Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Pro akis retkarčiais praslysdavo, kad egzistuoja kažkokia Pomodoro technika. Vieną dieną nusprendžiau ją išbandyti, tad dabar papasakosiu, kas tai per daiktas ir su kuo valgomas.

Kas yra pomodoro technika

Legenda byloja, kad Francesco Cirillo universitete prastai sekėsi susikaupti ir produktyviai atlikti užduotis. Todėl vieną desperatišką dieną, jis metė sau iššūkį – 10 minučių skirti mokymuisi ir niekam daugiau.

Žinoma, tam reikėjo kažkokio laikmačio, kuris pasirodė esąs pomidoro formos. Iš čia ir kilo pavadinimas. Pirmą sykį jam nepavyko išlaikyti susitelkimo ties mokymusi, bet vėliau tai ištobulino ir išpopuliarino.

Taigi, pagrindinis principas yra išlaikyti dėmesį ties viena užduotimi 25 minutes. Po jų daryti 5 minučių pauzes. Po tokių keturių ciklų, atlikti 15 minučių pertrauką. Viskas skamba labai paprastai, nes taip ir yra. Tačiau sklandžiai tai vykdyti pirmus kartus labai sudėtinga.

Esminiai pomodoro technikos principai

Turimi darbai įvertinami Pomodorais. Vienas toks vienetas lygus 25 minutėm darbo ir 5 minučių pertraukai. Taigi, raporto, kuris trunka 2 valandas, planuojama atlikimo trukmė yra 4 pomodorai.

Kitas principas, kad prieš vykdant pomodorą, iš anksto nusakai, ką būtent tuo metu darysi ir iš paskutiniųjų stengiesi daryti būtent tą vienintelį dalyką. Jei kažkas tave pertraukia, vadinasi, pomodoras neįvyko ir reikia paleisti laikmatį iš naujo, kai bus susitvarkyta su pertraukimu.

Čia buvo trumpoji technikos versija, detaliau galima susipažinti „tėvyniniam“ Pomodoro puslapyje: http://www.pomodorotechnique.com/ arba skaitant tiesiai iš Pomodoro technikos pdf failiuko.

Praktinis Pomodoro panaudojimas dirbant

Pirmiausia mums reikia laikmačio. Tam naudoju Tomighty. Štai kaip jis atrodo:

Programėlė leidžia nusistatyti kokio ilgio intervalai skiriami trumpajai/ilgajai pertraukai ir, žinoma, pačiam pomodoro intervalui.

Tai pati patogiausia programėlė iš visų, kiek teko išmėginti, o teko daugybę. Deja, ir ši turi vieną trūkumą – nesuprantu, kaip tokia paprasta programėlė gali pareikalauti daug kompiuterio resursų tam tikrais momentais – pvz., per pirmą intervalo paleidimą, kompiuteryje ši programėlė užšąla porai ar net daugiau sekundžių. Tačiau geresnio įrankio neradau, matyt, teks susiprogramuoti 🙂

Ką domina įvairovė, tai pamėginkite pagooglinti: daugybė įskiepių įvairioms naršyklėms; tam dedikuotų internetinių svetainių, kurios laiką skaičiuoja tiesiog internetiniame puslapyje; mobiliųjų aplikacijų ir t.t. Ši technika labai populiari.

Pomodoro padidina produktyvumą, nes sumažėja multitaskingas (kai peršokama nuo vieno darbo prie kito). Kaip minėjau, kai paleidi pomodorą, tai turi prisiversti save daryti tik vieną vienintelį dalyką. Visi kiti darbai, kaip sms skaitymas bei atrašymas, pašto tikrinimas ir t.t. atliekami pertraukos metu.

Kadangi esu programuotojas, tai dažnai duodu kompiuteriui darbo, kurį jis vykdo kelias ar net keliolika minučių. Tuo metu natūraliai kyla noras arba imtis kito darbo, arba pabimbinėti. Nuoširdžiai laikantis šios metodikos principų, iškart toptelėjo, kad dažniausiai galiu toliau dirbti prie tos pačios užduoties (anksčiau šokdavau prie naujos). Greitai mintimis perbėgu, kas manęs laukia po to, kai kompiuteris atliks savo darbą ir dažniausiai randu, ką dar galiu padaryti dabar – tokiu būdu sumažėja užduočių kaitaliojimas ir padidėja produktyvumas dėl tolimesnių veiksmų numatymo.

Kita nauda, kurią atneša ši technika tai pertraukos. Per pertraukas reikia stengtis nuoširdžiai ilsėtis: padaryti atsispaudimų, pažiūrėti į tolį, atsistoti nuo kėdės bei prajudinti kojas ir pan. Kai įsisuki į tą užimtumo karuselę, dažnai užsimiršti, o šitas laikrodukas primena ne tik, kad turi dirbti, bet ir ilsėtis. Tada į dienos pabaigą būni šviežesnis ir daugiau padaręs.

Noriu pabrėžti, kad naudoju tai ne kasdien. Naudingiausia naudoti tada, kai reikia atlikti daugybę darbų vienu metu, kai daug vidinių ar išorinių pertraukimų. Tiesiog siūlau išbandyti keletą dienų ir patys pajusite, kada jums tai padeda, o kada galima ir be to apsieiti.

