja, kad pati parduotuvė papildo specifikaciją, nes kitur neišeidavo gauti SSD ir 8 GB RAM už tokią kainą. Kažkaip Asus kainodara tokia, kad tokie laptopai jau žymiai brangesni, nei pačiam dėtis atskirai tas detales į silpnesnius modelius.

Bendri pastebėjimai

Nulūžęs buvo 2 kartus per per pirmą mėnesį. Viso naudoju jau du. Tikėtina, kad tai turi kažką bendro su bevieliu tinklu, nes googlinant bevielis tinklas dominavo tokiose užklausose. Antra, abu kartus, kai nulūžo, kitas kompiuteris rodė, kad dingo internetas, t.y., routeris užsilenkė. Po pirmo karto mėginau įdiegti naujesnes, kito G750JW modelio, tvarkykles, bet nepadėjo.

Kaip bebūtų, vienas nulūžimas per dvi savaites yra pakenčiama, kai kompiuteris užsikrauna per 8 sekundes iki interneto naršyklės lango (Chrome). Į tas sekundes įeina slaptažodžio suvedimas.

Klaviatūra patogi, turi apšvietimą. Visad galvojau, kad čia tik išpindėjusių žmonių užgaida. Tačiau dabar galiu patvirtinti, kad tai tikrai naudingas dalykas ir praverčia dirbant tamsoje. Sekančio laptop’o ieškočiau su šia savybe.

Ekrano spalvingumas yra menkas, ką patvirtina dauguma apžvalgų. Lyginau su 6 metų senumo blizgiu Asus ekranu, atspalviai ten geresni. Tiesa, pats ryškumas ir šviesumas yra nepalyginamas. Senas ekranas ant maksimalaus šviesumo tešviečia taip ryškiai, kaip naujas ant mažiausio. Tiesa, dabar visi ekranai taip daro, tad monitorius darbe ir šiam laptope tamsinu iki maždaug 50% dieną ir dar daugiau naktį.

Ekranas turi mirgėjimą ant žemo apšvietimo, kurį galima pamatyti esant pilkam fonui. Kaip tai atrodo čia. Didinant šviesumą, jis išnyksta. Tiesa, tame video tai vyksta didesniu mastu nei mano kompiuteryje. Taip pat, visiška tiesa, ką komentatorius sako, kad pats ekranas turi tokį keistą efektą (angl. „looks like sparkles“). Atrodo, kad tarsi ekranas šiek tiek žaižaruotų ar būtų pikseliuotas, nes nustatyta žemesnė rezoliucija nei turi būti.

Įdomu tai, kad pastebėjęs tai ant naujo kompiuterio, 3 dienas netvarkiau kompiuterio, nes galvojau, kad grąžinsiu atgal. Tik šiaip prisėsdavau truputį ir vis lygindavau ekranus. Tačiau pradėjau tą efektą matyti ant visų ekranų, tik ne tokį ryškų. Po kurio laiko pripratau ir nustojau kreipti dėmesį bei pasilikau laptop’ą – vis tiek nėra ką daugiau gero pirkti už tokią kainą. Po dviejų mėnesių galiu tik patvirtinti, kad tai nėra bėda ir apsiprantama.

Mano kolegos sakė, kad išsigalvoju ir ekranas atrodo puikiai. Tad, jei nesate priekabus, gal jūs nė nepastebėsite, o visiems kitiems ekraną siūlyčiau patikrinti gyvai.

Kadangi tai matinis ekranas, tai atspindžiai kamuoja daugybę kartų mažiau nei su senuoju kompiuteriu. Be to, turėkite omeny, kad matinių ekranų spalvingumas visad yra blogesnis nei blizgiųjų (angl. glare).

P.S. jei pirktumėte variantą su blizgiu (angl. glare) monitoriumi, tai kartu gautumėte 3d akinius ir galėtumėte žiūrėti filmus su jais.

Garsas buvo puikus atradimas. Iš pradžių nediegiau garso tvarkyklių ir garsas atrodė puikus. Palyginus su mano senu Asus, tai galima sakyti, kad tobulas. Tada susidiegiau tvarkykles ir sužinojau, kad turiu žemų dažnių kolonėlę. Tada mano įspūdis buvo toks: „tai nuo šiol nėra prasmės pirkti 3jų dalių kolonėles, nes laptopas skamba taip pat puikiai.“

Tiesa, yra ir problemų. Garsas skamba daug geriau su paleistu AudioWizard, kuris kartu su garso tvarkyklėm įsidiegia. Tačiau kartu padidėja garsumas ir kartais girdėdavosi toks garsas, tarsi kolonėlės nepavežtų, bet tai tikrai nėra tikra problema, nes pažaidus su tvarkyklėm, dabar viskas gerai.

