Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Atsakomybė už melavimą

Pirma, užduodami klausimai priverčia susimąstyti. Antra, palyginimas su religija tiesiog šokiruojantis. Kiek daug tiesos… „Atsakomybė už melavimą“.

Nostalgija

Straipsnis apie ją ir jos priežastis. Manau, kad ši citata puikiai atskleidžia esmę:

Tai buvo geri laikai vaikystėje, mokykloje, studijų laikais. O dabar kas- laikai nebe tie.” Nieko keisto, jei tokias kalbas išgirsti iš 50-mečių ar vyresnių, bet visai nebejuokinga, kai tai išgirsti iš 30-mečio ar dar jaunesnio.

Visas straipsnis „Nostalgija“.

Savidisciplina

Labai trumpas įrašas, bet itin taiklus. Visiškai pritariu tam:

Savidisciplinuodamas jaučiuosi daug geriau. Tada jauti saiką, ir supranti, kad esi stiprus žmogus.

Būtent taip pats jaučiuosi – „Savidisciplina“.

Akiplėšiškas vairavimas

Visą dieną žmogui prieš pat pat nosį užlindo kitas automobilis, todėl teko staigiai stabdyti. Žinoma, asmuo labai susinervino, pradėjo spaudyti garso signalą. Daug kartų. Sau panosėj niurnėjo, kad įvažiuos į jį kitą kartą tyčia, jei šis taip dar padarys. Galų gale žmogus pasiekė savo darbą ir pirmam sutiktam pasakoja:
-Nepatikėsi, kas nutiko. Jau koks asilų asilas šiandien užlindo prieš mane! Tu net neįsivaizduoji! Tik per plauką neįvyko avarija. Kaip tokius žemelė nešioja?! Pakliūtų jis man į rankas! Oi kaip jį pamokyčiau!

Tuo tarpu kitame miesto gale savo darbą pradėjo vyrukas, kuris neturi nė menkiausio supratimo, jog kažkas taip širsta ant jo. Tačiau šiuo metu yra visiškai užvaldęs pastarojo mintis.

Prieš kitą kartą leidžiant kažkam užvaldyti jūsų protą ir užvirinti kraują, pamėginkite save sustabdyti ir padaryti kažką teigiamo vietoj to, kad švaistytumėte savo ir kitų laiką bei energiją.

Istorija išgirsta Zigo Ziglaro tinklalaidės programoje (podcast).

Elektros lemputės išradimas

Pradėti verta nuo to, kad tuometiniai iškiliausi protai viešai buvo pareiškę, kad jis tik švaisto savo laiką bei, kad tai, ko jis siekia, yra neįmanoma.

Po apytiksliai 5000 nesėkmingų bandymų atėjo žurnalistas ir tiesiai šviesiai paklausė:
-Kodėl jūs švaistote savo gyvenimą? Juk visi žino, kad to padaryti neįmanoma.
-Matau, kad nesupranti vieno dalyko apie gyvenimą. Aš ne suklydau 5000 kartų, tačiau išbandžiau 5000 būdų kaip tai padaryti, vadinasi, kad dabar prie savo tikslo esu gerokai priartėjęs. Norėdamas atrasti lemputę, turėsiu atlikti net 5000 eksperimentų mažiau!
Galų gale lemputei sukurti prireikė daugiau nei 10 000 bandymų.

Istorija išgirsta Brian Tracy garso programoje „The Psychology of Achievement“.

Tikras teigiamas požiūris…

Įsivaizduokite, kad turite verslą bei, kad jums būtinai reikia surasti investuotoją dėl lėšų stygiaus. Taigi, paskambinote daugybei žmonių, siekdami susitikti kita savaitę Vilniuje, patys tuo tarpu gyvenate kitur. Išvyka suplanuota.

Savaitės pradžia sunki, niekas rimtai nesidomi jūsų siūloma investicija. Trečiadienio vakarą grįžtate nusikalę namo, paskambinate savo sutuoktiniui ir šis praneša, kad laimėjote milijoną. Jūs iškart nudžiungate, bet nusprendžiate tęsti susitikimus. Dabar jau žinote, kad turite pakankamai pinigų, net jei visi atsisakys. Jaučiatės tvirtai, šnekate įtaigiai. Daug šypsotės. Tiesiog puikiai parduodate savo verslo idėją.