Apibendrinimas

Pomodoro technikos naudojimo privalumai:

• Didesnė koncentracija ties vienu darbu;
• Mažesnis užduočių keitimas (angl. multitasking);
• Mažiau darbo pertraukimų iš išorės (stengiantis naudoti šią techniką, sugebėsite daugiau ar mažiau įtakoti aplinką, priversti ją jus rečiau trukdyti);
• Mažiau darbo pertraukimų iš vidaus (patys savaime stengsitės per pomodoro netikrinti pašto, neskaityti sms bei neatrašinėti į jas ir t.t.);
• Geresnį poilsį, didesnį šviežumą, sveikesnį kūną dėl nuolatinių darbo pertraukėlių;
• Iš visų aukščiau išvardintų punktų gauname didesnį produktyvumą.

Išvardinti tik tie privalumai, kurie gaunami naudojant pristatytą sutrumpintą visos technikos variantą. Išsamų technikos naudojimo aprašymą rasite čia.

Mano gyvenime yra grėblys, ant kurio sugebu užlipti bent kartą kas porą mėnesių. Jo pavadinimas  „persitempimas”.

Kai esi kupinas energijos, entuziazmo ir veiklos, tuomet viskas atrodo kaip mažmožis. Padarysiu dar šitą, va ir tą. Na, šitą tik kitą savaitę. Dar būtinai reikia nepamiršti pailsėti. Na, bet užteks tam ir pusdienio, reikia nuveikti kažką naudingo iš ryto.

Po kokių 3-5 savaičių ateina toks metas, kai darbų planavimas sustoja. Energija išsenka. Nesinori nieko, tik atsiriboti, velniškai gerai ir daug išsimiegoti bei paskaityti gerą knygą ar pažiūrėti filmą.

Tokia būsena trunka 1-2 savaites. Joms pasibaigus, viskas prasideda iš pradžių. Daugybė jėgų bei krūva susikaupusių darbų, tad puolu juos atlikti. Šįkart vis labiau mėgindamas prisiminti, kad reikia pailsėti.

Cikliškumas

Kaip turbūt jau supratote, viskas vyksta ciklais. Ar teko girdėti sąvoką bioritmas? Tai matematinis modelis, rodantis kaip žmogui gyvenime seksis fizine, emocine ir intelektualine prasme priklausomai nuo laiko, t.y., leidžia nustatyti geras ir blogas dienas. Paprastai sudaromas 30-60 dienų. Atlikus daugiau tyrimų, dabar tai laikoma pseudo mokslu. Tačiau, net jei to išskaičiuoti negalima ar paklaidos per didelės, tačiau mano gyvenimas tikrai yra ciklinis. Kylam iki viršūnės, krentam iki dugno, tada vėl kylam ir t.t. Kadangi buvo atsiradęs net toks mokslas, todėl galiu teigti, kad daugumos žmonių gyvenimą lydi pastovūs pakilimai ir nuopuoliai.

Kaip tai įveikti

Manau, kad cikliškumą galima suvaldyti kelias pagrindiniais būdais.: kitaip išdėstyti darbą ir poilsį, riboti darbą, turėti kokybiškesnį poilsį.

Savaitę dirbi, savaitę ilsiesi.

Daugiausia darbo įveikiama tada, kai daug energijos ir įsijautimo. Tada laikas prabėga nepastebimai. Tokiomis dienomis dirbti reikia kuo daugiau, kad kitomis būtų galima ramiai atsipūsti. Steve Pavlina perskaičiau patarimą išmėginti dirbti vieną savaitę, o kitą nedirbti bei keletą to variacijų. Kai pagrindinės pajamos gaunamos iš samdomo darbo, tai padaryti sudėtinga. Todėl pasitenkinau vieną savaitę dirbti vakarais asmeninius darbus, pvz., šis puslapis ar investavimas, o kitą ilsėtis ir pramogauti.

Sunku rezultatą įvertinti vienpusiškai. Poilsio turėdavau tikrai daugiau ir išsekimo riba gerokai nutolo. Kita vertus, nudirbti per vieną savaitę visus 2 savaičių darbus sunku. Todėl tai vienas, tai kitas darbelis likdavo ateinančiai savaitei. Žingsnis po žingsnio ir suvokiau, kad nebesilaikau šios sistemos.

Be to, grynojo poilsio negaudavau, nes įprastą darbo dieną tekdavo atidirbti bet kokiu atveju. Rezultatai man patiko, manau, kad artimiausiu metu išmėginsiu grįžti prie šiek tiek patobulinto sistemos varianto.

Laiko/darbo ribojimas

Kai darai viską, tai nepadarai nieko. Tačiau kai susikoncentruoji ties vienu dalyku, gali nuversti kalnus. Paprasčiausias būdas tiesiog mažiau dirbti. Tačiau norint kažką padaryti, reikia tai atlikti. Todėl labiau priimtinas metodas išmesti darbus, kurie teikia mažai naudos, pritaikyti Pareto taisyklę.

