Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Žiema buvo metas, kai gerokai sumažėjo straipsnių asmeninio tobulėjimo temomis. Tačiau atėjo pavasaris ir surasti keletą nuorodų šiam įrašui tapo kur kas paprasčiau.

Laikas = pinigai. Ar tikrai?
Citata iš nuorodos: „Auksinė taisyklė, kurią kartoja visi nors kiek pasiekę – tie kas dirba, neuždirba. Paradoksas, bet tai tiesa.” Ir tikrai, ar matėte žmogų, dirbantį samdomą darbą, kuris daug uždirba?… Tačiau reikėtų sąvokas praplėsti ir sakyti: žmogus, kuris tiesiogiai keičia savo laiką į pinigus, uždirba mažai palyginus su savo potencialu. Plačiau – Nori pinigų? Nustok dirbti.

Šypsenos
Garantuoju, kad perskaitę šį straipsnį nusišypsosite: Šypsokimės. Labiausiai patiko šį citata: „Juokis – ir įsigysi draugų, raukykis – ir įsigysi raukšlių”. Taip, kad merginos, mažiau kremukų, daugiau juoko 😉

Visi mes klystame ir taip mokomės. Tačiau protingas mokosi iš kitų klaidų, o kvailys iš savo. Tokia ta liaudies patarlė. Todėl šiame įraše norėčiau pasidalinti keliomis savo klaidomis.

1. Per daug dėmesio organizavimo įrankiams. Buvo toks metas, kai galvodavau maždaug taip: jei tik šita programa darytų viską, ką noriu, tuomet savo laiką galėčiau išnaudoti maksimaliai gerai. Tiesa, priešinga. Reikia noro, tikslo, kažkokio akstino, kurio vedami mes norėtume efektyviai išnaudoti savo laiką. Tokiu atveju užtenka paprasčiausio popieriaus ir rašiklio. Dabar naudoju A4 lapą, mažą kalendorių, rašiklį, dviejų spalvų žymeklius. Retkarčiais dar pasitelkiu į pagalbą google kalendorių, kuris atsiunčia priminimo žinutes.
2. Daugybė darbo arba darbas dėl darbo. Tai apima tiek svarbių darbų atidėliojimą, nes dabar pasidarė „būtina” sutvarkyti kambarį, tiek apskritai nereikšmingų darbų darymą. Prisiminkite Pareto taisyklę: 20% pastangų duoda 80% rezultato, likę 80% pastangų – tik 20% rezultato.
   Reikia eliminuoti darbus iš dienotvarkės, kurie neduoda naudos. Blogiausiu atveju, nustumti juos į darbų sąrašo pabaigą. Tai leistų juos atlikti tik tada, kai darbai duodantys 80% būtų padaryti.
   Pavyzdys iš mano dienotvarkės: sugalvoti temą ir parašyti pirmąsias 5 eilutes yra kur kas svarbiau nei pabaigti likusią straipsnio dalį. Temos pasirinkimas ir minčių sudėliojimas 80% darbo, nes po jo lieka tik spaudyti klaviatūros klavišus renkant mintyse plaukiantį tekstą.
3. Koncentracijos stoka. Šitą pamoką išmokau skaudžiuoju metodu. Apsibrėždavau, ką noriu padaryti ir maniakiškai dirbdavau link tikslų. Per vieną dieną vidutiniškai skirdavau 30 min atminčiai, 30 min studijoms, 30 min skaitymui, 30 min …, 30 min … . Po kokių trijų savaičių visada ateidavo toks laikotarpis, kai viskas pasidarydavo nebesvarbu, nieko neveikdavau ir neturėdavau jokio noro.
   Viskas būtų buvę gerokai kitaip, jei vieną mėnesį skirčiai atminčiai, kitą skaitymui, dar kitą studijoms. Šiuo metu vieną mėnesį paskiriu vienai pagrindiniai veiklai. Po tokio mėnesio rezultatai apčiuopiami ir motyvuojantys. Be to, smegenys užtrunka, kol persijungia iš vieno tipo užduočių darymo prie kito.
4. Per mažai poilsio. Poilsis yra darbas, kurį būtina atlikti. Jis mums leidžia pažvelgti į viską kitu kampu, todėl atrandame naujus problemų sprendimus. Be to, leidžia neišsekinti protinių resursų. Poilsį reikia planuoti lygiai taip pat, kaip ir darbų darymą.
   Šiuo metu perskaitęs Steve Pavlina straipsnį, bandau tokį metodą: vieną savaitę vakarais ir savaitgaliais ilsiuosi, o kitą dirbu. Metodą, taikau tik trečią savaitę, tad dar nežinau galutinio rezultatu. Bet šiuo metu esu patenkintas – darbai atliekami energingiau, o poilsis visavertiškesnis, nes protas visiškai atsipalaiduoja ištisai savaitei. Tuo tarpu darbas – produktyvesnis, nes žinai, kad turi viską padaryti per fiksuotą laiką bei, kad netrukus ateis poilsis.
5. Mokymasis dėl mokymosi. Kaip jau rašiau twitter’yje: „Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti.” Geriau siekti žinių, kurias gali pritaikyti ir pilnai įsisavinti arba tiesiog naudoti jau esamas. Manau, kad daugybę žmonių yra perskaitę tiek straipsnių ir knygų, kad jei pasinaudotų bent 10% ten rastų žinių, galėtų tapti vienais sėkmingiausių žmonių pasaulyje.
6. Leidimas kvailiems įsitikinimams pavergti protą. Pradėti šį puslapį buvo nedrąsu. Čia yra mano vardas ir pavardė. Trumpai tariant, visi mano pažįstami anksčiau ar vėliau pabuvos šiame puslapyje. Buvo visokių minčių, kad gal iš pradžių rašyti anonimiškai arba net visai atsisakyti šio sumanymo. Šaunu, kad kartu buvau įsitikinęs ir kitkuo: baimė įveikiama su ja susidūrus, o gailimės to, ko nepadarėm, o ne tų situacijų, kai tiesiog suklydom.
   Pastaruoju metu vis daugiau pažįstamų prisipažįsta skaitę mano puslapį. Kol kas sulaukiau tik teigiamų atsiliepimų. Be to, pradėjau gauti laiškų su klausimais apie asmeninį tobulėjimą, kas puikiai parodo, kad žmonės mano puslapį ir žinias laiko naudingais ir vertina.
   Todėl visada sakau, geriau pabandyti ir galbūt suklysti, nei po to gailėtis, kad kažko nepadarėm.
7. To paties darymas, tikintis kitokių rezultatų. Nuolat girdime, kad reikia bandyti dar ir dar kartą, kad galų gale pavyks. Na, tai tikra tiesa, tačiau kiekvienas naujas bandymas turi kažkuo skirtis nuo ankstesnių, nes „tik kvailys, identiškai kartodamas tą patį veiksmą, gali tikėtis vis kitokio rezultato.”

