Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Praeitos savaitės taupymo idėjų pratęsimas, nes viskas netilpo į vieną įrašą.

Pinigų taupymo būdai

Nepirkti naujausių daiktų

Išėjo Samsung Galaxy S5, tai reiškia, kad S3 ir S4 atpigo. O juk dar visai neseniai tai buvo patys geriausi telefonai. Iš esmės, naujesni modeliai mažai ką naujo pridėjo: nei batarkė ilgiau laiko, nei telefonas turi programų, kurios neveiktų senesniuose modeliuose. Tuo tarpu sutaupymas žvėriškas, bet vis tiek daiktas gaunamas naujas su garantija. Kam nepatinka Samsung’ai, esu tikras, kad su IPhone galioja ta pati istorija, berods 6tas pasirodė neseniai.

Tai nėra siūlymas bergždžiai taupyti. Jei nusipirksi telefoną už 100£, tai tikrai pajusi skirtumą nuo brangesnių modelių. Gyvenimo išmintis, suprasti, kada reikia taupyti, kada nepagailėti pinigų. Su patirtim ateina 🙂

Apžaisti sistemą

Sunku tiksliai apibūdinti, ką turiu omeny, tačiau dažnai galima gauti pigiau arba geriau tą patį daiktą. Pvz., galima nuolaidų kuponų ieškoti internete prieš perkant kažkokį daiktą. Pirkti motociklą šaltuoju metų laiku. Pirkti transporto priemonę kitoje šalyje, pvz., motociklai Vokietijoje kažkodėl keliais tūkstančiais pigiau kainuoja nei UK. Žodžiu, būdų daug ir įvairiausių, o sutaupomos sumos didžiulės.

Kitas metodas yra tiesiog pirkti kitaip. Jei esate vyras, kuris daugiau ar mažiau sportuoja, tai nuėjęs į McDonalds ir užsisakęs didelį Big Mac’ą maistą lieki alkanas. Tačiau kartą pamačiau, kaip reikia valgyti protingai. Nusipirko vaikinas 4 sūrbargerius (angl. cheeseburger) ir valgo. Pirma, jis liks sotus, antra tai kainuoja pigiau nei pilnas maisto rinkinys. Trečia, manau, kad net sveikiau tiek kalorijų, tiek cukraus suvartojimo prasme. Beje, su drauge pirkdavome dar protingiau. Jei neturi atsigerti su savimi, tai tiesiog perki vieną rinkinį, kurio gėrimą ir bulvytes pasidalini (vienam to gėrimo visad juk per daug). O, kad būtum sotus prisiperki viršaus sūrainių arba Mayan Chicken (nžn, kaip lietuviškai) 🙂

Vengti bereikalingų abonentų

Esu mokėjęs vieną kartą gyvenime už sportavimą, kai užsisakiau paketą iš https://www.freeletics.com Negavau žadėtų rezultatų, nors dirbau daugiau ir dažniau nei programa nurodė (galbūt bėda buvo per mažas poilsis raumenims). Kaip bebūtų, įsisavinau keletą mankštų programų, kurias darau savaitgaliais po šiai dienai. Dar subėgioju trečiadieniais 10 km. Kiekvieną rytą, atsispaudimai, atsilenkimai, kojų pakėlimai. Darbe šiek tiek atsispaudimų. Esu sveikas, geros formos ir jokių mokesčių už sporto salę, jokių kelionių ir laiko švaistymo iki sporto salės.

Lietuvoje telefonų konkurencija gana arši, tad sekantis patarimas ne visad pritaikomas, bet esu tikras, kad bent 50% atvejų galioja. Taigi, nusipirkau telefoną prieš vykstant į Angliją už 670 Lt (Nokia Lumia 620). Dabar moku už telefono planą 7,5£ (GiffGaff). Aplink žmonės moka po 25-40£. Žinoma, į tą sumą įeina jų telefono mokestis. Tarkime, kad jų planas kiek geresnis ir kainuoja 10£, tai telefonui lieka 15-30£. Paskaičiuojame tai dviems metams ir gausime 360-720£. Mano telefonas tekainavo 150£. Naujutėlis S3 išeina už 190, IPhone 4 už 250. Tai už ką ten jie tuos pinigus moka? 🙂 Be to, kai varau atostogų į Lietuvą, tai nebūtina man ir tų 7,5£ mokėt, juk ne abonentas, nenaudoju ir nemoku, o sutaupytiu 33 litai (7,5£ * 4,40 Lt/£) dar niekam nepakenkė.

Turtingas litas po lito

Nė vienas šių patarimų nepadarys jūsų turtingu iškart. Bet litas po lito ir tokiu tapsite. Gana to mito, kad turtingu galima tapti tik loterijoj laimėjus.

Štai, rugsėjį pragyvenau už rekordišką sumą 814£. Atmeskime 540£ nuomą ir lieka 274£. Dabartiniu kursu 1 205 Lt. Tada spalį žinojau, kad galiu dar geriau, bei pragyvenau už 733,07£. Tokiu atveju išlaidos be nuomos 849,51 Lt. Lietuvoje gyvendamas išleisdavau daugiau (irgi atmetus nuomą). Žinoma, kiekvieną mėnesį taip nepavyktų, nes yra kelionės, kažkokios progos, dviračio pirkimas, laptopas ar dar kas nors. Bet tai puikiai parodo, kad sutaupyti galima daug daugiau, kai pagaliau atsiveria akys.

