Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Fizinės galimybės

Kai tik šis vaizdo klipas mane pasiekė, pagalvojau, kad tai puiki medžiaga straipsniui. Žmonės išdarinėja sunkiai įsivaizduojamus dalykus. Pažiūrėkit ir dar kartą paklauskit savęs, ar yra kažkokios ribos žmogaus gebėjimams? Manau, kad ne.

Daugumą šių vaizdelių teko matyti atskirai, bet kartu jie sukelia, kur kas stipresnę įtaigą.

Protiniai gebėjimai

12 metų mergaitė su draugų grupele surinko pinigus, nuvykti 8000 kilometrų ir kalbėti per konferenciją apie aplinkos problemas. Sunku patikėti, kad tuos žodžius taria vaikas. Koks įtaigumas! Pasižiūrėkite patys.

Jei tai gali maža mergaitė, tuomet paklauskite savęs, ką galite jūs?..

Sunku sugalvoti tiksliai straipsnio mintis atspindinčią antraštę. Šįkart apie tai, kad žmonės daro tas pačias klaidas, elgiasi pagal vienodus elgesio šablonus, nuolat žada pakeisti gyvenimą, pradedant rytojumi.

Žmonės mėgsta save apgaudinėti

Pasiteisinimai, apgavystės, atidėliojimai visa tai tik krūva savo gyvenimo apkartinimo. Pirma, įsipareigojimas sau kažką daryti ir vėliau sekęs atsisakymas, mažina mūsų savivertę, kelia nepasitenkinimą ir stresą. Antra, atsisakymas įsipareigoti, kai sąmoningai suprantama, kas mums gerai, o kas ne, veikia taip pat blogai, kaip ir pirmoji kartinimo dozė. Kai mes darome ne tai, ką turime, tuomet jaučiamės blogai: trūksta energijos ir entuziazmo.

Bet tai dar ne viskas.

Dar žmonės mėgsta gerą nuotaiką ir entuziazmą

Pasaulyje begalė knygų apie sėkmę, asmeninį tobulėjimą. Prie viso šito dar reikia pridurti krūvą internetinių svetainių. Visa tai populiaru, plačiai paplitę ir skaitoma.

Asmuo paėmęs į rankas pirmą, na, galbūt dar antrą ar trečią knygą, gali iš tiesų tikėti, kad ji jam padės. Bet dauguma kitų, tiesiog mėgsta gerą ūpą, kurį sukelia motyvuojančių knygų skaitymas. Jie tik prisidengia tuo, kad knyga atseit kažką pakeis jų gyvenime. Dažniausiai nė nepabando vykdyti ten esančių nurodymų, o tiesiog skaito nuo pradžios iki galo. Tokiems žmonėms turiu naujieną, joks tekstas nepakeis jūsų gyvenimo, jis tik gali tai paspartinti – viską atlikti teks jums pačiam.

Niekas nepasikeis tol, kol nesiimsite paprasčiausio veiksmo ir atliksite uždavinį. Tad kam save apgaudinėti? Kam visokiais planais atidėlioti rezultato siekimą? Gal iškart prie esmės?

O bet kokiam veiksmui tinkamas laikas yra tik vienas.

Egzistuoja tik dabarties akimirka

Daugelis tai supranta, bet neįsisąmonina to iki galo, todėl dar kartą noriu tai pabrėžti. Dabarties akimirka yra vienintelis dalykas, kurį turime. Vakar praėjo, rytojus neišaušo, turime veikti šiandien. Plačiau apie kiekvienos sąmoningai išnaudotos akimirkos poveikį vaizdo klipe:

Žmonės nori uždirbti, gera niša

Visa tai populiaru ir neša gerą pelną. Be to, lengva republikuoti kitų straipsnius kaip savo, pakeitus šį bei tą. Yra net tokia profesija: pasamdai žmogų, o jis tau parašo elektroninę knygą ar kokį kitą darbą. Kaip tai padaro? Paima keletą kitų žmonių straipsnių, pakeičia keletą žodžių ir turim rezultatą.

Tad, jei mokate jiems pinigus, tai bent pasinaudokite jų patarimais. Reikia pripažinti, kad daugumą technikų yra vykusios net labai. Klausimas kitoks: kada jas išbandysite? „Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti“ (Stephen R. Covey).