Vėlyvą penktadienio vakarą grįžtate namo, įbėgate į namus. Pabučiuojate ar apkabinate pirmą sutiktą žmogų ir klausiate:
-Na, kur mano milijonas?!
-Aš tik pajuokavau. Tiesiog buvai tokios prastos nuotaikos, jog nusprendžiau tave pralinksminti.

Kaip manote, ar jo šansai gauti finansavimą buvo didesni po to, kai jo požiūris ir elgesys pasikeitė, sužinojus apie laimėtą milijoną? Ar visa tai buvo netikra? To suvaidinti negalima, tačiau tai sukėlusios priežastys gali būti melagingos. Jei patiko istorija, rekomenduoju paskaityti straipsnį, kuris labiau įsigilina į šią temą: „Gyvenimo kokybė: nuostatos apie save, lūkesčiai ir požiūris“.

Istorija išgirsta Brian Tracy garso programoje „The Psychology of Achievement“.

Knyga apie globalios ekonomikos veikimo principus bei nematomus, tačiau gresiančius pavojus.

Bendras įspūdis: per daug apie tą patį. Knygą galima sumažinti bent per pus. Tačiau ji padėjo perprasti, kaip veikia pasaulinė ekonomika. Kaip vienos šalys įtakoja kitas ir pan.

Daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip finansiniai ištekliai keliauja iš vienos vietos į kitą bei, kaip tai įtakoja viso pasaulio ekonomikos klestėjimą ar sąstingį, t.y., ar mūsų gyvenimas gerėja, ar blogėja.

Viskas pasakojama vaizdžiai, pasitelkiant daugybę autoriaus patirties ir įžvalgų. Yra šmaikščių frazių kaip „Japonijos namų šeimininkės perima finansų valdymą“. Norėta pasakyti, kad dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, jos pradėjo valdyti didelę dalį investicinio kapitalo po to, kai mokamos palūkanos už indėlius pasidarė per mažos.

Pagrindinė autoriaus idėja: norint, kad pasaulinė ekonomika klestėtų, reikia kuo mažiau barjerų finansinių srautų keliavimui iš vienos vietos į kitą. Tuo tarpu dauguma kovojančių prieš krizę, gąsdina visokiais ribojančiais įstatymais.

Kita idėja, kuri įstrigo, kad rizikuoti linkę verslininkai yra pagrindinis ekonomikos variklis. Tą iliustruoja toks pavyzdys: daugybė įmonių, esančių JAV, bankrutuoja, tačiau sukuriamos naujos, kurios kaskart pareikalauja vis daugiau naujų darbuotojų.

Taip pat autorius pateikia konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti visų gyvenimą: reikia leisti kiekvienam pasinaudoti investavimo teikiama nauda, tokiu būdu mažinant atotrūkį tarp mažas pajamas gaunančių ir turtingųjų.

Galutinis įvertinimas 6.

Dažnam teko išgirsti, jog kompiuteriai visiškai išstums popierių, tačiau taip toli gražu nebus. Šįkart apie tai, kodėl geriausia darbų organizavimo priemonė yra paprasčiausias popierius ir rašiklis. Straipsnį parašyti įkvėpė įrašas „Kaip analoginiai ritualai gali stipriai padidinti efektyvumą“.

Išbandžiau daugybę skaitmeninių įrankių…

Tiek tokių, kurie gali sinchronizuoti duomenis, kad ir kur nukeliaučiau. Tiek tokių, kurie veikia tik vienoje vietoje. Esu programuotojas, tad natūraliai pirmą vietą turėčiau duoti kompiuterinėms programoms. Tačiau viskas yra priešingai. Kad ir kokią programą naudočiau, visada kyla noras užsirašyti, užbraukti užduotį ranka ar padaryti tai, ko programa tiesiog negali. Analogiškai greičiau, patogiau ir maloniau.

Skaitmeninė mano įrankių kolekcija

Šiuo metu naudoju RTM saugoti darbų (ir įdėjų) sąrašams, kuriuos reikia padaryti „kada nors“. Susitikimų ir įvykių saugojimui naudoju Google Calendorių, Outlook ir telefoną. Outlook reikalingas todėl, kad telefonas tiesiogiai su Google nesidalina duomenimis. O peržiūrėti mėnesio ar savaitės susitikimus kompiuteryje (Google) paprasčiau nei telefone.