Prieš tai, maniau, kad realiai neįmanoma gyventi mažiau nei už 1 000£, pasirodo, kad tikrai galima ir net nebūtina gyventi name su daug keistų žmonių, kad tik nuoma pigesnė būtų 🙂

Baigiamoji gaida

Visi šie patarimai jums padės padidinti sutaupomą algos dalį kiekvieną mėnesį, kas iš esmės yra svarbiausia, norint anksti išeiti į pensiją. Kadangi taupymo idėjų tiek daug, kitą savaitę praleisime, bet bus dar bent vienas straipsnis apie tai.

P.S. knieti dviračiu pavažinėt per sniegą, turėtų būti nerealiai smagu.

Iš esmės, dviratis pati geriausia transporto priemonė, todėl kartu su juo gyvenu ir miegu. Be to, tai dar malonumas bei mankšta.

Dviratis kaip pomėgis

Visada mėgau važinėtis dviračiu. Kai buvau Lietuvoje paskutinį kartą, daug važinėjau su mamos dviračiu. Suteikė malonumo, bet tai ne tas dviratis, kuriuo gali važiuoti kaip nori, per ką nori ir kada nori.

Jei važiuoti dviračiu, tai tik agresyviai ir greitai – kitaip nuobodu. Būtent taip važinėdavau Lietuvoje kurį laiką į darbą. Tai lėmė dviračio tipą: ilgai svarstęs pirkti hibridą, galiausiai nusipirkau kalnų dviratį. Sprendimu esu patenkintas! 🙂

Vos nusipirkęs spėjau sudalyvauti vykusiame London Prudential RideLondon Free Cycle. Numyniau porą ratų Free Cycle trasa (paspauskite nuorodą, jei norite pamatyti, kaip tai maždaug atrodo) – uždaryti keliai automobiliams, kad dviratininkai galėtų važiuoti būsimos dviračių lenktynių trasos dalimis ir grožėtis Londono įžymybėmis. Po to, dar iš centro grįžau atgal namo, tai ~50km. Tos pat dienos rytą buvau 5km bėgimo varžybose – visą rytdieną teko valgyti, kad atstatyti kalorijas 😉

Kasdienė mankšta

Atstumas iki darbo viso labo 3,5 kilometro. Įveikiu jį per 7-11 minučių, priklausomai nuo to, kiek raudonų dega ir, kiek taisyklių linkęs pažeisti (važiuoti per pėsčiųjų raudonas/žalias, kai automobiliams dega raudona). Vidutinis greitis ~25km/h, maksimalus ~41km/h. Kaip su kalnų dviračiu, tikrai geras rezultatas. Iš esmės, su automobiliu gaunasi toks pats greitis.

Tai leidžia sudeginti apie ~110 kalorijų ryte ir tiek pat vakare. Prie to dar pridedame mano pietinį 1,5km pasivaikščiojimą su ~105 kalorijomis ir viso 325. Tai ne tik, kad man iš tiesų net nebereiktų mankštos, bet dar visad į darbą nuvažiuoju visiškai pabudęs. Grįžtu namo visą stresą ir viską pamiršęs – šviežias.

Dviratis kaip transporto priemonė

Pirmoji važinėjimo į darbą savaitė „nudžiugino“ viena lietinga diena – iš esmės, tai buvo smagiausia kelionė namo – sugebėjau truputį ir į sieną atsitrenkti, nes dar nebuvau pakankamai stipriai pripratęs prie stabdymo greičio, o papuolus šlapiai dangai, užsimaniau maksimaliai pasimėgauti. Taip pat, supratau, kad reiks specialios aprangos, jei noriu važinėti ištisus metus bet kokiu oru.

Per pirmas dvi savaites sutaupiau ~20£ (90 Lt), kas leidžia tikėti, kad dviratis su visais priedais ir apranga atsipirks per porą metų.

Finansinė išraiška

Visas straipsnis išeitų iš to, kaip pirkau dviratį, bet šįkart ne apie tai. Taigi, nusipirkau dėvėtą kalnų dviratį 2014-08-03 už 410£ (1763 Lt).

Kadangi mokomės iš klaidų, tai paminėsiu, kad pirmas servisas kainavo dar 100£, spyna dar 32£. Taigi, galutinė suma yra maždaug 550£ (2 365 Lt)

Be to, dar reiks nusipirkti priekinį žibintą, apie 30£, neperšlampamą švarką ir kelnes. Tikėtina, kad bus bėdų, kaip prakiurusi padanga ir pan. Tad galutinė suma turbūt bus 800£ (3440 Lt) ar net daugiau.

Kita vertus, per metus transportui sutaupysiu bent 400£ (1720 Lt). Taupytųsi dar greičiau, tačiau važiuoti reikdavo tik į priekį, atgal su taksi įmonė parveža. Todėl susitaupo tik pusė to, ką bet kuris kitas sutaupytų, kuriam tai būtų atsipirkę greičiau nei per metus. Taip pat, reikia atsižvelgti į tai, kad esu persikėlęs gyventi prie darbo, todėl temoku pigiausią mokestį – autobuso bilietėlį.