Kuo toliau, tuo daugiau matau tokių darbų, kuriuos galima drąsiai atidėti, ar išvis nepadaryti. Pirma manydavau, kad kažkas tą pastebės, ar tai turės kitokių neigiamų pasekmių. Tačiau viskas vyksta priešingai, nes svarbesni darbai gauna daugiau laiko.

Kokybiškesnis poilsis

Pasivaikščiojimas po gamtą atgaivina geriau nei filmas. Bei leidžia susidėlioti savo mintis. Išėjimas pasižmonėti leidžia pailsėti labiau nei sėdėjimas namuose.

Problema paprastutė, kai būname išsekę, tuomet nenorim nieko kito, kaip nieko neveikti, žiūrėti filmus, televiziją, skaityti romanus ir pan. Tai pasyvus poilsis, todėl jėgos atstatomos pamažu.

Turbūt vardinti kaip smagiau ir kokybiškiau praleisti laisvalaikį nereikia. Juk esate kūrybingos ir išradingos asmenybės.

Kas vis dėl to yra apatija ir tingėjimas

Tai fizinių, emocinių ir intelektualinių jėgų atgavimas. Kai šios jėgos išsenka, būtent tuomet organizmas pereina į priverstinio poilsio būseną. Tai natūralus metodas atsitiesti.

Tačiau norėtųsi tokių epizodų kiekį sumažinti, o tingėti iš didžiosios raidės tada, kai darbai nudirbti. Tokį poilsį prilyginu pavėluotam automobilio pakabos remontui: vietoj to, kad pakeisti porą detalių, tenka keisti daugybę, nes sugedusios priverčia labai sparčiai sudilti likusias.

Todėl tikiu, kad tam reikia užkirsti kelią. Tačiau tam įvykus reikia mažiau sielotis, leisti sau ramiai pailsėti ir prisiminti, kad netrukus vėl būsite darbingas ir kupinas energijos.

Dažnam teko išgirsti, jog kompiuteriai visiškai išstums popierių, tačiau taip toli gražu nebus. Šįkart apie tai, kodėl geriausia darbų organizavimo priemonė yra paprasčiausias popierius ir rašiklis. Straipsnį parašyti įkvėpė įrašas „Kaip analoginiai ritualai gali stipriai padidinti efektyvumą“.

Išbandžiau daugybę skaitmeninių įrankių…

Tiek tokių, kurie gali sinchronizuoti duomenis, kad ir kur nukeliaučiau. Tiek tokių, kurie veikia tik vienoje vietoje. Esu programuotojas, tad natūraliai pirmą vietą turėčiau duoti kompiuterinėms programoms. Tačiau viskas yra priešingai. Kad ir kokią programą naudočiau, visada kyla noras užsirašyti, užbraukti užduotį ranka ar padaryti tai, ko programa tiesiog negali. Analogiškai greičiau, patogiau ir maloniau.

Skaitmeninė mano įrankių kolekcija

Šiuo metu naudoju RTM saugoti darbų (ir įdėjų) sąrašams, kuriuos reikia padaryti „kada nors“. Susitikimų ir įvykių saugojimui naudoju Google Calendorių, Outlook ir telefoną. Outlook reikalingas todėl, kad telefonas tiesiogiai su Google nesidalina duomenimis. O peržiūrėti mėnesio ar savaitės susitikimus kompiuteryje (Google) paprasčiau nei telefone.

Dabar jau turėjo iškilti klausimas, tai kur čia analogiški įrankiai?

Darbų organizavimas vyksta popieriuje

Sekmadienį susirašau visus darbus, kuriuos noriu nuveikti. Tada kiekvienos dienos rytą arba vakarą atsiverčiu Google kalendorių, pasižiūriu į susitikimus ar įvykius, kurie turi specifinę datą, bei apie kuriuos noriu gauti priminimą. T.y., tai tokie darbai, kurių pastumti neišeina, pvz., ėjimas pas daktarą, susitikimas su draugais ir pan. Taip pat į šią kategoriją patinka periodiškai pasikartojantys dalykai, pvz., gimtadieniai.

Šalia šių dalykų įrašau keletą darbų iš savaitės plano.

Popierių naudoju ne tik asmeniniams darbams. Nepaisant to, kad įmonėje turime vidinę darbų/klaidų/patobulinimų registravimo sistemą, tačiau darbus dirbu tik iš sąrašo esančio popieriaus lape, užpildyto mano ranka. Tačiau, jei reikia kažką prisiminti tam tikru laiku, drąsiai sukuriu elektroninį priminimą – deja, bet popierius šito negali.

Išvada: darbai be priskirtos datos ir idėjos saugomi kompiuterinėse laikmenose, kad kaskart neperrašinėti. Tai leidžia viską patogiai peržiūrėti, atlikti paiešką ir saugoti atskiruose sąrašuose pagal kategoriją, pvz., investicijos, blogas. Tuo tarpu konkretūs atliekami darbai visada būna surašomi ant popieriaus lapo.

Daug geriausių ir produktyviausių žmonių naudoja popierių

Taip, iš pažiūros jie daro kvailus dalykus. Tuos pat darbus perrašo iš vieno lapo į kitą, vietoj to, kad tiesiog nukopijuotų nepadarytus vakarykščius darbus į naują lapą, skirtą šiandienos darbams. Arba dar geriau – naudotųsi skaitmeniniu įrankiu, kuris tai atlieka automatiškai.

