Asmeninio tobulėjimo blogas | Saviugda | Motyvacija

Nepaisant to, kad sirgau visą savaitę ir neskaičiau rss naujienų, tačiau radau labai mažai naujų įrašų lietuviškuose asmeninio tobulėjimo bloguose. Regis, kad dauguma lietuvių reguliarumu nepasižymi arba serga kaip ir aš 🙂

Bendravimo patarimai
Tai įrašas iš mano akimis vieno solidžiausių saviugdos blogų Lietuvoje – 20 patarimų pakelsiančių tavo bendravimą į neregėtas aukštumas. Na, dėl aukštumų galima ir pasiginčyti, tačiau patarimai tikrai teisingi ir verti dėmesio. Gerai, kad kažkas priminė kaip svarbu yra bendrauti. Dažnai yra svarbiau puoselėti santykius nei atlikti visus darbus.

Vidinė harmonija
Straipsnis apie tai, kad laimė yra vidinis pojūtis, o ne išorinių blizgučių tokių, kaip prabangus automobilis, turėjimas. Mes esame laimingi tiek, kiek esame laimingi viduje – trečiojo tūkstantmečio psichologija.

Noriu priminti, kad čia pateikiamų nuorodų tikslas yra surasti, kas geriausia buvo paskelbta per savaitę. Bei, kad blogų, kurių rss naujienas prenumeruoju tik daugės.

Šiuo metu esu ypatingai užsiėmęs darbu: reikia padėti suremontuoti butą iki gruodžio 12 dienos, nes kitaip neturėsiu, kur gyventi 🙂 Be to, dar yra kasdienis programuotojo darbas. Ir žinoma, dar yra šis puslapis.

Savaitės pradžioje persišaldžiau. Neatlaikė organizmas nuolatinio neišsimiegojimo ir darbo nuo ryto iki nakties. Taigi, pastarąsias dienas tiesiog kiurksojau nieko neveikdamas – ilsėjausi tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Nebeužteko jėgų keltis anksčiau rytais tam, kad pasimankštinčiau, atlikčiau dienos darbą ir paskaityčiau. Tačiau dabar vėl esu stiprus ir pasiruošęs tolesniems gyvenimo iššūkiams.

Kadangi liga sunaudojo daug laiko, tad norint ištesėti savo pažadus, viską įgyvendinsiu šiek tiek paprasčiau nei planavau. Šią savaitę straipsnio nebuvo, sekantis bus ketvirtadienį – taip pasiekiamas reguliarumas.

Tuo tarpu nuorodų įrašas pasirodys netrukus po šio. Be to, bus parašyta dar keletas laiškų su siūlymu apsikeisti nuorodomis. Na, ir žinoma atsiras mažytė redaguojamų knygų skiltis.

P.S. poilsis yra dar vienas darbas, kurį būtina atlikti.

Šis straipsnis glaudžiai susijęs su ankstesniuoju – „kaip mes tobulėjame”. Šįkart ne apie konkrečių sugebėjimų ir charakterio savybių, bet pažiūrų ir pasaulio suvokimo tobulėjimą. Parašyti įkvėpė Stephen R. Covey knyga „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai”.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ką reiškia paradigma? Šį terminą į mokslinę veiklą pirmasis įvedė T. Kunas (Thomas Kuhn) knygoje „Mokslinių revoliucijų struktūra”.

Paradigma – teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visuma.

Asmeniniame tobulėjime ši sąvoka reiškia požiūrių į pasaulį sistemą, tam tikrą pasaulio modelį, kuriuo naudodamiesi interpretuojame kasdienius įvykius.

Eksperimentas su dvireikšmiu piešiniu
Šį eksperimentą atliko Harvardo universiteto dėstytojas, kuris studentų auditoriją padalino į dvi dalis. Pirmajai pusei davė jaunos moters atvaizdus, o kitai senos. Tokius atvaizdus, kuriuose galima įžiūrėti tik vieną moterį. Tuomet dėstytojas parodė ant sienos didelį jungtinį piešinį, kurį matote kairėje ir paklausė studentų, ką jie mato. Auditorijoje užvirė karšti ginčai. Vieni įnirtingai mėgino įtikinti kitus, kad čia jauna moteris, o kiti priešingai – kad pagyvenusi. Galų gale studentai pradėjo detaliai analizuoti piešinį, kol ir vieni ir kiti įžvelgė abi moteris.