Antra, kadangi ausinės yra su integruotu stiprintuvu, tai jos šnypščia, kai niekas negroja. Bet kiek pamenu taip būna visiems nešiojamiesiems kompiuteriams, kurie turi tokį dalyką.

USB 3.0 savo kompiuteryje turėjau pirmą kartą bei iškart tai sukėlė bėdų. Iš senojo kompiuterio daug ką kėliausi per 16GB usb raktą ir išorinį USB 2.0 kietąjį diską. Nepavykus perkelti keleto didelių failų su usb raktu, pamėginau su kietuoju disku. Rezultatas analogiškas, windowsai meta klaidą, kad negali nuskaityti failo. Pradėjau googlinti – USB 3.0 tvarkyklių bėdos ir ne tik šiam modeliui ar gamintojui. Gana paplitęs reiškinys. Iš kur gauti naujas ir geresnes nežinau. Persikėliau tuos failus bevieliu tinklu tarp kompiuterių.

Baterija pasirodė labai maža, ypač lyginant su senuoju Asus. Tiesa, mano atveju ji laiko apie ~3,5h ir dar lieka 20%. Kas iš esmės ir yra maždaug 4 deklaruojamos valandos. Nieko intensyvaus tuo metu nedariau.

Be to, neįmanoma be rozetės įjungti maksimalios spartos režimo. Su mano pirmuoju Asus prieš 8-9 metus buvo tas pats niuansas. Buvo greitos spartos (angl. high performance) ir super spartos (angl. super performance) režimai. Super variantas įmanomas tik įjungus į rozetę.

Šiame modelyje nėra nė high performance, kuris veiktų ant baterijos. Kad ir ką nustatysite windows nustatymuose, vis tiek kompiuterio sparta bus tokia, kaip gamykliškai kažkas nustatė. Išvada tokia, kad naudojant bateriją, egzistuoja tik vienas spartos režimas – taupyti bateriją.

Taigi, apie žaidimus be laido nėra ko ir galvoti. Mano užduotims, kaip skaitymas, rašymas, fhd filmų žiūrėjimas kompiuterio spartos daugiau nei gana. Kompiliuojant išeities kodą ir atidarant programavimo projektus, jautėsi, kad tai daroma lėčiau. Bet greičio vis tiek dar užtektinai.

Malonios smulkmenos G750JW modelyje

Niekada nesiunčiu laptop’o į miego režimą (angl. Sleep). Jei palieku įjungtą, tai jis ir turi ką nors veikti tuo metu. Jei nieko neturi, tai išjungiu. Todėl buvau įpratęs išjungti monitorių. Problema ta, kad rasti monitoriaus įjungimo kombinaciją (fn + f7) tamsoje nėra taip lengva. Šis modelis puikus tuo, kad paspaudus bet kurį klavišą ar pajudinus pelę, automatiškai įsijungia ekranas ir klaviatūros apšvietimas.

Galima prijungti iki trijų monitorių, nes priešingai nei daugelyje modelių, integruota vaizdo plokštė intel procesoriuje yra techniškai (angl. hardware) užblokuota. Todėl visi įvadai eina tiesiai į dedikuotą.

Tai lemia ir tai, kad neįmanomas toks dalykas kaip integruotos plokštės naudojimas baterijos taupymo režime. Tačiau kartu, išvengiama visų su tuo susijusių bėdų – paskaičius internetą ir turint mano brolio atsiliepimus, tai visi už tokį variantą, jei bent kas kiek laiko yra įsijungiamas žaidimas.

Gale esantis logotipas ir užrašas Republic of Gamers šviečia analogiškai kaip Apple ženkliukas jų nešiojamuosiuose kompiuteriuose.

Verdiktas Asus G750JW-T4099H

Tai tikrai ne obuolinis (Apple) produktas. Yra nemažai niuansų, kurie gali nepatikti ir/ar priversti sugaišti laiko sprendžiant problemas, pvz., garso problema, nulūžimo, ekrano „žaižaravimo“, mirgėjimo prie mažo apšvietimo. Kitas vertus nėra ir apribojimų, kurie ateitų iš Apple pusės.