Darydami viską „neproduktyviai“, jie:

• Geriau viską apgalvoja ir prioritezuoja.
• Gauna naujų minčių.
• Jaučia tiesioginį ryšį su darbais ir rezultatais.
• Kaskart perrašydami tą pačią užduotį į naują lapą, gali apskritai jos atsisakyti, deleguoti arba galų gale padaryti. Nebaigtumo jausmas priverčia kažkokiu būdu ją pašalinti iš sąrašo.
• Anot Brian Tracy, tikslų perrašymas padeda juos greičiau pasiekti, manau, kad tai vienodai veikia su darbų vykdymu.

Galų gale rezultatas toks, kad jie yra vieni efektyviausiai dirbančių, nors atlieka daug monotoniško perrašymo, kuris galėtų būti lengvai automatizuotas.

Popierius geriausias būdas užsirašinėti

Tai tiesiog dar vienas įrodymas, kad informacinės technologijos nėra visagalės ar patogiausios. Citata iš mano paties straipsnio: „Štai pažiūrėkime, kad ir populiaraus puslapio lifehacker.com straipsnį „Penki geriausi užrašų darymo įrankiai”. Anot skaitytojų antras geriausias būdas užsirašinėti yra tiesiog rašiklis ir popierius. To puslapio skaitytojai tikrai yra gerokai labiau apsišvietę ir produktyvesni nei vidutinis žmogus, tačiau vis tiek teigia, kad pati paprasčiausia priemonė yra pati geriausia“

Išvados

Tai primena situaciją, kai dalyko pasiekti tiesiogiai nėra įmanoma, bet per aplinkui tai pavyksta be problemų. Taigi, kartais lėčiau yra efektyviau, todėl ir greičiau.

Paisiimkime geriausius dalykus tiek iš skaitmeninio, tiek analoginio pasaulio.

Mažiausiai 2 savaitės poilsio

Turbūt nekyla klausimų, kodėl tokia trukmė yra minimali? Ar prisimenate ilguosius savaitgalius? Dažnai jų metu ne visai spėjame pabėgti nuo darbo. O viena savaitė praktiškai tokio pat ilgio. Juk atostogų tikslas atsipalaiduoti, pagyventi be problemų ir į viską pažvelgti „žvaliomis“ akimis.

Galite tam prieštarauti, tačiau atostogų įstatymas numato, kad vienų imamų atostogų trukmė privalo būti ne mažesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Taškas.

Beje, ši nuoroda tikrai šauni, nes atsako į visus dažniausiai iškylančius klausimus. Kada galima imti pirmąsias atostogas, kiek atostogų, jei dirbama puse etato, kas nutinka, jei į atostogų metą patenka šventinė diena ir t.t. Siūlau perskaityti viską – nuo pradžios iki galo.

Nedirbkite

Šito sunku laikytis man pačiam. Pirma, esu tėviškėje, kur visada atsiras keletas darbų, kuriuos derėtų atlikti, bet jų pobūdis fizinis, todėl iš tiesų ilsiuosi. Antra, štai rašau straipsnį, tad dirbu protiškai. Kita vertus, rašymas man malonumas.

Tad liepiu nedirbti, pats dirbdamas? Iš tiesų, šneku apie darymą to paties, ką darote darbe: pokalbiai su klientais, problemų sprendimas ir visos kitos pareigos. Kartais tenka sulaukti skambučio, kad įvyko kritinė klaida ir reikia pagalbos. Tada akimirksniu įsijungiate į darbinį režimą, nuo kurio turėtume pailsėti.

Taigi, vienintelis būdas tinkamai pailsėti, nudirbti visus būtinus darbus tiek darbe, tiek namuose dar prieš atostogas. O tai jau kito skyrelio tema…

Planuokite atostogas

Pirmiausia reikia padaryti taip, kad atostogų metu būtų kuo mažiau darbelių arba tik malonūs ir neišvengiami, nes turi būti atliekami tam tikru metu ar reguliariai.

Kita dalis – veikla, kuria užsiimsite. Patys suprantate, jei tiesiog darysite tą patį, ką per įprastas išeigines, tuomet kam jums tos atostogos? Juk reikia atstatyti jėgas, gauti naujų įspūdžių, pagaląsti savo proto ašmenis.

Užtenka kelių išvykų, nebūtina toli ir brangiai. Galima padaryti mažą dviračių žygį, praleisti visą dieną kitame mieste ir t.t. Maži dalykai daro stebuklus. Labai svarbu yra pakeisti aplinką, kurioje paprastai esate.

Kitų patarimai

Šiuo metu atostogauju ir nusprendžiau, kad noriu šį laiką išnaudoti, kuo efektyviau. Todėl straipsnis šia tema puiki proga susipažinti su kitų mintimis bei gauti naudos tiek sau, tiek skaitytojams. Taigi, šiek tiek pagooglinęs tikėjausi pridėti patarimų, tačiau nieko neaptikau, ką verta paminėti ir nėra aukščiau parašytame tekste. Ką jūs patartumėte, kad poilsis būtų kuo geresnis? Ką reikėtų daryti, o ko ne?