Eksperimentas puikiai demonstruoja kaip lengva supainioti faktus su jų interpretacijomis. Šiuo atveju faktai yra viso labo baltos ir juodos linijos. Tuo tarpu vaizdas, kurį matome yra mūsų interpretacija, kuri remiasi mūsų tikrovės suvokimo paradigmomis.

Taigi, žmonės linkę manyti, kad pasaulį mato objektyviai, tačiau iš tiesų taip nėra. Pasaulį matome tokį, kokie esame mes.

Paradigmos poslinkio jėga
Paradigmos poslinkis yra požiūrių visumos pokytis, lemiantis naują įvykių ir aplinkybių interpretavimą. Pavyzdžiui, ankstesniame pavyzdyje šis poslinkis įvyko tuomet, kai studentai pamatė abi moteris viename paveiksle.

Pereikime prie labiau gyvenimiškų situacijų. Vėlus vakaras, vykstate namo. Į metro įlipa vyras su trimis vaikai. Pastarieji elgiasi it pašėlę, akivaizdu, kad jie pradeda vis labiau erzinti ir trukdyti keleiviams. Tačiau tėvas nesigriebia jokių veiksmų, kad juos sudrausmintų. Galų gale netenkate kantrybės ir tariate: „Sveiki, jūsų vaikai kelia labai daug triukšmo ir trukdo keleiviams. Manau, kad turėtumėte juos sudrausminti.” Prieš jus sėdintis vyras tarsi pabunda iš sapno ir taria: „O taip, atsiprašau. Matot ir pats nebežinau ką daryti, mes grįžtame iš ligoninės, kur ką tik mirė jų mama.” Po šių žodžių staiga pasikeičia jūsų požiūris į vyrą ir vaikus. Nesvarbu, kad jie elgiasi kaip ir iki tol, juk vyras dar nesudrausmino vaikų, o jie vis dar elgiasi it pašėlę. Tačiau tikėtina, kad dabar jūsų paradigmų visuma pateisina tokį elgesį ir net pasiūlo pagalbą.

Dabar įsivaizduokime, kad vietoj malonaus kreipimosi į vyrą, jūs šiurkščiai jam išrėžiate: „Gal apramintum savo neklaužadas? Ką nematai, kad jie visiems trukdo?!” Na, po tokių žodžių galbūt nė nesužinotumėte, kodėl vyksta, tai kas vyksta. O sužinoję turbūt susigėstumėte, kad buvote tokie „teisingi” ir viską tėkšte tėškėt vyriškiui į veidą.

Visa tai vyksta ir kur kas didesniu mastu. Pavyzdžiui, R. Kiyosaki knygos „Du tėčiai – turtingas ir vargšas” perskaitymas radikaliai pakeitė mano požiūrį į pinigus. Pradėjau mąstyti apie tai, kaip gerai būtų turėti atsidėtų pinigų juodai dienai, kad išleisti pinigus už automobilį ant jūsų piniginės ribų yra kvaila. Kad pirkimas išsimokėtinai yra tas pats, kas mokėjimas jau už nudvėsusį arklį ir dar brangiau. O svarbiausia, kad pinigai turi būti asmeniniai darbuotojai, kurie dirba patys. Jų uždirbti pinigai tampa naujais darbuotojais, kurie vėl dirba jums ir t.t.

Kaip pakeisti paradigmą – atlikti jos poslinkį

• Kuo įvairesnė gyvenimiška patirtis. Nauji išgyvenimai, kitos kultūros ir vietovės mus skatina į viską pažvelgti kitaip. Klaidos verčia mus jas taisyti ir iš jų pasimokyti, t.y., kitą kartą tai daryti kitaip.
• Skaitymas, skaitymas ir dar kartą skaitymas. Geriausia skaityti knygas, kurių idėjos prieštarauja jūsų įsitikinimams. Jei skaitoma norint suprasti kitą požiūrį ir jį remiančius argumentus, tuomet tikėtina, kad jūsų paties požiūris pakis. Nebūtinai iš esmės, tačiau tam tikri paradigmos aspektai tikrai pakis.
• Bendrauti su įvairiais žmonėmis. Panašu į atvejį su knygomis. Skirtingi žmonės gyvenimą mato skirtingai. Jų paradigmų perpratimas padeda pakoreguoti savąsias, priartinant jas prie objektyvaus tikrovės suvokimo.