Dviračiai valdo!

Manau, kad dviratis pati geriausia transporto priemonė, kol atstumas <= 8km. Kuo atstumas mažesnis, tuo kvailiau naudoti automobilį, kurio variklis nė įšilti nespės. Dviratis suteikia tiek privalumų, o trūkumų jokių. Manau, kad retas supras, ką noriu tuo pasakyti, tad gal tiesiog surašysiu automobilio trūkumus:

• Brangu eksploatuoti kuro prasme.
• Brangu eksploatuoti įsigijimo, remonto, kelių mokesčiais, parkavimosi ir visais kitais kaštais.
• Eikvoja laiką servisams, techninei apžiūrai, draudimams ir t.t.
• Leidžia žmonėms darbo vietoje pasirodyti mieguistiems ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, nes vairuoja pusiau atsimerkę žmonės.
• Teršia gamtą.
• Eikvoja limituotus žemės resursus.
• Sunku prisiparkuoti.
• Leidžia išvengti organizmui prisitaikymo prie tikrų oro temperatūrų, tuo pačiu dažnai lemia slogą vasarą ir neatsparumą šalčiui žiemą.
• Verčia žmones storėti.

Labai kritiškai dabar pagalvokite apie šiuos punktus ir savo automobilį – manau, kad tikrai metas baigti jums malti **** ir įsigyti dviratį, kuris savo kainą padengs greitai, jei nebūsite tokie išrankūs kaip aš 😉

Esu rašęs apie pasaulio suvokimo prizmių sumą, kitaip vadinamą paradigma. Šįkart noriu vaizdžiai pailiustruoti, finansinio supratimo skirtumus.

Kuo mažiau uždirbama, tuo geresnis žaislas

Kadangi mano smegenys bando viską visuomet racionalizuoti (išskyrus, žinoma, savo poelgius 😉 ), efektyviai naudoti resursus – tai pamačius žmogų, kurio pajamos akivaizdžiai yra nedidelės, bet kartu besinešiojantį naujausio modelio IPhone are Samsung telefoną, staiga pradeda trūkčioti akių vokai, nes smegenys negeba paaiškinti, kas čia vyksta.

Paprastai, kuo pajamos mažesnės, tuo konktrastas atrodo įspūdingiau. Telefonas tik vienas pavyzdys, bet tai gali būti naujausias IPad’as, pats „mandriausias“ dviratis, geriausias fotoaparatas ir t.t.

Čia pirmasis žingsnis į finansinę priklausomybę, nes net didėjant pajamoms, jų akivaizdžiai nepakaks naujiems įgeidžiams.

Mandras BMW

Tai realus pavyzdys iš gyvenimo, kurį papasakojo draugas. Ilga istorija trumpai. Dirba moteris už ~1200Lt į rankas, turi vyrą, statantį langus. Taip pat, jie augina vaiką, kuris kaip tik keliauti į mokyklą pradės. Moteris visad taupi, skundžiasi, kaip nėra pinigų. Konkretus pavyzdys, kad per įmonės balių, pagailėjo 5 lt vakarienei, nes atseit neturi pinigų. Vėliau lemeno apie tai, kad negali vaiko išleisti į mokyklą, nes viskas brangiai kainuoja. Žodžiu, amžini skundai, kaip nėra pinigų.

Vėliau įvyko istorijos nušvitimas, kai buvo pamatyta, su kokiu BMW yra važinėjama į darbą ir iš. Mašinos kaina apie 30k Lt. Nešnekant apie daug didesnes išlaidas eksploatacijai.

Tai, taip ir norisi šaukti jai į ausį: parduok mašiną! Nusipirk kitą už 10k. 20k užteks ir maistui, ir vaikui į mokyklą išleisti, ir daliai skolų susimokėti. O už kaskart liekančius pinigus nuo eksploatacijos, per 5-10 metų išeis nauja mašina už 10k.

Geras kompiuteris

Kaip programuotojui, sunku rašyti šią istoriją, bet tenka. Taigi, esmė paprasta. Žmogus nusipirko laptop’ą už maždaug 3,869.87 Lt (899,97£). Darbe visi į tą žmogų žiūrėjo išpūstom akim, kai kas net paklausė, ar pirko išsimokėtinai.

Žinoma, kad ši istorija nutiko man. Tuo noriu pailiustruoti, kaip visi kitaip mato tą patį pirkinį. Pvz., pats galiu puikiai pagrįsti, kodėl mano kompiuteris nekainavo 1200Lt. Mano 6 metų laptop’as būtų buvęs tokios pat spartos kaip naujas bei milijoną kartų lėtesnis nei darbinis. Taip pat, prie kompiuterio praleidžiu labai daug laiko ir uždirbu juo pinigus. Galiausiai, sutaupyti tokią sumą man tereikia 2-3sav.