Norėdami laimingai gyventi, darykite viską priešingai nei čia parašyta. Pateikiamos klaidos dažnai esti labiau įsimintinos nei taisyklės, kaip teisingai elgtis.

Dažniausia bėda – buto paskola
Reikia imti paskolą savo galimybių ribose. Tarkime šeima gauna 3000 litų pajamų, tuomet paskolą reikia imti tokią, kad 1500 lt ar daugiau tektų atiduoti bankui.

Imkite daugiau paskolų
Mums liko pinigų, todėl galime juos išleisti. Paimkime kitą paskolą naujam automobiliui. Juk bankui tereiks mokėti 500 lt. per mėnesį, o mes galėsime puikuotis prieš visus draugus, kad nusipirkom automobilį iš salono. Juk už mums likusius 1000 lt (3000 – 1500 – 500) dar galėsim gyventi pakankamai padoriai: užteks maistui ir komunaliniams. Kartais net drabužių nusipirkti galėsim.

Dar būtinai pamirškit, kad naujam automobiliui reiks brangesnio nei civilinio draudimo, nes bankas lizingo sutartyje įpareigos apdrausti nuo vagysčių ir kitų nelaimių.

Netikėtai netekite darbo
Atsisakykite pripažinti atsakomybę dėl savo darbo. Niekada gyvenime niekas nebuvo atleistas iš giedro dangaus. Visada tą galima nujausti, iš anksto ieškoti kito darbo. Nėra darbų? Tai keiskit specialybę. Nors problema net ne čia. Kas ieško tas randa.

Padarykime prielaidą, kad abu tėvai uždirbdavo po 1500 lt, vienas neteko darbo. Kadangi reikia gyventi taip, kad viską išleistumėm ir nieko nesutaupytumėm, todėl sekantį mėnesį šeima sumoka 1500 lt bankui, trūkstamus 500 lt randa kojinėse ir taupyklėse, o maistui skolinasi pinigų iš giminaičių.

Viską išleiskite
Kam tos santaupos? Visokie kvailiai rekomenduoja turėti tiek grynųjų pinigų, kad galėtume pragyventi pusę metų nedirbdami. Pvz., jei per mėnesį išleidžiate 1000, tuomet kvailiai rekomenduoja turėti 6000 banke.

Tačiau juk esate gimęs laimėti, todėl kas jau kas, bet jūs tikrai niekada nesusilaužysite rankos, nepakliūsite į avariją, nebūsite atleistas ir t.t. Taigi, tie kas taupo yra kvailiai, todėl mes turime elgtis priešingai.

Tik pagalvokite, kas mėnesį išleisti nesutaupytus 100-200 litukų! Kiek išorinių malonumų išeina! Išvada tik viena, reikia gyventi nuo algos iki algos. Dar geriau gyventi net trumpiau – skolintis trumpam laikotarpiui, o gavus algą mokėti palūkanas.

Taip pat visiems reikia įrodyti, kad nėra iš ko sutaupyti – juk  viską išleidžiate. Gerai pagalvoję galėtumėm atsidėti kokį 1% (30 lt.) kas mėnesį, bet kokia iš to nauda, nes tai per maža suma.  Todėl geriau viską išleiskime.

Tolimą ateitį patikėti kitiems
Sodra visagalė – išmokės pensiją. Kažkaip tuo labai lengva patikėti, nes išsivysčiusios šalys padarė ar daro priešingai, t.y., naikina sodrą ir leidžia patiems susikaupti pensiją. Todėl pasitikėkime ja, gaukime pensiją, kuri mažai priklauso nuo uždirbamo atlyginimo dydžio. Juk koks skirtumas, kad mokesčių sumokam sodrai dvigubai daugiau už kitus? Algos gausim 100-300 lt daugiau, jei išvis gausim.

Todėl net nemėginkime kaupti papildomos pensijos investiciniuose fonduose.

Venkite finansinio išprusimo
Galima sutaupyti daug laiko, jei vengsime informacijos apie pinigus.
Reikia apeiti visas knygas ir blogus apie tai kuo didesniu spinduliu.
Gautą papildomą laiką vėliau sunaudoti kiurksant prieš TV.

Ignoruokite sudėtines palūkanas
Kadangi jau puikiai laikotės aukščiau esančio reikalavimo, apie šį galite net neskaityti 😉

Reikia manyti, kad jei metinės palūkanos yra 10%, o mes turime 1000 lt, tuomet pinigai padvigubės po 10 metų. Iš tiesų tai įvyks po 72/10 = 7,2 = 7 metų ir 1 mėnesio. Yra tokia 72 taisyklė, kuri leidžia pakankamai tiksliai apskaičiuoti, kada pinigai padvigubės…

Kaip manote kokių palūkanų reikia, kad pinigai padvigubėtų per 5 metus?
72/x = 5
x = 14,4 %

Tačiau, jei norite gyventi teisingai, galvokite, kad kasmet reikia gauti 20%, siekiant padvigubinti santaupas.

Dar kartelį ignoruokite sudėtinių palūkanų galią
Tarkime žmogus investuos kas mėnesį po 100 litų. Tai darys 46 metus. Metinės palūkanos bus 10 %. Reikia būti įsitikinusiam, kad atsiėmus visus pinigus jų suma bus 100 * 12 mėn. * 46 m. + 10% = 55 200 * 10% = 60 720 litų.