Manau, kad viską apie laiko valdymą jau aptarėme: evoliucija, gyvenimo konstitucija, tikslai, planavimas. Tad dabar teliko priminti svarbiausius dalykus – apibendrinti – ir pridurti keletą patarimų.

Koncentracija

Kas skaitė paskutinįjį straipsnį, tikrai prisimena kaip tai svarbu. Svarbu vienu metu susikoncentruoti ties kuo mažiau dalykų. Juk akivaizdu, kad geriau pora gerų rezultatų nei daugybė prastų ar patenkinamų. Įsivaizduokite, kad mokate truputį programuoti, truputį rašyti, truputį anglų kalbos ir dar daug visko po truputį. Labai džiugu, tačiau tokie sugebėjimai leidžia sukurti mažą vertę aplinkiniams. Tai savo ruožtu garantuoja, kad ir jūs iš jų gausite mažą vertę. Tuo tarpu, jei būtumėte išskirtinis programuotojas, nuostabus rašytojas arba puikiai mokėtumėte anglų kalbą, jums atsivertų kur kas daugiau kelių į sėkmę.

Be to, motyvacija auga, kai stebimi džiuginantys veiklos rezultatai. Tik naudojantis susitelkimu ties vienu dalyku, galima pasiekti motyvuojančius rezultatus.

Bendras vaizdas ir tikslas

Susiplanuoti tik vieną savaitę ar dieną yra šaunu. Tačiau kur kas šauniau susiplanuoti metus, mėnesius, savaites ir dienas. Patikėkite manimi, išbandžiau. Kad ir koks šaunus būtų darbų sąrašas, jų prioritizavimas, tačiau jei nėra kažkokio didesnio tikslo, kažko kas viską apjungia, tuomet pastangos neduos norimų rezultatų.

Tuo tarpu norint turėti bendrą vaizdą, būtina gyvenimo vizija ir tikslai.

Eksperimentuokite

Išmėginkite mano siūlytą planavimą. Vėliau pritaikyti jį prie savo poreikių. Vieniems patinka viską turėti telefone, kitiems internete, dar kitiems parašytus popieriuje. Vieniems patinka matyti mėnesiais, kitiems ketvirčiais. Atraskite savo metodą.

Apskritai tai galioja ne tik planavime, bet ir visame kame. Juk nebandęs niekada nesužinosi. Taip pat žmonės kur kas labiau gailisi dalykų, kurių neišdrįso pabandyti nei dalykų, kuriuos darydami suklydo. Tad ko laukiat? Pirmyn! Tik eksperimentuodami galite išmokti kažko praktiško.

Universalūs gyvenimo principai

Jei turite tikslus, gyvenimo viziją, tačiau jei nesiremia universaliais gyvenimo principais, tuomet jums arba nepasiseks arba jūsų darbai ir įtaka bus trumpalaikė. Kas gi tie universalieji gyvenimo principai? Visi juos žinom, juk tai: sąžiningumas, gerumas, atsidavimas, dorumas, patikimumas ir kita.