Tikslų siekimas – problemų sprendimas

Grįžkime prie esmės, prie to kaip gauti naudos. Šiuo straipsniu noriu sukelti jūsų galvoje mintis, kad galite ir turite padaryti tai, ką iš tiesų norite. Ne rytoj ir ne vakar, bet dabar. Todėl pabaigai noriu priminti vieną paprastą dalyką: „Problemos išspręsti nepavyks su tokiu pačiu mąstymu, kokiu problema buvo sukurta.“

Vadinasi, kad pirma teks pakeisti savo požiūrį (mintis), o tik tada sutvarkyti susiklosčiusią situaciją. Pvz., jau kuris laikas turite viršsvorio, net bandėte jo atsikratyti. Iš tiesų, kol rimtai to nesiimsite savo galvoje, tol nieko ir neįvyks.

O paskutinis dalykas, kurį noriu priminti, tai būdas prisiversti save ką nors padaryti. Pavadinčiau tai tiltų atgal sudeginimu (angl. burning the ships). Žmogus norėjo mesti rūkyti, tad po visą savo kazino išdėliojo plakatus su savo nuotrauka ir įsipareigojimus sumokėti milijoną dolerių tam, kas jį pastebės rūkantį.

Tereikia vos vos pasukti galvą, kad tai pritaikyti gyvenimui. Norite atsikratyti kažkokio įpročio? Susitarkite su draugu, kad liksite jam skolingas 1000 litų ar daugiau, jei to nepadarysite. Manau, kad tai būtų šauni papildoma motyvacija, nes žmonės kur kas labiau (2,7 karto pagal Brian Tracy) bijo prarasti nei geidžia įgyti daiktus. Tereikia lašelio fantazijos.

Baigiamasis žodis

Vakar praėjo, rytoj dar neišaušo – padarykit tai dabar.

Niekas kitas jums nepasakys, ką turite daryti, kuo norite tapti, kas yra teisinga, o kas ne. Visa tai žinote tik jūs, tačiau atsakymus išgauti dažnai labai sunku. Pagrindinės priežastys: išorės primesti troškimai ir tikslai, savęs kaip už viską atsakingo neigimas ir pan.

Vis dėlto, visi atsakymai į jūsų klausimus apie gyvenimą slypi jūsų viduje. Žemiau pateikiami klausimai, jei atsakysite sąžiningai bei kaip nurodyta, pravers jūsų akis.

Tokio tipo klausimus galima nuolat sutikti internete ar knygose. Paskutinį kartą juos radau Brian Tracy garso programoje „The Psychology of Achievement“.

1. Kokius penkis dalykus labiausiai vertinate gyvenime?

Kas jūsų manymu yra svarbiausia gyvenime? Už kokius 5 dalykus esate pasirengę daugiausiai kovoti?

2. Per 30 sekundžių užrašykite 3 svarbiausius gyvenimo tikslus.

Dėl laiko ribojimo, atsakymai turėtų nurodyti tikruosius troškimus, atmetant visą aplinkos primestą spaudimą ir smegenų plovimą.

3. Ką darytumėte, jei laimėtumėte milijoną?

Kitaip tariant, kuo užsiimtumėte, jei turėtumėte visą laiką ir užtektinai pinigų? Ką pirktumėte? Koks būtų pats pirmas dalykas, kurį padarytumėte? Koks antras?

Šis klausimas leidžia atsakyti į klausimą taip, lyg neturėtumėte jokių apribojimų.

4. Ką darytumėte ir kaip praleistumėte laiką, jei sužinotumėte šiandien, kad mirsite lygiai po 6 mėnesių?

Įsivaizduokite, kad būsite puikios sveikatos dar 6 mėnesius, o tuomet tiesiog numirsite. Kai pradedate mąstyti apie mirtį, tuomet į paviršių iškyla tikrosios vertybės, t.y, tai, kas jums gyvenime svarbiausia.

Klausime slypi atsakymas, ko pirmiausia turėtumėte siekti gyvenime.

5. Ką visada norėjote padaryti, bet bijojote pabandyti?

Galbūt jau buvote nusprendę to imtis, tačiau vėliau apsigalvojote, nes šiek tiek išsigandote. Galbūt sukūrėte pasiteisinimų, kad būtų galima atidėti tikslo siekimą. Ką iš tiesų norite padaryti?