Rūpi tikroji suma? Ji būtų apytiksliai 1 045 169 lt. O taip! Tai virš milijono. Skaičiavimai apytiksliai, tačiau galit patikrinti – gausite panašų skaičių.

Taip pat reikia teigti, kad 10% yra per didelės palūkanos ir nepasiekiamos. Nors čia akivaizdus melas. Tiesiog toliau atidėkite savo finansinį išprusimą, kaip buvo išdėstyta aukščiau.

Turbūt dar visi pamena laikus, kai bankai lengva ranka už indėlius mokėjo 5%. Tuomet sukaupta suma būtų: 212 543. Manau, kad su tokiais pinigėliais jau galima šį tą nuveikti 😉

Jei manot, kad kaupti 46 metus yra per ilgai, tuomet pagalvokime, ar tikrai? Dabar pensija prasideda 62 metų. Manau, kad „mano laikais“ ji bus nuo 70.

Dabar pradedama dirbti ~20-22.  Pats darbuojuosi nuo antro kurso baigimo (21 m.). Taigi ~42 darbo metai, ateityje 50. Taip pat, reikia ignoruoti galimybę nuspręsti, kokią sumą investuojame, kai pajamos padidėja.

Manykite, kad atlyginimas yra didžiausias pajamų šaltinis
Tarkime uždirbate 2000 lt/mėn. Tuomet per visą savo gyvenimą uždirbsite 2000 * 12 mėn. * 46 m. = 1 104 000. Savaime suprantama, kad visos sumos sutaupyti nepavyks. Tačiau dar turėtumėte atmesti galimybę sutaupyti 10% atlyginimo, kas vien grynuoju pavidalu tai būtų 110 400 litų. Sakyčiau apvali sumelė. O kur dar anksčiau minėtos sudėtinės palūkanos… Ak, tiesa, juk jas reikia pamiršti, nes šįkart apie klaidas 🙂

Tikėkite, kad butas/namas yra investicija
Jau pabodo skaičiuoti, todėl paminėsiu, jog jums tiesiog reikia taip mąstyti. Paprasčiausiai jums būtinai reikia buto. Kur kitaip gyvensit? Neeee, tikrai nenuomosit. Geriau leiskite bankui uždirbti.

Žinote kaip daro kvailiai? Jie taupo ir investuoja pinigus. Tokiu būdu skolinasi iš banko mažiau, o investicijos leidžia sumokėti banko palūkanas, tačiau kartu ir išlaikyti savo pinigus. Bet juk jie kvailiai, jūs esate protingesnis ir „investuojate“ į būstą.

Perskaitykite knygą R. Kiysaki „Du tėčiai – turtingas ir vargšas”, kurią laikau nuostabia finansinio išprusimo pradžia. Dar kartą įsitikinkite, kad namas yra aktyvas.

Atiduokite savo sielą daiktams ir nuo jų priklausykite
Viskas panašu į didžiules paskolas paimtas iš bankų tik kitu kampu. Juk jūs esate inteligentiška asmenybė, todėl puikiai suprantate, kad būtų kvaila būti savo gyvenimo šeimininku. Todėl negalite mesti darbo, eksperimentuoti, keliauti ir t.t. Juk jums reikia apmokėti savo sąskaitas. Jei negalite sau ko nors leisti todėl, kad mokate už daiktus, tuomet kas jus valdo? Daiktai.

Bet jūs tuo netikite, jūs esate savo daiktų valdovas, todėl jei jie valdo jus, tuomet iš tiesų jūs valdote save :))) Suktas reikalas…

Tikėkite nenumatytomis išlaidomis
Ar tokių būna? Tikrai ne! Juk jūsų automobilis kaip supermenas, niekada negenda ir nepatenka į avarijas. Be to, jūs niekad nesergate. Jūsų baldai amžini, drabužiai nesuplyšta ir t.t. Viskas amžina.

Juk būtų kvaila manyti, kad šias išlaidas galima numanyti paskaičiuojant pernai metų vidurkius… Taip daro tik keistuoliai.

Didinkite išlaidas, kai padidėja jūsų pajamos
Štai jūs, esate puikus žmogus – gyvenate gerai. Taip jau nutinka, kad jūsų atlyginimas pakeliamas. Kur dėti padidėjusį pinigų kiekį? Būtinai viską išleiskite iki paskutinio cento ir nieko neinvestuokite į savo išprusimą.

Išvados
Jei laikysitės visų šių patarimų, tuomet mes tikrai nesusitiksime. Ketinu eiti į viršų, o ne nerti į apačią kaip laivo inkaras.

Jei atpažinote save nors vienoje iš situacijų, nenusiminkite – žmonės įdomūs sutvėrimai, paprastai, mokosi tik iš savo klaidų. Be to, kiekviena pamoka, tai žingsnis link sėkmės. Kuo pamoka skaudesnė, tuo žingsnis didesnis 😉

Žmogaus prigimtis

Manau, kad visi sutiksite, kad žmogui visada norisi daryti tai, kas malonu. O malonūs ir ne dalykai keičiasi. Taigi, jei vaikystėje buvo smagu važinėti triratuku, tai vargu ar tai dabar jums patinka.