Be to, už tokią kainą gaunama neįtikėtina sparta (tikėtinai bent 5 metams pakaks) bei aukštos raiškos (angl. fhd) matinis ekranas su puikiu garsu. O pasirodo ir baterijos užtenka porai filmų pažiūrėti.

Pirkimo metu ir už tokią kainą, net žinodamas visus šiuos trūkumus bei apsipratęs su jais, vis tiek rekomenduočiau šį nešiojamąjį Asus kompiuterį (būtina turėti omeny, kad pirkta Londone, o ne Lietuvoje, kur įmanoma pigiau rasti).

Patarimai nusipirkusiems

Neiškelkite naudotojo failų į kitą diską. Visada naudotojo katalogą išsikeldavau į D diską, tokiu būdu operacinės sistemos diską, galėdavau bet kada, esant reikalui, perrašyti ir nieko neprarasti. Tą patį pamėginau daryti ir čia. Visą C:\Users\Povilas katalogą perkėliau į D diską (iš SSD į HDD). Pradžioj atrodė, kad spartos pasikeitimas nėra didelis, bet beaugant Chrome cach’ui ir daugėjant programų, akivaizdžiai pajutau, kad viskas veikia lėčiau nei darbe. Tada perkėliau visus failus atgal. Tada dokumentus (angl. My documents), paveiksliukus (angl. My pictures) ir kitu tokius katalogus perkėliau po vieną, pasinaudodamas pačių windows’ų teikiamu funkcionalumu. Rezultatas – viskas skraido! Esmė, kad AppData katalogas būtų SSD diske, nes ten daug veiksmo vyksta.

Pašalinis efektas gavosi toks, kad tradicinis lėtas kietas diskas daug laiko būna išjungtas. Pvz., išsikviečiu Launchy ir tada tik jis pabunda. Arba pamėginu atidaryti jo failus. T.y., girdisi kietojo disko startavimo garsas ir reikėjimas šiek tiek palaukti, jei išgirsti tą garsą. Tad realiai, dalį laiko jis net srovės negauna.

Windowsus gauti bus sunku, norint atlikti švarią instaliaciją. Pirmiausia nepamirškite pasinaudoti licencijos rakto ištraukėju ir išsisaugokite jį. Jis bus visiškai validus įsidiegus bet kurią windows’ų versiją, net atsisiuntus ją iš torentų. Svarbu, kad licencija yra tokia pati. T.y., galima diegti ir atsisiųsti windows’us su kitu raktu (nes OEM versija to neleidžia), bet po diegimo, tiesiog pasikeisti raktą.

Esu rašęs apie pasaulio suvokimo prizmių sumą, kitaip vadinamą paradigma. Šįkart noriu vaizdžiai pailiustruoti, finansinio supratimo skirtumus.

Kuo mažiau uždirbama, tuo geresnis žaislas

Kadangi mano smegenys bando viską visuomet racionalizuoti (išskyrus, žinoma, savo poelgius 😉 ), efektyviai naudoti resursus – tai pamačius žmogų, kurio pajamos akivaizdžiai yra nedidelės, bet kartu besinešiojantį naujausio modelio IPhone are Samsung telefoną, staiga pradeda trūkčioti akių vokai, nes smegenys negeba paaiškinti, kas čia vyksta.

Paprastai, kuo pajamos mažesnės, tuo konktrastas atrodo įspūdingiau. Telefonas tik vienas pavyzdys, bet tai gali būti naujausias IPad’as, pats „mandriausias“ dviratis, geriausias fotoaparatas ir t.t.

Čia pirmasis žingsnis į finansinę priklausomybę, nes net didėjant pajamoms, jų akivaizdžiai nepakaks naujiems įgeidžiams.

Mandras BMW

Tai realus pavyzdys iš gyvenimo, kurį papasakojo draugas. Ilga istorija trumpai. Dirba moteris už ~1200Lt į rankas, turi vyrą, statantį langus. Taip pat, jie augina vaiką, kuris kaip tik keliauti į mokyklą pradės. Moteris visad taupi, skundžiasi, kaip nėra pinigų. Konkretus pavyzdys, kad per įmonės balių, pagailėjo 5 lt vakarienei, nes atseit neturi pinigų. Vėliau lemeno apie tai, kad negali vaiko išleisti į mokyklą, nes viskas brangiai kainuoja. Žodžiu, amžini skundai, kaip nėra pinigų.