Čia grįžtame prie kito problemos kampo. Sumokėta suma yra arti vidutinės kompiuterio kainos, tad net į brangių kompiuterių ruožą nepatenka. Kam pirkti brangų kompiuterį? Kuo kaina eina aukštyn, tuo pridėta sparta ir nauda vis mažėja. T.y, pradžioj didėjanti kaina, stipriai gerina kompiuterį, o vėliau ta kreivė vis lėtėja. Kompiuteris už 5000Lt, praktiškai niekuo nebus geresnis, išskyrus gal geresnes ekrano spalvas, kiek plonesnis, baterija gal valanda ilgiau laikytų ir pan.

Moralas toks, kad net, jei tikrai turi pinigų, vis tiek neperki, ko tau nereikia.

Kiti pavyzdžiai iš mano gyvenimo

Turiu paprastą Nokia Lumia 620 (pirkau už 600Lt, neturiu jokių abonentų). Kuria beveik esu patenkintas. Kol iki darbo reikdavo važinėti beveik valandą, galvojau apie Samsung S3, kas būtų pigu, kai jau yra S5. Tuo tarpu, niekuo jiems nenusileidžia. Šneku apie realius dalykus, o ne blablabla. T.y., S3 gali padaryti viską tą patį, ką S5. Tiek video paskaitų galėčiau žiūrėti, tiek internetą naršyti, tiek muziką klausyti, tiek bėgimą sekti, tiek navigacija naudotis.

Pereikime prie mašinos. Turėjau, kai buvau jaunas ir kvailas Alfa Romeo 156 2.0, pasimokiau. Dabar turiu VW Passat B5 1.9 TDI (81 kW). Čia vėl pasirinktas geras variantas – eksploatacija pigi, bet mašina erdvi. Tai praversdavo, nes reikdavo daug visko vežti bagažinėj ir važiuoti keliese.

Apie automobilio galią. Kodėl tai ne 66kW variantas? Kodėl ne 91kW? Todėl, kad 66kW vs 81kW pirkimo kaina nesiskiria, eksploatacija irgi realiai nesiskiria. Tuo tarpu dar galingesnis variantas, jau keltų eksploatacijos kainą ir problemų dažnumą.

Skupas moka du kartus

Vytenis komentaruose puikiai pastebėjo, kad kartu negalima tiesiog pirkti pigiausio daikto. Kai pirkau aukščiau minėtą automobilį, apėjau visą Kauno automobilių aikštelę ir pasirinkimas buvo realiai tik dvi mašinos – abi brangiausios. T.y., pigiausi variantai prasidėjo nuo 8500, o abu brangiausi buvo 12 500 ir 13 000. Abu šie variantai buvo akivaizdžiai mažiau nudėvėti nei kitos mašinos. Kadangi labai ilgai vaikščiojau, tai tą už 13 000 jau nupirko man panosėj ir likau su 12 500 variantu. Nebuvo tai tobulos būklės mašina, bet kartu, problemų turėjau mažai. Realiai keisti reikia tik sudylančias detales, kaip granata, stabdžių kaladėlės, pakabos restauracija ir pan. Jei palygintumėte mano remonto išlaidas su kitais tokių mašinų savininkais, esu įsitikinęs, kad mano išlaidos savo mažumu patektų tarp 10-20% pigiausiai „gendančių“ automobilių, nes sumokėjau kainą į priekį ir sutaupiau savo nervų bei laiko.

Be to, automobilio rida yra tikra. Pardavėjo rodomais serviso lapukais nepasiklioviau. Juk kiekvienas jų gali prispausdinti? Todėl galvojau, kad standartiškai ji turėtų būti atsukta. Tačiau, vėliau tvarkydamas automobilį, radau porą serviso lapų su 2007 ir 2005 datomis. Jei išvestume metinį kilometražo vidurkį ir pratęstume iki įsigijimo metų, tai tokia rida ir turėtų būti. Na, o tai paaiškina retus gedimus.

Išvados

Visuomet pirkite tai, kas pagal kišenę. Jei kišenė didelė, vis tiek dažniausiai nėra prasmės pirkti brangiausio varianto. Pasidomėkite, už ką ketinate mokėti pinigus. Mąstykite racionaliai, o ne „noriu naujausio, geriausio“. Čia tik reklamos praplautos smegenys kalba už jus.

Kas tai per knyga? Ant viršelio parašyta: „<..> originali lietuvių autorės knyga apie asmeninių lėšų valdymą. Finansinis romanas, ko gero, taip tiksliausiai būtų galima apibūdinti žanrą, itin populiarų užsienio šalyse, tačiau pas mus dar menkai pažįstamą.“ Manau, kad tai labai tiksliai apibūdina šį kūrinį. Paprasti pinigų principai, kaip taupymas, investavimas, išlaidų žurnalo vedimas paslėpti po kasdienišku gyvenimu. Yra ko pasimokyti. Be to, iškart pamatysite, kokias klaidas turbūt padarytumėte patys, bandydami juos taikyti. Tad jums suteikiama galimybė mokytis ne iš savo, bet iš kitų klaidų.

Bendras įspūdis: siužetas pakankamai paprastas, tačiau ne per daug nuobodus. Viskas nėra skirta tik tam, kad būtų atskleisti pinigų turėjimo dėsniai. Sakyčiau idealus šio žanro tikslui.