Santrauka
Paradigma – tai požiūrių visuma pro kurią žmonės žvelgia į gyvenimą. Žmonės su skirtingomis paradigmomis pasaulį mato visiškai skirtingai. Tai reiškia, kad žmonės mano, kad žvelgia į pasaulį objektyviai, tačiau jie mato tai, kas patys yra. Dėl to atsiranda klaidos interpretuojant duomenis, kai faktai painiojami su pačiomis interpretacijomis.

Norint patobulinti pasaulio supratimą ir priartinti jį prie objektyvios tikrovės reikia savo paradigmas lyginti su kitomis esančiomis pasaulyje bei atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne.

Mes tai darome nuolat. Nebūtina nuolat lankyti įvairius tobulinimosi kursus, paskaitas ar kitokiu būdu lavintis. Gyvenimas yra mūsų mokytojas ir tobulintojas.

Kaip pastebėti, ar tobulėjame
Yra vienas labai paprastas būdas – atlikti bet kokį veiksmą, darbą ar užduotį, kurio jau ilgą laiką nedarėme. Pirmą kartą šį dalyką labai aiškiai pajutau po metų pertraukos prisėdęs prie vieno kompiuterinio žaidimo. Verta paminėti, kad ant sienos kabo diplomas už antrąją vietą Lietuvoje bei, kad žaidimas yra strateginis.
Štai ką pastebėjau: nepaisant to, kad turėto didelio greičio vystantis ir maigant klavišus nebeliko bei primiršau kai kurias taktikas bei technologijų duodamas naudas, tačiau, žaidimo metu ir prieš jį, masčiau visiškai kitaip. Dar prieš pradedant žaidimą, greitai apmąstydavau galimą eigą ir pasiūlydavau komandos draugams žaidimo būdus. Nuolat galvodavau, ką darys priešininkas ir ruošdavausi atitinkamai gynybai ir puolimui. Toks paprastas dalykas – viso labo kompiuterinis žaidimas, tačiau kaip radikaliai pasikeitė jo eiga ir požiūris į jį. Staiga tapo aišku, kodėl anksčiau, kad ir kiek treniruodavausi, vis tiek nesugebėdavau peržengti tam tikros profesionalumo ribos.

Taip pat dažnai nustembu pastebėjęs tam tikrus mąstymo ir elgesio pokyčius. Sprendimų ieškau pasverdamas už ir prieš, mažiau naudodamas jausmais. Jei nėra skirtumo ką pasirinkti, galiu tiesiog mesti monetą. Tačiau prieš keletą metų dažnai būdavo sunku apsispręsti: kitų norus laikydavau savaisiais (pvz., kad būtina studijuoti magistrantūrą), priimdavau argumentus nepatikrindavęs jų teisingumo ir pan. Dabar jei nežinau, klausiu, jei žinau, klausiu, kad įsitikinčiau, kad suprantu teisingai.

Kaip mes tobulėjame
Iš aukščiau pateiktų pavyzdžių galima pastebėti, kad tobulėjimas bet kurioje srityje veda prie geresnių rezultatų bet kurioje kitoje. Tą puikiai iliustruoja ištrauka iš įsiminimo eksperto Tony Buzan knygos: „buvo nustatyta, kad muzikos mokymasis padeda studijuoti matematiką, o matematikos – padeda mokytis muzikos, ritmo lavinimas palengvina kalbų mokymąsi, o kalbų mokymasis padeda lavinti ritmo pojūtį, erdvės suvokimas padeda mokytis matematikos, o matematikos mokymasis – suvokti erdvę ir t. t.”
Taigi, kuo daugiau skirtingų dalykų atliekame, tuo mums geriau sekasi visa tai daryti, nes į veiklą įsitraukia abu smegenų pusrutuliai.

Išvados
Visi šie pastebėjimai veda prie vienos išvados. Kuo daugiau skirtingų situacijų išgyvename, tuo išmintingesni tampame. Be to, dažniausiai to nė nepastebime.
Kiekvienas gyvenimo uždavinys padaro mus išmintingesnius ir labiau pasiruošusius ateityje laukiančioms permainoms.

Dažnai girdime sakant, kad už viską esame atsakingi patys. Kad ir kas benutiktų, tai mūsų nuopelnas. Jei to tikrai negalima pakeisti, tuomet turėtume atitinkamai pakeisti požiūrį. Visa tai tiesa, nes mus supančią aplinką sukuriame patys, patys keičiame arba paliekame nepakitusią.