Vėliau įvyko istorijos nušvitimas, kai buvo pamatyta, su kokiu BMW yra važinėjama į darbą ir iš. Mašinos kaina apie 30k Lt. Nešnekant apie daug didesnes išlaidas eksploatacijai.

Tai, taip ir norisi šaukti jai į ausį: parduok mašiną! Nusipirk kitą už 10k. 20k užteks ir maistui, ir vaikui į mokyklą išleisti, ir daliai skolų susimokėti. O už kaskart liekančius pinigus nuo eksploatacijos, per 5-10 metų išeis nauja mašina už 10k.

Geras kompiuteris

Kaip programuotojui, sunku rašyti šią istoriją, bet tenka. Taigi, esmė paprasta. Žmogus nusipirko laptop’ą už maždaug 3,869.87 Lt (899,97£). Darbe visi į tą žmogų žiūrėjo išpūstom akim, kai kas net paklausė, ar pirko išsimokėtinai.

Žinoma, kad ši istorija nutiko man. Tuo noriu pailiustruoti, kaip visi kitaip mato tą patį pirkinį. Pvz., pats galiu puikiai pagrįsti, kodėl mano kompiuteris nekainavo 1200Lt. Mano 6 metų laptop’as būtų buvęs tokios pat spartos kaip naujas bei milijoną kartų lėtesnis nei darbinis. Taip pat, prie kompiuterio praleidžiu labai daug laiko ir uždirbu juo pinigus. Galiausiai, sutaupyti tokią sumą man tereikia 2-3sav.

Čia grįžtame prie kito problemos kampo. Sumokėta suma yra arti vidutinės kompiuterio kainos, tad net į brangių kompiuterių ruožą nepatenka. Kam pirkti brangų kompiuterį? Kuo kaina eina aukštyn, tuo pridėta sparta ir nauda vis mažėja. T.y, pradžioj didėjanti kaina, stipriai gerina kompiuterį, o vėliau ta kreivė vis lėtėja. Kompiuteris už 5000Lt, praktiškai niekuo nebus geresnis, išskyrus gal geresnes ekrano spalvas, kiek plonesnis, baterija gal valanda ilgiau laikytų ir pan.

Moralas toks, kad net, jei tikrai turi pinigų, vis tiek neperki, ko tau nereikia.

Kiti pavyzdžiai iš mano gyvenimo

Turiu paprastą Nokia Lumia 620 (pirkau už 600Lt, neturiu jokių abonentų). Kuria beveik esu patenkintas. Kol iki darbo reikdavo važinėti beveik valandą, galvojau apie Samsung S3, kas būtų pigu, kai jau yra S5. Tuo tarpu, niekuo jiems nenusileidžia. Šneku apie realius dalykus, o ne blablabla. T.y., S3 gali padaryti viską tą patį, ką S5. Tiek video paskaitų galėčiau žiūrėti, tiek internetą naršyti, tiek muziką klausyti, tiek bėgimą sekti, tiek navigacija naudotis.

Pereikime prie mašinos. Turėjau, kai buvau jaunas ir kvailas Alfa Romeo 156 2.0, pasimokiau. Dabar turiu VW Passat B5 1.9 TDI (81 kW). Čia vėl pasirinktas geras variantas – eksploatacija pigi, bet mašina erdvi. Tai praversdavo, nes reikdavo daug visko vežti bagažinėj ir važiuoti keliese.

Apie automobilio galią. Kodėl tai ne 66kW variantas? Kodėl ne 91kW? Todėl, kad 66kW vs 81kW pirkimo kaina nesiskiria, eksploatacija irgi realiai nesiskiria. Tuo tarpu dar galingesnis variantas, jau keltų eksploatacijos kainą ir problemų dažnumą.