Jaučiasi moters prisilietimas prie teksto ir aprašomų veikėjų mąstymo – daugumą jų moterys, o vyrai matomi per jų prizmę. Įdomu.

Privalumai:

• paprasta, bet ne nuobodi – puikus būdas perteikti pinigų turėjimo principus;
• maža kaina – mokėjau 5 litus. Manau, kad jos turinys tikrai tiek vertas.

Trūkumai:

• nėra.

Nuosprendis:

Ji puiki, atlieka savo žanro vaidmenį, tačiau iki maksimalaus įvertinimo reikia kažkuo išsiskirti, būti ypatingu, todėl vertinu stipriu devynetu.

P.S. egzistuoja jai dedikuota svetainė www.finansuromanas.lt

P.S.S. regis įprasta kaina 14 lt.

Galutinis vertinimas 9.

Jau rašiau „Kaip taupyti pinigus“. Kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje, norint ko nors pasiekti, pirmiausia teks sužinoti, kur esame. Todėl šįkart apie įrankį www.kurdingopinigai.lt, kurį man rekomendavo komentatorius slapyvardžiu tinginius. Ačiū tau 🙂

Langas kurį dažniausiai matysite:

Jame pateikiama svarbiausia informacija. Kam daugiausia išleidote (šiuo atveju Automobilis), kiek per laikotarpį gavote, išleidote, koks balansas. Žinoma, ir visų išlaidų bei pajamų detalus sąrašas bei galimybė įterpti naują informaciją.

Galima sudaryti biudžetą, t.y., priskirti, kiek kiekvienai kategorijai ketinate išleisti. Kaip matote, net 3 vietose yra viršyta. 2 kartus prie maisto, kartą ant transporto. Naudos iš to mažai, išskyrus tai, kad žmogus pradeda suvokti, kiek jam paprastai reikia vienai ar kitai išlaidų grupei.

Taip pat galima pamatyti išlaidų ir pajamų kalendorių, kuriame viskas sugrupuota savaitėmis:

Taip pat yra galimybė peržiūrėti duomenis įvairiais pjūviais:

Iš tokios diagramos iškart matosi, kam daugiausia išleidžiama pinigų. Palyginimui pateikiu sekančio mėnesio statistiką:

Duomenys nemeluoja, vos nusipirkau automobilį, šis iškart tapo pagrindine išlaidų rūšimi 😉 Kadangi prieš tai turėjau Alfa Rome 156, tai šįkart buvau protingesnis ir pirkau įprastą lietuviui modelį Volkswagen Passat.

Kodėl jis geriau už excelį?

• Patogesnis įvedimas;
• Įvairi statistika;
• Galima pasiekti iš bet kurio kompiuterio;
• Pajamų ir išlaidų kalendorius;
• Patogus ir krintantis į akis išlaidų, pajamų ir balanso atvaizdavimas;
• Papildomos galimybės, kurių nenaudoju ir čia nepaminėjau, pvz., pirkinių sąrašas pasiekiamas tiek internetu, tiek telefonu.

Keletas patarimų

Šia programa naudojuosi jau nuo rugpjūčio 1 dienos. Labai greitai galiu sužinoti vidutines išlaidas bet kuriam laikotarpiui. Tarkim visam: 4899.46 / 6 = 816.58 litų.

Iš pradžių stengdavausi išlaidas ir kategorijas vesti labai tiksliai. Bet vėliau nusprendžiau, kad tai bergždžias darbas. Keli ar keliasdešimt litų atsidūrę kitoj kategorijoj bendro vaizdo neiškreips, o vedimo laiko susitaupys.

Lygiai taip pat, visiškai nesvarbu, kurią dieną išleidote pinigus. Užtenka mėnesio tikslumo. Pačiame pirmame paveiksliuke galite matyti vieną įrašą pavadinimu „Iš daug čekių“, tai reiškia, kad į vieną vietą sudėjau kelių dienų čekių duomenis.

Šįkart apie mano kasdienybę per pastarąsias savaites.

Sergu sergu sergu

Iš pastarųjų 5 savaičių, sirgau 2. Nespėju pasveikti, o jau vėl gavau priverstinio „poilsio“. Įdomiausia tai, kad tai nutinka būtent tuo laiku, kai būtų šaunu atsipūsti ir įveikti šūsnį darbų darbelių. Porą siaubingiausių ligos dienų būnu pasyvus – atsigaunu, o vėliau sutvarkau ir padarau daug užduočių.

Vėl pasijaučiau kaip studentas

Kelias dienas teko dideliais kiekiais spręsti fiziką. Niekad jos gerai nemokėjau, bet kol ji pakankamai paprasta, tai visai smagu. Pagalvoji – ne veltui turiu įgūdžius 😉 Reikalas tas, kad padedu artimam žmogui. Bėgo nuo vilko, pakliuvo pas mešką.

Įtampa

Kuo daugiau darbų, kurių negali tiesiogiai kontroliuoti, bet kartu jautiesi atsakingas už jų atlikimą, tuo daugiau streso. Bandau spausti daryti viską dabar pat, kad man būtų rami galva, bet taip nepavyksta.