Prisiminkite, kad visos baimės tėra mūsų galvoje ir neturi nieko bendro su tikrove.

6. Kokios veiklos, gyvenimo situacijos ir veiksmai jums suteikia didžiausią svarbumo pojūtį?

Kai tai darote, jaučiatės užtikrintai ir visiškai pasitikite savo jėgomis. Tą puikiai iliustruoja Dale Cernegie citata: „Pasakykite, kas žmogui suteikia didžiausią svarbumo pojūtį, pasakysiu kokia jo gyvenimo filosofija.“

7. Įsivaizduokite, kad gavote vieną norą iš džino.

Viskas įmanoma. Galite prašyti visiškai bet ko. Ko norėtumėte? Koks vienintelis dalykas, kurio paprašytumėte, jei žinotumėte, kad tai bus išpildyta.

Šiame atsakyme slypi tiesa apie didžiausią jūsų gyvenimo ambiciją.

Sprendimus priimame kasdien: nuo to, ar geriamą kavą ar arbatą, iki prie altoriaus ištarto atsakymo. Šįkart norėčiau susitelkti į tai, kaip sužinoti, ar sprendimas teisingas bei kaip pripažinti klaidas ir imtis taisymo veiksmų.

Nepripažįsta savo klaidų

Taip jau yra, kad žmonės dažnai linkę ignoruoti savo klaidas. Užtenka vien pasižiūrėti į knygas, kuriose nuolat mokoma atsiprašyti ir pripažinti klydus. Kažkodėl tai labai sudėtinga. Matyt, todėl, kad pripažinti klaidas ir atsiprašyti gali tik brandžios asmenybės.

Dažnas nė nesusimąsto, kad tai kažką kainuoja. Kaštai būna dvejopi. Pvz., investavote 10 000 bei per metus uždirbote 500 litų. Tuo tarpu į banką galėjote padėti už 10% metinių palūkanų, tokiu atveju būtumėte gavę 1000 lt. Vadinasi, kad iš tiesų jūsų investicija prarado 500 litų, kuriuos lengvai galėjote uždirbti.

Tuo noriu pasakyti, kad visuomet reikia įskaičiuoti ne tik tai, ką gauname, bet ir tai, ką (potencialiai) prarandame.

Dar vienas pavyzdys iš investavimo. Dažniausia klaida yra nesugebėjimas pripažinti, kad buvo pasirinkta bloga investicija. Todėl, kai akcijos kaina pradeda smukti, ji nebūna laiku parduodama arba netgi perkama dar daugiau, tikintis, kad dabar jau tas metas, kai kaina tikrai pradės kilti. Juk, jei pasirinkote teisingai, tai tik laiko klausimas, kada vertė šaus į viršų. Štai taip rinkoje prarandami pinigai. Lygiai taip pat jūsų džiaugsmas dingsta iš gyvenimo, kai gyvenate įsikibę blogų sprendimų bei kiekvieną naują pasirinkimą statote atsižvelgdami į juos.

Ar sprendimas teisingas?

Žinoma, kiekvienas klystame, dvejojame. Gyvenimas gražus tuo, kad visada siunčia mums vis sunkesnius išbandymus, nes smulkesnių nė nepastebime, išspręsdami juos mechaniškai.

Patikrinti pasirinkimą galima labai paprastai. Praėjus dienai, savaite mėnesiui, metams ar dešimtmečiui, tereikia savęs paklausti: ar žinodamas tai, ką žinau dabar, nuspręsčiau lygiai taip pat? Jei atsakymas ne, tuomet jau žinote ką turėtumėte daryti.

Dabar esate išmintingesnis ir galite priimti teisingesnį sprendimą bei ištaisyti senojo klaidas.

Ilgalaikė perspektyva

Įsivertinus sprendimą, vis tiek gali kilti noras likti su senuoju pasirinkimu, nes jau tiek laiko buvo taikstytasi, o ištaisymas tikrai sukels nemalonių emocijų bei pareikalaus daugybės pastangų. Tokiu atveju verta pasitelkti ilgalaikę perspektyvą.