Skupas moka du kartus

Vytenis komentaruose puikiai pastebėjo, kad kartu negalima tiesiog pirkti pigiausio daikto. Kai pirkau aukščiau minėtą automobilį, apėjau visą Kauno automobilių aikštelę ir pasirinkimas buvo realiai tik dvi mašinos – abi brangiausios. T.y., pigiausi variantai prasidėjo nuo 8500, o abu brangiausi buvo 12 500 ir 13 000. Abu šie variantai buvo akivaizdžiai mažiau nudėvėti nei kitos mašinos. Kadangi labai ilgai vaikščiojau, tai tą už 13 000 jau nupirko man panosėj ir likau su 12 500 variantu. Nebuvo tai tobulos būklės mašina, bet kartu, problemų turėjau mažai. Realiai keisti reikia tik sudylančias detales, kaip granata, stabdžių kaladėlės, pakabos restauracija ir pan. Jei palygintumėte mano remonto išlaidas su kitais tokių mašinų savininkais, esu įsitikinęs, kad mano išlaidos savo mažumu patektų tarp 10-20% pigiausiai „gendančių“ automobilių, nes sumokėjau kainą į priekį ir sutaupiau savo nervų bei laiko.

Be to, automobilio rida yra tikra. Pardavėjo rodomais serviso lapukais nepasiklioviau. Juk kiekvienas jų gali prispausdinti? Todėl galvojau, kad standartiškai ji turėtų būti atsukta. Tačiau, vėliau tvarkydamas automobilį, radau porą serviso lapų su 2007 ir 2005 datomis. Jei išvestume metinį kilometražo vidurkį ir pratęstume iki įsigijimo metų, tai tokia rida ir turėtų būti. Na, o tai paaiškina retus gedimus.

Išvados

Visuomet pirkite tai, kas pagal kišenę. Jei kišenė didelė, vis tiek dažniausiai nėra prasmės pirkti brangiausio varianto. Pasidomėkite, už ką ketinate mokėti pinigus. Mąstykite racionaliai, o ne „noriu naujausio, geriausio“. Čia tik reklamos praplautos smegenys kalba už jus.

Prieš savaitę „praėjau“ online kursą „How to Learn Math“. 

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti labiausiai įstrigusiomis mintimis. Pats kursas trumpas ir paprastas, siūlau patiems išbandyti – įkvėps imtis naujų dalykų ir įkvėps pasitikėjimo savo gebėjimais.

Kartojimas prieš gilų suvokimą (angl. repetition versus big idea)

Turime apskritimo perimetro formulę: C = d * pi. C perimetras, d skersmuo, pi yra pi.

Šią formulę galima išmokti arba suvokti vizualiai, kad apskritimo skersmuo yra visad 3 kartus ir truputį mažesnis nei jo ilgis. Štai kaip vizualiai tai atrodo:

Manau, kad po tokio vizualaus suvokimo, tos formulės atsiminti niekad nereikės, nes intuityviai žinosite diametro ir perimetro santykį.

Daug būdų tam pačiam dalykui sužinoti

Kiek skirtingų būdų galima sugalvoti, norint gauti rezultatą 5 x 18?

1. 5 * 10 + 8 * 5 = 50 + 40 = 90
2. (2 * 5) * (18 / 2) = 10 * 9 = 90
3. 20 * 5 – 5 * 2 = 100 – 10 = 90
4. 18 * 2 + 2  * 36 + 18 = 36 + 36 + 18 = 72 + 18 = 90

Priklausomai nuo konkrečių skaičių vienas šių būdų gali būti daug parankesnis nei kitas. Pats visad rinkdavausi 1 variantą. Dabar kartais rinkčiausi antrą ir trečią.

Naujų dalykų mokymasis ir klaidos

Kai darome tai, ką žinome ir mokame, tuomet iš esmės skiname darbo vaisius, bet smegenyse nevyksta jokie pokyčiai. Norint tobulėti, reikia sunkesnių problemų nei esame susidoroję praeityje. Klystant ir bandant naujus dalykus, pradeda atsirasti nauji ryšiai smegenyse. Tai papildomas motyvas, ne tiesiog kartoti tai, ką moki, bet nuolat siekti daugiau. Kaip dirbant su svarmenimis, norint toliau tobulėti, reikia nuolat didinti svorį.

Taksistų atmintis

Taksistams norint tinkamai naviguoti mieste, reikia žinoti labai daug informacijos. Čia dar turbūt prieš GPS laikus 😉 Taigi, buvo padarytas tyrimas apie jų smegenų pokyčius. Sritis atsakinga už orientaciją ir vietoves akivaizdžiai padidėdavo, kai asmuo įsisavindavo kelius. Nustojus dirbti taksistu, smegenys vėl po truputį grįždavo į pradinę būseną.