Labiausiai padedantis dalykas yra visų užduočių, kurias turiu atlikti surašymas. Surašai, apytiksliai nustatai, kiek viskas truks. Tada nuo ko pradėti ir įtampos lyg nebuvę.

Kūrybiškumo pliūpsnis ir užgesimas

Esu užsibrėžęs tikslą, kiekvieną savaitę patalpinti po straipsnį. Maloniausia yra tuomet, kai įrašai parašomi į priekį. Tokiu būdu galima laisviau rinktis laiką, kada tai daryti ir temas, nes kai kurių parašymas užima ilgiau laiko, pvz., tenka paskaityti kitų straipsnius ar knygas, kad geriau įsigilinčiau.

Po ilgos pertraukos, vėl buvau sukaupęs parašytos medžiagos į priekį. Turėjau idėjų. Tačiau šiandien, pirmą kartą rašau straipsnį pačia paskutinę dieną. Būtent tada, kai turiu jį paskelbti. Minčių, kurioms užtektų turimų kelių valandų nėra. Todėl nusprendžiau parašyti apie save. Dažnai apie šį puslapį galvoju kaip „Asmeninį asmeninio tobulėjimo blogą“ 😉

Taupau taupau taupau

Kas nuolat skaitote blogą, žinote mano finansinius tikslus. Tad pasakysiu tik tiek, kad tapau lizingo bendrove ir įgyvendinti savo tikslus bus daug sunkiau. Sumokėjau sumą iškart, o man grąžins per ilgą laiką, mažomis sumomis.

Norėdamas vis tiek įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pradėjau ypatingai taupyti. Svetainėje www.kurdingopinigai.lt nuolat stebiu, kokios planuojamos šio mėnesio išlaidos, kurios paskaičiuojamos pagal vienai dieną tenkamą vidurkį. Ačiū už nuorodą tinginiui.

Labai apribojau išlaidas maistinių pramogų kategorijai: ledai, šokoladai, picos ir pan. Dėl to turbūt tapau sveikesnis 😉

Žinoma, nesu visiškas taupuolis. Išleidau pinigų akcijinėms prekėms, juk vis tiek jos bus sunaudotos anksčiau ar vėliau. Geriau sandėliuoti namuose nei už tai mokėti prekybos centrui. Tačiau galutinis išleistų pinigų rezultatas šį mėnesį, įskaitant absoliučiai visas išlaidas, yra 631.8 lt – maždaug trečdalis algos 😉

O tiems, kas atkirs, jog galvojimas apie taupymą, priveda prie mažesnių pajamų, pasakysiu taip: mąstau apie tai, kiek daug pinigų liko mano sąskaitoje, o ten skaičiai kaskart vis gražesni. 🙂

Ankstyvas kėlimasis

Dingo didžioji mano pagalbininkė rytais – saulė. Pasidarė daug sunkiau keltis, o dar jei kambaryje šiek tiek vėsoka… Taigi, teko pamiegoti ilgiau nei 7,5h per parą, net jei keldavausi vėliau nei turėčiau (tikslas: keltis 07:30 kasdien arba miegoti ne daugiau kaip 7,5h, kad vakare anksčiau patrauktų į lovą).

Kaip bebūtų, įprotis nepersimiegoti stiprus. Išgulėti lovoje ilgiau nei 8-9h sudėtinga. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad užmigti kartais užima nuo pusės iki vienos valandos iš minėtų devynių.

Skaitymas

Skaitymo įprotį išlaikyti labai lengva. Dažnai tenka skaityti prieš pat gulant į lovą, kai visi darbai padaryti, taip atitolinant trokštamą miegą. Kadangi kartelę iš 30 min. per dieną nuleidau iki 10 min., tai rezultatas toks, kad skaitau dažnai, bet po labai mažai. Kai skaitydavau po 30 min, tai per savaitę vieną knygą, o dabar tik per mėnesį. O laisvo laiko knygoms, kaip dauguma, randu mažai.

Tiek šįkart apie mane. Tikiuosi, jog buvo įdomu, jaukaus jums vakaro, mieli skaitytojai. 🙂

Daugiau pinigų galima turėti trim būdais: daugiau uždirbti, priversti pinigus dirbti arba tiesiog mažiau išleisti. Pirmieji du punktai reikalauja naujų įgūdžių ar žymiai daugiau pastangų, tuo tarpu taupymas yra paprastas metodas, kurio efektyvumą apriboja tik jūsų gaunamų pajamų suma 😉

Veskite išlaidų žurnalą

Tokį žurnalą turiu nuo 2009 metų gegužės mėnesio. Iš pradžių išlaidas surašydavau pagal kategorijas, kad matyčiau, kur išleidžiu daugiausia pinigų. Štai nuoroda į kitame puslapyje pateiktą šabloną: išlaidų fiksavimo failas. Tai labai padeda suprasti, kur galima sutaupyti ir kiek vis dėl to mes išleidžiama.