Kiek laiko gyvenate su sprendimu? Metus? Galbūt 10 ar 20? Bet tai visiškai nesvarbu. Klausimas priešingas, kiek dar ketinate gyventi su juo? Manau, kad dauguma skaitančių, tikisi gyventi kur kas ilgiau nei jau praleido besitaikstydami su klaida. Įsivaizduokite dar 20-30 metų gyvenant ne taip, kaip galite ir norite, bet taip, kaip kažkada pasirinkote. Juk visada viską galima pradėti iš naujo ir ištaisyti.

Išvados

Kartais paslysime ir padarysime klaidų. Tačiau kur kas svarbiau yra sugebėti pripažinti klydus ir jas ištaisyti. Nėra prasmės taikstytis ir vogti iš savęs gyvenimo džiaugsmą. Juk gyventi dar liko daug metų, kurių metu norite būti kuo laimingesni.

Mano gyvenime yra grėblys, ant kurio sugebu užlipti bent kartą kas porą mėnesių. Jo pavadinimas  „persitempimas”.

Kai esi kupinas energijos, entuziazmo ir veiklos, tuomet viskas atrodo kaip mažmožis. Padarysiu dar šitą, va ir tą. Na, šitą tik kitą savaitę. Dar būtinai reikia nepamiršti pailsėti. Na, bet užteks tam ir pusdienio, reikia nuveikti kažką naudingo iš ryto.

Po kokių 3-5 savaičių ateina toks metas, kai darbų planavimas sustoja. Energija išsenka. Nesinori nieko, tik atsiriboti, velniškai gerai ir daug išsimiegoti bei paskaityti gerą knygą ar pažiūrėti filmą.

Tokia būsena trunka 1-2 savaites. Joms pasibaigus, viskas prasideda iš pradžių. Daugybė jėgų bei krūva susikaupusių darbų, tad puolu juos atlikti. Šįkart vis labiau mėgindamas prisiminti, kad reikia pailsėti.

Cikliškumas

Kaip turbūt jau supratote, viskas vyksta ciklais. Ar teko girdėti sąvoką bioritmas? Tai matematinis modelis, rodantis kaip žmogui gyvenime seksis fizine, emocine ir intelektualine prasme priklausomai nuo laiko, t.y., leidžia nustatyti geras ir blogas dienas. Paprastai sudaromas 30-60 dienų. Atlikus daugiau tyrimų, dabar tai laikoma pseudo mokslu. Tačiau, net jei to išskaičiuoti negalima ar paklaidos per didelės, tačiau mano gyvenimas tikrai yra ciklinis. Kylam iki viršūnės, krentam iki dugno, tada vėl kylam ir t.t. Kadangi buvo atsiradęs net toks mokslas, todėl galiu teigti, kad daugumos žmonių gyvenimą lydi pastovūs pakilimai ir nuopuoliai.

Kaip tai įveikti

Manau, kad cikliškumą galima suvaldyti kelias pagrindiniais būdais.: kitaip išdėstyti darbą ir poilsį, riboti darbą, turėti kokybiškesnį poilsį.

Savaitę dirbi, savaitę ilsiesi.

Daugiausia darbo įveikiama tada, kai daug energijos ir įsijautimo. Tada laikas prabėga nepastebimai. Tokiomis dienomis dirbti reikia kuo daugiau, kad kitomis būtų galima ramiai atsipūsti. Steve Pavlina perskaičiau patarimą išmėginti dirbti vieną savaitę, o kitą nedirbti bei keletą to variacijų. Kai pagrindinės pajamos gaunamos iš samdomo darbo, tai padaryti sudėtinga. Todėl pasitenkinau vieną savaitę dirbti vakarais asmeninius darbus, pvz., šis puslapis ar investavimas, o kitą ilsėtis ir pramogauti.

Sunku rezultatą įvertinti vienpusiškai. Poilsio turėdavau tikrai daugiau ir išsekimo riba gerokai nutolo. Kita vertus, nudirbti per vieną savaitę visus 2 savaičių darbus sunku. Todėl tai vienas, tai kitas darbelis likdavo ateinančiai savaitei. Žingsnis po žingsnio ir suvokiau, kad nebesilaikau šios sistemos.

Be to, grynojo poilsio negaudavau, nes įprastą darbo dieną tekdavo atidirbti bet kokiu atveju. Rezultatai man patiko, manau, kad artimiausiu metu išmėginsiu grįžti prie šiek tiek patobulinto sistemos varianto.