Dabar jau turėjo iškilti klausimas, tai kur čia analogiški įrankiai?

Darbų organizavimas vyksta popieriuje

Sekmadienį susirašau visus darbus, kuriuos noriu nuveikti. Tada kiekvienos dienos rytą arba vakarą atsiverčiu Google kalendorių, pasižiūriu į susitikimus ar įvykius, kurie turi specifinę datą, bei apie kuriuos noriu gauti priminimą. T.y., tai tokie darbai, kurių pastumti neišeina, pvz., ėjimas pas daktarą, susitikimas su draugais ir pan. Taip pat į šią kategoriją patinka periodiškai pasikartojantys dalykai, pvz., gimtadieniai.

Šalia šių dalykų įrašau keletą darbų iš savaitės plano.

Popierių naudoju ne tik asmeniniams darbams. Nepaisant to, kad įmonėje turime vidinę darbų/klaidų/patobulinimų registravimo sistemą, tačiau darbus dirbu tik iš sąrašo esančio popieriaus lape, užpildyto mano ranka. Tačiau, jei reikia kažką prisiminti tam tikru laiku, drąsiai sukuriu elektroninį priminimą – deja, bet popierius šito negali.

Išvada: darbai be priskirtos datos ir idėjos saugomi kompiuterinėse laikmenose, kad kaskart neperrašinėti. Tai leidžia viską patogiai peržiūrėti, atlikti paiešką ir saugoti atskiruose sąrašuose pagal kategoriją, pvz., investicijos, blogas. Tuo tarpu konkretūs atliekami darbai visada būna surašomi ant popieriaus lapo.

Daug geriausių ir produktyviausių žmonių naudoja popierių

Taip, iš pažiūros jie daro kvailus dalykus. Tuos pat darbus perrašo iš vieno lapo į kitą, vietoj to, kad tiesiog nukopijuotų nepadarytus vakarykščius darbus į naują lapą, skirtą šiandienos darbams. Arba dar geriau – naudotųsi skaitmeniniu įrankiu, kuris tai atlieka automatiškai.

Darydami viską „neproduktyviai“, jie:

• Geriau viską apgalvoja ir prioritezuoja.
• Gauna naujų minčių.
• Jaučia tiesioginį ryšį su darbais ir rezultatais.
• Kaskart perrašydami tą pačią užduotį į naują lapą, gali apskritai jos atsisakyti, deleguoti arba galų gale padaryti. Nebaigtumo jausmas priverčia kažkokiu būdu ją pašalinti iš sąrašo.
• Anot Brian Tracy, tikslų perrašymas padeda juos greičiau pasiekti, manau, kad tai vienodai veikia su darbų vykdymu.

Galų gale rezultatas toks, kad jie yra vieni efektyviausiai dirbančių, nors atlieka daug monotoniško perrašymo, kuris galėtų būti lengvai automatizuotas.

Popierius geriausias būdas užsirašinėti

Tai tiesiog dar vienas įrodymas, kad informacinės technologijos nėra visagalės ar patogiausios. Citata iš mano paties straipsnio: „Štai pažiūrėkime, kad ir populiaraus puslapio lifehacker.com straipsnį „Penki geriausi užrašų darymo įrankiai”. Anot skaitytojų antras geriausias būdas užsirašinėti yra tiesiog rašiklis ir popierius. To puslapio skaitytojai tikrai yra gerokai labiau apsišvietę ir produktyvesni nei vidutinis žmogus, tačiau vis tiek teigia, kad pati paprasčiausia priemonė yra pati geriausia“

Išvados

Tai primena situaciją, kai dalyko pasiekti tiesiogiai nėra įmanoma, bet per aplinkui tai pavyksta be problemų. Taigi, kartais lėčiau yra efektyviau, todėl ir greičiau.

Paisiimkime geriausius dalykus tiek iš skaitmeninio, tiek analoginio pasaulio.

Manau, kad visi sutiksime, kad teigiamas požiūris padės kiekvienoje situacijoje labiau nei neigiamas. Tačiau kaip požiūris suformuojamas?

Manau, jog seka yra tokia: įsitikinimai apie save –> lūkesčiai ateičiai –> požiūris.