Kaip mus veikia aplinka
Buvo atliktas toks bandymas. Dvi vienodos rūšies žuvys patalpinamos į skirtingus akvariumus. Viena į mažutį, šiek tiek didesnį už ją pačią. Kita, į didžiulį akvariumą. Eksperimento rezultatas toks, kokio ir galima tikėtis: mažame akvariume plaukiojusi žuvytė buvo kelis kartus mažesnė nei ta, kuri augo didesniame. Žuvys priešingai nei žmonės, neturi gebėjimo mąstyti ir daryti įtaką aplinkai, tačiau geba puikiai prie jos prisitaikyti.

Kita vertus, žmonės taip pat moka prisitaikyti prie aplinkybių. Jei niekad nenešiojate kostiumo, juk jaučiate, kad jį apsivilkus, tvarkingai susišukavus, nusiskutus ir atlikus visa kita, kad atrodytumėte nepriekaištingai, staiga kažkas nutinka. Mintyse pradeda kirbėti kažkoks kirminukas. Jis verčia pasitempti, labiau pasitikėti savimi. Pradedame jausti kažkokius lūkesčius, kuriuos stengiamės įgyvendinti.

Žmonių lūkesčiai ir tikėjimas
Manau, kad kiekvienas iš jūsų esate buvę liudininkais tokio tipo įvykio. Įsivaizduokime, kad Vardenis yra paprastas žmogus. Nieko nepasižymintis, tačiau kartu atliekantis tai, ką reikia. Nutinka taip, kad kažkoks asmuo, pavyzdžiui, draugas, kolega ar viršininkas į jį suprojektuoja lūkestį: „Vardeni, žinau, kad puikiai dirbi, tačiau tavo vieta ne čia, tu gali daugiau. Kiekviename tavo darbe matosi pastangos virtusios kokybe”. Pridedame dar porą asmenų pasakiusių panašias frazes ir staiga pastebime, kad Vardenis pluša išsijuosęs, atlieka daugiau, geriau ir greičiau. Be to, tikėtina, kad visam tam sunaudoja tiek pat laiko – 8 valandas per dieną. Žinoma, tai nebūtinai trunka ilgą laiką, tačiau akivaizdu, kad kitų lūkesčiai, beje, kaip ir mūsų pačių iškelti sau, daro didelę įtaką.

Be to, tą patį galite daryti su savo draugais, giminėmis ar vaikais. Tai nėra manipuliacija – nereikia meluoti. Tiesiog pagirkite – žmogus turi žinoti, kad tai daro puikiai, kad kiti tai vertina. Tai jį vers pasistengti dar labiau ir atskleisti savo sugebėjimus.

Taigi, jei keliat sau mažus tikslus, tuomet jie jums atrodo kaip dideli. Tokiu būdu nieko solidesnio ir gražesnio taip ir nepadarote. Tačiau jei keliate didelius ir prasmingus tikslus, tuomet viskas vyksta priešingai – jūsų naudai.

Pakeisk aplinką, o ji pakeis tave
Dabar, kai įsitikinome aplinkos poveikiu mums, turėtume tuo tinkamai pasinaudoti. Viskas labai paprasta – įsivaizduoti, koks norite būti. Tuomet šį įvaizdį atspindėkite į aplinką ir atitinkamai ją pakeiskite.

Yra toks angliškas posakis „Apsimesk tokiu, kokiu nori būti iki tol, kol juo tapsi” („fake it till you make it”). Jei „apsimetate”, kad puikiai valdote savo laiką, tuomet tikrai tampate laiko ekspertu. Jei nuolat būnate tvarkingas, tuomet tampate tvarkingu žmogumi.

Štai keletas elementarių dalykų, kuriuos turėtumėte padaryti: jūsų darbo vieta, namai, automobilis ir visa kita turi būti tvarkingi. Jūs patys turite būti susišukavę, nusiskutę ir švarūs. Ant sienų pakabinkite lapus liudijančius apie jūsų pasiekimus ir įgyvendintus tikslus – lūkesčio principas – jei pavyko anksčiau, pavyks ir vėl.

Išvados
Apsimesk tokiu, kokiu nori būti tol, kol tokiu tapsi. Atitinkamai pakeisk aplinką, kurioje gyveni. Juk tai paprasta? Tačiau dabar keliauti link savo tikslų bus maloniau ir lengviau.