Laiko/darbo ribojimas

Kai darai viską, tai nepadarai nieko. Tačiau kai susikoncentruoji ties vienu dalyku, gali nuversti kalnus. Paprasčiausias būdas tiesiog mažiau dirbti. Tačiau norint kažką padaryti, reikia tai atlikti. Todėl labiau priimtinas metodas išmesti darbus, kurie teikia mažai naudos, pritaikyti Pareto taisyklę.

Kuo toliau, tuo daugiau matau tokių darbų, kuriuos galima drąsiai atidėti, ar išvis nepadaryti. Pirma manydavau, kad kažkas tą pastebės, ar tai turės kitokių neigiamų pasekmių. Tačiau viskas vyksta priešingai, nes svarbesni darbai gauna daugiau laiko.

Kokybiškesnis poilsis

Pasivaikščiojimas po gamtą atgaivina geriau nei filmas. Bei leidžia susidėlioti savo mintis. Išėjimas pasižmonėti leidžia pailsėti labiau nei sėdėjimas namuose.

Problema paprastutė, kai būname išsekę, tuomet nenorim nieko kito, kaip nieko neveikti, žiūrėti filmus, televiziją, skaityti romanus ir pan. Tai pasyvus poilsis, todėl jėgos atstatomos pamažu.

Turbūt vardinti kaip smagiau ir kokybiškiau praleisti laisvalaikį nereikia. Juk esate kūrybingos ir išradingos asmenybės.

Kas vis dėl to yra apatija ir tingėjimas

Tai fizinių, emocinių ir intelektualinių jėgų atgavimas. Kai šios jėgos išsenka, būtent tuomet organizmas pereina į priverstinio poilsio būseną. Tai natūralus metodas atsitiesti.

Tačiau norėtųsi tokių epizodų kiekį sumažinti, o tingėti iš didžiosios raidės tada, kai darbai nudirbti. Tokį poilsį prilyginu pavėluotam automobilio pakabos remontui: vietoj to, kad pakeisti porą detalių, tenka keisti daugybę, nes sugedusios priverčia labai sparčiai sudilti likusias.

Todėl tikiu, kad tam reikia užkirsti kelią. Tačiau tam įvykus reikia mažiau sielotis, leisti sau ramiai pailsėti ir prisiminti, kad netrukus vėl būsite darbingas ir kupinas energijos.

Šis „dėsnis“ teigia, kad 20% darbo duoda 80% produkto. Tuo tarpu likę 80% teatneša 20% pageidaujamo rezultato.

Dėsnį atrado italų ekonomistas Vilfredas Paretas. Pirmiausia jį pastebėjo šalies žemės pasiskirstyme: 20% Italijos gyventojų valdė 80% žemės. Vėliau ištyrė ir nustatė, kad šis dėsnis galioja kur kas plačiau.

Galiausiai pasirodė, kad taisyklę įvairiomis variacijomis galima pritaikyti visose gyvenimo srityse, pradedant tuo, kad 20% įmonės darbuotojų uždirba 80% įmonės pelno, baigiant tuo, kad 80% žemės gyventojų aplanko tik 20% svetainių. Santykis gali būti įvairus, svarbu, kad galima išskirti mažesnį pastangų kiekį, duodantį didesnį rezultatą.

Šiame įraše tenoriu pasidalinti paprastais pavyzdžiais, kur tai pasireiškia mano gyvenime.

Bendravimas trunka ilgiau nei darbas

Turiu galvoje ne tai, kad jei su klientu kalbėjau 1 valandą, tai darbą padarysiu per 12 minučių (20% nuo valandos). Tačiau tą faktą, kad norint gauti informaciją, patvirtinimą ar kažką kito, teks laukti kur kas ilgiau, negu užtruks patys programavimo ar projektavimo darbai.

Paprastai taip nutinka todėl, kad klientui reikia gerai apmąstyti ir apsispręsti. Kitais atvejais todėl, kad kažkas kitas turi priimti sprendimą, o kontaktinis žmogus tik tarpininkauja ir pataria. Todėl darbe stengiuosi bendravimą atlikti pirmiausia, nes žinau, kaip ilgai gali tekti laukti rezultato.