Pradėsite skaičiuoti kiekvienos kategorijos išlaidas. Pastebėję, kad kažkurio konkretaus tipo išlaidų padarėte per daug, stengsitės jas apriboti. Pavyzdžiui, išsiaiškinsite, kad pramogoms išleidžiate 300 lt/mėn. Vadinasi, viršiję šią sumą, tapsite labai motyvuotas neišleisti nė cento.

Trečia, pradėjęs vesti tokį žurnalą, supratau, kokia pinigų suma leidžia išlaikyti įprastą komforto zoną ir išleisti sąlyginai mažą sumą, kuri yra 1100 lt/mėn. Į šią sumą neįeina didieji pirkiniai, kaip automobilis, baldai ir pan. Juk vien automobilio pirkimas metinį vidurkį padvigubintų.

Žinoma, dažniausiai kiekvieną mėnesį išleidžiu mažiau, bet kitais mėnesiais darau didelius pirkimus, pvz., drabužius susiperku vieną mėnesį, kelionės ir žygiai vyksta vasarą ir pan. Todėl turiu ir kitą vidurkį – 800lt/mėn., kuris galioja, jei neturiu jokių išlaidų, kurių nepriskiriu į išskirtinių ar brangiųjų kategorijas.

Pastaruoju metu pradėjau vesti į žurnalą tik išleidžiamas sumas, taip ignoruodamas išlaidų kategorijas. Tai leidžia sutaupyti laiko ir užtikrinti, kad vidutinės išlaidos išlieka tokios pačios.

Mokėkite grynaisiais

Dabar paplitus kortelėms ir galimybėms jomis atsiskaityti, dažnas žmogus grynuosius nešiojasi mažais kiekiais. Tyrimais yra nustatyta, kad asmeniui yra sunkiau išsiskirti su realiais banknotais nei kortele. Mėginau surasti konkretų straipsnį, kur tai skaičiau, bet nesėkmingai. Todėl papasakosiu iš atminties: žmonėms duodami grynieji arba kortelė ir siūloma pirkti konkrečius daiktus. Asmenys su kortele dažniau sutinka mokėti brangiau už tą patį daiktą. Tuo tarpu atsiskaitantys grynais dažniau atsisako pirkti.

Tą galima lengvai pagrįsti keliais pavyzdžiais. Pirma, mokėdami grynaisiais sąmoningai ar pasąmoningai fiksuojate savo išlaidas. Todėl pasiekus tam tikrą išleistų pinigų lygį, norite apkarpyti pirkimus. Antra, nuolat matote kaip piniginėje menka esama suma. Trečia, įsivaizduodami pirkinio kainą, geriau suvokiate, kokio ji dydžio, mintimis lygindami ją su turimais ir/ar uždirbamais pinigais.

Geriau jausti, kaip naudojami pinigai

Šiuo metu važinėju troleibusu ir stengiuosi važiuoti taip, kad užtektų pramušti vieną 2 litų bilietėlį. Kai pagalvoji, kad stengiesi dėl 2 litų, pasidaro truputį nejauku.

Kai važinėdavau automobiliu, apie tai nė nemąstydavau. Užsipili pilną baką, o tada nesvarbu, kad ta pati kelionė kainuoja gerokai brangiau. Dar paspaudi kaip reikalas, kas stipriai įtakoja kuro sąnaudas. Štai čia priėjome dar vieną išvadą: kai pinigų išleidimas yra atskiriamas nuo realaus jų sunaudojimo (benzino mažėjimo bake), tuomet leisti juos kur kas lengviau.

Pridėsiu dar vieną pavyzdį. Pamenu, kaip valgiau mažytį šokoladą, kuris kainavo 10 ar 20 litų. Regis, gavau jį dovanų. Paėmiau vieną mažą skiltelę, įsidėjau į burną ir sakau: šiuo metu jaučiu, kaip mano burnoje tirpsta vienas litas… Brangu.

Patarimas būtų toks: susimąstykite, kiek iš tiesų kainuoja kiekvienas jūsų daromas veiksmas.

Skūpus moka du kartus arba kiek sumoki, tiek ir gauni

Esu tikras, kad beveik kiekvienam teko nusipirkti kokį pigų daiktą, kurį buvo nei malonu naudoti nei jis ilgai tarnavo. Pavyzdžiui, nusiperki kinišką grąžtą, o tada paimi vokišką. Koks skirtumas? Su kinišku turi spausti iš visų jėgų, kad atsirastų skylė, o vokišką laikai, kad savaime per sieną nepralįstų. Kitas pavyzdys, kiniška kojinė pompa automobiliui, pripūsite ratus kokius du kartus ir galėsite eiti pirkti naujos.

Tas pats galioja drabužiams. Manote, žmogus perka batus už 150 lt, vietoj maximinių už 50 lt taip permokėdamas 3 kartus? Iš tiesų, tai permoka taupantysis. Jam reiks pirkti bent dvi poras, kad tarnautų tiek pat laiko. Tikėtina, kad reikės keisti viduje esančias pagalvėles, batraiščius ir t.t.  Be to, nešioti bus kur kas mažiau malonumo. Taigi, suskaičiavus sugaištą laiką, benziną važinėjimui ir pan., išvada viena: nieko čia nesutaupysi – nusipirkite žmoniškus batus iškart.