Nuostatos apie save

Kiekvienas jų turime daugybę. Manau, kad bent kelis šimtus. Turime atskiras nuomones apie savo gebėjimus vadovauti žmonėms, mokėjimą žaisti krepšinį,  auginti vaikus ir t.t.

Tačiau kartu turime galutinį savęs įvertinimą, t.y., kiek daug pasitikime savimi. Kitaip tariant, kiek patys sau patinkame. Kadangi tai suma, vadinasi, kad kuo labiau savimi pasitikime kiekvienoje srityje, tuo esame labiau patenkinti savo asmenybe. Nors galima viską pasukti iš kito taško: kuo daugiau sričių, kuriose jaučiamės užtikrintai, tuo labiau pasitikime savimi.

Lūkesčiai ir jų įtaka požiūriui

Lūkesčiai viso labo savęs mėgimo išraiška arba tąsa.

Kuo geriau galvojame apie save, tuo tikimės aukštesnių rezultatų. Žinoma, kuo tikimės geresnių rezultatų, tuo mūsų požiūris labiau teigiamas. Tokiu būdu gavome pradžioje minėtą grandinę: savo gebėjimų vertinimas formuoja lūkesčius, kurie nulemia mūsų požiūrį kiekvienoje situacijoje.

Kodėl taip sunku pakeisti savo nusistatymą

Todėl, kad reikia pradėti nuo pradžių. Jei statote 50 aukštų pastatą, o pirmieji 3 vos stovi, tuomet teks viską nugriauti ir pradėti iš naujo. Pirmiausia reikia pradėti vis labiau teigiamai apie save galvoti. Kaip tai padaryti, galite rasti čia: „Kaip labiau pasitikėti savimi I“ ir „Kaip labiau pasitikėti savimi II“.

Labiau save pamėgę, automatiškai pradėsite formuoti aukštesnius lūkesčius, kuriuos seks labiau teigiamas požiūris. Žemiau pateikiu puikius pavyzdžius, kaip visa tai veikia praktiškai. Išgirdau juos besiklausydamas Brian Tracy garso programos „The Pshycology of Achiement“.

Asmeninių įsitikinimų įtaka

Vienas vaikinas, pavadinkime jį Vardeniu, laikė stojamąjį egzaminą į universitetą, gavo 98. Pastarasis žmogus nusprendė, kad tai yra intelekto koeficientas (angl. IQ). Tokiu atveju jam tai reiškė, jog jis yra žemiau žmonijos vidurkio ir įprasto minimalaus balo, reikiamo įstoti į aukštąją mokyklą.

Taigi, pirmąjį semestrą jis susimovė beveik visuose dalykuose, o kitų gavo mažiausius teigiamus balus. Tuomet į kabinetą jį pasikvietė katedros vedėjas:
-Kodėl pradėjote taip prastai mokytis? Mokykloje jums sekėsi puikiai, buvote vienas puikiausių moksleivių.
-Matote, stojimo metu sužinojau, kad mano intelekto koeficientas labai mažas.
-Iš kur tai ištraukėte?
-Gavau tik 98 balus, kas yra 20 balų žemiau būtino vidurkio, norint patekti į universitetą.
-Šie 98 reiškia procentinį įvertinimą.
-Kaip suprasti?
-Kad jūs esate tarp dviejų procentų gabiausių stojusiųjų studentų visoje šalyje, kitaip tariant esate imlesnis mokslui už likusius 98%.

Postūmis buvo radikalus. Kitą semestrą Vardenis gavo maksimalius įvertinimus. Kaip žinome iš pasakojimo, turėjo išskirtinius gebėjimus, pasireiškusius dar mokykloje, tačiau pats save apribojo.

Kitų žmonių lūkesčių poveikis atlikimo kokybei ir efektyvumui

Tokio pobūdžio bandymai buvo atlikti daugybę kartų, tai viso labo vienas pavyzdys.

