Gyvenimo vaidmenys. Ką jūs vaidinate?

Dažnai net pasibaigus atliekamam veiksmui, mes vis dar elgiamės taip, tarsi jis tebevyktų. Ar teko jums patirti vieną iš žemiau esančių situacijų?

Ausinių nusiėmimas po ilgo laiko
Net po kelių minučių atrodo, kad ausinės tebėra ausyse. Jaučiamas tiek pats jų fizinis buvimas, tiek įspūdis, kad mus pasiekiantys garsai yra prislopinti.

Žvejyba
Ypatingai trunkanti daugiau nei vieną dieną. Tuomet užsimerkus matoma plūdė, miegant sapnuojamos žuvys. Patinka, nes užsimerkus visada kimba 😉

Ūkio darbai – bulvių kasimas
Tai „žiauriausias“ prisiminimas. Bet taip jau yra, kad po poros dienų kasimo, užsimerkus matau bulves. Daugybę bulvių: tiek mažų, tiek didelių.

Garsus šaukimas
Esate vakarėlyje, kur daug triukšmo. Jūs pasakojate draugams istoriją. Staiga, aplinka aptyla ir tik po minutėlės suprantate, kad šaukiate visa gerkle be jokio reikalo – visi jus puikiai girdi.

Įsijautimas į gyvenimą

Ar manote, kad tai galioja tik aukščiau paminėtiems dalykams? Galiu lažintis, kad patys žinote dar bent vieną tokią situaciją.

Pagalvokite, kas bus, jei įsijautėte į aukos vaidmenį? Į mažai uždirbančiojo vaidmenį? Į nelaimėlio vaidmenį? Į narkomano? Į plaukiančiojo pasroviui?

Ar prisimenate kaip reikia išsiugdyti įpročius? Reikia padaryti taip, kad kažkoks veiksmas vyktų autopilotu. Kaip atsikratyti įpročio? Nutraukti nuolatinio atlikimo grandinę.

Tai labai panašu į fizikinį inercijos dėsnį. Kūnas išlaiko rimties būseną arba tolygų judėjimą, jei nėra veikiamas jokių išorinių jėgų. Taigi, be papildomų pastangų ar išorinių dirgiklių, įsijautę į kažkokį vaidmenį, ji automatiškai stengiamės atlikti nuolat. Visa laimė, kad mes turime valią ir galime bet kada pradėti pokyčius arba atsverti mus stabdančias išorines jėgas (pvz., pesimistus).

Pasinaudokite tuo savo gyvenime

Jau kartą minėtas mano straipsniuose, angliškas posakis: „Apsimesk tokiu, kokiu nori būti iki tol, kol juo tapsi” („fake it till you make it”). Jei „apsimetate”, kad puikiai valdote savo laiką, tuomet tikrai tampate laiko ekspertu. Jei nuolat būnate tvarkingas, tuomet tampate tvarkingu žmogumi.

Įsijauskite į tokį vaidmenį, kokį tik norite. Pasirinkimas jūsų rankose.

Share

5 Atsakymų/ai į “Gyvenimo vaidmenys. Ką jūs vaidinate?”

  1. Dovilė parašė:

    Lie 06, 10 at 11:38

    Šaunus blogas, lietuviškai pateikiamos pasaulinių autorių „tiesos“ 🙂 Tikėkimės, nepritrūksite įkvėpimo 🙂

  2. Povilas Panavas parašė:

    Lie 07, 10 at 11:28

    Sveika, Dovile 😉 Ačiū už puikų įvertinimą! Tikėkimės 🙂

  3. Inga parašė:

    Spa 07, 11 at 21:16

    nuostabu ,kad gali ismokti valdyti savo gyvenima ,tik reikia didelio noro

  4. Vygintas parašė:

    Rgs 22, 15 at 15:03

    Aš tai įsijautęs į pastoviai plaukiančio būsena, plaukiu pasroviui ir tiek, kažkaip nesinori to gyvenimo kontroliuoti, imti kažko į rankas ar kitaip kažką modifikuoti. Gerai kaip yra, tik kartais pagalvoji, kad tam geram gyvenimui reikia tiek daug pastangų, stengtis, keisti kažką ir nuolat nepasiduoti ir kovoti su kitais žmonėmis dėl to pačio darbo ar dėl tos pačios bulkutės.

    Kažkaip man maloniau visko atsisakyti ir praplaukti pro dieną, kuri praeina nepastebimai ir kitą dieną vėl plaukti.

    Tai aišku vadinama komforto zona, bet aš dar neradau dėl ko turėčiau iš jos išlysti, viskas man yra pernelyg sudėtinga ir kiek pastebėjau viskas tik sudėtingėja, o aš su niekuo nespėju.

    Gyvenimas toks lengvas, bet mane labiausiai užknisa užkelti pasaulio reikalavimai, negi negalima padaryti, kad tas gyvenimas būtų išvis lengvas ir paprastas ir galėtum ir tų pinigų turėt ir moterį, o dar sėdi be darbo, dirbt nenori, ir kaip durnius tikiesi kad kažkas pasikeis savaime.

    Dešimt metų bimbinėju ir niekas nepasikeitė, niekas ir nepasikeis, kol aš pats nepakeisiu. Bet, kad pagalvojus, nenoriu nieko keisti viskas gerai kaip yra. Aišku, norisi kažkaip išmokti geriau rašyti, tai rašau, pastoviai, bet man pačiam atrodo, kad į priekį išvis nejudu savo gyvenime.

    Aišku esu apmažinęs nerealiai savo poreikius, nes labiausiai gyvenime norėjau nedirbti kažkokių darbų ir būti vergu, o užsiimti tuo, kuo aš pats noriu, bet kai duota laisvė, tai tada suprantu, kad pats nežinau ko aš noriu 🙂

    Žinau, tik tiek, kad noriu parašyti gerą knygą, kuri būtų verta skaitymo ir kažkas ją išspausdintų, bet kai rašau kažkokį vulgarų mėšlą, tai niekas tokio brudo nenori leist, nes žino, kad iš to pinigų neuždirbs.

    Na literatūra, literatūrai nėra lygi, tos pop literatūros ir klasikinės prirašyta belekiek, bet mano išleistos tai dar nėra. Tik į internetą patalpintos.

  5. Povilas Panavas parašė:

    Rgs 23, 15 at 18:55

    Beskaitant man kažkodėl vis atrodo, kad tas plaukimas pasroviui tai tarsi meditacija ir gebėjimas džiaugtis tuo, kas vyksta ir paprastais dalykais.

    Gyvenimo tempas labai greitas, vartojimo kultūra ima viršų. Tikrai, „standartinis“ telikuose rodomas gyvenimo būdas yra šūdukas ant pagaliuko (čia apie „užkeltus pasaulio reikalavimus“).

    Svarbu, kad yra aiškus noras su tikslas. Reikia imti ir daryti. Sėkmės rašant!


Palikite komentarą