Akcijų rinka

Esu investavęs beveik vienerių metų atlyginimą. Štai rezultatas: 4 įmonių akcijos duoda gerokai daugiau pelno nei likusios 10. Šiuo atveju gauname, kad 26% duoda 76% rezultato.

Pareto dėsnis (20/80)

Kasdieniai darbai

Sąrašas būna ilgas, bet dauguma iš jų net neneša tiesioginės naudos. Rūbai turi būti švarūs, kambarys sutvarkytas, el. pašto dėžutė tuščia, vakarienė pagaminta ir t.t. Bet juk visa tai gali palaukti… Na, bent tol, kol yra švarių kojinių 😉

Bendravimas

Tiksliai neskaičiavau, bet situacija tokia pati: 80% bendravimo vyksta su 20% artimiausių draugų. Kitaip tariant, jei pamesčiau 80% draugų, tai dingtų tik 20% su žmonėmis praleidžiamo laiko.

Remonto darbai

Reikia apkalti sieną lentelėmis. Pats lentelių tvirtinimas labai lengvas ir greitas darbas: pamatuoti, atpjauti, prikalti. Tačiau visą laiką užims paruošiamieji darbai: padaryti, kad būtų prie ko jas kalti, viską išmatuoti, išgręžti skyles tvirtinimams, prisukti tvirtinimus, paskaičiuoti, kiek metrų tvirtinimų reikės, nupirkti, atvežti ir t.t.

Tačiau Pareto taisyklę galima pritaikyti ir pačiam apkalimui. Per 20% laiko bus apkalta 80% sienų ploto. Nes daugiausia laiko užtruks kampai, plotas aplink duris ir pan.

Drabužiai

Manau, kad čia dėsnis veikia dar stipriau: 10% drabužių nešioju 90% laiko 🙂 Nesu iš tų, kurie kasdien turi atrodyti kitaip. Jei drabužiai švarūs, galiu visą darbo savaitę nešioti tuos pačius. Dabar iškyla klausimas, kokio velnio pirkau tuos likusius 90% rūbų… Galėjau sutaupyti krūvą pinigų.

Kitų pavyzdžiai

Štai pora angliškų straipsnių su dar daugiau pavyzdžių:

• How to apply the 80/20 rule to earn more, work less, and dominate
• Understanding the Pareto Principle (The 80/20 Rule)

Išvados

Akivaizdu, kad dėsnis galioja visose gyvenimo srityse. Todėl verta įsivesti tam tikrus elgesio pokyčius: Kiekvienam padėti neužteks laiko, reikia dažniau sakyti „ne“. Ne kiekvienas gautas el.laiškas reikalauja detalaus atsakymo, galima tiesiog iškart ištrinti arba atrašyti 1-3 sakiniais.

Susimąstykite, ar tai ką darote duoda naudos? Galbūt galėtumėte daryti tai, kas atneštų kur kas daugiau rezultato? Išmatuokite, kiek vienas ar kitas veiksmas užtrunka bei kiek atneša naudos.

Svarbu išsiaiškinti kas yra tie „gerieji“ 20% ir jiems skirti kuo daugiau laiko. Tuo tarpu su likusiais 80% terliotis kuo mažiau.

Kur savo gyvenime labiausiai pastebite šį dėsnį, mieli skaitytojai? 🙂

Atsakomybė už melavimą

Pirma, užduodami klausimai priverčia susimąstyti. Antra, palyginimas su religija tiesiog šokiruojantis. Kiek daug tiesos… „Atsakomybė už melavimą“.

Nostalgija

Straipsnis apie ją ir jos priežastis. Manau, kad ši citata puikiai atskleidžia esmę:

Tai buvo geri laikai vaikystėje, mokykloje, studijų laikais. O dabar kas- laikai nebe tie.” Nieko keisto, jei tokias kalbas išgirsti iš 50-mečių ar vyresnių, bet visai nebejuokinga, kai tai išgirsti iš 30-mečio ar dar jaunesnio.

Visas straipsnis „Nostalgija“.

Savidisciplina

Labai trumpas įrašas, bet itin taiklus. Visiškai pritariu tam:

Savidisciplinuodamas jaučiuosi daug geriau. Tada jauti saiką, ir supranti, kad esi stiprus žmogus.

Būtent taip pats jaučiuosi – „Savidisciplina“.