Eksperimentas vyko mokykloje, kur trys mokytojai buvo pakviesti į direktoriaus kabinetą. Jiems buvo pasakyta, kad jie yra geriausi, todėl gauna garbę mokyti mokinius su aukščiausiu intelektu visoje įstaigoje. Tačiau dėl etikos draudžiama apie tai informuoti mokinius ar jų tėvus

Pasibaigus metams, šios trys klasės parodė 20-80% geresnius rezultatus už kitas. Tuomet lygiai tie patys mokytojai vėl buvo pakviesti pasikalbėti:
-Puikiai padirbėjote, jūsų klasės stipriai pranoko beveik visas kitas, net esančias kitose mokyklose.
-Tai todėl, kad jie labai žingeidūs ir protingi. Mums buvo malonumas su jais dirbti.
-Turiu jums pasakyti, kad iš tiesų, mes mokinius atrinkome visiškai atsitiktinai, t.y., tai toli gražu nėra geriausieji. Kita vertus, jų rezultatai įspūdingi. Kaip tai galėjo nutikti?
Mokytojai pamąsto ir įžvelgia vieną galimą priežastį:
-Taip galėjo nutikti todėl, kad mes esame vieni geriausių mokytojų.
-Deja, jums teks išgirsti dar vieną akibrokštą – prieš mokslo metus, visų mokytojų vardai buvo sumesti į urną. Buvo ištraukti trys – tai esate jūs.

Išvados

Taigi, net jei įsitikinimai ar lūkesčiai yra netikri, jie vis tiek nulemia atitinkamus rezultatus: tiek blogus, kaip pirmame pavyzdyje, tiek gerus, kaip antrame. Žmonės natūraliai stengiasi išpildyti jiems primetamus lūkesčius.

Kas iš tiesų yra mokykla?

Paimta iš lietuviško blogo įrašo „We“ are not the state, tačiau klipas angliškas.

Apribotos rizikos fondų taisyklės kasdienybei

Pirmiausia turbūt reikia pasakyti, kas tai per daiktas. Iš tiesų, žodžiai „apribota rizika“ visiškai beprasmiai, nes viskas vyksta priešingai. Naudojama daugybė paskolų, prisiimama didžiulė rizika. Žinoma, dėl to pelnas arba nuostolis būna daug kartų didesni nei įprastų fondų. Štai nuoroda į 6 patarimus: „Pamokymai hedge fund valdytojams, bet tinka ir paprastiems piliečiams.“

Vėl apie alkoholį

Manau, kad straipsnio pavadinimas viską pasako: „Kaip žmogus įpratinamas vartoti alkoholį“. Labiausiai krintanti į akis dalis – blaivininko vertimas gerti: „Vienas iš manipuliacinių būdų išprovokuoti blaivų žmogų – apšaukti jį pasipūtusiu, pasikėlusiu ir t.t. Arba paklausti žmogaus ko šis negeria – ar kompanija per prasta? Dažnas pasiduos įtakai ir ims įrodinėti alkoholio „pagalba“, kad kompanija nėra prasta, o jis pats nėra pasipūtėlis.“ Ar nors vienas iš tų teiginių turi prasmę? Žinoma, kad ne.

Gamtos diena per minutę

Paprastai keliaudami po mus supančią gamtą, įsivaizduojame ją kaip statišką. Pažiūrėjus video, tikrai pamatysite, kokia iš tiesų ji dinamiška: „Pagreitintai, arba diena per minutę 🙂“

Atsibuskite lietuviai

Manau, kad tai puikus video tiek technine dalimi, tiek turiniu. Pritariu ne visoms idėjoms, tačiau klipas labai taikliai atskleidžia didžiosios tautos dalies požiūrį ir poziciją.

Šįkart apie mano kasdienybę per pastarąsias savaites.

Sergu sergu sergu

Iš pastarųjų 5 savaičių, sirgau 2. Nespėju pasveikti, o jau vėl gavau priverstinio „poilsio“. Įdomiausia tai, kad tai nutinka būtent tuo laiku, kai būtų šaunu atsipūsti ir įveikti šūsnį darbų darbelių. Porą siaubingiausių ligos dienų būnu pasyvus – atsigaunu, o vėliau sutvarkau ir padarau daug užduočių.

Vėl pasijaučiau kaip studentas

Kelias dienas teko dideliais kiekiais spręsti fiziką. Niekad jos gerai nemokėjau, bet kol ji pakankamai paprasta, tai visai smagu. Pagalvoji – ne veltui turiu įgūdžius 😉 Reikalas tas, kad padedu artimam žmogui. Bėgo nuo vilko, pakliuvo pas mešką.