Tai reiškia, kad turime nuolat dirbti. Kaip įprasti raumenys atrofuojasi, lygiai taip pat smegenų pajėgumas mažėja. Manau, kad tai viena esminių priežasčių, kodėl > 30 metų žmonės pradeda sakyti, kad nieko neatsimena, nieko nebegali išmokti ir t.t. Tiesiog, nuo nieko neveikimo smegenys atbunka.

Bet gera žinia ta, kad visad galima jas ištreniruoti.

Skatinimas sakant, kad esi protingas arba, kad sunkiai padirbėjai

Vaikams buvo duodamos užduotys ir prašoma jas išspręsti. Tai atlikus, vienai grupei buvo sakoma, kad jie sunkiai stengėsi ir puikiai padirbėjo. Kitai, kad jie protingi.

Tada buvo klausiama, ar jie nori dabar lengvesnio, ar sunkesnio uždavinio. Tie, kuriuos pavadinimo protingais, rinkdavosi lengvesnį, o tie, kuriems buvo sakoma, kad sunkiai dirbo, rinkdavosi sunkesnį.

Kaip manote jūs pasielgtumėte šioje situacijoje? Man teko daug kartų girdėti „protingas“. Pamąstęs apie savo gyvenimą, tikrai radau daug kartų, kai rinkausi „lengvesnį“, nes nenorėjau suklysti. Mėginant spręsti sunkesnę problemą, didesnė tikimybė pasirodyti kvailiu ar tiesiog suklysti.

Prie to dar pridėkime faktą, kad vertiname dalykus pagal tai, kaip sunku juos gauti ar padaryti. Todėl sunkesnių problemų įveikimas suteikia didesnį pasitenkinimą.

Lėtas nereiškia blogas

Laurent Schwartz buvo matematikas, kuris įnešė naujovių į savo lauką. Įdomus faktas, kad jis save aprašo taip: „Aš visada buvau neužtikrintas savo intelektualiniais gebėjimais; Galvojau, kad esu neprotingas. Tai tiesa, kad buvau, ir tebesu, ganėtinai lėtas. Man reikia laiko apsvarstyti dalykams, nes turiu juos suprasti iki pat galo. Jei atsakydavau pirmas į mokytojo klausimą, tai todėl, kad tai būdavo klausimas į kurį jau žinojau atsakymą iš anksčiau. Bet, jei būdavo užduodamas naujas klausimas, paprastai, mokiniai, kurie nebuvo tokie geri kaip aš, atsakydavo pirmiau nei aš. Artėjant link 11-tos klasės, slapčia apie save galvojau, kaip apie kvailį.“

Nieko sau istorija. Tai man primena viena dėstytoją iš mano universiteto. Prieš atsakydamas visad pagalvoja bent kelias sekundes. Bet, kai jau atsako, tai tiksliai ir iškart prie esmės. Kartais geriau patylėti, kol gerai visko neapmąstėme. Taip pat, lėtas visai nereiškia, kad kvailas.

Čia galite rasti ankstesnius serijos straipsnius.

Pirmoji straipsnių serijos dalis
Antroji straipsnių serijos dalis
Trečioji straipsnių serijos dalis
Ketvirtoji straipsnių serijos dalis

Kaip jau rašiau šiame straipsnyje, AutoHotkey turi turbūt patį didžiausią potencialą jūsų darbą padaryti greitesnį ir patogesnį. Šįkart noriu pasidalinti dviem skriptais.

Uždarykime viską!

Labai dažnai dirbant atsidarome daugybę naujų langų, tada pradedame kitą darbą. Langų maišalynė pradeda trukdyti. Mano darbe, norint atlikti vieną darbą, paprastai reikia bent 5-7 langų. Todėl šis skriptas man labai praverčia ir leidžia pradėti viską nuo nulio bei atlaisvinti smegenis nuo netvarkos. Žinoma, programa neužvers jokių failų, kurie nėra dar išsaugoti. Pvz., jei turite neišsaugotą Word’o dokumentą, tai jis liks atvertas su klausimu, ar išsaugoti prieš uždarant. Klavišu kombinacija, kuri įvykdo šį kodą yra Win + Alt + C.