Programavimu užsidegiau 9 klasėje, seniai… Iš esmės tai kūrybiškas darbas, nes viską galima padaryti tūkstančiu ir dar vienu būdu. Tik dažniausiai 999 būdus nubraukia laiko stoka (biudžetas), nuobodumas, motyvacijos stoka ir kitos priežastys.

Dauguma žmonių jaučiasi laimingesni, kai dirba

Mihaly Csikszentmihalyi žymus psichologas atliko tyrimus ir nustatė tai, ką skelbia pastraipos antraštė. Tuo tarpu dauguma žmonių bodisi darbo ir siekia laisvalaikio, kurio metu būna mažai laimingi.

Taip yra todėl, kad ideali žmogaus būsena pasiekiama, kai jis dirba prie iššūkių, kurie atitinka jo sugebėjimų lygį. Tuo tarpu siektą laisvalaikį žmonės praleidžia pasyviai ir nepatenka į šią būseną. Detaliau angliškai galima paskaityti čia.

Puikus to įrodymas būtų situacijos, kai neturit ką veikti. Pastaruoju metu toks momentas yra retas svečias mano gyvenime, tačiau matau, kaip kitus žmones jis kankina. Atrodo, kad nieko neveikimas yra pats blogiausias dalykas pasaulyje 😉

Apie autorių
Galbūt dar nepastebėjote, tačiau šis straipsnis priklauso kategorijai „Puslapis ir autorius“. Todėl sekanti straipsnio dalis yra apie mane. Jokių konkrečių pasiūlymų ar patarimų, tiesiog mano pamąstymai.

Tingiu
Jei darbas mėgstamas, tuomet juk neturėtų būti sunkumų keltis ryte ir skubėti į jį? Dažnai sunkumų atsiranda…

Profesija riboja
Būdamas programuotojas pasaulio nepakeisi, milijonų neuždirbsi. IT įmonės valdymas netraukia, revoliuciškai pakeisti kompiuterio naudotojų įpročių neketinu. Kur prasmė? Koks tikslas? Ką galiu duoti pasauliui?

Tuomet į smegenis įsisuka mintis, kad tai laikina. To pasekmė dingęs noras domėtis srities naujovėmis ir kitaip gilinti savo žinias.

Esu priverstas dirbti
Yra tekę dirbti daug žemės ūkio darbų, todėl atsisakau minties viską užsiauginti pats. Kas belieka? Kažkaip užsidirbti pinigų. Šiuo metu programavimas yra dalykas, kurį lengviausia iškeisti į padorų uždarbį.

Žinoma, turiu ir kitų pajamų šaltinių, tačiau per vieną dieną pasiturinčiu bedarbiu tapti sunku 😉

Problema ta, kad kaip ir dauguma žmonių, mėgstu viską daryti savo valia. Šiuo atveju esu priverstas, juk badu mirti nesinori…

Pasiilgstu programavimo
Ilgai mastęs priėjau išvadą, kad net galėdamas būti bedarbiu, programavimu užsiimčiau. Galbūt prisidėčiau prie kokio atviro kodo projekto (kur visi gali programuoti, tiesiog niekas negauna uždarbio), ar tiesiog sau mažas programėles kurčiau.

Būna tokių dienų, kai sėdžiu ketvirtadienio vakarą toli nuo Vln., kuriame dirbu, ir mąstau: „gaila, kad į darbą tik pirmadienį, dabar tokia įdomi užduotis, mielai paprogramuočiau“. Tiesa, taip būna vis rečiau ir rečiau…

Galiu kažką daugiau
Manau, kad programuoti sugebu, tačiau yra tam gabesnių žmonių. Turiu omeny IQ, jie gali tą patį padaryti greičiau ir kokybiškiau. Idealiame pasaulyje visi dirbtų tai, ką sugeba geriausiai. Tuomet mums reiktų mažiau programuotojų, mažiau bankininkų, mažiau pardavėjų ir kitų, nes jie sugebėtų nudirbti daugiau, sunaudodami mažiau išteklių.

Pažįstu save, todėl žinau, kad galiu įnikti į kažkokį dalyką labai beprotiškai – elgtis kvailai, mesti visus kitus reikalus, trumpai tariant, pasinerti į tai visa galva. Todėl tikiu, kad galiu kažką daugiau nei būti vidutinio lygio programuotoju.

Atsakymas
Nėra vienareikšmio atsakymo. Dabar esu ieškojimų kelyje. Jei viską žinotume iš anksto, gyvenimas būtų nuobodus… 😉

Dirbti programuotoju patinka kur kas mažiau nei programuoti. Paradoksas. O galbūt tereikia ilgų gerų atostogų…

Situacija numeris 1

Pabundi ryte, pora minučių prieš žadintuvą. Maloniai pasirąžai. Puiki nuotaika, laukia dar viena nuostabi diena. Tu žinai, kad šiandien tavęs laukia nauji iššūkiai, kuriuos įveiksi pasinaudodamas savo gebėjimais. Kiekviena diena kupina malonių išgyvenimų.