Persidirbimas ir poilsis

Dažna problema yra persidirbimas, kurį minėjau ankstesnėse dalyse. Pats dažnai taip suklystu. Norėčiau dabar uždėti akcentą ties poilsiu. Prisiminkite II kvadrantą iš čia . Kaip matome, poilsis irgi yra svarbi, bet ne skubi veikla. Būtinai pailsėkite.

Reikia susikurti tokį režimą, kuriame nejaustumėte kaltės dėl poilsio. Įsidėmėkite, poilsis yra lygiai toks pat darbas kaip ir bet kuri kita užduotis. Tačiau sėdėjimas prieš televizorių, todėl, kad tingite galvoti, ką įdomesnio nuveikti, nėra poilsis.

Poilsis mus atpalaiduoja, leidžia pailsėti protiškai, fiziškai bei pamatyti problemas kitu kampu.

Bandykite dar ir dar kartą

Pažiūrėkite šį video, kur žmogus šneka apie nuolatinį griuvimą ir atsistojimą. Taip darykite ir jūs, stokitės ir stokitės. Kaskart atsistoję būsite protingesni ir stipresni, nes apmąstysite savo klaidas ir jų priežastis. Kiekvieną kartą kažką darydami iš naujo, tai darysite geriau. Galų gale jums pavyks pasiekti visus savo tikslus.

Labai dažnai tenka išgirsti sakant: „jei tik turėčiau daugiau laiko, tai padaryčiau tą ir aną”. Tačiau iš tiesų, tai tik dar vienas atidėliotųjų pasiteisinimas. Tema sena kaip pasaulis, bet sukaupiau keletą gerų pavyzdžių, kurie tikiuosi bus geras spyris į pasturgalį, priversiantis pajudėti iš vietos. O vėliau su inercijos pagalba… galima ir kalnus nuversti… 🙂

Norint surasti viskam laiko, pirmiausia reikia suprasti, kiek daug jo iššvaistome. Todėl šio straipsnio tikslas parodyti, kiek daug jo turime, tačiau nenaudojame.

Buto darbai
Šiuo metu padedu sesei remontuoti butą, tad supratau, kad dirbti 11-14h per parą visiškai nesudėtinga. Anot psichoneuroimunologo Nick Hall (angl. psychoneuroimmunologist) žmogui svarbus ne streso (atliekamo darbo) kiekis, o jo pobūdis. Jei žmogus patiria 14h per parą identišką stresą, pvz., darbas kompiuteriu, tuomet jis tikrai gali persitempti. Kita vertus, jei dieną dirbama 8h kompiuteriu, vakare bėgiojama, po to tvarkomas garažas, vėliau skaitoma knyga, tada bendraujama, tuomet sveiko žmogaus išteklių viskam turi pakakti. Galiu tik pridurti, kad tai tiesa.

Tačiau svarbu nepamiršti daryti pertraukų, gerti daug skysčių, tinkamai maitintis ir vėdinti patalpas. Dirbu programuotoju, tad esu ne kartą pajutęs, kad neišvėdinus dieną patalpų, tikimybė, kad vakare įsiskaudės galvą labai didelė.

Studijos
Egzistuoja Parkinsono (prof. C. Northcote Parkinson) dėsnis, kuris teigia, jog užduotis užpildo visą jai skirtą laiką. Pvz., kai studijavau dieniniam ir dirbau 4 dienas per savaitę po 8 valandas, tai viską spėdavau. Na, kartais tekdavo ir iki 1-4h nakties pasėdėt, o 6:00 keltis. Bet paklausiu, kiek iš jūsų kartais šiaip sau eina taip vėlai miegot?..

Baigęs studijas pradėjau tik dirbti ir daryti savo asmeninius darbus, pvz., šis puslapis. Pradėjo atrodyti, kad to laiko nėra. Klausdavau savęs: kaip galėdavau viską suspėti, kai studijavau?! Viskas paprasta, kai yra laiko, tai skiri jo daug bereikšmiam poilsiui, pvz., naršyti internetą, susitvarkyti stalą, apsipirkti. Žodžiu, darai bet ką, kas padeda atidėlioti tikrąjį darbą.

Tuo tarpu, kai laiko nėra, tai viską padarai ir dar daugiau. Ką čia ir bepridursi? Gana tingėt, griebiat jautį už ragų ir darot darbus!

Vaikai
Tik nesakykite, kad dirbate ir todėl studijoms nebepakanka laiko. Žmonės dirba, studijuoja ir dar augina mažus vaikus, kurie nuolat serga. Beje, tie žmonės viską suspėja. Jie tikrai neišgalvoti ir ne iš pasakų. Jie tokie patys žmonės kaip ir jūs.

Išvados
Laiko stygius tėra jūsų galvoje. Patys jį susikūrėte, kad pateisintumėte savo tingumą. Jei tikrai norite kažką padaryti, tuomet tikrai galite surasti tam laiko. Jei nesugebate surasti, tuomet  jūs tiesiog teigiate, kad jums tas dalykas nesvarbus.