Įtampa

Kuo daugiau darbų, kurių negali tiesiogiai kontroliuoti, bet kartu jautiesi atsakingas už jų atlikimą, tuo daugiau streso. Bandau spausti daryti viską dabar pat, kad man būtų rami galva, bet taip nepavyksta.

Labiausiai padedantis dalykas yra visų užduočių, kurias turiu atlikti surašymas. Surašai, apytiksliai nustatai, kiek viskas truks. Tada nuo ko pradėti ir įtampos lyg nebuvę.

Kūrybiškumo pliūpsnis ir užgesimas

Esu užsibrėžęs tikslą, kiekvieną savaitę patalpinti po straipsnį. Maloniausia yra tuomet, kai įrašai parašomi į priekį. Tokiu būdu galima laisviau rinktis laiką, kada tai daryti ir temas, nes kai kurių parašymas užima ilgiau laiko, pvz., tenka paskaityti kitų straipsnius ar knygas, kad geriau įsigilinčiau.

Po ilgos pertraukos, vėl buvau sukaupęs parašytos medžiagos į priekį. Turėjau idėjų. Tačiau šiandien, pirmą kartą rašau straipsnį pačia paskutinę dieną. Būtent tada, kai turiu jį paskelbti. Minčių, kurioms užtektų turimų kelių valandų nėra. Todėl nusprendžiau parašyti apie save. Dažnai apie šį puslapį galvoju kaip „Asmeninį asmeninio tobulėjimo blogą“ 😉

Taupau taupau taupau

Kas nuolat skaitote blogą, žinote mano finansinius tikslus. Tad pasakysiu tik tiek, kad tapau lizingo bendrove ir įgyvendinti savo tikslus bus daug sunkiau. Sumokėjau sumą iškart, o man grąžins per ilgą laiką, mažomis sumomis.

Norėdamas vis tiek įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pradėjau ypatingai taupyti. Svetainėje www.kurdingopinigai.lt nuolat stebiu, kokios planuojamos šio mėnesio išlaidos, kurios paskaičiuojamos pagal vienai dieną tenkamą vidurkį. Ačiū už nuorodą tinginiui.

Labai apribojau išlaidas maistinių pramogų kategorijai: ledai, šokoladai, picos ir pan. Dėl to turbūt tapau sveikesnis 😉

Žinoma, nesu visiškas taupuolis. Išleidau pinigų akcijinėms prekėms, juk vis tiek jos bus sunaudotos anksčiau ar vėliau. Geriau sandėliuoti namuose nei už tai mokėti prekybos centrui. Tačiau galutinis išleistų pinigų rezultatas šį mėnesį, įskaitant absoliučiai visas išlaidas, yra 631.8 lt – maždaug trečdalis algos 😉

O tiems, kas atkirs, jog galvojimas apie taupymą, priveda prie mažesnių pajamų, pasakysiu taip: mąstau apie tai, kiek daug pinigų liko mano sąskaitoje, o ten skaičiai kaskart vis gražesni. 🙂

Ankstyvas kėlimasis

Dingo didžioji mano pagalbininkė rytais – saulė. Pasidarė daug sunkiau keltis, o dar jei kambaryje šiek tiek vėsoka… Taigi, teko pamiegoti ilgiau nei 7,5h per parą, net jei keldavausi vėliau nei turėčiau (tikslas: keltis 07:30 kasdien arba miegoti ne daugiau kaip 7,5h, kad vakare anksčiau patrauktų į lovą).

Kaip bebūtų, įprotis nepersimiegoti stiprus. Išgulėti lovoje ilgiau nei 8-9h sudėtinga. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad užmigti kartais užima nuo pusės iki vienos valandos iš minėtų devynių.

Skaitymas

Skaitymo įprotį išlaikyti labai lengva. Dažnai tenka skaityti prieš pat gulant į lovą, kai visi darbai padaryti, taip atitolinant trokštamą miegą. Kadangi kartelę iš 30 min. per dieną nuleidau iki 10 min., tai rezultatas toks, kad skaitau dažnai, bet po labai mažai. Kai skaitydavau po 30 min, tai per savaitę vieną knygą, o dabar tik per mėnesį. O laisvo laiko knygoms, kaip dauguma, randu mažai.

Tiek šįkart apie mane. Tikiuosi, jog buvo įdomu, jaukaus jums vakaro, mieli skaitytojai. 🙂