Bėgioji parkelyje besiklausydamas motyvacinės medžiagos, kuri norą veikti užkelia į pačią viršūnę. Grįžęs nusiprausi, papusryčiauji ir puoli prie darbų. Įdomu, ar mėgstamą veiklą apskritai galima vadinti darbu? Ypač kai ji vyksta pagal sistemingą planą, su menkais nukrypimais nuo grafiko.

Įpusėjus dienai, nusprendi, jog būtų šaunu papietauti mieste. Sėdi į blizgantį automobilį, nuleki į mėgstamą kavinę, užsisakai galvodamas tik apie tai, ko nori (ir kas sveika), o ne kiek kainuoja. Laukdamas kol bus atneštas maistas, planuoji ateinančios savaitės kelionę į kalnus – ruošiesi slidinėti su sutuoktiniu.

<…>

17:00. Pypt! Darbo valandos ribotos, metas turiningam poilsiui. Priklausomai nuo savaitės dienos tai teatras, krepšinis, susitikimas su draugais, šuolis parašiutu ar kas tik nori. Užsiimdamas mėgstama veikla, sukuri tiek vertės, kad pinigais rūpintis tenka mažai.

Puikiai supranti, kad gyvenime svarbu balansas: reikia ir pabendrauti, ir sveikatą išsaugoti, ir darbus padaryti. Todėl viskuo ir rūpiniesi.

Situacija numeris 2

Atidėlioji žadintuvą jau 5tą kartą. Galų gale išsiropšti iš lovos. O juk žadėjai, kad nuo šios savaitės kelsiesi anksčiau! Kadangi laiko nukeliauti į darbą liko mažai, stveri į rankas kas papuola, sušlamšti, įsimeti į burną gumos ir leki į automobilį.

Į darbą pavyksta nepavėluoti. Pirmąją darbo valandą naršai internete, skaitinėji facebook, forumus ir panašiai. Sekančią valandą įtikinėji save, kad jau tikrai reikia dirbti, bet toliau tęsi ankstesnę veiklą. Likus porai valandų iki pietų, šiaip ne taip pradedi dirbti. Kiekviena problemėlė tau atrodo milžiniška ir demotivuojanti. Sulaukęs pietų, džiaugsmingai išleki iš kabineto ir trauki link kavinės. Grįžus po pietų apninka miegas, nes maistas buvo sunkus. Tad sekanti valanda skirtai tai pačiai rytinei veiklai…

Taigi, pagaliau 17:00! Dirbai apie 4 valandas, tačiau darbo padaryta tiek, kiek produktyvus žmogus atliktų per valandą ar pusantros. Namuose pavakarieniauji, tuomet atsisėdi prieš televizorių ar įninki į internetą. Skaitai visokius straipsnius ir kartais sau leidi pasvajoti, kad nuo ryt viską pakeisi… Tačiau rytojus yra rytoj, o tu turi tik šiandieną.

Tu gali rinktis

Juk puikiai supranti, kad tik tavo paties priimti sprendimai tave atvedė ten kur esi. Tik tavo sprendimai, gali pakeisti tavo dabartį ir ateitį. Gerai pagalvok, kas tavęs laukia, jei ir toliau taip gyvensi? Nori visą gyvenimą nieko nenuveikti?

Dabar grįžkime prie teigiamų dalykų. Kaip įsivaizduoji savo svajonių dieną? Savo svajonių namą? Savo šeimą? Draugus? Viskas prasideda vienu mažu žingsneliu ir tu gali viską gauti. Netiki? Paskaityk sėkmingų žmonių biografijas, įsitikinsi, kad daugybė iš jų nebuvo intelektualiai ar dar kažkaip kitaip išskirtiniai. Pvz., Michaelui Jordanui universitete buvo pasakyta, kad jis per prastas, kad žaistų universiteto rinktinėje… Taigi, atkaklus darbas nugali visas negandas.

Vienos dienos apsukti gyvenimui nepakaks, tačiau viena diena yra daugiau nei reikia, kad pradėtum priimti teisingus sprendimus. Kad pagaliau suimtum savo gyvenimą į rankas ir pats nustatytum jo kryptį.

Viskas kartojasi

Daug šiame puslapyje parašytų dalykų turi labai daug bendrų taškų. Todėl, kad visi gyvenimo aspektai yra susiję. Lygiai taip pat visi sėkmingo žmogaus gebėjimai yra neatskiriami. Tu negali spoksoti televizorių 4 valandas per parą ir būti sėkmingas. Valgyti nesveiką maistą, nesportuoti ir kartu būti žvaliam ir aštraus proto. Viskas yra susiję.

Visi tavo skaityti straipsniai yra panašūs, retai sužinai kažką naujo. Turbūt skaitai viską iš eilės? Nuo pradžios iki galo? Daugybę straipsnių, kurių esmę apibūdintum vis tais pačiais žodžiais. Sustok. Tavo laikas ribotas. Kam tu jį švaistai?

Pirma, išsiaiškink ko nori. Antra, susirask informacijos apie tikslus ir planavimą. Trečia, pradėk vykdyti veiksmus.

Kaip jau rašiau twitteryje: „Žinoti ir nedaryti, iš tiesų reiškia nežinoti“. TU GALI RINKTIS.