Tas pats galioja ir kompiuteriams. Palyginęs nešiojamųjų kainas bei parametrus, pastebiu, kad kai kurie kainuoja gerokai daugiau, nors jų sparta identiška. Ką pastebėjau iš tokios įrangos pirkimų? Dažnas garantinis, visokie keisti pakibimai, nepatogios klaviatūros, prastas ekrano spalvingumas. Išvada ta pati – kiek moki, tiek gauni.

Dabar apie saugumą. Beveik visą gyvenimą teko važinėti pigiomis padangomis, kurių pats nepirkdavau, nes net automobilio neturėjau. Tačiau šįkart tėtis pasistengė ir sumokėjo ~60 litų brangiau nei maksimoje. Taip pat, pirko ne universalias, o žiemines. Jei gerai pamenu, stumti teko vos 2-3 kartus (važinėjama Ignalinoje, kur sniego iš tiesų būna, priešingai, nei Vilniuje, kur kelias savaites plikas ledas ant asfalto yra normalu). Anksčiau reikėdavo nusikasti visą kalną vedantį iš garažo į kelią, dabar ne tik, kad kasti nereikia, bet dažnai galima apsieiti be įsibėgėjimo. Tik ~240 lt skirtumas. Jau net nekalbu apie stipriai padidėjusį saugumą. Ar jūsų gyvybė verta poros šimtų litų? Tą patį galiu pasakyti apie buvusio automobilio padangas, kurias paliko savininkas. Akivaizdu, kad užsienietis nepagailėjo pinigų, nes ant jų puikavosi žymūs prekinis ženklas „Michelin“ („Alpin“ rūšis). Užsikasiau tik vieną vienintelį kartą, nes buvau užtraukęs rankinį… 🙁 Bet atleidus, iškart nuvažiavau savais keliais 😉

Atidėkite pirkimą, kol praeis pradinis impulsas

Tiesiog niekada nepirkite antro būtinumo daikto vos jį pamatę. Pirkimą atidėkite bent savaitei. Per ją impulsas išblės ir pamatysite, ar iš tiesų to daikto reikia.

Man tai tapo tokiu natūraliu dalyku, kad galima priskirti prie trūkumų. Visad pasižiūriu apžvalgas internete ir kainas skirtingose parduotuvėse, kad būčiau tikras, jog perku tai, ko noriu už protingą kainą. Tada dar paklausinėju pažįstamų rate. Tokiu būdu naujo daikto įsigijimas gerokai užtrunka. Sakyčiau, kad net per ilgai.

Pinigų kišimas vis į tą patį

Žmonės paprastai stengiasi patvirtinti savo sprendimų teisingumą, todėl elgiasi neracionaliai.

Pavyzdys iš mano gyvenimo. Turėjau išsvajotąjį automobilį Alfa Romeo 156. Tačiau pirkinys buvo velniškai nesėkmingas. Kadangi ketinau šiuo automobiliu važinėti bent 5 metus ir įsidėti dujinę įrangą, todėl pradiniam remontui negailėjau pinigų (diržų keitimas su guoliais, visiškai sintetiniai tepalai ir pan.), todėl jau iš pat pradžių išleidau ženklią sumą. Vėliau prasidėjo mistinės problemos, kurių normaliai išspręsti nepavyko nė vienam servisui. Pasiekiau stadiją, kai buvau į ją sudėjęs 5000 lt, permokėjęs daugybę pinigų už kurą, nes pakankamo patikimumo dujų įrangai automobilis taip ir nepasiekė.

Be to, vienintelis tolimesnis problemos sprendimo būdas būtų kainavęs dar 2000 lt (originalus greičio pedalo padėties daviklis). Dar buvo žadama, kad netrukus reikės pakabą remontuoti, išmoningoji hidraulinė pavarų perjungimo įranga (Selespeed) kartais suveikdavo klaidingai ar trumpam užsikirsdavo. Taigi, galbūt dar keli tūkstančiai remontui, nes šis įrenginys tikrai dažnai pavesdavo šios markės mašinų vairuotojus, kaip pasakojo servisų darbuotojai. Trumpai tariant, dar mažiausiai 2500 ir nežinomybė bei abejonės, ar to pakaks, kad galėčiau ramiai gyventi.

Taigi, automobilį pardaviau 4000 pigiau nei pirkau. Vadinasi, vien tiesioginis piniginis nuostolis yra 9000. Tačiau paskaičiavus, kad toliau tektų važinėti benzinu, dvejones dėl galutinio automobilio remonto ir pinigų stygiaus, diena kai atsikračiau šio kledaro buvo ypatingai laiminga. Nuo širdies akmuo nusirito.

Išvada paprasta: kartais geriau nusipirkti naują daiktą, nei stengtis sutvarkyti senąjį. Taip tarsi prarandame pinigus, kai iš tiesų sutaupome. Jei ne pinigų (tuo atveju, jei 2500 lt remontas iš tiesų būtų buvęs paskutinis), tai bent laiko, ilgų pokalbių su servisų meistrais ir nervų.

Kaip taupyti pinigus 2 dalis.