Taip pat, kam įdomus pats veikimo kodas, paminėsiu, kad programos, kurios uždarius lieka prie laikrodžio (angl. Systray), turi būti kartais uždaromos ypatingu būdu. Todėl Skype, Evernote, Launchy ir keletas kitų langų turi išimtis.

;***** Visų langų uždarymas: Win + Alt + C *****
#!c::
; It makes window title search for any place in string instead of checking only the start
SetTitleMatchMode 2

WinGet, id, list,,, Program Manager
Loop, %id%
{
this_id := id%A_Index%
WinActivate, ahk_id %this_id%
WinGetClass, this_class, ahk_id %this_id%
WinGetTitle, this_title, ahk_id %this_id%

StringGetPos, posSkype, this_title, Skype
if (posSkype >= 0)
{
PostMessage, 0x112, 0xF060,,, Skype
continue
}

StringGetPos, posEvernote, this_title, Evernote
if (posEvernote >= 0)
{
PostMessage, 0x112, 0xF060,,, Evernote
continue
}

if ((This_class != „Shell_traywnd”) && (This_class != „Button”) && (this_title != „Launchy”) && (this_title != „VirtuaWinMainClass”))
WinClose, ahk_id %this_id%
}
return

Beje, mano pirštai kiek mažoki, kad pasiekčiau Clr + F4 kombinaciją, tad norint uždaryti langą tiesiog spaudžiu Alt + C. Kodas:

;***** Clr + F4 imitacija: Alt + C ******
!c::Send !{F4}
return


Logitech programinės įrangos pakaitalas

Norint nureguliuoti pelės ratuko šoninius paspaudimus, visad įsirašydavau Logitech tvarkykles. Bėda, kad jausmas tarsi tanku triušius medžioti. Todėl pradėjus mąstyti, kad turi būti geresnė alternatyva, greitai šovė į galvą, kad AutoHotkey turėtų galėti tai padaryti. Štai paprastutis kodas:

;***** Pelės šoniniai klavišai ******
WheelLeft::Send {Browser_Back}
WheelRight::Send {Browser_Forward}


Nuo šiol galite naviguoti puslapius, programas pirmyn atgal tiesiog su savo pele ir be jokios papildomą atmintį ryjančios aplikacijos.

Šiame straipsnyje aprašytą skriptą galite atsisiųsti čia. Jei ką domina visas mano dabartinis skriptas, atsisiųskite čia.

Patiko ši šmaikšti istorija http://think-outside-the-box.pen.io/, todėl nusprendžiau ja pasidalinti lietuviškai.

Įsivaizduokite, kad važiuojate keliu savo jaukiame automobilyje. Naktis, stipri audra. Pravažiuojate pro autobuso stotelę, kurioje laukia 3 žmonės:

1. Sena močiutė, kuri atrodo tarsi tuoj numirs.
2. Senas draugas, kuris kartą išgelbėjo jums gyvybę.
3. Tobulas partneris, apie kurį svajojate.

Jūsų automobilyje yra tik viena vieta, kurį keleivį pavešite? Gerai pagalvokite prieš skaitydami toliau.

Čia akivaizdžiai matoma moralinė pasirinkimo pusė. Klausimas buvo užduodamas per darbo pokalbį. Galėtumėte pasirinkti senutę, nes ji greit numirs, todėl turėtumėte pavežti ją. Arba galėtumėte paimti draugą, nes jis juk išgelbėjo jums gyvybę ir, tai būtų puiki proga jam atsilyginti. Tačiau, tokiu atveju tikėtina, kad niekada nebesusiktumėte savo tobulo partnerio.

Kandidatė, kurią pasamdė, pasirinko tokį atsakymą: „Duočiau raktelius senam draugui ir leisčiau jam nuvežti senutę į ligoninę. Pati pasilikčiau su savo partneriu ir, kartu lauktume autobuso.“

Tokį patį atsakymą pasirinkau pats, o jūs?

Išvada tokia, kad mes dažnai apsiribojame mąstydami ir nepastebime akivaizdžiai geresnių problemos sprendimo būdų. Nepamirškite mąstyti kūrybingai.

Kaip bebūtų, teisingas atsakymas yra pervažiuoti močiutę, išlaisvinant ją nuo kančių, pasimylėti su tobulu partneriu stotelėje ir tada nuvažiuoti su senu draugu…